Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl ATLYGINIMO UŽ DOKUMENTŲ TEIKIMĄ DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO IR ATLYGINIMO UŽ REGISTRO DUOMENŲ, REGISTRO INFORMACIJOS, REGISTRUI PATEIKTŲ DOKUMENTŲ IR (ARBA) JŲ KOPIJŲ, VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ TEIKIMĄ MOKĖJIMO tvarkos APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. sausio 10 d. Nr. 45
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).
2. Pavesti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba):
2.1. vykdyti atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo priežiūros institucijos funkcijas;
3. Pavesti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas, arba vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus, valstybės archyvus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, vadovaujantis Tarnybos patvirtintais sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo veikloms reikalavimais iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinti sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms tvarkos aprašus.
4. Nustatyti, kad pirmą kartą pagal Aprašą atlyginimo už dokumentų teikimą dydžiai apskaičiuojami ir tvirtinami laikantis šios tvarkos:
4.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas, arba vykdančios kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, teisės akto, kuriuo tvirtinami atlyginimo už dokumentų teikimą dydžiai, projektą kartu su kitais Aprašo 15 punkte nurodytais dokumentais priežiūros institucijai pateikia iki 2019 m. vasario 1 d.;
5. Pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45
ATLYGINIMO UŽ DOKUMENTŲ teikimą dydžių APSKAIČIAVIMO IR ATLYGINIMO UŽ REGISTRO DUOMENŲ, REGISTRO INFORMACIJOS, REGISTRUI PATEIKTŲ DOKUMENTŲ IR (ARBA) JŲ KOPIJŲ, VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ TEIKIMĄ MOKĖJIMO tvarkos Aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą, taip pat atlyginimo už dokumentų, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinių sistemų duomenis, teikimą pakartotinai naudoti (toliau kartu – dokumentų teikimas) dydžių apskaičiavimo, derinimo ir tvirtinimo, perskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarką, institucijos, vykdančios atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo priežiūros institucijos funkcijas (toliau - priežiūros institucija), funkcijas.
2. Aprašas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas, arba vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus (toliau – institucijos).
3. Aprašas taikomas tada, kai įstatymų nustatytais atvejais yra imamas atlyginimas už dokumentų teikimą (arba iš dokumentų gavėjų, arba kai sąnaudos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų).
4. Aprašo III skyriaus ir 17–19 punktų nuostatos, kiek jos susijusios su reikalavimu perskaičiuotus atlyginimų už dokumentų teikimą dydžius derinti pagal Aprašo III skyriaus nuostatas, netaikomos institucijoms, išskyrus registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus, kurių pajamos už dokumentų teikimą per kalendorinius metus, einančius prieš kalendorinius metus, kuriais apskaičiuojami ar perskaičiuojami atlyginimo dydžiai, neviršija 3 tūkst. eurų.
Ii SKYRIUS
ATLYGINIMO UŽ DOKUMENTŲ TEIKIMĄ DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMAS
6. Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžiai (toliau – atlyginimo dydžiai) apskaičiuojami ateinančiam 3 kalendorinių metų laikotarpiui (toliau – apskaičiuojamasis laikotarpis).
7. Institucijos atlyginimo dydžius apskaičiuoja taikydamos Atlyginimo už dokumentų, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą dydžių apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) (priedas) nurodytą atitinkamą metodą:
7.1. sąnaudų susigrąžinimo; šį metodą turi taikyti institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka pajamomis už dokumentų teikimą finansuoja daugiau kaip 50 proc. sąnaudų, patiriamų juos rengiant, dauginant ir teikiant, arba institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka pajamomis už dokumentų teikimą finansuoja daugiau kaip 50 proc. sąnaudų, patirtų jai teikiant viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas;
8. Bibliotekos (įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas), muziejai ir valstybės archyvai turi teisę taikyti vieną iš Aprašo 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytų metodų pasirinktinai.
9. Institucijos atitiktis Aprašo 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytiems metodams vertinama pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais apskaičiuojami ar perskaičiuojami atlyginimo dydžiai, duomenis.
IiI SKYRIUS
ATLYGINIMO DYDŽIŲ DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
11. Institucija, pagal Aprašo II skyriaus nuostatas apskaičiavusi atlyginimo dydžius, turi su audito įmone, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, sudaryti apskaičiuotų atlyginimo dydžių patikrinimo (toliau – patikrinimas) sutartį. Institucija atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo patikrinimo paslaugų techninę užduotį parengia pagal tipinę atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo patikrinimo paslaugų techninę užduotį, kurią, suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina priežiūros institucija.
12. Institucija pateikia audito įmonei visą detalią informaciją, kuria pagrindžiamas atlyginimo dydžių apskaičiavimas, t. y. informaciją apie būtinas ir pagrįstas pastovias ir kintamas dokumentų teikimo sąnaudas (Metodikos 6 punktas) pagal institucijos patvirtintą sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms tvarkos aprašą, taip pat laikotarpio, einančio prieš laikotarpį, už kurį skaičiuojamas atlyginimas, sąnaudas ir prognozuojamą dokumentų apimtį ir kitą reikalingą informaciją.
13. Audito įmonė turi teisę gauti papildomus duomenis, kurių reikia pateiktiems atlyginimo dydžiams įvertinti, ar paaiškinimus, kokios priežastys ar veiksniai turėjo įtakos atlyginimo dydžių skaičiavimo rezultatams.
14. Audito įmonei atlikus patikrinimą ir pateikus atlyginimo dydžių patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodyta atlyginimo dydžių apskaičiavimo trūkumų, institucija privalo pašalinti audito įmonės nurodytus trūkumus. Šiame punkte nurodytu atveju turi būti gauta papildoma atlyginimo dydžių patikrinimo ataskaita.
15. Audito įmonei atlikus patikrinimą ir nenustačius atlyginimo dydžių apskaičiavimo trūkumų, institucija parengia teisės akto, kuriuo tvirtinami atlyginimo dydžiai, projektą. Institucija šį projektą kartu su atlyginimo dydžių patikrinimo ataskaita pateikia priežiūros institucijai. Priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo visos išvadai pateikti reikalingos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai užsakomas papildomas auditorių patikrinimas, numatytas Aprašo 29.4 papunktyje, pateikia išvadą, ar atlyginimo dydžiai yra apskaičiuoti laikantis Aprašo reikalavimų. Priežiūros institucijai pateikus išvadą, kad atlyginimo dydžiai apskaičiuoti nesilaikant Aprašo reikalavimų, institucija turi ištaisyti priežiūros institucijos nustatytus trūkumus ir pakartotinai pateikti teisės akto, kuriuo tvirtinami atlyginimo dydžiai, projektą priežiūros institucijos išvadai gauti. Teisės akto, kuriuo tvirtinami atlyginimo dydžiai, projektas priežiūros institucijos išvadai gauti pakartotinai teikiamas ir priežiūros institucijos išvada teikiama šiame punkte nustatyta tvarka. Jeigu užsakomas Aprašo 29.4 papunktyje numatytas papildomas auditorių patikrinimas, priežiūros institucija išvadą pateikia per 10 darbo dienų nuo papildomo auditorių patikrinimo išvados gavimo dienos.
16. Tik gavusi priežiūros institucijos išvadą, kad atlyginimo dydžiai apskaičiuoti laikantis Aprašo reikalavimų, institucija teisės akto, kuriuo tvirtinami atlyginimo dydžiai, projektą kartu su priežiūros institucijos išvada teisės aktų nustatyta tvarka teikia tvirtinti subjektui, kuriam įstatymu suteikti įgaliojimai patvirtinti atlyginimo dydžius, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai atlyginimo dydžius turi teisę patvirtinti juos apskaičiavusi institucija.
IV SKYRIUS
ATLYGINIMO DYDŽIŲ PERSKAIČIAVIMAS
17. Prireikus atlyginimo dydžiai perskaičiuojami, bet ne rečiau kaip kartą per 3 kalendorinius metus, ir teikiami Aprašo 15 punkte nustatyta tvarka priežiūros institucijai iki atitinkamų metų rugpjūčio 1 d.
18. Jeigu institucijos pripažintos pajamos už dokumentų teikimą per laikotarpį nuo paskutiniojo atlyginimo dydžio perskaičiavimo kalendorinių metų pradžios (neįskaitant einamųjų kalendorinių metų, kuriais perskaičiuojami atlyginimo dydžiai) viršijo dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudas kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas), institucija, apskaičiuodama ateinančio apskaičiuojamojo laikotarpio atlyginimo dydžius, privalo sumažinti juos ta dalimi, kuri viršijo dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudas kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas). Šiuo atveju atlyginimo dydžiai derinami ir tvirtinami pagal Aprašo III skyriaus nuostatas.
19. Jeigu institucijos pripažintos pajamos už dokumentų teikimą per laikotarpį nuo paskutiniojo atlyginimo dydžio perskaičiavimo kalendorinių metų pradžios (neįskaitant einamųjų kalendorinių metų, kuriais perskaičiuojami atlyginimo dydžiai) yra mažesnės nei dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudos kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas), institucija, apskaičiuodama ateinančio apskaičiuojamojo laikotarpio atlyginimo dydžius, gali juos padidinti ta dalimi, kuri nesiekė šių dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudų dydžio kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas). Šiuo atveju atlyginimo dydžiai derinami ir tvirtinami pagal Aprašo III skyriaus nuostatas.
20. Kito apskaičiuojamojo laikotarpio atlyginimo už dokumentų teikimą dydžiai turi būti perskaičiuojami remiantis Metodikos V skyriuje nurodyta tvarka.
21. Perskaičiuoti ir patvirtinti atlyginimų dydžiai įsigalioja kitų metų sausio 1 d. Nepatvirtinus perskaičiuotų atlyginimų dydžių iki atitinkamų metų sausio 1 d., lieka galioti prieš tai patvirtinti atlyginimų dydžiai.
22. Institucijos privalo kiekvienais metais įvertinti, ar praėjusių 1 kalendorinių metų pripažintos pajamos už dokumentą teikimą neviršija tų metų dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudų kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas).
23. Jeigu atlikus Aprašo 22 punkte nurodytą vertinimą nustatoma, kad:
23.1. praėjusių 1 kalendorinių metų pripažintos pajamos už dokumentą teikimą viršija tų metų dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudas kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas), daugiau kaip 10 proc., institucija privalo einamaisiais metais inicijuoti patvirtintų atlyginimo dydžių sumažinimą pagal Aprašo III skyriaus nuostatas;
23.2. praėjusių 1 kalendorinių metų pripažintos pajamos už dokumentą teikimą neviršija tų metų dokumentų rengimo, dauginimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises ir teikimo sąnaudų kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas), daugiau kaip 10 proc., patvirtinti atlyginimų dydžiai neperskaičiuojami.
V SKYRIUS
ATLYGINIMO UŽ REGISTRO DUOMENŲ, REGISTRO INFORMACIJOS, REGISTRUI PATEIKTŲ DOKUMENTŲ IR (ARBA) JŲ KOPIJŲ, VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ TEIKIMĄ MOKĖJIMAS
24. Registrų ir (arba) valstybės informacinių sistemų tvarkytojas (toliau – tvarkytojas), gavęs asmens, kuris kreipiasi į tvarkytoją dėl registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų pateikimo (toliau – pareiškėjas), prašymą pateikti dokumentus, remdamasis prašyme nurodytomis sąlygomis, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų apskaičiuoja atlyginimą už prašomų dokumentų teikimą ir nurodo pareiškėjui atlyginimo mokėjimo tvarką pagal Aprašo nuostatas.
25. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą pagal pareiškėjo prašymą mokėjimo tvarka skelbiama tvarkytojo interneto svetainėje. Jeigu dokumentai teikiami ne pagal vienkartines užklausas, atlyginimo mokėjimo tvarka gali būti nustatoma tvarkytojo ir pareiškėjo tarpusavyje sudarytoje dokumentų teikimo sutartyje, kurios tipinę formą parengia tvarkytojas ir skelbia savo interneto svetainėje.
26. Kai dokumentai teikiami pagal vienkartines užklausas, atlyginimas mokamas tik už pareiškėjui pateiktų dokumentų teikimą. Kai dokumentai teikiami ne pagal vienkartines užklausas ir yra sudaryta dokumentų teikimo sutartis, atlyginimas mokamas už visų pareiškėjui faktiškai pateiktų dokumentų teikimą.
VI SKYRIUS
ATLYGINIMO UŽ DOKUMENTŲ TEIKIMĄ DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMAS IR ATLYGINIMO REGISTRO DUOMENŲ, REGISTRO INFORMACIJOS, REGISTRUI PATEIKTŲ DOKUMENTŲ IR (ARBA) JŲ KOPIJŲ, VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ MOKĖJIMAS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO
27. Tvarkytojo sąnaudos, patirtos dėl įstatymuose nustatyto neatlygintino dokumentų teikimo (toliau – kompensuojamos sąnaudos), įstatymų nustatytais atvejais finansuojamos iš šiam tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų laikantis šios tvarkos:
27.1. Tvarkytojas praėjusių kalendorinių metų kompensuojamų sąnaudų dydį apskaičiuoja remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar registro ir (arba) valstybės informacinės sistemos valdytojo (toliau – valdytojas) pagal Aprašą apskaičiuotais ir patvirtintais atlyginimo dydžiais, daugindamas juos iš faktiškai duomenų gavėjams neatlygintinai pateiktų dokumentų kiekio.
27.2. Tvarkytojas, apskaičiavęs kompensuojamų sąnaudų dydį, privalo su audito įmone, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, sudaryti apskaičiuoto kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo sutartį. Tvarkytojas kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninę užduotį parengia pagal tipinę kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninę užduotį, kurią, suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina priežiūros institucija.
27.3. Audito įmonės atliekamam kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimui mutatis mutandis taikomos Aprašo 12–14 punktų nuostatos.
27.4. Audito įmonei atlikus kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimą, tvarkytojas informaciją apie kompensuojamų sąnaudų dydį kartu su audito įmonės atlikto patikrinimo ataskaita ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos pateikia priežiūros institucijai.
27.5. Priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo visos išvadai pateikti reikalingos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai užsakomas papildomas auditorių patikrinimas, numatytas Aprašo 29.4 papunktyje, pateikia tvarkytojui išvadą dėl kompensuojamų sąnaudų dydžio pagrįstumo. Priežiūros institucijai pateikus išvadą, kad kompensuojamų sąnaudų dydis yra nepagrįstas, tvarkytojas turi ištaisyti priežiūros institucijos nustatytus trūkumus ir pakartotinai pateikti patikslintą informaciją apie kompensuojamų sąnaudų dydį priežiūros institucijos išvadai gauti. Informacija apie kompensuojamų sąnaudų dydį priežiūros institucijos išvadai gauti pakartotinai teikiama ir priežiūros institucijos išvada teikiama šiame punkte nustatyta tvarka. Jeigu užsakomas Aprašo 29.4 papunktyje numatytas papildomas auditorių patikrinimas, priežiūros institucija išvadą pateikia per 10 darbo dienų nuo papildomo auditorių patikrinimo išvados gavimo dienos.
27.6. Tvarkytojas, gavęs priežiūros institucijos išvadą, kad kompensuojamų sąnaudų dydis yra pagrįstas, informaciją apie prašomų kompensuoti sąnaudų dydį pateikia valdytojui, jeigu tvarkytojas ir valdytojas nėra tas pats asmuo. Valdytojas, jeigu jis pats nevaldo asignavimų, informuoja asignavimų valdytoją apie lėšų, kurių reikia tvarkytojo kompensuojamų sąnaudų dydžiui padengti, poreikį ir kartu pateikia priežiūros institucijos išvadą.
VII SKYRIUS
APRAŠO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
28. Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:
28.4. tvirtina tipines atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų technines užduotis;
29. Priežiūros institucija turi teisę:
29.1. pareikalauti iš institucijų papildomos informacijos, susijusios su Aprašo nuostatų taikymu, ir nustatyti protingą terminą šiai informacijai pateikti;
29.2. tikrinti institucijų apskaitos duomenis ir kitą informaciją, pagal kurią nustatomas atlyginimo dydis ar kompensuojamų sąnaudų dydis;
29.3. audito įmonės prašyti pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl atlikto apskaičiuoto atlyginimo dydžių ar kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo;
29.4. savo sąskaita užsakyti institucijos apskaičiuoto atlyginimo dydžio ar kompensuojamų sąnaudų dydžio papildomą auditorių patikrinimą;
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Atlyginimo už kiekvieną bazinį vienetą (1 MB, 1 užklausa, A4 formato lapas, CD / DVD, USB laikmena ir kt.) dydžiai, institucijos patvirtintas Sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms tvarkos aprašas, atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių patikrinimo ataskaita ir priežiūros institucijos išvada viešai skelbiami institucijos interneto svetainėje.
32. Institucijos kasmet iki gegužės 1 d. teikia priežiūros institucijai informaciją apie gautą atlyginimą už dokumentų teikimą, tai yra teikia informaciją apie pateiktą dokumentų kiekį, gautas pajamas ir patirtas sąnaudas pagal kiekvieną patvirtintą atlyginimo už bazinį vienetą dydį, taip pat ne rečiau kaip kas 2 metai peržiūri Aprašą ir prireikus teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl jo tobulinimo.
Atlyginimo už dokumentų teikimą
dydžių apskaičiavimo ir
atlyginimo už registro duomenų,
registro informacijos, registrui
pateiktų dokumentų ir (arba) jų
kopijų, valstybės informacinių
sistemų duomenų teikimą
mokėjimo tvarkos aprašo priedas
ATLYGINIMO UŽ dokumentų, REGISTRO DUOMENŲ, REGISTRO INFORMACIJOS, REGISTRUI PATEIKTŲ DOKUMENTŲ IR (ARBA) JŲ KOPIJŲ, VALSTYBĖS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ teikimą DYDŽIų apskaičiavimo metodika
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atlyginimo už dokumentų, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą dydžių apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) nustato atlyginimo už dokumentų, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, teikimą dydžių (toliau – atlyginimo dydžiai) apskaičiavimo taisykles.
II SKYRIUS
ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMAS
3. Atlyginimo dydžiai gali būti nustatomi:
4. Institucijų, kurios naudoja ribinių sąnaudų metodą, sąnaudos, patirtos teikiant dokumentus elektroniniais ryšiais ir (arba) vykdant Metodikos 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytas veiklas, nėra įtraukiamos į atlyginimo dydžius.
5. Atlyginimo dydžiai yra apskaičiuojami pagal bazinius vienetus atsižvelgiant į dokumentų teikimo būdą (pateikiami elektroniniais ryšiais (peržiūra leidžiamosios kreipties būdu internetu, elektroninių ryšių tinklais, perduodant duomenis iš sistemos į sistemą kliento sukurtomis ir duomenų teikėjo pateiktomis duomenų teikimo taikomosiomis programomis ir kitais būdais) arba ne elektroniniais ryšiais (raštu ir (arba) ne elektroninių ryšių priemonėmis), kuris numatytas teisės aktuose (registro ar valstybės informacinės sistemos atveju – jų nuostatuose):
5.1. kai skaitmeninio formato dokumentai teikiami elektroniniais ryšiais, atlyginimo dydžiai apskaičiuojami pagal bazinį vienetą, kurį sudaro 1 MB (kai dokumentą sudaro neagreguoti ir (arba) struktūrizuoti agreguoti duomenys) arba 1 užklausa (kai dokumentą sudarančių reikšmingų duomenų aibė yra mažesnė už metaduomenų aibę), pridedant intelektinės nuosavybės teisių įsigijimo sąnaudas (taikoma tik bibliotekoms (įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas), muziejams ir archyvams);
5.2. kai skaitmeninio formato dokumentai teikiami ne elektroniniais ryšiais, atlyginimo dydžiai apskaičiuojami pagal Metodikos 5.1 papunktyje nurodytą metodą ir papildomai už bazinį vienetą dokumentus teikiant ne elektroniniais ryšiais šiomis priemonėmis:
6. Apskaičiuojant atlyginimo dydžius tvarkytojui leidžiama įtraukti tik būtinas ir pagrįstas pastovias ir kintamas sąnaudas.
7. Būtinos ir pagrįstos sąnaudos turi būti tiesiogiai susijusios su dokumentų teikimu ir tinkamai priskirtos šioms dokumentų teikimo veikloms remiantis institucijos patvirtinta Sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms tvarkos aprašu:
7.1. pastovios sąnaudos, susijusios su dokumentų sukūrimo veiklomis:
7.1.1. duomenų modelio (licencijavimo, panaudojimo, formatų ir pan.) sąlygų, dokumentų ar dokumentų rinkinių paruošimas, įskaitant duomenų aktualumo ir kokybės užtikrinimą;
7.1.2. duomenų teikimo būdo techninio modelio parengimas (įskaitant nuasmeninimo modelio parengimą, atveriant duomenis);
7.1.3. techninės ir programinės įrangos, skirtos dokumentams ir (ar) dokumentų rinkiniams teikti, kūrimas, priežiūra ir plėtra;
7.2. pastovios sąnaudos, susijusios su dokumentų teikimo veiklomis:
7.3. kintamos sąnaudos, susijusios su duomenų ir dokumentų teikimo veiklomis:
7.3.1. duomenų ir dokumentų teikimo (įskaitant sutarčių sudarymą, gavėjų patikras, mokėjimų administravimą ir pan.) administravimas;
7.3.2. užsakytų duomenų ir dokumentų paruošimas, dokumentų spausdinimas ir (ar) įrašymas į išorines laikmenas (CD / DVD, USB laikmena ir pan.);
IIi SKYRIUS
RIBINIŲ SĄNAUDŲ METODAS
8. Kai taikomas ribinių sąnaudų metodas, atlyginimo dydžiai negali viršyti ribinių sąnaudų, patiriamų rengiant, dauginant ir teikiant dokumentus.
9. Ribinių sąnaudų metodu atlyginimas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
– atlyginimo dydžiai, apskaičiuojami vienam baziniam vienetui (1 A4 formato lapas, CD / DVD, USB laikmena ir pan.), priklausomai nuo dokumentų teikimo ne elektroniniais ryšiais būdo;
– kintamos būtinos ir pagrįstos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Metodikos 7 punkte nurodytomis veiklomis, kai dokumentai teikiami ne elektroniniais ryšiais;
– paramos ir (ar) valstybės subsidijos suma, kuria buvo kompensuotos kintamos sąnaudos (
) (paramos ir (ar) valstybės subsidijos lėšos nelaikomos valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimais, skirtais institucijos veiklai);
– į skaičiavimus įtraukiamų būtinų ir pagrįstų kintamų sąnaudų
-ųjų eilučių 
ir (arba) paramos ir (ar) valstybės subsidijos
-ųjų eilučių 
skaičius.
IV SKYRIUS
SĄNAUDŲ SUSIGRĄŽINIMO METODAS
10. Kai taikomas sąnaudų susigrąžinimo metodas, bendros institucijos pajamos, gautos už dokumentų teikimą, neturi viršyti šių dokumentų rengimo, dauginimo ir teikimo sąnaudų kartu su leistinu pelnu, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą, išskyrus atvejus, kai metodas taikomas bibliotekoms, muziejams ir archyvams, kurie į sąnaudas gali papildomai įtraukti saugojimo ir atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises sąnaudas.
11. Sąnaudų susigrąžinimo metodu atlyginimo dydis apskaičiuojamas remiantis šia formule:
čia:
– atlyginimo už faktiškai pareiškėjui pateiktą dokumentų kiekį dydis;
– pareiškėjui teikiamų dokumentų apimtis, matuojama megabaitais (MB) arba užklausomis (vnt.);
– atlyginimo už bazinį 1 MB arba 1 užklausos vienetą dydis, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
– prognozuojamų pastovių būtinų ir pagrįstų apskaičiuojamojo laikotarpio sąnaudų, tiesiogiai susijusių su Metodikos 7 punkte nurodytomis dokumentų teikimo veiklomis, vidurkis;
– prognozuojamas apskaičiuojamojo laikotarpio dokumentų teikimo apimties vidurkis, matuojamas megabaitais (MB) arba užklausomis (vnt.);
– prognozuojamos apskaičiuojamojo laikotarpio paramos ir (ar) valstybės subsidijos, kuria bus kompensuotos pastovios sąnaudos (
), vidurkis (paramos ir (ar) valstybės subsidijos lėšos nelaikomos valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimais, skirtais institucijos veiklai);
– į skaičiavimus įtraukiamų būtinų ir pagrįstų pastovių sąnaudų
-ųjų eilučių 
ir (arba) paramos ir (ar) valstybės subsidijos
-ųjų eilučių 
skaičius;
– leistinas pelnas, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
– prognozuojamo ilgalaikio turto (išskyrus turtą, įsigytą už paramą ir (ar) subsidiją) ar jo dalies (jeigu ilgalaikis turtas naudojamas ne tik dokumentų teikimo veiklai), tiesiogiai susijusios su dokumentų teikimo veikla, apskaičiuojamojo laikotarpio balansinių verčių gruodžio 31 d. vidurkis;
– investicijų grąžos norma, kuri negali daugiau kaip 5 procentiniais punktais viršyti Europos Centrinio Banko nustatytos fiksuotos palūkanų normos;
– atlyginimo dydžiai, apskaičiuojami vienam konkrečiam baziniam vienetui (1 A4 formato lapas, CD / DVD, USB laikmena ir pan.), priklausomai nuo dokumentų teikimo būdo, apskaičiuojami pagal šią formulę:
čia:
– prognozuojamos kintamos būtinos ir pagrįstos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su Metodikos 7.3 papunktyje nurodytomis konkrečiomis veiklomis;
– prognozuojama parama ir (ar) valstybės subsidija (paramos ir (ar) valstybės subsidijos lėšos nelaikomos valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimais, skirtais institucijos veiklai), kuria bus kompensuotos kintamos sąnaudos ()
– į skaičiavimus įtraukiamų būtinų ir pagrįstų kintamų sąnaudų
-ųjų eilučių ir (arba) paramos ir (ar) valstybės subsidijos
-ųjų eilučių skaičius.
V SKYRIUS
Atlyginimo DYDŽIO perskaičiavimas
12. Kito apskaičiuojamojo laikotarpio dokumentų teikimo dydis už bazinį 1 MB arba 1 užklausos vienetą turi būti perskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
– kito apskaičiuojamojo laikotarpio dokumentų teikimo atlyginimo dydis už bazinį 1 MB arba 1 užklausos vienetą;
– atlyginimo dydis už bazinį 1 MB arba 1 užklausos vienetą, apskaičiuojamas remiantis Metodikos 11 punktu;
– prognozuojama kito apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų kalendorinių metų dokumentų teikimo apimtis, matuojama megabaitais (MB) arba užklausomis (vnt.);
– kito apskaičiuojamojo laikotarpio, kuriam nustatomas atlyginimo dydis, metų skaičius;
– skirtumas tarp gauto ir leistino praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio pelno (įskaitant investicijų grąžą), apskaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
– praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio kalendoriniai metai iki atlyginimo dydžio perskaičiavimo;
D(k) – praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų (k-ųjų) kalendorinių metų skirtumas tarp gauto ir leistino pelno (įskaitant investicijų grąžą);
– praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų kalendorinių metų pripažintos pajamos už dokumentų teikimą;
– faktinės praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų kalendorinių metų dokumentų teikimo sąnaudos;
– faktinė praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų kalendorinių metų parama ir (ar) subsidija, kuria buvo kompensuotos patirtos sąnaudos 
(paramos ir (ar) valstybės subsidijos lėšos nelaikomos valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimais, skirtais institucijos veiklai);
– faktinis praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio metų skaičius;
– faktinis praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų kalendorinių metų leistinas pelnas (įskaitant pagrįstą investicijų grąžą), apskaičiuojamas pagal šią formulę:
,
čia:
– faktinė praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio ilgalaikio turto (išskyrus turtą, įsigytą už paramą ir (ar) subsidiją), kuris tiesiogiai susijęs su dokumentų teikimo veikla, balansinė vertė atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 31 d.;
– praėjusio apskaičiuojamojo laikotarpio atitinkamų kalendorinių metų faktinė investicijų grąžos norma.