LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2020 M. GRUODŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. V-3003 „DĖL VALSTYBINIO RADIOLOGINIO APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI BEI VISUOMENEI TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. spalio 25 d. Nr. V-1036

Vilnius

Pakeičiu Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-3003 „Dėl Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo (toliau – monitoringas) vykdymą, matavimo ir aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių (toliau – ėminiai) ėmimo reikalavimus, matavimų ir tyrimų periodiškumą ir informacijos teikimą Europos Komisijai (toliau – Komisija) bei visuomenei.“

2. Pakeičiu 4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.1. Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – retasis monitoringo tinklas) – valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas, kurį sudaro ne mažiau kaip po vieną aplinkos dozės galios ekvivalento matavimo stotį ir aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių ėmimo vietą ir kuris skirtas momentinėms aplinkos dozės galios ekvivalento ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos vertėms ir jų kaitai nustatyti. Retajame valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinkle atliekamų aplinkos dozės galios ekvivalento matavimų rezultatas pateikiamas konkrečia verte, radionuklidų aktyvumo koncentracijos aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiuose tyrimų rezultatas pateikiamas konkrečia verte su matavimo ar tyrimo neapibrėžtimi.“

3. Pakeičiu 4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.2. Tankusis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – tankusis monitoringo tinklas) – visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimantis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas, kurį sudaro kelios arba daugiau aplinkos dozės galios ekvivalento matavimo stočių, aplinkos dozės ekvivalento matavimo taškų ar aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminių ėmimo vietų ir kuris skirtas aplinkos dozės galios ir aplinkos dozės ekvivalento, radionuklidų aktyvumo koncentracijos aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiuose vertėms įvertinti. Tankiajame valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinkle atliekamų aplinkos dozės ekvivalento ir radionuklidų aktyvumo koncentracijos aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiuose tyrimų rezultatas pateikiamas gautą vertę lyginant su praneštinąja verte, išskyrus aplinkos dozės galios ekvivalento matavimus, kurių rezultatas pateikiamas konkrečia verte.“

4. Pakeičiu 4.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„4.4. Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – monitoringo tinklas) – vietų, kuriose atliekami valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo aplinkos dozės galios ir aplinkos dozės ekvivalento matavimai ir imami aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų bei geriamojo vandens ėminiai, visuma.“

5. Papildau 4.4¹ papunkčiu:

„4.4¹. Valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas – radiologinis aplinkos monitoringas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, vykdomas valstybės ar savivaldybės subjektų.“

6. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Radiacinės saugos centras vykdo aplinkos dozės galios ekvivalento, aplinkos dozės ekvivalento, aplinkos elementų, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų (toliau – „maisto krepšelis“) bei geriamojo vandens monitoringą.“

7. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

„11. Retajame monitoringo tinkle naudojamų matavimo prietaisų aptikimo ribos ir ėminių kiekių turi pakakti, kad būtų galima išmatuoti aplinkos dozės galios ekvivalento ir aplinkoje esančių radionuklidų aktyvumo koncentracijos vertes, o tankiajame monitoringo tinkle – mažesni už praneštinąją vertę, nurodytą Tvarkos aprašo 2 priedo 14 punkte.“

8. Papildau 12¹ punktu:

„12¹. Reikalavimai, nustatyti Tvarkos aprašo 12 punkte, netaikomi matavimams, atliekamiems automatizuotomis matavimo sistemomis, kurios naudojamos monitoringui vykdyti ir kurių pagrindinė paskirtis yra radiacinio pavojaus stebėjimas ir perspėjimas.“

9. Pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

10. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

11. Pakeičiu 3 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Sveikatos apsaugos ministras                                                                              Aurimas Pečkauskas

Valstybinio radiologinio aplinkos

monitoringo vykdymo ir informacijos

teikimo Europos Komisijai bei visuomenei

tvarkos aprašo

1 priedas

TANKUSIS IR RETASIS VALSTYBINIO RADIOLOGINIO APLINKOS MONITORINGO TINKLAI

1. Tankusis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo (toliau – monitoringas) tinklas (toliau – tankusis monitoringo tinklas) pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Tankusis monitoringo tinklas

Aplinkos dozės galios ekvivalento monitoringas	Aerozolių ir dujinio jodo monitoringas	Iškritų monitoringas	Paviršinio vandens monitoringas	Geriamojo vandens monitoringas	Pieno monitoringas	„Maisto krepšelio“ monitoringas	Aplinkos dozės ekvivalento monitoringas	Dirvožemio monitoringas
1	2	3	4	5	6	7	8	9
Automatizuotos stotys: 1. Klaipėdos apskritis (1 vnt.); 2. Telšių apskritis (2 vnt.); 3. Šiaulių apskritis (1 vnt.); 4. Tauragės apskritis (3 vnt.); 5. Kauno apskritis (2 vnt.); 6. Utenos apskritis (8 vnt.); 7. Panevėžio apskritis (3 vnt.); 8. Vilniaus apskritis (13 vnt.); 9. Alytaus apskritis (4 vnt.); 10. Marijampolės apskritis (2 vnt.).	Matavimo stotys: 1. Vilniaus apskritis (1 vnt.); 2. Alytaus apskritis (1 vnt.).	–	Ėminių ėmimo vietos: 1. Upės: 1.1. Nemunas aukščiau Druskininkų (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.2. Skirvytė ties Rusne (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.3. Akmena – Danė žiotyse (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.4. Šventoji žiotyse (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 1.5. Šešupė ties pasieniu su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 2. Ežerai: 2.1. Drūkšiai (vanduo, dugno nuosėdos ir biota (augmenija) – 1 kartas per 6 metus); 2.2. Plateliai (vanduo ir dugno nuosėdos – 2 kartai per metus); 3. Tvenkiniai: Kauno marios (vanduo – 6 kartai per metus, dugno nuosėdos – 1 kartas per metus); 4. Kuršių marios (1 stotis, vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 3 kartai per metus); 5. Baltijos jūra (2–3 stotys, vanduo – 4 kartai per metus, dugno nuosėdos – 3 kartai per metus, biota (žuvys ir augmenija) – 1 kartas per metus). Nuolatiniai automatizuoti aplinkos dozės galios ekvivalento matavimai (upės): 1. Nemunas (2 stebėsenos taškai); 2. Neris (2 stebėsenos taškai).	Ėminių ėmimo vietos (ne rečiau kaip 2 kartus per metus): 1. Kauno apskritis (1 vietovė); 2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė); 3. Šiaulių apskritis (1 vietovė); 4. Panevėžio apskritis (1 vietovė); 5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė); 6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė); 7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė); 8. Vilniaus apskritis (7 vietovės).	Ėminių ėmimo vietos: 1. Kauno apskritis (1 vietovė); 2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė); 3. Šiaulių apskritis (1 vietovė); 4. Panevėžio apskritis (1 vietovė); 5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė); 8. Vilniaus apskritis (3 vietovės – 2 kartai per metus).	Ėminių ėmimo vietos (imama po 1 žuvies ir mėsos ėminį iš ne mažiau kaip 6 vietovių 2 kartus per metus ir po 1 kopūstų, bulvių ir grūdų ėminį iš ne mažiau kaip 5 vietovių 1 kartą per metus): 1. Kauno apskritis (1 vietovė); 2. Klaipėdos apskritis (1 vietovė); 3. Šiaulių apskritis (1 vietovė); 4. Panevėžio apskritis (1 vietovė); 5. Utenos rajono savivaldybė (1 vietovė); 6. Ignalinos rajono savivaldybė (1 vietovė); 7. Zarasų rajono savivaldybė (1 vietovė); 8. Vilniaus apskritis (2 vietovės).	Matavimo taškai: 1. Kupiškio rajono savivaldybė (16 matavimo taškų); 2. Ignalinos rajono savivaldybė (16 matavimo taškų); 3. Vilniaus apskritis, išskyrus Vilnių (10 matavimo taškų); 4. Vilnius (10 matavimo taškų); 5. Kaunas (10 matavimo taškų); 6. Klaipėda (10 matavimo taškų); 7. Šiauliai (10 matavimo taškų); 8. Panevėžys (10 matavimo taškų).	Ėminių ėmimo vietos: Vilniaus apskritis (10 vietovių – 1 kartas per metus).

2. Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas (toliau – retasis monitoringo tinklas) pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Retasis monitoringo tinklas

Aplinkos dozės galios ekvivalento monitoringas	Aerozolių ir dujinio jodo monitoringas	Iškritų monitoringas	Paviršinio vandens monitoringas	Geriamojo vandens monitoringas	Pieno monitoringas	„Maisto krepšelio“ monitoringas (paros racionas)	Aplinkos dozės ekvivalento monitoringas	Dirvožemio monitoringas
Automatizuotos stotys: 1. Vilniaus apskritis (2 vnt.); 2. Kauno apskritis (1 vnt.); 3. Klaipėdos apskritis (3 vnt.); 4. Šiaulių apskritis (1 vnt.); 5. Utenos apskritis (1 vnt.).	Matavimo stotis: Utenos apskritis (1 vnt.).	Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).	Ėminių ėmimo vieta (upė): Neris ties Buivydžiais (vanduo – 12 kartų per metus, dugno nuosėdos – 4 kartai per metus).	Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).	Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).	Ėminių ėmimo vieta: Vilniaus apskritis (1 vietovė).	–	–

____________________

Valstybinio radiologinio aplinkos

monitoringo vykdymo ir informacijos

teikimo Europos Komisijai bei

visuomenei tvarkos aprašo

2 priedas

MATAVIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO REIKALAVIMAI IR NUSTATOMI RADIONUKLIDAI AR PARAMETRAI

1. Automatizuoti aplinkos dozės galios matavimai atliekami nepertraukiamai ir turi būti apskaičiuojama mėnesio matavimų rezultatų vidutinė vertė.

2. Aplinkos dozės ekvivalento matavimo reikalavimai:

2.1. aplinkos dozės ekvivalento matavimai atliekami termoliuminescenciniais dozimetrais (toliau – TLD), juos paliekant aplinkoje tose pačiose vietose – matavimo taškuose. Kiekviename matavimo taške turi būti matuojama ne mažiau nei 4 termoliuminescencinėmis tabletėmis;

2.2. aplinkoje TLD turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir tiesioginės saulės šviesos, tam TLD sudedami į sandarius plastikinius maišelius, o šie maišeliai – į apsaugotas nuo šviesos sandarias plastikines talpyklas;

2.3. matavimo taške TLD pritvirtinami 1,5–2 metrų aukštyje;

2.4. matavimo trukmė – apytiksliai 6 mėnesiai;

2.5. apskaičiuojama kiekvieno matavimo taško vidutinė aplinkos dozės ekvivalento galia.

3. Aerozolių ir dujinio jodo matavimai atliekami laikantis šių reikalavimų:

3.1. aerozolių ir dujinio jodo ėminiai turi būti imami nuolat;

3.2. gama spinduolių aktyvumo koncentracijos matavimai turi būti vykdomi nuolat;

3.3. ⁷Be matavimų duomenys turi būti teikiami kaip kokybinis naudojamų metodų patikrinimas.

4. Iškritų ėminių ėmimo reikalavimai:

4.1. iškritų ėminys renkamas 1 mėnesį;

4.2. iškritoms rinkti parenkama atvira vietovė, esanti atokiau nuo kelių, medžių, dirbamų laukų, kad į iškritų surinkimo indą nepatektų dulkių ar medžių lapų. Iškritų surinkimo prietaisas įtvirtinamas ne mažesniame kaip 1,5 metrų aukštyje nuo dirvos paviršiaus.

5. Paviršinio vandens tyrimai atliekami, laikantis šių reikalavimų:

5.1. upių vandens ėminiai turi būti imami vietose, kur matuojamas debitas. Vidutinis debitas ėminių paėmimo laikotarpiu turi būti pateikiamas kartu su aktyvumo koncentracijos matavimų rezultatais;

5.2. paviršinio vandens, dugno nuosėdų ir vandens augmenijos ėminiuose turi būti matuojama gama spinduolių ir ⁹⁰Sr aktyvumo koncentracija.

6. Dirvožemio ėminių ėmimo reikalavimai:

6.1. ėminių ėmimo vietos parenkamos iki 50 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6.2. ėminio ėmimo vieta parenkama kuo lygesnė, esanti toliau nuo medžių ir krūmų;

6.3. kiekvienoje ėminio ėmimo vietoje paimama po vieną iki 5 cm gylio dirvožemio sluoksnio ėminį;

6.4. ėminys imamas ne mažiau kaip 10 cm diametro apskritimo formos rėmeliu arba ne mažiau kaip 10 cm kraštinės ilgio kvadrato ar stačiakampio formos rėmeliu.

7. Paros raciono ėminių ėmimo reikalavimai:

7.1. ėminiai (visos paros vieno asmens maisto kiekis) imami įmonėse, tiekiančiose visos dienos paruoštą maistą (pusryčius, pietus, vakarienę) švietimo įstaigoms, karių rengimo bazėms, ligoninėms ar kitoms įstaigoms;

7.2. ėminiui imamo paros raciono energetinė vertė turi atitikti gyventojo vidutinę paros raciono energetinę vertę. Esant galimybei, pridedama išsami paros raciono sudėtis, nurodant naudotų produktų rūšis bei kiekius ir energetinę paros raciono vertę.

8. Mėsos ėminių ėmimo reikalavimai:

8.1. ėminiai imami pavasarį ir rudenį skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, prekybos įmonėse, prekybos ar kitose vietose;

8.2. ėminiui imama šviežia, neapdorota skerdiena (jautiena, kiauliena, ėriena, paukštiena);

8.3. ėminys imamas tik iš raumeningųjų gyvulio skerdienos kūno dalių, be odos, riebalų, kaulų.

9. Pieno ėminiai imami ūkininkų ūkiuose, pieno perdirbimo įmonėse, prekybos įmonėse, prekybos ar kitose vietose.

10. Žuvies ėminių ėmimo reikalavimai:

10.1. žuvies ėminiai imami pavasarį ir rudenį žvejybos įmonėse, žuvies prekybos vietose, prekybos įmonėse ar kitose vietose;

10.2. ėminiui imama šviežia, neapdorota žuvis arba žuvies raumenys (filė). Vienam ėminiui imama tik vienos rūšies panašaus dydžio žuvų, pageidautina stambesnių.

11. Kopūstų, bulvių ir grūdų ėminių ėmimo reikalavimai:

11.1. kopūstų, bulvių ir grūdų ėminiai imami vasaros pabaigoje arba rudenį daržovių ir grūdų auginimo, sandėliavimo vietose, ūkininkų ūkiuose, prekybos ar kitose vietose;

11.2. jei įmanoma, grūdų ėminys sudaromas iš vienos rūšies grūdų.

12. Grybų ir miško uogų ėminių ėmimo reikalavimai:

12.1. grybų ir miško uogų ėminiai imami visą jų augimo sezoną;

12.2. imant grybų ir miško uogų ėminius, identifikuojama jų augimo vieta (miško pavadinimas) ir nurodoma savivaldybė, seniūnija;

12.3. ėminys sudaromas iš vienos rūšies grybų arba vienos rūšies miško uogų. Jei vienos rūšies grybų iš vienos vietovės ėminiui sudaryti nepakanka, kaip atskiras ėminys gali būti imami pavieniai grybai arba sudaromas mišrus grybų ėminys. Imamas visas grybas, kepurėlė ir kotas, nupjaunant žemėtąją koto dalį;

12.4. grybų ir miško uogų ėminiai imami tik ¹³⁷Cs aktyvumo koncentracijai nustatyti.

13. Geriamojo vandens ėminiai kiekvienoje ėminių ėmimo vietoje imami po vieną iš 2 centralizuotų vandentiekio sistemų.

14. Nustatomi radionuklidai ar parametrai ir praneštinosios vertės, taikomi tankiajam valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklui (toliau – tankusis monitoringo tinklas), pateikti lentelėje.

Lentelė. Nustatomi radionuklidai ar parametrai ir praneštinosios vertės, taikomi tankiajam monitoringo tinklui

Eil. Nr.	Ėminys	Tankusis monitoringo tinklas	Retasis valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo tinklas	Praneštinoji vertė (taikoma tankiajam monitoringo tinklui)
1.	Aerozoliai	^137Cs	^137Cs	0,03 Bq/m^3
		^7Be	^7Be	–
		^134Cs	^134Cs	–
		^131I	^131I	–
2.	Dujinis jodas	^131I	^131I	–
3.	Iškritos	–	Visuminis alfa ir visuminis beta	–
			^90Sr	–
			^137Cs	–
4.	Aplinkos oras	Aplinkos dozės galios ekvivalentas	Aplinkos dozės galios ekvivalentas	–
5.	Paviršinis vanduo	^137Cs	^137Cs	1 Bq/l
		^90Sr	^90Sr	0,6 Bq/l
6.	Dugno nuosėdos	^137Cs	^137Cs	–
		^40K	^40K	–
		^90Sr	^90Sr	–
7.	Vandens augmenija	^137Cs	–	–
		^40K	–	–
		^90Sr	–	–
8.	Geriamasis vanduo	^3H	^3H	100 Bq/l
		Visuminis alfa ir visuminis beta	Visuminis alfa ir visuminis beta	–
9.	Pienas	^137Cs	^137Cs	0,5 Bq/l
		^90Sr	^90Sr	0,2 Bq/l
		^40K	^40K	–
10.	„Maisto krepšelis“	^137Cs	^137Cs	0,2 Bq/parą
		^90Sr	^90Sr	0,1 Bq/parą
		^40K	^40K	–
11.	Aplinka	Aplinkos dozės ekvivalentas	–	–
12.	Dirvožemis	^137Cs	–	–

____________________

Valstybinio radiologinio aplinkos

monitoringo vykdymo ir informacijos

teikimo Europos Komisijai bei visuomenei

tvarkos aprašo

3 priedas

VALSTYBINIO RADIOLOGINIO APLINKOS MONITORINGO IR GYVŪNINIŲ ŽALIAVŲ RADIOLOGINĖS KONTROLĖS DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

Teikiami valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo ir gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės duomenys:

1. Institucijos kodas.

2. Ėminio aprašas:

2.1. ėminio charakteristikos:

2.1.1. ėminio tipas;

2.1.2. ėminio apdorojimas (pvz., radiocheminis apdorojimas, išlaikymas tam tikrą laiką iki matavimo ir t. t.);

2.2. data ir laikas:

2.2.1. ėminio ėmimo data (ėmimo pradžios ir ėmimo pabaigos datos);

2.2.2. ėminio ėmimo trukmė (ėmimo pradžios ir ėmimo pabaigos laikas) (nurodyti, jei reikia);

2.3. vietovė:

2.3.1. vietovės pavadinimas;

2.3.2. regiono kodas (LT);

2.3.3. platuma, ilguma, išreikštos laipsniais, minutėmis ar dešimtainiais laipsniais;

2.3.4. baseinas (paviršiniams vandenims: upės, ežero, baseino ar jūros pavadinimas) (nurodyti, jei reikia).

3. Matavimų duomenys:

3.1. radionuklidai ar jų grupės;

3.2. prietaiso tipas;

3.3. aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ploto vienetui per laiko vienetą vertė;

3.4. neapibrėžtis;

3.5. neapibrėžties tipas;

3.6. vertės vienetas;

3.7. vertės tipas;

3.8. data (data, kurią gauta aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo ploto vienetui per laiko vienetą vertė) (nurodyti, jei reikia);

3.9. debitas (upių vandens atveju) (nurodyti, jei reikia).

____________________