Administracinė byla Nr. A-865-602/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01906-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl turto arešto akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos mėsinė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą areštuoti UAB „Klaipėdos mėsinė“ turtą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre 2016 m. balandžio 29 d. VMI įregistravo pareiškėjo turto areštą, apribojant disponavimą turtu 357 355,06 Eur sumai. Pareiškėjo nuomone, turto areštas pritaikytas nepagrįstai, dėl to jis patiria suvaržymus ir nuostolius, kurie ateityje tik didės. Po turto arešto registracijos bus sugadinta įmonės reputacija ir bendrovei teks draustis nepalankiomis sąlygomis arba išvis atsisakyti tokių paslaugų, taip pat galimai sumažės verslo partnerių skaičius. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ mokestinis patikrinimas yra neužbaigtas. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 12 d. gavo pranešimą apie pradėtą mokestinį patikrinimą, tačiau nuo šios datos Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) jokių kontrolės veiksmų neatliko. Pareiškėjo teigimu, nėra faktinio pagrindo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimų, kuriais remiantis jam kiltų mokestinės prievolės. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog jis iki šiol nėra gavęs VMI 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo, todėl jam nesuprantama, kuo vadovaudamasis mokesčių administratorius jį priėmė, juo labiau, kad nėra Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą. Jo nuomone, nesupažindinusi pareiškėjo su sprendimu taikyti jo turtui areštą, neinformavusi nei apie galimai padarytus pažeidimus, nei apie atsirasiančias mokestines prievoles, VMI pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo manymu, VMI taikomą turto areštą galimai grindžia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – ir FNTT) specialisto išvada, tačiau ji negali būti pagrindu priimti sprendimą dėl mokesčio mokėtojo turto arešto. VMI turi pati nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus bei savo sprendime nurodyti ne tik pažeistų įstatymų normas, bet ir preliminarią galimai kilsiančios mokestinės prievolės sumą. Pareiškėjo nuomone, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ parduoda, slepia ar kitokiais būdais kitiems juridiniams ar fiziniams asmenis perleidžia jai priklausantį turtą. Kitiems kreditoriams įkeisto turto dalis sudaro tik labai mažą bendro turto dalį. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog nėra realaus pavojaus, kad jis negalės įvykdyti galimai kilsiančios mokestinės prievolės. Pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ veiklą vykdo sėkmingai, gauna dideles pajamas, jos vardu yra didelės vertės registruoto turto, taip pat turi ir trumpalaikio turto, bendrovė neturi ir nėra turėjusi įsiskolinimų valstybei, jos finansinė padėtis stabiliai gera, todėl bendrovei nekiltų sunkumų iš karto padengti net ir didesnę mokestinę prievolę.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo turtas areštuotas, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi bei Klaipėdos AVMI 2016 m. balandžio 11 d. pavedimu tikrinti Nr. FR0773-1168. Atsakovas teigė, kad VMI turto arešto aktą pareiškėjui išsiuntė registruotu laišku kartu su VMI 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-13906, AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos duomenimis, pašto siunta 2016 m. gegužės 11 d. pristatyta pareiškėjui. Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, jog MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ir patikrinimo metu. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas manė, kad turto arešto taikymui pakanka preliminarios informacijos dėl įstatymo pažeidimų. Atsakovas nurodė, jog VMI atsižvelgė į tai, kad mokestinio patikrinimo metu numatoma priskaičiuoti 357 355,06 Eur suma nėra mažareikšmė. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pardavimo pajamos 2012–2015 m. mažėjo, nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjas pardavė nekilnojamojo turto už 508 334 Eur, VĮ Registrų centras 2016 m. balandžio 27 d. duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudarė 308 823,26 Eur. Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtino, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl netaikius turto arešto ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčių ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Atsakovo teigimu, esminės reikšmės neturi ir tai, kad pareiškėjas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, nes vien tik pasikliovimo pareiškėjo sąžiningumu bei tikėjimosi, kad pradėjus galimą išieškojimą, jo galimybės padengti skolą nesumažės, nepakanka.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Nurodė, jog Klaipėdos AVMI pagal 2016 m. balandžio 11 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-1168 pareiškėjo atžvilgiu pradėjo mokestinį patikrinimą. Apie pradėtą mokestinį patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. balandžio 12 d. pranešimu apie mokestinį patikrinimą Nr. FR0663-175. Pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas 2016 m. balandžio 26 d. sustabdytas, siekiant patikrinimo atlikimui gauti reikalingą informaciją. Pažymėjo, kad mokestinis patikrinimas pradėtas iš FNTT gavus 2015 m. kovo 20 d. specialisto išvadą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/24, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. į apskaitą galimai neįtraukė 2 041 591,63 Lt (591 285,81 Eur) gautų pajamų už realizuotą kiaulieną, nepriskaičiavo 184 960,24 Eur mokesčių, taip pat į apskaitą galimai neįtraukė 645 028,03 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir nepriskaičiavo 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų. Klaipėdos AVMI vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas siekė išvengti mokesčių ir įmokų mokėjimo į valstybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus. Nurodė, jog turto arešto pagrįstumą patvirtina ir turto pardavimo sandoriai: pareiškėjas 2014 m. balandžio 10 d. pardavė žemės sklypą su 5 statiniais; 2016 m. kovo 9 d. pardavė žemės sklypą ir pastatą. Be to, pareiškėjo pardavimo pajamos nuo 2012 m. iki 2015 m. sumažėjo 54 procentais. Nurodytos aplinkybės, pasak Klaipėdos AVMI, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali netekti jam priklausančio turto, dėl ko atsakovui gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų. Klaipėdos AVMI pažymėjo, kad areštuojant pareiškėjo turtą, turto areštui buvo taikomos privalomosios sąlygos: pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas, yra nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl ko Klaipėdos AVMI numato papildomai apskaičiuoti apie 542 315,30 Eur mokesčių; yra pagrįsta rizika, kad pareiškėjas jam priklausančio turto gali kokiu nors būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Klaipėdos mėsinė“ skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, jog Klaipėdos AVMI 2016 m. balandžio 11 d. pavedimu tikrinti Nr. FR0773-1168 pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą, siekdama patikrinti juridinių asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. VMI 2016 m. balandžio 28 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-968, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, areštavo pareiškėjui priklausančius 34-ius nekilnojamojo turto objektus. Arešto mastas – 357 355,06 Eur, viso areštuoto turto vertė – 350 971,26 Eur.
9. Teismas vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teismas pažymėjo, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
11. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas dėl juridinių asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Šis mokestinis patikrinimas pradėtas, mokesčių administratoriui iš FNTT gavus 2015 m. kovo 20 d. specialisto išvadą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/24, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. į apskaitą galimai neįtraukė 2 041 591,63 Lt (591 285,81 Eur) gautų pajamų už realizuotą kiaulieną, nepriskaičiavo 184 960,24 Eur mokesčių, taip pat į apskaitą galimai neįtraukė 645 028,03 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir nepriskaičiavo 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų. Dėl to numatyta pareiškėjui priskaičiuoti apytiksliai 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis MAĮ 72 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį, remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą MAĮ nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad minėtos papildomos mokesčių sumos apskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjo galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą.
12. Dėl antrosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos teismas pažymėjo, jog siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą.
13. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjui gali būti priskaičiuota pakankamai didelė mokestinės prievolės suma (357 355,06 Eur) ir tokiai sumai padengti būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pareiškėjo teigimu, jis turi pakankamai turto. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjo pardavimo pajamos 2012–2015 m. laikotarpiu mažėjo (lyginant 2012 m. ir 2015 m. sumažėjo net 54 proc.), 2015 m. pareiškėjo pelnas prieš apmokestinimą buvo tik 74 745 Eur, grynasis pelnas – 78 321 Eur, nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjas pardavė nekilnojamojo turto už 508 334 Eur, VĮ Registrų centras 2016 m. balandžio 27 d. duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudarė tik 308 823,26 Eur. Nors pareiškėjas akcentavo pareiškėjo turimą trumpalaikį turtą ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau teismas pastebėjo, jog, pareiškėjo 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pareiškėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 3 986 904 Eur. Be to, teismas pažymėjo, jog pagal šios kategorijos bylose formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „teisiniu požiūriu reikšmingas ne registruojamo turto kiekis, kuriuo disponuoja mokesčių mokėtojas, o pagrįstos rizikos, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, faktas“.
14. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į galimai priskaičiuotiną pakankamai didelę 357 355,06 Eur mokesčių (be delspinigių ir baudų) sumą, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Todėl netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Teismas nusprendė, kad egzistuoja ir antroji įstatyminė prielaida turto arešto taikymui – pagrįsta turto netekimo rizika. Tai, kad pareiškėjas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, neturėjo reikšmės sprendžiant dėl turto arešto taikymo.
15. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu buvo pateikęs 2015 m. gruodžio 14 d. sutartį su AB SEB banku dėl 2010 m. birželio 8 d. kreditavimo sutarties pakeitimo, kuria pareiškėjui suteikiamas 400 000 Eur kreditas. Tačiau teismas pažymėjo, jog minėtas kreditas pareiškėjui suteiktas galimai atsirasiantiems privalomiesiems mokėjimams, sprendžiant teisminį ginčą tarp pareiškėjo ir BUAB „Neapolis“. Taigi tai yra tikslinis kreditas ir pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog šiuo kreditu jis galėtų padengti Klaipėdos AVMI atlikto patikrinimo metu apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas.
16. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo apimtyje nėra pagrindo svarstyti turto arešto sukelto pareiškėjo ūkinės veikos apsunkinimo, nes pareiškėjas šioje byloje ginčija turto arešto sprendimo pagrįstumą, o ne turto arešto sukeltas pasekmes, nes jis galėjo teikti prašymą mokesčių administratoriui dėl tokių pasekmių galimo išvengimo, švelninant turtinių teisių suvaržymus ar juos pakeičiant, o vėliau, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, skųsti jį teismui.
17. Teismas pažymėjo, kad pagal MAĮ 101 straipsnio 5 dalį mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip toks įkainojimas turi būti atliekamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis. Šiuo atveju atsakovas rėmėsi vidutinėmis rinkos kainomis, nurodytomis Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų, paneigiančių atitinkamus duomenis.
18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad areštuoto turto mastas iš esmės atitiko ir galimos mokestinės nepriemokos mastą, kas atitinka MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl VMI 2016 m. kovo 28 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-968 laikytas teisėtu ir pagrįstu. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III.
19. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad jo mokestinis patikrinimas yra neužbaigtas. Be to, pareiškėjui apie sprendimą areštuoti jo turtą buvo pranešta tik 2016 m. gegužės 11 d., t. y. kai nuo arešto pradžios buvo praėję 13 dienų. Todėl, pareiškėjo teigimu, toks VMI sprendimas yra neteisėtas, tokiais veiksmais VMI pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį.
21. Pareiškėjo teigimu, FNTT specialisto išvada negali būti naudojama kaip pretekstas sprendimui dėl mokesčio mokėtojo turto arešto. Mokesčių administratorius, siekdamas taikyti turto areštą mokesčių mokėtojui, turi pats nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus bei savo sprendime turi nurodyti ne tik bendrovės pažeistų įstatymų normas, bet ir preliminarią galimai kilsiančios mokestinės prievolės sumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad mokesčių administratoriui vadovautis vien baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama dėl galimai pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, surinktais duomenimis, kol nėra priimto galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo, negalima, juo labiau, kai baudžiamojoje byloje didžioji dalis įrodymų yra abejotini.
22. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju taip pat nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kad pareiškėjas ketina turtą slėpti ar parduoti, o tiesiog deklaratyviai teigiama, kad tokia grėsmė yra, nepagrindžiant nei faktais, nei įrodymais ar kitais bylos duomenimis.
23. Pareiškėjas pabrėžia, kad paskirtas turto areštas trukdo įprastą pareiškėjo veiklą, dėl ko pareiškėjas gali patirti nuostolių. Pareiškėjo teigimu, po turto arešto registracijos bus sugadinta įmonės reputacija, dėl ko bendrovei teks draustis nepalankiomis sąlygomis arba teks atsisakyti tokių paslaugų, galimai sumažės ir verslo partnerių skaičius, o tai tiesiogiai sąlygos gaunamas pajamas.
24. Pareiškėjas nurodo, kad nors areštuoto turto suma yra sąlyginai didelė, tačiau kiekvienu atveju galimos mokestinės nepriemokos dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismui buvo pateikti dokumentai, kurie įrodo, jog pareiškėjas sėkmingai vykdo savo veiklą, gauna dideles pajamas, bei jo vardu yra didelės vertės registruoto turto, taip pat turi trumpalaikio turto. Pareiškėjas neturi ir nėra turėjęs įsiskolinimų valstybei. Vadovaujantis teismui pateikta finansine ataskaita, matyti, jog pareiškėjo finansinė padėtis stabiliai gera, bei, net jeigu atsirastų didesnė mokestinė prievolė, negu dabar yra areštuoto turto vertė, bendrovei nekiltų sunkumų ją padengti iš karto. Pareiškėjas pažymi, jog pelnas sumažėjo dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių veiksnių, o dėl politinių aplinkybių t. y. dėl to, kad buvo uždraustas mėsos produkcijos eksportas į Rusijos Federaciją. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto balanso, pareiškėjas turi daugiau negu 3 milijonus Eur nuosavo kapitalo (1 256 636 Eur nepaskirstyto pelno), o tai tik patvirtina, kad nėra realaus pavojaus, jog bendrovė neturės galimybės įvykdyti galimai atsirasiančių mokestinių prievolių.
25. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, kad VMI turto arešto aktą pareiškėjui išsiuntė registruotu laišku kartu su VMI 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-13906, ši korespondencija paštui buvo pateikta 2016 m. gegužės 9 d. Atsakovo nuomone, turto arešto aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
27. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog turto areštas buvo pritaikytas nenustačius nei vienos iš MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje paminėtų sąlygų. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad papildomos mokesčių sumos apskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjo galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. VMI 2016 m. balandžio 28 d. turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-968, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, areštavo pareiškėjui priklausančius 34-ius nekilnojamojo turto objektus. Arešto mastas – 357 355,06 Eur, viso areštuoto turto vertė – 350 971,26 Eur. Turto arešto akte nurodyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ į apskaitą galimai neįtraukė 2 041 591,63 Lt gautų pajamų už realizuotą kiaulieną, UAB „Klaipėdos mėsinė“ atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas dėl juridinių asmenų pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, įmokų į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Šis mokestinis patikrinimas pradėtas, mokesčių administratoriui iš FNTT gavus 2015 m. kovo 20 d. specialisto išvadą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/24, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. į apskaitą galimai neįtraukė 2 041 591,63 Lt (591 285,81 Eur) gautų pajamų už realizuotą kiaulieną, nepriskaičiavo 184 960,24 Eur mokesčių, taip pat pareiškėjas į apskaitą galimai neįtraukė 645 028,03 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir nepriskaičiavo 357 355,06 Eur mokesčių bei įmokų.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus pritaikyto mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, įtvirtinto MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte – turto arešto, kuris taikytas MAĮ 101 straipsnio 4 dalies pagrindu, t.y atliekant mokestinį patikrinimą, kai dar nėra administracinis sprendimas dėl mokestinės nepriemokos. MAĮ 101 straipsnis (1, 2 dalys) įtvirtina bendras sąlygas, kurioms mokesčių administratorius turi teisę taikyti turto areštą kaip vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, bei nustato jos taikymo tvarką (5, 6 dalys), MAĮ 101 straipsnio 4 dalis nustato papildomas sąlygas, kurioms esant taikomas turto areštas atliekant mokestinį patikrinimą, kai dar nėra administracinis sprendimas dėl mokestinės nepriemokos.
32. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
33. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo minėtas įstatyme nustatytas sąlygas ir tvarką dėl arešto taikymo, teisingai rėmėsi suformuota teismų praktika, ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamas administracinis sprendimas – turto arešto aktas, yra teisėtas, mokesčių administratorius turėjo pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti šį mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nenurodo, į esminius minėtus pirmosios instancijos teismui paduoto skundo argumentus minėtais klausimais, atsakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams ir jų nekartoja.
34. Papildomai akcentuotina, kad šios nutarties 29-30 punktuose nurodyti faktiniai duomenys leidžia tvirtinti, kad mokesčių administratorius turėjo faktinį pagrindą preliminariai spręsti, kad pareiškėjui administraciniu sprendimu gali būti nustatyta mokestinė nepriemoka, mokesčių administratorius turto arešto akte tinkamai nurodė minėtą faktinį pagrindą, taip pat nurodė teisinį pagrindą, kuriems esant gali būti taikomas areštas. Nepagrįsti yra pareiškėjo skundo argumentai, kad turto arešto aktas nebuvo įteiktas pareiškėjui. Atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai (2016 m. gegužės 9 d. lydraštis, pašto dokumentai) patvirtina, kad 2016 m. gegužės 9 d. skundžiamas sprendimas išsiųstas pareiškėjui ir vėliau buvo įteiktas. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tvirtinti, kad skundžiamas administracinis aktas turėtų būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad nebuvo įteiktas asmeniui, kuriam buvo skirtas, ar dėl to turėtų būti naikinamas kaip neteisėtas.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad mokesčių administratoriui vadovautis vien baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama dėl galimai pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, surinktais duomenimis, kol nėra priimto galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo, negalima, juo labiau, kai baudžiamojoje byloje didžioji dalis įrodymų yra ginčytini ir abejotini. MAĮ 72 straipsnis įtvirtina mokesčių administratoriaus teisę apskaičiuoti mokestį remiantis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašant patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Todėl mokesčių administratorius turi teisę remtis šiais dokumentais taip pat ir spręsdamas klausimus dėl mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo taikymo. Nepaisant to, kad ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis įtvirtina įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumą administracinėje byloje, tačiau nei ši norma, nei MAĮ 72 straipsnis, nei kitos teisės normos neįtvirtina negalimumo remtis neišnagrinėtoje mokestinėje byloje (atliekant mokestinį patikrinimą) ar priimant administracinį sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo valstybės institucijų dokumentais kaip rašytiniais įrodymais. Tai nagrinėjamu atveju ir padaryta, būtent sprendžiant arešto taikymo klausimą buvo remiamasi FNTT išvada, kurioje nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai.
36. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus (įsiteisėjusį išteisinamąjį nuosprendį ir kitus dokumentus iš baudžiamosios bylos), kuriais įrodinėja pasikeitusią faktinę padėtį nagrinėjamoje administracinėje byloje. Dėl šių pareiškėjo argumentų akcentuotina, kad remiantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., PVZ., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. A-1172-602/2015, 2016 m. gegužės d. nutartį byloje Nr. A-465-602/2016). Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjo teikiami įrodymai, patvirtinantys faktinės padėties pasikeitimą po skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo, neturi reikšmės nagrinėjamos bylos dėl administracinio akto teisėtumo išsprendimui, bet gali sudaryti faktinį pagrindą pareiškėjui kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl priimto administracinio sprendimo pakeitimo, panaikinimo ar naujo administracinio sprendimo priėmimo, ar viešojo administravimo subjektui savo iniciatyva spręsti klausimą dėl savo priimto sprendimo pakeitimo, panaikinimo ar naujo administracinio sprendimo priėmimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija