LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 10, 11, 48, 52, 53, 58, 59, 77, 78, 79 IR 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m. lapkričio 20 d. Nr. XIII-1658

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 4 straipsnį nauja 29 dalimi:

29. Trumposios studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti.“

2. Buvusias 4 straipsnio 29 ir 30 dalis laikyti atitinkamai 30 ir 31 dalimis.

 

2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“

 

3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.“

 

4 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Sektoriniai profesiniai komitetai, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia išvadą dėl trumpųjų studijų programų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo vykdyti studijų programą pateikimo dienos.“

 

5 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;“.

2. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.“

3. Papildyti 52 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, kolegijos išduoda studijų pažymėjimą, suteikiantį teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“

4. Buvusias 52 straipsnio 3–9 dalis laikyti atitinkamai 4–10 dalimis.

5. Papildyti 52 straipsnį nauja 11 dalimi:

11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras, gavęs sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Profesinio mokymo įstatyme, išvadą.“

6. Buvusias 52 straipsnio 10, 11 ir 12 dalis laikyti atitinkamai 12, 13 ir 14 dalimis.

 

6 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

53 straipsnis. Trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai

1. Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.

2. Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

3. Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

4. Nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą.

5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.

6. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.

7. Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų.

8. Magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų.

9. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra 60 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10. Studijos vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.

11. Numatyti pirmosios, antrosios, vientisųjų ir profesinių studijų pagal atitinkamą studijų programą rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

12. Trumpųjų studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir atitinkamos studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir atitinkamos studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos.

13. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.

14. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras.

15. Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.

17. Pagal trumpųjų studijų programą numatytai studentų praktikai realioje darbo vietoje, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, skiriama atitinkamai 30 arba 40 kreditų.

18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.

19. Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija.“

 

7 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, profesines studijas, studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“

 

8 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 59 straipsnį nauja 2 dalimi:

2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pripažįstamą ne trumpesnę kaip 3 metų profesinę patirtį, atitinkančią pasirinktą studijų kryptį, arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą.“

2. Buvusias 59 straipsnio 2–8 dalis laikyti atitinkamai 3–9 dalimis.

 

9 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.“

2. Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.“

3. Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo doktorantūros – pagal mokslo sritis), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“

4. Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.“

5. Pakeisti 77 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys.“

 

10 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 78 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Studentui, kurio trumposios pakopos, pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Valstybės finansavimo studijoms netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka užima geriausiai toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų.“

2. Pakeisti 78 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Jeigu trumposios pakopos, pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų atitinkamos studijų krypties ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis.“

 

 

11 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

79 straipsnis. Kainos, sumokėtos už studijas, kompensavimas

1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų kiekvienais metais kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

2. Geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį yra proporcingas atitinkamais priėmimo į aukštąją mokyklą metais įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų tais studijų metais trumposios, pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisąsias studijas baigusių asmenų skaičiaus.“

 

12 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 82 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos.“

2. Pakeisti 82 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, trumposios, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos.“

3. Pakeisti 82 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojančių užsienio valstybių piliečių trumposios, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos.“

4. Pakeisti 82 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Aukščiausius konkursinius balus pagal stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis negu švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros studijų studentų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“

 

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė