ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2013 M. KOVO 21 D. SPRENDIMO NR. T1-95 „DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAJŪRIO AMBULATORIJOS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. sausio 31 d. Nr. T1-34
Šilalė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktu, 29 straipsnio 3 dalimi, Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pakeisti Viešosios įstaigos Pajūrio ambulatorijos įstatus, patvirtintus Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-95 „Dėl Viešosios įstaigos Pajūrio ambulatorijos įstatų patvirtinimo“, ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
2. Įpareigoti viešosios įstaigos Pajūrio ambulatorijos vyriausiąjį gydytoją pasirašyti Viešosios įstaigos Pajūrio ambulatorijos įstatus ir pateikti juos Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
3. Paskelbti informaciją apie šį sprendimą vietinėje spaudoje, o visą sprendimą – Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.silale.lt ir Teisės aktų registre.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, 92236 Klaipėda) arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda) per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.
PATVIRTINTA
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
2013 m. kovo 21 d. sprendimu
Nr. T1-95 (Šilalės rajono
savivaldybės tarybos 2020 m. sausio
31 d. sprendimo Nr. T1-34
redakcija)
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAJŪRIO AMBULATORIJOS ĮSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Pajūrio ambulatorija (toliau – Įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) iš Šilalės rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti jos įstatuose numatytas pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams pagal sutartis su užsakovais ir pagal sutartis įvairiems ūkio subjektams pagal Įstaigai suteiktą licenciją.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, norminiais aktais, Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, Administracijos direktoriaus įsakymais bei šiais įstatais.
3. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – viešoji įstaiga, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose, firminį ženklą.
4. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako už dalininko (savininko) prievoles ir įsipareigojimus, o dalininkas (savininkas) neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Steigėjas pagal įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga yra paramos gavėjas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme. Įstaigos dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, nurodoma pavadinimas ir teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie ją.
5. Įstaigos steigėjas (savininkas) ir vienintelis dalininkas – Šilalės rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), kodas 111108131, adresas J. Basanavičiaus g. 2, LT – 75138 Šilalė. Įstaigos steigėjo (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Šilalės rajono savivaldybės taryba.
6. Įstaigos pavadinimas – viešoji įstaiga Pajūrio ambulatorija. (Sutrumpintas pavadinimas – Pajūrio ambulatorija).
Viešajai įstaigai Pajūrio ambulatorijai vadovauja viešosios įstaigos Pajūrio ambulatorijos vyriausiasis gydytojas (toliau – Įstaigos vadovas).
II SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
10. Įstaigos veiklos tikslas – vadovaujantis šiuolaikiniais kokybės vadybos standartais organizuoti ir teikti kokybiškas ir kvalifikuotas licencijose nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas Šilalės rajono ir visos Lietuvos gyventojams, gerinti jų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą.
11. Įstaigos veiklos uždavinys – organizuoti ir teikti pacientams kvalifikuotas ambulatorines pirminės asmens sveikatos priežiūros ir dienos stacionaro paslaugas.
12. Įstaigos veiklos sritys:
12.1. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teisę teikti suteikia Įstaigos veiklos licencija;
13. Pagrindinės Įstaigos veiklos rūšys:
13.8. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla;
13.12. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, vadovaujantis teisės aktais ir kitais įstatymais;
13.19. konferencijų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimosi kursų, posėdžių ir kitų renginių organizavimo veikla;
13.21. kitų mokamų paslaugų, nepriskiriamų sveikatos priežiūros paslaugoms, tačiau reikalingų jų teikimui užtikrinti, teikimas;
13.24. nustatytų gydomosios ir prevencinės medicinos pagalbos, medicinos reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugų teikimas;
13.26. aptarnaujamos bendruomenės sveikatos ugdymas ir ligų profilaktikos organizavimas ir atlikimas;
13.28. visuomenės sveikatos priežiūros programų sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir saugos tikslais pagal sutartis su šios veiklos ir paslaugų užsakovais vykdymas;
13.29. kitos įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančios veiklos vykdymas, siekiant Įstaigos tikslų.
13.30. mokamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas:
13.30.1. kai šios paslaugos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto asortimento mokamų ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros sąrašą;
14. Įstaiga gali vykdyti ir kitą įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią veiklą, siekdama Įstatuose nurodytų Įstaigos veiklos tikslų. Įstaigos vykdoma veikla, kuriai reikalingi leidimai (licencijos), gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus atitinkamus leidimus ar licencijas.
15. Sveikatos priežiūra teikiama pirminės sveikatos priežiūros centre ir pagal pacientų iškvietimus jų namuose ar ūkio subjektų sutartyse numatytuose objektuose.
16. Būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visos šalies gyventojams, užsieniečiams, asmenims be pilietybės nemokamai.
17. Svarbiausias įstaigos veiklos apimtis nustato:
17.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų tinklo išdėstymo ir struktūros minimalūs normatyvai;
17.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys pirminės asmens sveikatos priežiūros apimtis;
17.4. Įstaigos ir teritorinių ligonių kasų sutartys dėl Įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo;
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS VALDYMAS
18. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.
19. Įstaigos valdymo organai:
20. Įstaigoje sudaromi kolegialūs patariamieji organai:
IV SKYRIUS
ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA
22. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šiuose įstatuose numatyta tvarka yra perdavę Įstaigai įnašą turtu ar pinigais, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra Įstaigos dalininkai.
23. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Dalininkų įnašai sudaro Įstaigos kapitalą.
24. Jeigu dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
25. Dalininkas turi teisę:
25.3. gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente;
25.4. šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė;
25.5. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatymams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
25.6. kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetenciją;
26. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Naujo dalininko įnašo dydį nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.
27. Asmuo (fizinis ar juridinis), pageidaujantis tapti nauju Įstaigos dalininku, pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti Įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams, nurodytiems šiuose įstatuose, ir įsipareigojimas nesiekti jų keisti. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.
28. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti Įstaigos dalininku, prašymą, turi per 30 darbo dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, Įstaigos vadovas per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.
29. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa Įstaigos dalininku tik perdavęs Įstaigai savo prašyme visą nurodytą įnašą.
30. Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus.
31. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa Įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
32. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per 5 dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti Įstaigos dalininkams.
33. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
34. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:
35. Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir Įstaigos vadovas. Perduodant turtą, Įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas asmens, pretenduojančio tapti dalininku, lėšomis.
Kai dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas Įstaigos savininku. Šių įstatų nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui.
V SKYRIUS
DALININKO TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA
36. Įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Įstaigos dalininko teisės parduodamos ar perleidžiamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
37. Įstaigos dalininkas, įgijęs dalininko teises iš kito Įstaigos dalininko taip pat kitas asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu praneša Įstaigai. Pranešime turi būti nurodytas Įstaigos dalininko teises pardavęs ar kitaip perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleidžiamas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai, juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė), taip pat dalininko teisų įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos dalininko teisių įgijimo sandorio šalys, sandorio objektas, taip pat dalininko teises perleidusio dalininko įnašų į dalininkų kapitalą vertė, jeigu ši vertė nurodyta dalininko teisių įsigijimą liudijančiame dokumente. Asmenys, kuriems dalininko teisės buvo perleistos, dalininko teises ir pareigas įgauna nuo tos dienos, kai jie teisės aktų ir šių įstatų nustatyta tvarka įrašomi Įstaigos dokumentuose kaip dalininkai.
38. Dalininkas privalo raštu pranešti Įstaigos vadovui apie ketinimą perleisti savo dalininko teises kitiems asmenims.
39. Visuotinis dalininkų susirinkimas turi duoti sutikimą arba motyvuotą atsisakymą duoti sutikimą dėl dalininko teisių perleidimo per 30 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
40. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atsisakyti duoti sutikimą perleisti dalininko teises trečiajam asmeniui tuo atveju, kai trečiojo asmens, kuriam dalininkas ketina perleisti savo dalininko teises, reputacija gali pakenkti Įstaigos reputacijai ar įvaizdžiui visuomenėje. Jeigu visuotinis dalininkų susirinkimas nurodytu terminu nepateikia atsakymo, tai dalininkas turi teisę perleisti savo teises pranešime nurodytomis sąlygomis pranešime nurodytam asmeniui.
VI SKYRIUS
VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
41. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas per savo valdymo organus. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus. Įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir administracija, kuriai vadovauja Įstaigos vadovas. Įstaigos administraciją sudaro Įstaigos vadovas (vyriausiasis gydytojas) ir buhalteris, ir vienasmenis valdymo organas – Įstaigos vadovas. Įstaigos savininkas – vienintelis įstaigos dalininkas (steigėjas – Savivaldybės taryba), kurio funkcijos prilyginamos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijoms.
42. Įstaigoje turi būti administracijos vadovas (Įstaigos vyriausiasis gydytojas), kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais Įstaigos darbuotojais ir jas nutraukia. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis. Administracijos darbo reglamentą tvirtina Įstaigos vadovas.
43. Įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.
44. Įstaigos vadovas į darbą priimamas viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas (Įstaigos steigėjas).
45. Įstaigoje taip pat yra sudaromi patariamieji valdymo organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba ir medicinos etikos komisija. Stebėtojų, gydymo ir slaugos tarybos yra patariamieji valdymo organai, šios tarybos teikia rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus Įstaigos vadovui, taip pat atlieka kitas konsultacinio pobūdžio funkcijas Įstaigos vidinėje struktūroje.
46. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys Įstaigos dalininkais. Jei visų dalininkų įnašų dydžiai skirtingi, tai mažiausios vertės dalininko įnašas suteikia dalininkui vieną balsą, o kitų dalininkų balsai apskaičiuojami jų įnašo vertę dalijant iš mažiausios vertės dalininko įnašo.
Visuotinis dalininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė dalininkų.
47. Visuotinis dalininkų susirinkimas sprendžia Viešųjų įstaigų įstatyme bei kituose teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus:
47.5. įstatymų nustatyta tvarka dalyvauja nustatant arba paveda Įstaigos vadovui nustatyti Įstaigos teikiamų paslaugų bei jų skaičiavimo metodikas;
47.6. renka ir atšaukia kolegialių organų narius, jeigu kolegialūs organai numatyti Įstaigos įstatuose;
47.7. nustato Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba paveda Įstaigos vadovui nustatyti šiuos normatyvus, suderinus su Įstaigos stebėtojų taryba;
47.8. detalizuoja Įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
47.10. gavusi Įstaigos administracijos projektą dėl Įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo, sprendžia klausimą dėl Įstaigos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų tvirtinimo ar likvidavimo, ar likvidavimo atšaukimo;
47.11. tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priima sprendimus dėl Įstaigos veiklos ataskaitos;
47.13. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto ar Įstaigai perduoto panaudos pagrindu ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
47.15. priima sprendimą dėl Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę;
47.16. sprendžia kitus šiuose Įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus;
47.21. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
47.26. tvirtina Įstaigos vadovo Steigėjui pateiktą pareigybių sąrašą, suderintą su Įstaigos stebėtojų taryba;
47.27. tvirtina Įstaigos vadovo Steigėjui pateiktą, suderintą su Įstaigos stebėtojų taryba, Įstaigos valdymo struktūrą;
47.28. turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Įstaigos administracijos kaltės padarytų nuostolių Įstaigai atlyginimo;
47.29. turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų Įstaigos vadovo sprendimų panaikinimo, taip pat pripažinti negaliojančiais Įstaigos vadovo sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ir sąžiningumo principams;
47.30. turi kitokių teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Šių įstatų 47.10, 47.19 papunkčiuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma.
48. Įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
49. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų iki susirinkimo dienos turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą dienraštyje arba raštu turi pranešti kiekvienam dalininkui. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo ir saugomi Įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.
50. Kasmet per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
51. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Įstaigos dalininkas ar Įstaigos vadovas.
52. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta:
52.5. sprendimai.
Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Dalininkas gali įgalioti kitą fizinį asmenį atstovauti Įstaigos dalininkų susirinkime. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Dalininkai gali balsuoti raštiškai paštu.
Protokolas nerašomas, jei sprendimą pasirašo visi dalininkai.
53. Jei Įstaigoje yra vienintelis dalininkas, jis vadinamas Įstaigos savininku, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.
54. Meras:
54.1. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Įstaigos vadovą, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su Įstaigos vadovo darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (siunčia į tarnybines komandiruotes, suteikia Įstaigos vadovui atostogas ir kita);
VII SKYRIUS
KOLEGIALIŲ PATARIAMŲJŲ VALDYMO ORGANŲ KOMPETENCIJA, JŲ SUDARYMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
55. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis valdymo organas, sudaromas penkeriems metams Įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato dalininkų (savininko) sprendimu patvirtintas darbo reglamentas (nuostatos). Stebėtojų tarybos sudėtis tvirtinama, keičiama steigėjo (savininko) sprendimu.
56. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams iš 5 asmenų:
57. Stebėtojų tarybos nariu negali būti asmuo, dirbantis Įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėse ligonių kasose, taip pat draudimo organizacijose, užsiimančiose sveikatos draudimu.
58. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl jos sudarymo ir atlieka savo funkcijas, iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba per pirmąjį savo posėdį. Pirmąjį posėdį sukviečia ir jam vadovauja (pirmininkauja) Savivaldybės meras arba jo pavaduotojas, arba Savivaldybės gydytojas. Pirmasis naujos sudėties stebėtojų tarybos posėdis sušaukiamas per 30 kalendorinių dienų nuo stebėtojų tarybos patvirtinimo naujai 5 metų kadencijai. Šio posėdžio metu išrenkamas stebėtojų tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius. Pavaduotojas gali vykdyti pirmininko jam pavestus įgaliojimus, eiti pirmininko pareigas nesant pirmininko (susirgus, išvykus ar jį nušalinus iki naujo pirmininko išrinkimo). Sekretorius protokoluoja susirinkimus, tvarko stebėtojų tarybos dokumentaciją. Posėdžiai šaukiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Posėdis laikomas įvykusiu ir gali priimti sprendimus (nutarimus), jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų stebėtojų tarybos narių. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas.
59. Pirmininkas, pavaduotojas ar sekretorius gali būti atleidžiami stebėtojų tarybos susirinkimo metu tarybos narių, dalyvaujančių posėdyje, dauguma.
60. Stebėtojų tarybos posėdis šaukiamas stebėtojų tarybos pirmininko ar narių reikalavimu arba Įstaigos vadovo iniciatyva. Stebėtojų tarybos posėdžio vietą ir laiką nustato stebėtojų tarybos pirmininkas, atsižvelgdamas į Įstaigos vadovo siūlymą.
61. Stebėtojų tarybos posėdžiai yra atviri. Apie posėdžių datą ir laiką skelbiama Įstaigos ir Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėse.
62. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti ir tvirtinti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus apie tai raštu įspėjus stebėtojų tarybos pirmininką ir jį delegavusią instituciją ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas jį delegavusios institucijos sprendimu. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja subjektas, delegavęs ir atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.
63. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotinio dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Su stebėtojų tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariai atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
64. Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:
64.2. išklausyti ir įvertinti Įstaigos administracijos parengtą Įstaigos metinės veiklos ir finansinę ataskaitą;
64.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti Įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę dalininkams;
64.4. dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie Įstaigos vykdomą veiklą;
64.5. teikti visuotiniam dalininkų susirinkimui (steigėjui) ir Įstaigos vadovui įvairių pasiūlymų, susijusių su Įstaigos veikla;
64.6. stebėtojų tarybos posėdžio sušaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas stebėtojų tarybos narys ar Įstaigos vadovas;
64.7. gali dalyvauti svarstant Įstaigos administracijos parengtus sprendimų projektus dėl:
64.8. stebėtojo teisėmis dalyvauti sprendžiant Įstaigos vadovo veiklos klausimus, tiriant skundus ir pareiškimus dėl Įstaigos administracijos darbo;
64.9. turėti kitų teisų ir pareigų, numatytų stebėtojų tarybos darbo tvarkoje (nuostatuose) ir neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;
65. Stebėtojų tarybos pirmininkas:
66. Įstaigos gydymo taryba sudaroma iš ne mažiau kaip trijų narių – Įstaigos padalinių ir filialų gydytojų, psichologų 5 metams. Gydymo tarybą sudaro Įstaigos vadovas. Gydymo tarybai pirmininkauja Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus gydymo tarybos narius nutraukus darbo sutartį ar gydymo tarybos nario prašymu. Gydymo taryba dirba pagal Įstaigos vadovo patvirtintą darbo reglamentą (nuostatus), kuris gali būti keičiamas gydymo tarybos narių siūlymu.
67. Gydymo tarybos veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Posėdis laikomas teisėtu jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų narių. Gydymo tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia gydymo tarybos pirmininko balsas. Gydymo tarybos sprendimai įforminami posėdžių protokoluose, kuriuos gydymo tarybos vardu pasirašo pirmininkas ir sekretorius. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus Įstaigos administracijai. Jei Įstaigos administracija su pasiūlymais nesutinka, gydymo taryba pasiūlymus gali pateikti steigėjui (Įstaigos savininkui).
69. Gydymo tarybos kompetencija:
69.1. svarstyti ir analizuoti sveikatos priežiūros organizavimo ir kokybės bei prieinamumo tobulinimo klausimus, nagrinėti sveikatos priežiūros paslaugų (gydymo, diagnostikos) teikimo klaidas, neatitiktis;
69.2. periodiškai rengti klinikines konferencijas, seminarus, svarstyti periodinio gydytojų tobulinimosi programas;
69.4. siūlyti Įstaigos vadovui sudaryti gydytų suaugusių ir vaikų mirčių atvejų, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo bei kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;
70. Įstaigos slaugos taryba yra patariamasis kolegialus organas, sudaroma iš 5 įstaigos, jos padalinių ir filialų slaugos specialistų penkeriems metams, savo veiklą tęsia iki naujos slaugos tarybos patvirtinimo. Slaugos tarybai pirmininkauja Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Slaugos tarybos narius skiria ir atšaukia Įstaigos vadovas. Slaugos taryba teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymus Įstaigos vadovui slaugos paslaugų organizavimo ir tobulinimo klausimais, dirba pagal Įstaigos vadovo patvirtintus nuostatus ir darbo reglamentą. Slaugos tarybos nariui nutraukus darbo sutartį su Įstaiga ar atsistatydinus, jo vietą gali užimti kitas slaugos specialistas. Slaugos tarybos nariams už darbą neatlyginama.
71. Slaugos tarybos kompetencija, pareigos, teisės:
71.1. svarstyti slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, siūlyti perspektyvias ligonių slaugymo kryptis, numatyti jų realizavimo būdus;
71.3. teikti svarstomais klausimais rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos vadovui. Jeigu Įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba turi teisę pasiūlymą pateikti steigėjui.
72. Slaugos tarybos darbo organizavimas:
72.1. slaugos tarybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Slaugos tarybos narius į posėdį kviečia slaugos tarybos pirmininkas;
72.2. slaugos tarybos posėdžiai organizuojami pagal slaugos tarybos sudarytą darbo planą, kurį vieneriems metams tvirtina Įstaigos vadovas;
72.3. apie posėdžio vietą ir laiką slaugos tarybos pirmininkas slaugos tarybos nariams praneša ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas, pateikdamas numatomų nagrinėti klausimų sąrašą ir informaciją apie numatytus nagrinėti klausimus;
72.4. slaugos tarybos posėdį techniškai aptarnauja Įstaigos administracijos paskirtas asmuo (sekretorius);
72.5. slaugos taryba baigia savo veiklą Įstaigos vadovo įsakymu patvirtinus naujos kadencijos slaugos tarybą arba reorganizavus, pertvarkius ar likvidavus Įstaigą;
73. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo nustatyta tvarka Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Įstaigos medicinos etikos komisiją renka Įstaigos visuotinis arba atstovų susirinkimas slaptu balsavimu. Įstaigos vadovas tvirtina šią susirinkimo parinktą medicinos etikos komisijos sudėtį. Komisijos veiklą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos pavyzdinių nuostatų pagrindu parengti ir Įstaigos vadovo patvirtinti Įstaigos medicinos etikos komisijos nuostatai.
VIII SKYRIUS
MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA
74. Prižiūrėti, kaip Įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų, sudaroma Įstaigos medicinos etikos komisija.
IX SKYRIUS
ĮSTAIGOS VADOVO SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA
76. Įstaigos vadovas į pareigas atrenkamas viešojo konkurso būdu. Steigėjas (savininkas) priima sprendimą organizuoti viešą Įstaigos vadovo pareigų konkursą. Įstaigos vadovą į darbą priima (darbo sutartį su Įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia bei kitas funkcijas, susijusias su Įstaigos vadovo darbo santykiais, įgyvendina) Savivaldybės meras savo potvarkiu Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo datos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.
77. Įstaigos vadovas turi būti fizinis asmuo, kurio kvalifikacija atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Įstaigos vadovas negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
78. Darbo sutartis su Įstaigos vadovu gali būti nutraukiama visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą iš pareigų.
79. Apie Įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais Įstaiga ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
80. Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) sprendimais ir pareigybės aprašymu (pareiginiais nuostatais).
81. Įstaigos vadovo teisės, pareigos ir kompetencija:
81.1. vadovauti Įstaigos administracijai, organizuoti Įstaigos veiklą ir veikti Įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
81.4. priimti į darbą ir iš jo atleisti Įstaigos darbuotojus, sudaryti su jais darbo sutartis bei jas nutraukti, nustatyti Įstaigos darbuotojų atlyginimus (atlyginimų mokėjimo tvarką), skatinti darbuotojus ir skirti jiems drausmines nuobaudas įstatymų nustatyta tvarka;
81.5. suderinus su Įstaigos stebėtojų taryba, teikti steigėjui tvirtinti Įstaigos valdymo struktūrą;
81.7. tvirtinti Įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas ir pareiginius nuostatus, administracijos darbo reglamentą, skyrių darbo nuostatus, nustatyti ir tvirtinti vidaus kontrolės tvarką, įskaitant ir finansų kontrolę, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus. Jei Įstaiga valdo, naudoja valstybei ir/ar savivaldybei nuosavybes teise priklausantį turtą ir juo disponuoja. Vidaus kontrolės sistema turi būti kuriama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir audito įstatymo nuostatas;
81.8. organizuoti Įstaigos buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą;
81.9. informuoti steigėją apie neefektyviai dirbančius Įstaigos padalinius, kreiptis į steigėją dėl neefektyviai dirbančių Įstaigos, Įstaigos padalinių ir filialų reorganizavimo ar likvidavimo, teikti steigėjui Įstaigos reorganizavimo projektus;
81.10. suderinus su Įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo ir darbo užmokesčio fondo tvarką, neviršijant steigėjo (ar steigėjui pavedus – Įstaigos vadovo) patvirtino darbo užmokesčio fondo ir medikamentams skirtų normatyvų;
81.13. atstovauti Įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti tam kitą Įstaigos atstovą;
81.14. rengti Įstaigos veiklos planus ir veikti Įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis ir atsakyti už jos uždavinių vykdymą;
81.16. pranešti dalininkams (savininkui) apie įvykius, galinčius turėti esminės reikšmės Įstaigos veikos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;
81.17. pagal kompetenciją užtikrinti perduoto pagal panaudos sutartį ir Įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
81.19. Įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą steigėjui apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai, informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose;
81.20. nustatyti paslaugų, darbų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas, jeigu to nenumato atitinkami teisės aktai arba jei tai nėra steigėjo kompetencija;
81.22. įstatymų nustatyta tvarka ir laiku teikti steigėjui (dalininkui) Įstaigos veiklos ir finansinę ataskaitą;
81.23. įstatymų nustatyta tvarka ir laiku teikti steigėjui (dalininkui) Įstaigos vadovo veiklos ataskaitą;
81.27. tvirtinti gydymo tarybos, slaugos tarybos bei etikos komisijos sudėtį, skirti ir atšaukti gydymo tarybos, slaugos tarybos bei etikos komisijos narius, tvirtinti šių tarybų veiklos reglamentus;
81.28. užtikrinti savalaikį įstatymų bei kitų teisės aktų ar jų pakeitimų, susijusių su Įstaigos darbuotojų veikla, pateikimą darbuotojams (darbuotojų supažindinimą su įstatymais ir kitais teisės aktais);
81.29. privalo organizuoti vidaus medicininį auditą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
81.31. pateikti dokumentus ir duomenis, Juridinių asmenų registrui, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso straipsniuose;
81.33. paskelbti viešą informaciją įstatymų numatyta tvarka, sudaryti sąlygas Įstaigos buveinėje su ja susipažinti tretiesiems asmenims;
81.34. sukurti ir prižiūrėti Įstaigos vidaus kontrolės sistemą (taisykles, normų, priemonių ir procedūrų visumą);
81.35. užtikrinti, kad Įstaigoje nebūtų reklamuojamos paslaugos, prekės ir gaminiai, galintys daryti kenksmingą įtaką sveikatai;
X SKYRIUS
ĮSTAIGOS ADMINISTRACIJA
83. Įstaigos administracija organizuoja ir valdo Įstaigos veiklą. Administraciją sudaro Įstaigos vadovo įsakyme nurodyti asmenys.
84. Administracija padeda Įstaigos vadovui organizuoti Įstaigos veiklą, svarsto ir sprendžia Įstaigos veiklos, plėtros, paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo, investicinių programų vykdymo, darbo drausmės užtikrinimo, darbo saugos, sanitarinės higienos, Įstaigos ekonominės, finansinės, ūkinės veiklos ir būklės gerinimo bei kitus klausimus.
XI SKYRIUS
ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
86. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams.
87. Įstaiga neturi teisės:
87.2. neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį savininkui (dalininkams) ar su juo susijusiam asmeniui (kaip jis apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje), išskyrus Įstaigos likvidavimo atvejį;
87.3. skolintis ar skolinti pinigų už palūkanas iš savininko (dalininkų) ar su juo susijusio asmens;
88. Įstaiga privalo:
88.1. suteikti, organizuoti ir užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą, teikti ir organizuoti medicininių paslaugų teikimą teisės aktų numatyta tvarka;
88.2. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Įstaigai išduotoje licencijoje;
88.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
88.4. pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus bei teikti informaciją apie pacientą valstybinėms institucijoms ir kitoms įstaigoms Lietuvos Respublikos įstatymų bei Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
88.6. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas;
88.7. užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
88.9. vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę – buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka;
88.10. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, Įstaigos steigėją (savininką) apie Įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
88.11. teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinusi, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas;
88.12. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
88.14. Įstaiga privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos pacientams susipažinti;
88.15. vadovautis Sveikatos apsaugos ministro ir steigėjo (savininko) nustatytomis Įstaigos veiklos ir kontrolės tvarkomis, atsižvelgti į teikiamas rekomendacijas;
88.16. Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka registruoti ir teikti informaciją apie:
88.16.1. naudojamas medicinos priemones ir sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis;
88.16.2. incidentus, susijusius su medicinos priemonėmis, sužinojus, kad medicinos priemonės neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų ar gali kenkti pacientų, naudotojų saugai, nutraukti medicinos priemonių naudojimą ir (ar) imtis reikiamų veiksmų keliamam pavojui pašalinti, taip pat apie tai informuoti sveikatos apsaugos ministro įgaliotą instituciją, atsakingą už medicinos priemones.
89. Įstaiga turi teisę:
89.2. teisės aktų nustatyta tvarka pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai vykdyti reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų bei šių įstatų nustatyta tvarka;
89.11. atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos sistemos ir dalininkų (savininkų) strategines gaires, plėtoti esamą Įstaigos infrastruktūrą;
89.14. suderinus su stebėtojų taryba, teikti steigėjui nustatyti teikiamų paslaugų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus jos pacientams turi būti teikiamos nemokamai arba privaloma laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų reguliuojamų kainų;
89.17. užmegzti ryšius su šalies ir užsienio partneriais, keistis specialistais, dalytis patirtimi ir kitaip bendradarbiauti;
89.20. Įstaigos administracijos (suderinus su gydymo ir stebėtojų taryba) iniciatyva ir steigėjui, dalininkams (savininkui) pritarus, įstatymų nustatyta tvarka, steigti filialus, skyrius, reorganizuoti ar likviduoti filialus, skyrius ar Įstaigą;
XII SKYRIUS
ĮSTAIGOS ADMINISTRACIJOS, PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA
90. Įstaigos administracijos, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu įstatymų nustatyta tvarka. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją. Įstaigos padalinių vadovų teises ir pareigas nustato padalinių nuostatai, pareigybių aprašymai ir kiti teisės aktai. Padalinių vadovų pareiginius nuostatus tvirtina Įstaigos vadovas.
91. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (jei Ministerija nėra jų patvirtinusi – Įstaigos vadovo) patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
92. Sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami vadovaujantis Darbo kodekso bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Sveikatos priežiūros specialistai privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą, suteikiantį teisę dirbti darbą, į kurį specialistas priimamas.
XIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
93. Įstaiga gali turėti filialų. Sprendimą steigti filialą priima visuotinis dalininkų susirinkimas (savininkas).
94. Filialas yra Įstaigos struktūrinis padalinys, turintis atskirą buveinę ir atliekantis visas arba dalį Įstaigos funkcijų.
95. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia Įstaigos, kaip juridinio asmens vardu pagal Įstaigos įstatus ir Įstaigos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas.
96. Filialo turtas yra apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas gali turėti subsąskaitą.
97. Įstaigos filialai ir atstovybės steigiami ir likviduojami, jų nuostatai tvirtinami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
98. Darbo sutartį su filialų ir atstovybių vadovais Įstaigos vardu sudaro ir nutraukia Įstaigos vadovas.
99. Apie filialų veiklą jų vadovai atsiskaito Įstaigos vadovui ir kitiems patariamiesiems valdymo organams Įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Filialo veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo (savininko) sprendimu.
XIV SKYRIUS
ĮSTAIGOS TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA
101. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
102. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
103. Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
104. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.
105. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
106. Įstaigos lėšų šaltiniai:
106.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su Valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudime įstaigomis taip pat specialiosioms programoms finansuoti skirtos lėšos;
106.3. valstybės ir savivaldybės biudžetų tiksliniai asignavimai, valstybės investicinių programų lėšos;
106.5. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
107. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, Įstaiga naudoja paramos (labdaros) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybės, laikomos atskiroje Įstaigos lėšų sąskaitoje;
108. Įstaiga turi teisę gauti valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų paslaugoms teikti pagal sveikatos priežiūros sutartis su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, rajono savivaldybe ar kitomis institucijomis.
109. Įstaigos nepaprastosios išlaidos gali būti finansuojamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, valstybės investicijų programų.
110. Kiekvienais metais Įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos gaunamų lėšų išlaidų sąmatą, jei to reikalauja įstatymai. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
112. Įstaigos pajamos skirstomos tokia tvarka:
112.6. Įstaigos darbuotojų materialinei paramai nelaimės atveju (vadovaujantis su Įstaigos stebėtojų taryba suderinta Įstaigos vadovo patvirtinta tvarka);
112.7. Įstaigos darbuotojų premijoms, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, kituose įstatymuose bei teisės aktuose;
112.9. Įstaigos veiklai užtikrinti specialistų pritraukimo ir išlaikymo rėmimui Sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
XV SKYRIUS
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
114. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas gautas kaip labdara ar parama, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su Įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
115. Steigėjas (savininkas) turtą Įstaigai perduoda panaudos pagrindais, ar kitais būdais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
116. Įstaigos vadovas Įstaigos ilgalaikį, išskyrus nudėvėtą, materialųjį turtą, gautą iš valstybės ar savivaldybės pagal panaudą, gali perleisti, išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartį ar įkeisti tik savininko (visuotinio dalininkų susirinkimo) sprendimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
117. Įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių vykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (savininkui) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
118. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusias ar jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.
119. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo faktas bei lygis nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.
XVI SKYRIUS
ĮSTAIGOS FINANSINĖ VEIKLOS KONTROLĖ
121. Įstaigos teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka įstatymuose nurodytos institucijos. Įstaigos administracija privalo pateikti Lietuvos Respublikos Valstybės, savivaldybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su Įstaigos veikla susijusius dokumentus.
122. Įstaigos vadovas sudaro vidaus audito grupę, kuri kontroliuoja kokybės sistemos funkcionavimą pagal Įstaigoje nustatytus prioritetus.
123. Vidaus audito nuostatus, funkcijas, narių teises, pareigas ir jų atsakomybę tvirtina Įstaigos vadovas.
124. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti dalininkų (savininko) sprendimu renkamas revizorius (revizijos komisija) arba renkama audito įmonė. Įstaigos auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.
125. Įstaigos finansų kontrolės taisyklių rengimą organizuoja bei taisykles tvirtina Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas atsakingas ir už paskesniosios finansų kontrolės vykdymą (įgalioja kitą asmenį vykdyti paskesniąją kontrolę).
126. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
127. Įstaigos vadovas pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir steigėjui (savininkui) pateikti teisės aktų nustatyto turinio ir apimties metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą.
XVII SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI IR STEIGĖJUI (SAVININKUI) TVARKA
129. Įstaigos savininkas turi teisę susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą.
130. Įstaigos dalininkui (savininkui) raštu pareikalavus, įstaiga ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti galimybę susipažinti su Įstaigos dokumentais, (su Įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentais, Įstaigos veiklos ataskaitomis, visuotinių dalininkų (jei tokie yra) susirinkimų protokolais, kita Įstaigos informacija, kuri yra vieša, taip pat su dokumentais, kuriais įforminti Įstaigos kolegialių patariamųjų organų sprendimai) Įstaigos darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Įstaigos vadovo nurodytoje vietoje, kurioje yra saugomi dokumentai.
131. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ir kita informacija dalininkams (savininkui) turi būti pateikiama neatlygintinai. Šių dokumentų kopijos savininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku adresu, kurį yra nurodęs Įstaigai arba įteikiamos pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis.
132. Įstaigos vadovas, pasibaigus finansiniams metams, per keturis mėnesius turi parengti ir pateikti visuotinam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų Įstaigos metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visuotinio dalininkų susirinkimo pateikti Juridinių asmenų registrui ir paskelbti Įstaigos internetinėje svetainėje.
133. Metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudarančiose finansinėse ataskaitose ir veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija, nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisė aktuose, kita informacija, kurios reikalauja steigėjas (savininkas), šių dokumentų parengimo tvarką nustato ir informacijos turinį detalizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
133.1. informacija apie Įstaigos veiklos tikslus ir pobūdį, veiklos tikslų įgyvendinimą ir veiklos rezultatus per finansinius metus, veiklos planus ir prognozes ateinantiems finansiniams metams;
133.3. Įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansus metus ir šių lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius;
133.8. duomenys apie Įstaigos vadovą, Įstaigos išlaidos Įstaigos vadovo darbo užmokesčiui ir kitoms Įstaigos vadovo išlaidoms;
133.9. Įstaigos išlaidos kolegialių organų kiekvieno nario darbo užmokesčiui ir kitoms Įstaigos kolegialių organų išmokoms (jei šios išlaidos numatytos įstatymais ir teisės aktais);
133.10. Įstaigos išlaidos išmokoms su Įstaigos dalininkais susijusiems asmenims, nurodytiems Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje;
133.11. apie Įstaigoje vykdomą veiklą, gyventojams teikiamas paslaugas Įstaiga ne rečiau kaip du kartus metuose skelbia rajono spaudoje ir Įstaigos interneto svetainėje;
133.12. draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse informaciją apie asmens sveikatą be raštiško jo sutikimo;
134. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.
135. Įstaiga teikia informaciją visuomenei apie Įstaigos veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.
XVIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, LIKVIDAVIMAS IR PERTVARKYMAS
XIX SKYRIUS
ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
138. Iniciatyvos teisę keisti ar papildyti Įstaigos įstatus turi Įstaigos vadovas ir steigėjas (savininkas), (dalininkai). Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
XX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
140. Klausimai, neaptarti šiuose įstatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.
141. Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose įstatuose išdėstytus klausimus, ar esant neatitikimų tarp Lietuvos Respublikos teisės aktų imperatyvių nuostatų ir atskiruose šių įstatų punktuose išdėstytų reikalavimų, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose išdėstyti reikalavimai.