LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO IR PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. vasario 24 d. Nr. 1V-131
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 6 dalimi, 69 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 5 dalimi, 74 straipsnio 2 dalimi, 821 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 4 dalimi, 87 straipsnio 4 dalimi, 871 straipsnio 7 dalimi, 90 straipsnio 8 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi, 141 straipsniu ir įgyvendindamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31), 2014 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 118/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1560/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (OL 2014 L 39, p. 1), 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (OL 2011 L 132, p. 1), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 60), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96):
2. P a s k i r i u įgaliotomis institucijomis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“:
2.1. 69 straipsnio 3 ir 4 dalis, 121 straipsnio 2 dalį – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą;
2.2. 74 straipsnio 2 dalį – Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus;
2.3. 86 straipsnio 4 dalį, 87 straipsnio 4 dalį – Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus, Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
3. P a s k i r i u Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nacionaline institucija bendradarbiauti ir keistis informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų pagal direktyvos 2011/95/ES 36 straipsnį ir direktyvos 2013/32/ES 49 straipsnį.
4. Pripažįstu netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 1V-361 „Dėl užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministro
2016 m. vasario 24 d.
įsakymu Nr. 1V-131
PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO IR PANAIKINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, nustatymo, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams bei su tuo susijusių valstybės išlaidų apskaičiavimo ir jų padengimo, prieglobsčio prašytojų medicininės apžiūros ir amžiaus nustatymo tyrimo atlikimo organizavimo, užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų jiems išdavimo, užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo, sprendimų, susijusių su prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu ir panaikinimu, priėmimo ir jų vykdymo tvarką, taip pat nustato Aprašo nuostatas įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. DubliNet sistema – 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios valstybės piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (OL 2003 L 222, p. 3), su pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 118/2014 (OL 2014 L 39, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais), 18 straipsnyje nurodytos saugios elektroninių ryšių priemonės, skirtos duomenims perduoti;
2.2. ES valstybė narė – Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė, taip pat Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais taikymo tikslais – Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė;
2.3. Eurodac – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1) (toliau - Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013);
2.4. Eurodac nuorodos numeris – daktiloskopinės kortelės numeris, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 24 straipsnio 4 dalyje;
2.5. Įgaliotas atstovas – asmuo, kuris turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams valstybės institucijose ar įstaigose nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytus atstovus bei Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka teisines paslaugas teikiančius asmenis;
2.6. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga – vidaus reikalų ministro paskirta institucija, kuri atsako už Eurodac sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje ir teikia bei priima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 11 straipsnyje nurodytus duomenis (toliau – Eurodac duomenys);
2.7. Perduodančioji valstybė – ES valstybė narė, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė arba trečioji valstybė, iš kurios vykdomas užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją;
2.8. Specialiosios procedūrinės garantijos – priemonės, skirtos sudaryti sąlygas prieglobsčio prašytojui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, (toliau – pažeidžiamas prieglobsčio prašytojas) efektyviai naudotis įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Apraše nustatytomis teisėmis ir vykdyti šiuose teisės aktuose nustatytas pareigas, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra;
2.9. Trečioji valstybė – užsienio valstybė, kuri nėra prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė, ES valstybė narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė;
2.10. Už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė – ES valstybė narė, kurios atsakomybė už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nustatyta remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013), nuostatomis;
2.11. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – teisinės paslaugos, teikiamos Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka įgyvendinant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 90 straipsnio 5 dalies nuostatas;
2.12. Vidinio persikėlimo alternatyva – galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą savo kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis nepatirtų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas arba realaus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, kai valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali suteikti tokią apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę ja pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs.
3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
4. Prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
5. Prieglobsčio prašytojo turimi asmens tapatybę patvirtinantys ir kiti jo pateikti dokumentai paimami iš prieglobsčio prašytojo jam pateikus prašymą suteikti prieglobstį ir saugomi jo asmens byloje, išskyrus prieglobsčio prašytojo turimus Lietuvos Respublikos išduotus dokumentus, kurie grąžinami prieglobsčio prašytojui, o prie asmens bylos pridedamos jų kopijos. Asmens byloje saugomi prieglobsčio prašytojo dokumentai grąžinami prieglobsčio prašytojui, kai jis perduodamas už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei arba dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Aprašo nustatyta tvarka priimamas galutinis sprendimas.
6. Aprašo nustatyta tvarka priimti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimai įforminami raštu ir registruojami Užsieniečių registre (toliau – UR).
7. Aprašo nustatyta tvarka dėl prieglobsčio prašytojo priimtų sprendimų kopijas Migracijos departamentas nedelsdamas elektroninio ryšio priemonėmis perduoda valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas, sulaikytas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka arba laukia Migracijos departamento sprendimo priėmimo, arba apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – AVPK), kurio aptarnaujamoje teritorijoje prieglobsčio prašytojas gyvena, yra sulaikytas, suimtas, jam skirtas administracinis areštas arba jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę.
8. Migracijos departamentas priima bendrus Aprašo nurodytus sprendimus dėl tos pačios prieglobsčio prašytojų šeimos narių, kurių prašymai suteikti prieglobstį pateikiami ir (arba) nagrinėjami kartu bei grindžiami tokiais pačiais pagrindais, jeigu priimant bendrus sprendimus neatskleidžiamos prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės, dėl kurių gali kilti grėsmė jo interesams.
9. Prieglobsčio prašytoją su Aprašo nustatyta tvarka dėl jo priimtais Migracijos departamento sprendimais supažindina Aprašo 7 punkte nurodytos institucijos ar įstaigos arba Migracijos departamentas. Prieglobsčio prašytojas su minėtais sprendimais nesupažindinamas, kai jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant pasienio kontrolės punktus ir Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonas (toliau – tranzito zonos), arba jo buvimo vieta nėra žinoma. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojas supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindinusi valstybės institucija ar įstaiga įteikia jam patvirtintą sprendimo kopiją. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, karjeros ar statutinis valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – valstybės tarnautojas), kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, taip pat vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.
10. Migracijos departamentui priėmus Aprašo 36.4 papunktyje, 41, 74 punktuose, 125.2–125.4 papunkčiuose arba 142 punkte nurodytą sprendimą, užsienietis informuojamas apie teisę įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X skyriuje nustatyta tvarka pateikti skundą dėl šio sprendimo, taip pat apie teisę Aprašo nustatyta tvarka pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
11. Susirašinėjimas su ES valstybe nare pagal Aprašo 65, 67–71, 76, 77, 79, 80, 83, 85, 87 ir 89 punktus vykdomas per DubliNet sistemą. DubliNet sistema taip pat gali būti naudojama susirašinėjimui su ES valstybe nare arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybe nare vykdant Aprašo VIII skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas procedūras.
12. Aprašo 22.10 papunktyje, 39 ir 64 punktuose bei 99.1 papunktyje nurodytą informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius bei informacijos neatskleidimo principą, nustatytą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką, parengia Migracijos departamentas.
13. Aprašo nustatyta tvarka priimti Migracijos departamento sprendimai laikomi įsigaliojusiais, jeigu jie neapskundžiami per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus terminus, o juos apskundus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X skyriuje nustatyta tvarka – išnagrinėjus skundą ir įsigaliojus administracinio teismo sprendimui palikti galioti Migracijos departamento sprendimą.
II SKYRIUS
SPECIALIOJI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KOMPETENCIJA IR JŲ MOKYMAI
15. Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys Apraše nustatytas funkcijas, turi būti susipažinę su tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, nustatytais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui, Europos prieglobsčio paramos biuro ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos leidžiamomis metodinėmis ir praktinėmis rekomendacijomis, skirtomis prašymus suteikti prieglobstį nagrinėjantiems valstybės tarnautojams, taip pat turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose, kurie apima 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL 2010 L 132, p. 11) 6 straipsnio 4 dalies a–e punktuose išvardytus klausimus, ir toliau mokomi šiais klausimais. Migracijos departamento valstybės tarnautojai, atliekantys prieglobsčio prašytojų apklausas, turi būti dalyvavę specializuotuose mokymuose, kurių metu jie supažindinami su apklausų atlikimo technika ir gerąja praktika, mokomi pasirinkti tinkamiausią bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiant inter alia į jo amžių, brandą, kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą, taip pat pagal atitinkamus požymius atpažinti problemas, kurios gali neigiamai paveikti prieglobsčio prašytojo galimybę būti apklausiamam.
16. Valstybės tarnautojai, atliekantys Apraše nustatytas funkcijas, susijusias su pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir specialiųjų procedūrinių garantijų nustatymu, turi būti dalyvavę atitinkamuose mokymuose ir toliau mokomi su tokių prieglobsčio prašytojų poreikiais susijusiais klausimais.
17. Įgyvendinant Aprašo 15 ir 16 punktų reikalavimus, valstybės tarnautojai, atliekantys Apraše nustatytas funkcijas, dalyvauja mokymuose, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, Tarptautinės migracijos organizacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, kitų tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų organizuojamus mokymus.
III SKYRIUS
PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ PATEIKIMAS IR PIRMINIŲ SU TUO
SUSIJUSIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS
19. Prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai (toliau – institucija), laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Jeigu prašymas suteikti prieglobstį yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos, nurodytos Aprašo 22.10 papunktyje, metu.
20. Jeigu prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytai institucijai ir (arba) nesilaikant to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, toks prašymas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo momento, kai yra nustatoma, kad gautas prašymas yra prašymas suteikti prieglobstį, grąžinamas užsieniečiui, jį informuojant apie prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Ši informacija pateikiama užsieniečiui raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta.
21. Prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas įregistruoja prašymą suteikti prieglobstį ir duomenis apie prieglobsčio prašytoją UR.
22. Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus:
22.1. jeigu prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas raštu – paima iš prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, įrašo šiame prašyme jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
22.2. jeigu prašymas suteikti prieglobstį nebuvo pateiktas raštu – surašo laisvos formos prašymo suteikti prieglobstį protokolą, kuriame nurodo prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, protokolą surašiusiojo įgalioto valstybės tarnautojo pareigas, vardą ir pavardę bei prašymo suteikti prieglobstį pateikimo datą, laiką, vietą, ir jį pasirašo. Protokolą taip pat pasirašo vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo surašant šį protokolą;
22.3. gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
22.4. paima visus prieglobsčio prašytojo turimus asmens dokumentus bei kelionės bilietus, padaro jų kopijas ir vizualiai įvertina, ar dokumentuose nėra klastojimo požymių;
22.5. nustato prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę ir kelionės maršrutą, vadovaudamasis Asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 4nt „Dėl asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodikos“;
22.6. nufotografuoja prieglobsčio prašytoją (padaroma skaitmeninė veido nuotrauka) ir elektroniniu būdu nuskaito jo parašo pavyzdį;
22.7. įregistruoja prašymą suteikti prieglobstį ir duomenis apie prieglobsčio prašytoją UR, prieglobsčio prašytojo asmens bylai suteikia registracijos numerį, o Aprašo 22.9 papunktyje nurodytai Eurodac duomenų kortelei – Eurodac nuorodos numerį, perkelia į UR prieglobsčio prašytojo nuotrauką;
22.8. pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais X priedo A dalį. Nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikiama informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais XI priedą. Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
22.9. paima prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudus. Eurodac duomenų kortelė (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 1 priedas) siunčiama iš daktiloskopavimo darbo vietos elektroninio ryšio priemonėmis arba popierinė kortelė pristatoma paštu ar tiesiogiai į nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą;
22.10. atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir surašo šios apklausos protokolą pagal Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo formą (Aprašo 1 priedas). Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Prieš pirminę apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su pirminės apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais.
Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus, pirminė apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių pirminės apklausos metu pateiktus duomenis.
Pirminė apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Pirminės apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas ir apklausą atlikęs įgaliotas valstybės tarnautojas, taip pat vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo apklausoje. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su apklausos protokolu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašu turi patvirtinti apklausą atlikęs įgaliotas valstybės tarnautojas. Prieglobsčio prašytojo atsisakymas pasirašyti apklausos protokolą vertinamas kaip nebendradarbiavimas, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl kurios jis atsisako pasirašyti. Įgaliotas atstovas į pirminę apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus Aprašo 26 punkte nurodytą atvejį. Apie vertėjo ir (arba) įgalioto atstovo dalyvavimo pirminėje apklausoje būtinumą prašymą priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas praneša Migracijos departamentui, kuris Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina vertėjo ir (arba) įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje;
22.11. atlieka prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminį įvertinimą ir užpildo Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo formą (Aprašo 2 priedas) (toliau – pažeidžiamumo įvertinimo forma);
22.12. prašymą suteikti prieglobstį, pažeidžiamumo įvertinimo formą, apklausos protokolą, prieglobsčio prašytojo nuotrauką ir elektroniniu būdu nuskaitytą jo parašo pavyzdį, dokumentą, patvirtinantį, kad duomenys apie pirštų atspaudus yra perduoti nacionalinei Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigai, ir visų surinktų dokumentų kopijas nedelsdamas elektroninio ryšio priemonėmis perduoda Migracijos departamentui;
22.13. atlikęs Aprašo 22.1–22.12 papunkčiuose nurodytus veiksmus, sudaro prieglobsčio prašytojo asmens bylą. Prieglobsčio prašytojo asmens byla kartu su visais prieglobsčio prašytojo pateiktais dokumentais paštu persiunčiama arba nuvežama Migracijos departamentui. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira asmens byla. Į asmens bylą taip pat įsegami dokumentai apie prieglobsčio prašytojo traukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai buvo taikoma.
23. Aprašo 22.1–22.12 papunkčiuose nurodyti veiksmai atliekami ir ne darbo valandomis. Prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, priėmęs prašymą suteikti prieglobstį ne darbo metu, privalo nedelsdamas apie tai telefonu informuoti Migracijos departamento atsakingą valstybės tarnautoją, budintį ne darbo metu pagal Migracijos departamento sudarytą grafiką. Aprašo 22.1–22.12 papunkčiuose nurodyti veiksmai atliekami per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 69 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.
24. Jeigu veiksmų, nurodytų Aprašo 22.9 papunktyje, neįmanoma atlikti per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 69 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje ar 2 dalies pirmojoje pastraipoje, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija, gavusi Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose nurodytą Migracijos departamento sprendimą, nedelsdama raštu informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centrą (toliau – Užsieniečių registracijos centras), jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas, arba AVPK, kurio aptarnaujamoje teritorijoje prieglobsčio prašytojas gyvena, yra sulaikytas, suimtas, jam skirtas administracinis areštas arba jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, apie priežastis, dėl kurių nebuvo atlikti Aprašo 22.9 papunktyje nurodyti veiksmai. Nustatę, kad šios priežastys išnyko, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija, Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas, arba AVPK, kurio aptarnaujamoje teritorijoje prieglobsčio prašytojas gyvena, yra sulaikytas, suimtas, jam skirtas administracinis areštas arba jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, atlieka Aprašo 22.9 papunktyje nurodytus veiksmus, laikydamiesi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytų terminų. Kai veiksmų, nurodytų Aprašo 22.9 papunktyje, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija neatliko dėl priežasčių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 9 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje, vertinimas, ar šios priežastys nėra išnykusios, atliekamas ne rečiau kaip kas 14 dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
25. Aprašo 22.1–22.4 ir 22.9–22.10 papunkčiuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju, atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką.
26. Aprašo 22.1–22.4 ir 22.9–22.10 papunkčiuose nurodyti veiksmai, susiję su nelydimu nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju, atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui bei vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui. Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovą kviečia prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija.
27. Nustačiusi, kad gali būti taikomi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija, atsižvelgusi į Aprašo 22.11 papunktyje nurodyto prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo rezultatus ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 4 dalį, nedelsdama, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento, kreipiasi į apylinkės teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją Užsieniečių registracijos centre arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, atsisakymo jį sulaikyti arba dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija nedelsdama elektroninio ryšio priemonėmis perduoda Migracijos departamentui.
28. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, įregistravusi prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenų kortelėje esančius duomenis Eurodac sistemoje, duomenų įregistravimo patvirtinimą persiunčia tiesiogiai Migracijos departamentui elektroniniu paštu. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, gavusi iš Eurodac sistemos atsakymą dėl prieglobsčio prašytojo duomenų palyginimo su Eurodac sistemos duomenimis rezultato, gautą informaciją persiunčia Migracijos departamentui elektroniniu paštu.
29. Prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenų kortelėje esančius daktiloskopinius duomenis nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga sutikrina su Daktiloskopinių duomenų registre esančiais pirštų atspaudų duomenimis ir sutapimų atveju atsakymą elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui.
30. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, kurio Eurodac duomenys buvo įregistruoti Eurodac sistemoje pagal Aprašo 28 punktą, išvyko iš ES valstybių narių teritorijos, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio c punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama jo išvykimo iš ES valstybių narių teritorijos datą.
31. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, kurio Eurodac duomenys buvo įregistruoti Eurodac sistemoje pagal Aprašo 28 punktą, įgijo ES valstybės narės pilietybę, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 13 straipsnio 1 dalimi, ištrina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis.
32. Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose nurodytų Migracijos departamento sprendimų priėmimo prieglobsčio prašytojas laukia:
32.1. prašymą suteikti prieglobstį priėmusioje institucijoje:
32.1.1. jeigu prieglobsčio prašytojas neteisėtai atvyko ar neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir nėra sulaikytas teismo sprendimu arba jam nėra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė;
32.2. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojas yra Lietuvos Respublikoje teisėtai, nurodo gyvenamosios vietos duomenis bei gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumo pagrindą ir raštu pasižada prašymą suteikti prieglobstį priėmusiai institucijai nustatytu laiku atvykti susipažinti su Migracijos departamento priimtu sprendimu;
IV SKYRIUS
SPRENDIMO DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO IŠ ESMĖS PRIĖMIMAS, PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO APGYVENDINIMAS IR UŽSIENIEČIO REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO JAM IŠDAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO IŠ ESMĖS PRIĖMIMAS
33. Įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs iš prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos Aprašo 22.12 papunktyje nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į pažeidžiamumo įvertinimo formą, nustato pažeidžiamam prieglobsčio prašytojui specialiąsias procedūrines garantijas, užpildo Specialiųjų procedūrinių garantijų nustatymo formą (Aprašo 3 priedas) (toliau – specialiųjų procedūrinių garantijų forma) ir paskiria prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui.
34. Migracijos departamentui iš Užsieniečių registracijos centro arba Pabėgėlių priėmimo centro gavus kompleksinio prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo įvertinimo išvadą, kuri parengiama dalyvaujant socialiniam darbuotojui, medicinos gydytojui bei psichologui ir apima inter alia prieglobsčio prašytojo socialinių įgūdžių, sveikatos būklės bei psichologinės būsenos įvertinimą, įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas gali iš naujo įvertinti specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir užpildyti specialiųjų procedūrinių garantijų formą. Atlikdami Apraše nustatytas procedūras, Migracijos departamento valstybės tarnautojai užtikrina specialiųjų procedūrinių garantijų formoje nustatytų garantijų laikymąsi.
35. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, kuriam paskirta nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį, išnagrinėjęs ir įvertinęs Aprašo 22.12 papunktyje nurodytus dokumentus, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti:
35.1. ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais II priede;
35.2. ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, išskyrus to paties straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus;
35.3. ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, išskyrus to paties straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus;
36. Migracijos departamentas, remdamasis Aprašo 35 punkte nurodytą tyrimą atlikusio įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta motyvuota išvada, priima vieną iš šių sprendimų:
36.1. nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Toks sprendimas priimamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu nenustatoma to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių;
36.2. nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. Toks sprendimas priimamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jeigu nustatomos to paties straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės;
36.3. nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės ir nustatyti už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą ES valstybę narę. Toks sprendimas priimamas, jeigu atlikus Aprašo 35.1 papunktyje nurodytą tyrimą nustatoma, kad yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Priėmus šį sprendimą, atliekami Aprašo V skyriuje nurodyti veiksmai;
37. Migracijos departamento sprendimai, nurodyti Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose, priimami per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 72 straipsnio 1 dalyje, 76 straipsnio 6 dalyje ar 77 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Šie sprendimai priimami ir ne darbo metu.
38. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju Aprašo 36.4 papunktyje nurodyto Migracijos departamento sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Tokiame sprendime nurodomos konkrečios aplinkybės, kurių neįmanoma tinkamai įvertinti nepratęsiant Aprašo 36.4 papunktyje nurodyto Migracijos departamento sprendimo priėmimo termino, bei konkrečios priežastys, dėl kurių tai neįmanoma.
39. Prieš parengdamas motyvuotą išvadą, remiantis kuria priimamas Aprašo 36.4 papunktyje nurodytas sprendimas, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus įsitikinti, kad egzistuoja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas iš esmės. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas prieglobsčio prašytojo asmens byloje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas informuojamas apie daromą įrašą, supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais. Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis. Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Vertėjo ir (arba) teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas. Remiantis apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos stenograma, kurią pasirašo apklausą atlikęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos.
40. Užsieniečiui, dėl kurio priimamas Aprašo 36.4 papunktyje nurodytas sprendimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Migracijos departamentas išduoda pažymą pagal Pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį formą (Aprašo 4 priedas), surašytą lietuvių ir anglų kalbomis, kurioje nurodoma, kad prašymas suteikti prieglobstį nebuvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje remiantis saugios trečiosios valstybės koncepcija.
41. Jeigu nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kartu su Aprašo 36.4 papunktyje nurodytu sprendimu Migracijos departamentas priima sprendimą grąžinti prieglobsčio prašytoją į saugią trečiąją valstybę, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę arba pavesti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 4 dalyje nurodytai institucijai priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Toks Migracijos departamento sprendimas priimamas ir vykdomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu tvarkos aprašas) nustatyta tvarka.
42. Jeigu saugi trečioji valstybė, į kurią prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas Aprašo 41 punkte nurodyto sprendimo pagrindu, atsisako leisti prieglobsčio prašytojui atvykti į jos teritoriją, Migracijos departamentas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priima Aprašo 36.1 arba 36.2 papunktyje nurodytą sprendimą.
43. Jeigu prieglobsčio prašytojas atvyksta per ES valstybių narių išorės sieną, kaip tai apibrėžta Šengeno sienų kodekse, ir pateikia prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte arba tranzito zonoje, kartu su Aprašo 36.1 ar 36.3 papunktyje nurodytu sprendimu Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką Migracijos departamentas taip pat priima įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytais atvejais.
44. Supažindinęs prieglobsčio prašytoją su Aprašo 36.3 papunktyje nurodytu sprendimu, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje, parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais X priedo B dalį. Ši informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
45. Teismui priėmus sprendimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą, nurodytą Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Aprašu ir vykdydamas teismo sprendimą, per 48 valandas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo iš naujo priima vieną iš sprendimų, nurodytų Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose.
46. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 604/2013 nustatytos prašymų perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją pateikimo tvarkos, Aprašo 36.3 papunktyje nurodytas sprendimas gali būti priimamas taip pat po to, kai buvo priimtas Aprašo 36.1 ar 36.2 papunktyje nurodytas sprendimas, jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės metu nustatomi sprendimo, nurodyto Aprašo 36.3 papunktyje, priėmimo pagrindai. Šiame punkte nurodytu atveju Aprašo 37 ir 38 punktai netaikomi, o Migracijos departamento sprendimas priimamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo, nurodyto Aprašo 36.3 papunktyje, priėmimo pagrindų nustatymo dienos. Šio punkto nustatyta tvarka priėmus Aprašo 36.3 papunktyje nurodytą sprendimą, prieš tai priimtas Aprašo 36.1 ar 36.2 papunktyje nurodytas sprendimas netenka galios.
47. Aprašo 36.1 papunktyje nurodytas sprendimas gali būti priimamas taip pat po to, kai buvo priimtas Aprašo 36.2 papunktyje nurodytas sprendimas, jeigu nustatomos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiame punkte nurodytais atvejais Aprašo 37 punktas netaikomas, o Migracijos departamento sprendimas priimamas per 1 darbo dieną nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO APGYVENDINIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
48. Migracijos departamentas priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją arba leisti jam apsigyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 2, 4 ar 5 dalyje nurodytoje apgyvendinimo arba gyvenamojoje vietoje (toliau – sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo), išskyrus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis ir atvejus, kai Aprašo 36.2, 36.4 papunktyje arba 38 punkte nurodytas sprendimas priimamas dėl prieglobsčio prašytojo, esančio pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo taip pat nepriimamas, jeigu prieglobsčio prašytojas teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
49. Jeigu atlikus Aprašo 35.4 papunktyje nurodytų aplinkybių tyrimą nustatoma, kad gali būti pagrindas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas nedelsdamas apie tai raštu informuoja prašymą suteikti prieglobstį priėmusią instituciją, nurodydamas konkrečias aplinkybes, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija į šią Migracijos departamento pateiktą informaciją atsižvelgia, spręsdama, ar kreiptis su teikimu sulaikyti užsienietį įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
50. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, nurodo gyvenamosios vietos duomenis ir pateikia gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Tokiame Migracijos departamento sprendime nurodomas prieglobsčio prašytojo pasirinktos gyvenamosios vietos, kurioje jam leidžiama apsigyventi, tikslus adresas.
51. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgus į svarbiausius nepilnamečio interesus. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta turi būti keičiama kuo rečiau. Jei įmanoma, broliai ir seserys neturi būti išskiriami.
52. Jeigu prieglobsčio prašytojas Migracijos departamento sprendimu apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre, kitoje apgyvendinimo vietoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kaip nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 2 dalyje, arba apgyvendinimo vietoje, kurią administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbanti nevyriausybinė organizacija, kaip nustatyta to paties straipsnio 5 dalyje, jo nuvykimą į apgyvendinimo vietą organizuoja, o prireikus skiria prieglobsčio prašytojui palydą, prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo nuvežimas į Pabėgėlių priėmimo centrą vykdomas Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1V-31/A1-28 „Dėl Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
53. Jeigu prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytai institucijai, Migracijos departamento sprendimu apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre, sprendime dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo nustatoma pareiga prieglobsčio prašytojui atvykti į Užsieniečių registracijos centrą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio sprendimo gavimo.
54. Kartu su sprendimu dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Migracijos departamentas valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje prieglobsčio prašytojas apgyvendintas, elektroninio ryšio priemonėmis perduoda Aprašo 22.11 papunktyje nustatyta tvarka užpildytos prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo formos kopiją.
55. Išnykus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priežastims, dėl kurių sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo negalėjo būti priimtas kartu su Aprašo 36.1–36.4 papunkčiuose arba 38 punkte nurodytu sprendimu arba Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo neteko galios Aprašo 56.1 papunkčio pagrindu, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo. Toks sprendimas taip pat priimamas, jeigu teismas netenkina įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 9 dalyje nurodyto VSAT kreipimosi dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo.
56. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo netenka galios, jeigu:
56.1 prieglobsčio prašytojas teismo sprendimu yra sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė;
56.2. Migracijos departamentas priima naują sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, kuriuo prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas kitoje apgyvendinimo vietoje arba jam leidžiama apsigyventi kitoje gyvenamojoje vietoje;
56.3. Migracijos departamentas priima sprendimą sustabdyti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą;
TREČIASIS SKIRSNIS
UŽSIENIEČIO REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS
57. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, kuris turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamento sprendimu išduodamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo formos“ patvirtintos formos užsieniečio registracijos pažymėjimas (toliau – pažymėjimas), išskyrus atvejus, kai galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį priimamas ir įvykdomas iki įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.
58. Migracijos departamentas priima sprendimą pakeisti pažymėjimą, jeigu prieglobsčio prašytojas turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir:
59. Prieglobsčio prašytojas, kuriam keičiamas pažymėjimas, Migracijos departamentui turi pateikti:
59.1. laisvos formos prašymą pakeisti pažymėjimą, išskyrus atvejus, kai Migracijos departamentas priima sprendimą pakeisti pažymėjimą kartu su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 2 dalyje nurodytu sprendimu pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminą;
60. Išduotas arba pakeistas pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo išduoti arba pakeisti pažymėjimą priėmimo dienos.
61. Migracijos departamentui priėmus sprendimą išduoti ar pakeisti pažymėjimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus:
61.1. pažymėjimo pirmojoje pusėje tam skirtoje vietoje įrašo prieglobsčio prašytojo pavardę (-es), vardą (-us), pilietybę (-es), gimimo datą, taip pat pažymėjimo išdavimo datą ir galiojimo pabaigos datą. Prieglobsčio prašytojo asmens duomenys įrašomi pagal jo pateiktus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba, jeigu jis neturi jokių dokumentų, pagal duomenis apie prieglobsčio prašytoją, gautus Aprašo 22.10 papunktyje nurodytos pirminės apklausos metu;
61.2. elektroniniu būdu įkelia į pažymėjimo pirmąją pusę prieglobsčio prašytojo nuotrauką ir parašo pavyzdį. Jeigu pažymėjimas išduodamas prieglobsčio prašytojui iki 14 metų, taip pat jeigu prieglobsčio prašytojas dėl neveiksnumo ar fizinės negalios nesugeba pasirašyti, tai prieglobsčio prašytojo parašo pavyzdžiui skirtoje vietoje braukiamas brūkšnys;
61.3. pažymėjimo antrojoje pusėje tam skirtoje vietoje įrašo prieglobsčio prašytojo bylos numerį, bylos pradžią, savo pareigas, vardą ir pavardę, pasirašo ir pažymėjimą užlaminuoja. Pažymėjimo antrojoje pusėje, remiantis Aprašo 22.10 papunktyje nurodytos pirminės apklausos protokolo 59 punkte pateikta informacija, papildomai įrašoma, ar prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta;
61.5. nedelsdamas, o pažymėjimo išdavimo atveju – ne vėliau kaip per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 78 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, įteikia pažymėjimą prieglobsčio prašytojui arba perduoda pažymėjimą institucijai ar įstaigai, kurios žinioje yra prieglobsčio prašytojas. Jeigu pažymėjimas perduodamas institucijai ar įstaigai, kurios žinioje yra prieglobsčio prašytojas, tokia institucija ar įstaiga nedelsdama įteikia pažymėjimą prieglobsčio prašytojui.
62. Pažymėjimas negalioja, jeigu jis yra mirusio prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuris nebeturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat pakeitus pažymėjimą, pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui arba prieglobsčio prašytojui jį praradus. Tokie pažymėjimai, išskyrus prarastus pažymėjimus, grąžinami Migracijos departamentui, kuris sunaikina negaliojančius pažymėjimus, surašo sunaikinimo aktą ir įregistruoja duomenis apie pažymėjimų sunaikinimą UR.
V SKYRIUS
ES VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS IR PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO PERDAVIMAS ATSAKINGAI ES VALSTYBEI NAREI
PIRMASIS SKIRSNIS
ES VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PATEIKTO PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS
64. Migracijos departamentui priėmus Aprašo 36.3 papunktyje nurodytą sprendimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsniu, atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. Prireikus apklausos metu prieglobsčio prašytojui išaiškinama informacija, pateikta remiantis Aprašo 44 punktu. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas prieglobsčio prašytojo asmens byloje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais. Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis. Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui. Vertėjo ir (arba) teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas. Remiantis apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos stenograma, kurią pasirašo apklausą atlikęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos.
Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 5 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
65. Priėmus Aprašo 36.3 papunktyje nurodytą sprendimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas susisiekia su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl prieglobsčio prašytojo perėmimo savo žinion ar atsiėmimo. Šiam tikslui įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I ar III priede nurodytų prašymų formas ir persiunčia paklausimus ES valstybės narės kompetentingai institucijai.
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, jeigu nustatyti pagrindai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–11 straipsniuose, 12 straipsnio 1–4 dalyse, 13 straipsnyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 2 dalyje.
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą atsiimti prieglobsčio prašytoją, jeigu nustatyti kriterijai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktuose ir 20 straipsnio 5 dalyje.
66. Prašymai ir prašymų priedai parengiami vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I antraštinės dalies I skyriumi ir persiunčiami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 7 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų bei 21 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.
67. Prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali išsiųsti ES valstybės narės kompetentingai institucijai prašymą dėl informacijos apie prieglobsčio prašytoją pateikimo, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 34 straipsniu. Šis prašymas įforminamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais V priede pateiktą formą.
68. Nustačius, kad kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8 arba 16 straipsnį, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas konsultuojasi ir keičiasi svarbia informacija su ES valstybės narės kompetentinga institucija, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais VII ir VIII prieduose pateiktomis formomis. Keitimasis informacija vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais 11 straipsnio 6 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
69. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 65 punkte nurodytą prašymą perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais gali ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašyti skubiai pateikti atsakymą.
70. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas Aprašo 65 punkte nurodytus prašymus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašo skubaus atsakymo.
71. Migracijos departamentui gavus ES valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, kuriame ši valstybė teigia atsisakanti perimti savo žinion ar atsiimti prieglobsčio prašytoją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali pakartotinai kreiptis į šią ES valstybės narės kompetentingą instituciją Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais per 3 savaites nuo atsakymo gavimo dienos.
72. ES valstybė narė laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, jeigu šios ES valstybės narės kompetentinga institucija:
73. Net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO PERDAVIMAS ES VALSTYBEI NAREI, ATSAKINGAI UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PATEIKTO PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ
74. Jeigu pagal Aprašo 64–72 punktus nustatoma ES valstybė narė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei.
75. Prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, vyksta vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriumi. Perdavimą organizuoja Migracijos departamentas, o vykdo AVPK arba Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas.
76. Prieš prieglobsčio prašytojo perdavimą ES valstybei narei įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pateikia ES valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie prieglobsčio prašytoją ir jo perdavimo sąlygas, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais VI priede pateikta forma.
77. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 32 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka prieš prieglobsčio prašytojo perdavimą ES valstybei narei įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pateikia ES valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie prieglobsčio prašytojo sveikatos būklę, naudodamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais IX priede pateikta forma.
78. Prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, turi įvykti per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojant nuo ES valstybės narės sutikimo perimti atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą arba atsiimti prieglobsčio prašytoją gavimo Migracijos departamente dienos arba nuo Migracijos departamento sprendimo, nurodyto Aprašo 74 punkte, įsigaliojimo dienos, jei tokio sprendimo vykdymas sustabdomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šis terminas Migracijos departamento sprendimu gali būti pratęstas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
79. Migracijos departamentas apie prieglobsčio prašytojo perdavimo termino pratęsimą informuoja ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kompetentingą instituciją prieš baigiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.
80. Išnykus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prieglobsčio prašytojo perdavimo pratęsimo pagrindams, bendradarbiavimas su ES valstybės narės, atsakingos už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kompetentinga institucija atnaujinamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais 9 straipsnio 1a dalyje nustatyta tvarka.
81. AVPK arba Užsieniečių registracijos centras, nustatęs, kad prieglobsčio prašytojo neįmanoma perduoti ES valstybei narei per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nedelsdamas apie tai raštu informuoja Migracijos departamentą.
82. Komisijos reglamento (EB) Nr.1560/2003 su vėlesniais pakeitimais 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui išduodamas dokumentas, įformintas vadovaujantis Kelionės dokumento laissez-passer forma (Aprašo 5 priedas), skirtas vienai kelionei į ES valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
83. Aprašo 64–82 punktuose nurodyta procedūra taip pat taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 24 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Nustatęs, kad kita ES valstybė narė gali būti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktus arba ir 20 straipsnio 5 dalį atsakinga už neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį, kuris Lietuvos Respublikoje nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų, užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais III priede nurodytą prašymo formą ir persiunčia paklausimą ES valstybės narės kompetentingai institucijai.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSAKOMYBĖ UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ
84. Lietuvos Respublika laikoma atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą:
84.1. nustačius, kad nėra pagrindo kreiptis į kitos ES valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi;
84.2. nusprendus nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį remiantis diskrecine išlyga, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje;
84.3. jeigu prašymas, nurodytas Aprašo 65 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus;
84.4. jeigu atsakymas į ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, nurodytą Aprašo 85 punkte, nepateikiamas per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus;
84.5. Lietuvos Respublikai pripažinus atsakomybę už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 86 punktą;
85. Migracijos departamentui iš ES valstybės narės kompetentingos institucijos gavus prašymą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I ar III priede, Migracijos departamento valstybės tarnautojas išnagrinėja šį prašymą ir kartu pateiktus dokumentus. Toks prašymas registruojamas UR.
86. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsnius ir 17 straipsnio 2 dalį arba minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktus ir 20 straipsnio 5 dalį yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos atsakomybės už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
87. Atsakymą dėl atsakomybės už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Migracijos departamento valstybės tarnautojas privalo pateikti ES valstybės narės kompetentingai institucijai per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 1 dalyje bei 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus.
Atsakymas rengiamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I antraštinės dalies II skyriuje nustatyta tvarka.
88. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos atsakomybės už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą netenka galios, jeigu užsieniečio perdavimas Lietuvos Respublikai neįvyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tvarka.
89. Migracijos departamentas bendradarbiauja su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl užsieniečio, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perdavimo. Užsieniečio perdavimas vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su vėlesniais pakeitimais I antraštinės dalies III skyriaus nustatyta tvarka.
90. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 84.1–84.3 ar 84.6 papunktį, Migracijos departamentas, remdamasis įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta motyvuota išvada, priima Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą. Toks sprendimas priimamas per 1 darbo dieną nuo Aprašo 84.1–84.3 ar 84.6 papunktyje nurodytų aplinkybių nustatymo momento. Šio punkto nustatyta tvarka priėmus Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą, prieš tai priimtas Aprašo 36.3 papunktyje nurodytas sprendimas netenka galios.
91. Jeigu Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 84.2 papunktį, Migracijos departamentas, priėmęs Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą, apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio e punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo datą.
92. Jeigu Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Aprašo 84.4 ar 84.5 papunktį, Migracijos departamentas, remdamasis įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta motyvuota išvada:
92.1. priima Aprašo 36.1, 36.2 arba 36.4 papunktyje nurodytą sprendimą, jeigu Lietuvos Respublikai perduotas užsienietis, kuris nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 85 straipsnyje nustatyta tvarka, Aprašo nustatyta tvarka pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Toks sprendimas priimamas per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 6 dalyje ar 77 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
Jeigu Lietuvos Respublikai perduotas užsienietis, kuris buvo informuotas apie teisę Aprašo nustatyta tvarka pateikti prašymą suteikti prieglobstį, raštu atsisako naudotis šia teise, tolesnės jo teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka;
92.2. priima sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo sustabdytas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 84 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas per 24 valandas nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento.
93. Jeigu Lietuvos Respublikai perduotas užsienietis prieš tai nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir Aprašo nustatyta tvarka pateikia tokį prašymą, prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, teikdamas nacionalinei Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigai Aprašo 22.9 papunktyje nurodytą Eurodac duomenų kortelę, taip pat nurodo prieglobsčio prašytojo atvykimo į Lietuvos Respubliką datą. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, įvedusi Eurodac duomenis pagal Aprašo 28 punktą, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio b punktu, taip pat įveda prieglobsčio prašytojo atvykimo į Lietuvos Respubliką datą.
94. Jeigu Lietuvos Respublikai perduoto užsieniečio Eurodac duomenys jau buvo įregistruoti Eurodac sistemoje pagal Aprašo 28 punktą, Migracijos departamentas apie jo atvykimą į Lietuvos Respubliką informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas užsieniečio Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio a punktu, atnaujina tokio užsieniečio Eurodac duomenis, nurodydama jo atvykimo į Lietuvos Respubliką datą.
VI SKYRIUS
PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMAS IŠ ESMĖS IR PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS APIE PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJĄ IR PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ MOTYVUS SURINKIMAS
96. Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės, privalo bendradarbiauti su Migracijos departamentu, vertinant jo pateiktą informaciją prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Prieglobsčio prašytojo pareiga bendradarbiauti inter alia apima:
96.2. pareigą, gavus Migracijos departamento pranešimą apie planuojamą Aprašo 99.1 papunktyje nurodytą apklausą, pranešime nurodytu laiku atvykti į apklausą;
96.3. pareigą kiek įmanoma anksčiau pateikti Migracijos departamentui visus turimus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, jeigu jie nebuvo pateikti atliekant Aprašo 22 punkte nurodytus veiksmus. Jeigu tokie įrodymai pateikiami Migracijos departamentui praėjus daugiau kaip 14 kalendorinių dienų po Aprašo 99.1 papunktyje nurodytos apklausos, prieglobsčio prašytojas privalo raštu nurodyti priežastis, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, ir aplinkybes, kurias šie įrodymai pagrindžia.
97. Jeigu prieglobsčio prašytojas nevykdo Aprašo 96 punkte nustatytos pareigos bendradarbiauti su Migracijos departamentu, į tai atsižvelgiama, vertinant, ar prieglobsčio prašytojui taikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 5 dalis.
98. Jeigu po to, kai buvo priimtas Aprašo 36.4, 125.2, 125.3 ar 125.4 papunktyje nurodytas sprendimas, kuris įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka apskųstas teismui, prieglobsčio prašytojas pateikia Migracijos departamentui papildomus rašytinius įrodymus ar kitus su jo prašymu suteikti prieglobstį susijusius dokumentus, Migracijos departamentas per 2 darbo dienas grąžina juos užsieniečiui, jį raštu informuodamas apie grąžinimo priežastis ir apie teisę teikti įrodymus skundą nagrinėjančiam teismui. Jeigu naujus rašytinius įrodymus ar kitus su jo prašymu suteikti prieglobstį susijusius dokumentus prieglobsčio prašytojas pateikia po to, kai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas per 2 darbo dienas grąžina juos užsieniečiui, jį raštu informuodamas apie grąžinimo priežastis ir apie teisę pateikti paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
99. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo:
99.1. atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
Prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Aprašo 36.1 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Aprašo 36.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Apie planuojamos apklausos datą ir laiką Migracijos departamentas iš anksto raštu praneša prieglobsčio prašytojui. Prireikus apklausos data ir laikas suderinami su prieglobsčio prašytoju. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas prieglobsčio prašytojo asmens byloje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas informuojamas apie daromą įrašą, supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais.
Prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama sąlygomis, užtikrinančiomis konfidencialumą ir leidžiančiomis prieglobsčio prašytojui išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu būtina, apklausoje dalyvauja vertėjas. Jeigu tai įmanoma ir prieglobsčio prašytojas to pageidauja, užtikrinama, kad apklausą atliekantis įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir apklausoje dalyvaujantis vertėjas būtų tos pačios lyties, kaip prieglobsčio prašytojas, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad toks prieglobsčio prašytojo pageidavimas pateikiamas dėl priežasčių, nesusijusių su tuo, kad prieglobsčio prašytojui kyla sunkumų išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus.
Apklausos metu prieglobsčio prašytojui pirmiausia suteikiama galimybė kuo išsamiau paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Siekdamas kuo nuodugniau išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių prieglobsčio prašytojas paliko savo kilmės valstybę ir bijo į ją grįžti, apklausą atliekantis įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užduoda papildomus ir patikslinančius klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su prieglobsčio prašytojo gyvenimo istorija ir gyvenimo sąlygomis kilmės valstybėje, kelionės iš kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką maršrutu, praeityje patirtu persekiojimu ir grėsmėmis, su kuriomis prieglobsčio prašytojas bijo susidurti grįžimo į kilmės valstybę atveju. Prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.
Nepilnamečio prieglobsčio prašytojo, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus, apklausa atliekama, jeigu yra pagrindas manyti, kad jo pasakojimas gali turėti įtakos vertinant kartu į Lietuvos Respubliką atvykusių ir prašymus suteikti prieglobstį pateikusių pilnamečių tokio prieglobsčio prašytojo šeimos narių apklausos metu pateiktus duomenis. Tokio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką.
Teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui teikiantis įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, išskyrus nelydimus nepilnamečius prieglobsčio prašytojus. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui, kuriems suteikiama galimybė prieš apklausą pranešti nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui apie apklausos reikšmę ir galimas pasekmes bei prireikus padėti jam pasirengti apklausai, o apklausos metu ją atliekančio įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo nustatytomis sąlygomis užduoti nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui klausimus ir (arba) teikti pastabas dėl jo atsakymų.
Vertėjo ir (arba) teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas.
Pasirenkant bendravimo su prieglobsčio prašytoju būdą, atsižvelgiama inter alia į jo kultūrinę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir pažeidžiamumą. Su nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju apklausos metu bendraujama jo amžių ir brandą atitinkančiu būdu. Jeigu yra požymių, kad klausimai sukelia prieglobsčio prašytojui skausmą arba emocinį diskomfortą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi nutraukti apklausą, padaryti pertrauką arba nukelti apklausą vėlesniam laikui.
Atlikęs pažeidžiamo prieglobsčio prašytojo apklausą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užpildo pažeidžiamumo įvertinimo formą, kuria remdamasis įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas gali iš naujo įvertinti specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir užpildyti specialiųjų procedūrinių garantijų formą.
Remiantis apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos stenograma, kurią pasirašo apklausą atlikęs įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos. Prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali atlikti papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą;
99.2. patikrinti duomenis apie prieglobsčio prašytoją:
99.2.1. Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje – ar kita Šengeno valstybė pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) 24 straipsnį nėra pateikusi perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi;
99.2.2. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre – ar prieglobsčio prašytojas (vyresnis nei 14 metų) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ar bendrininkavimo darant tokį nusikaltimą;
99.3. kai nustatoma, kad paskelbta prieglobsčio prašytojo tarptautinė paieška, – išsiųsti pranešimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai apie užsieniečio pateiktą prašymą suteikti prieglobstį;
99.4. išsiųsti paklausimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, ar prieglobsčio prašytojo (vyresnio nei 12 metų) buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui;
99.5. išsiųsti paklausimus Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ir VSAT, ar prieglobsčio prašytojo (vyresnio nei 14 metų) buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei;
99.6. jei būtina, išsiųsti paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, susijusioms su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas;
100. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas išvadą dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės valstybės saugumui pateikia Migracijos departamentui per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Jeigu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktoje išvadoje konstatuojama, kad nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas nekeliančiu grėsmės valstybės saugumui.
101. Policijos departamentas ir VSAT išvadas dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei pateikia Migracijos departamentui per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Jeigu Policijos departamento ir VSAT pateiktose išvadose konstatuojama, kad nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas nekeliančiu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
102. Jeigu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas arba VSAT įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka informuoja Migracijos departamentą, kad negali pateikti išvados per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, ir dėl to prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma išnagrinėti iš esmės per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminą, bet ne ilgiau, nei nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 2 dalyje.
103. Jeigu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, Aprašo 125.4 papunktyje nurodytas sprendimas gali būti priimtas nesulaukus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir VSAT išvadų dėl prieglobsčio prašytojo grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Jeigu, nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas arba VSAT nepateikia išvados iki įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 3 dalyje nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminų pabaigos, Aprašo 125.1–125.3 papunkčiuose nurodyti sprendimai priimami taikant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus.
ANTRASIS SKIRSNIS
AMŽIAUS NUSTATYMO TYRIMAS, DEZOKSIRIBONUKLEINO RŪGŠTIES TESTAS IR MEDICININĖ APŽIŪRA
104. Esant pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus arba jo turimo giminystės ryšio, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 122 ir 123 straipsniais, gali įpareigoti prieglobsčio prašytoją atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir (arba) dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) testą (toliau – DNR testas).
105. Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 123 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Jeigu, atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, abejonės dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus išlieka, toks prieglobsčio prašytojas laikomas nepilnamečiu. Prieglobsčio prašytojo atsisakymas atlikti amžiaus nustatymo tyrimą netrukdo Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio jam suteikimo (nesuteikimo).
106. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti prieglobsčio prašytojo amžiaus nustatymo tyrimą, Užsieniečių registracijos centrui, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas, paveda kreiptis į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią tinkamą įrangą rentgenologiniams tyrimams atlikti, dėl prieglobsčio prašytojo rentgenologinio tyrimo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekamos prieglobsčio prašytojo priekinės plaštakų ir riešų, peties srities ir raktikaulinio krūtinkaulio galo rentgenogramos, kurias Užsieniečių registracijos centras paštu persiunčia arba nuveža Migracijos departamentui. Prieglobsčio prašytojo, kuris nėra apgyvendintas arba sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, rentgenologinio tyrimo atlikimą organizuoja Migracijos departamentas. Už rentgenologinį tyrimą sumoka institucija, kuri kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl šio tyrimo atlikimo.
107. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo rentgenogramas, kreipiasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratoriją ir perduoda šio prieglobsčio prašytojo rentgenogramas amžiaus nustatymo tyrimui atlikti ir išvadai dėl pilnametystės ar nepilnametystės pateikti.
108. DNR testas atliekamas gavus prieglobsčio prašytojo ir asmens, su kuriuo jį sieja giminystės ryšiai, sutikimą. Prieš duodant sutikimą jie informuojami apie šio tyrimo tikslą ir teisines pasekmes.
109. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti DNR testą, kreipiasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją (toliau – Serologijos ir DNR laboratorija) DNR testui atlikti ir išvadai dėl šeimos ryšių pateikti. Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas, Migracijos departamento pavedimu organizuoja prieglobsčio prašytojo ir asmens, su kuriuo jį sieja giminystės ryšiai, jeigu toks asmuo apgyvendintas arba sulaikytas šiame centre, nuvykimą į Serologijos ir DNR laboratoriją. Prireikus Užsieniečių registracijos centras nuveža prieglobsčio prašytoją į Serologijos ir DNR laboratoriją ir (arba) skiria jam palydą. Prieglobsčio prašytojo ir (arba) asmens, su kuriuo prieglobsčio prašytoją sieja giminystės ryšiai, kurie nėra apgyvendinti arba sulaikyti Užsieniečių registracijos centre, nuvykimą į Serologijos ir DNR laboratoriją Migracijos departamento pavedimu organizuoja AVPK.
110. Esant rimtam pagrindui manyti, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis apie tai, kad praeityje jis buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 821 straipsnio 1 dalimi, gali įpareigoti prieglobsčio prašytoją atlikti medicininę apžiūrą.
111. Medicininė apžiūra atliekama laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 821 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
112. Migracijos departamentas, nusprendęs paskirti atlikti prieglobsčio prašytojo medicininę apžiūrą, kreipiasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį, aptarnaujantį teritoriją, kurioje prieglobsčio prašytojas gyvena, yra apgyvendintas arba sulaikytas, asmens teismo medicininei apžiūrai atlikti ir išvadai dėl sužalojimų, jų padarymo priemonių, būdo ir laiko pateikti. Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas arba sulaikytas, Migracijos departamento pavedimu organizuoja prieglobsčio prašytojo nuvykimą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį. Prireikus Užsieniečių registracijos centras nuveža prieglobsčio prašytoją į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį ir (arba) skiria jam palydą. Prieglobsčio prašytojo, kuris nėra apgyvendintas arba sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nuvykimą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos teritorinį padalinį Migracijos departamento pavedimu organizuoja AVPK.
113. Amžiaus nustatymo tyrimo, DNR testo ir asmens teismo medicininės apžiūros atlikimo išlaidas sumoka Migracijos departamentas.
114. Gavęs išvadas dėl pilnametystės ar nepilnametystės, šeimos ryšių ir (arba) sužalojimų, jų padarymo priemonių, būdo ir laiko, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas prideda jas prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos ir užpildo pažeidžiamumo įvertinimo formą, kuria remdamasis įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar kitas įgaliotas valstybės tarnautojas gali iš naujo įvertinti specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir užpildyti specialiųjų procedūrinių garantijų formą.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ MOTYVŲ VERTINIMAS
115. Surinkęs Aprašo 99, 101, 102 ir 114 punktuose nurodytą informaciją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į:
115.1. tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;
115.2. prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis;
115.3. prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais;
115.4. tai, ar prieglobsčio prašytojo veikla išvykus iš kilmės valstybės buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į kilmės valstybę grąžintas prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas arba jam grėstų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai;
116. Atlikdamas Aprašo 115 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais, turi nustatyti, ar:
116.1. prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi inter alia šiais principais:
116.1.1. persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose; veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas;
116.1.2. persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais;
116.1.4. religija pirmiausia apima teistinių, neteistinių ir ateistinių įsitikinimų turėjimą, dalyvavimą ar nedalyvavimą formaliose pamaldose privačiai ar viešai, vienam ar kartu su kitais, kitus religinius veiksmus ar pažiūrų išraišką arba asmeninio ar bendruomeninio elgesio formas, grindžiamas ar privalomas pagal bet kokius religinius įsitikinimus. Bet koks teisės į religijos laisvę pažeidimas negali sudaryti persekiojimo veiksmo, tačiau persekiojimo veiksmas gali atsirasti dėl šios laisvės viešai išpažinti ir skelbti religiją pažeidimo. Prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam laikoma pagrįsta, jeigu, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo asmeninę situaciją, pagrįstai konstatuojama, kad grįžęs į kilmės valstybę ir atlikęs religinius veiksmus, jis patirs realią persekiojimo grėsmę. Vertinant tokio prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą, nesivadovaujama prielaida, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje gali susilaikyti nuo šių religinių veiksmų;
116.1.5. tautybė neturi apsiriboti vien pilietybės turėjimu ar jos neturėjimu, o pirmiausia turi apimti priklausomybę grupei, apibrėžtai savo kultūrine, etnine ar kalbine tapatybe, bendra geografine ar politine kilme ar santykiu su kitos valstybės gyventojais;
116.1.6. socialine grupe laikoma tokia grupė, kurios nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti. Socialinė grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga. Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę;
116.1.7. atsižvelgiant į aplinkybes prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos, pavyzdžiui jeigu kilmės valstybėje egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti tam tikros seksualinės orientacijos asmenims. Vien tai, jog tam tikros seksualinės orientacijos sąlygojami veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas, tačiau laisvės atėmimo bausmė už tokius veiksmus, veiksmingai taikoma prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu. Vertinant tokio prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą, nesivadovaujama prielaida, kad prieglobsčio prašytojas kilmės šalyje gali slėpti savo seksualinę orientaciją arba susilaikyti reikšdamas šią seksualinę orientaciją, kad išvengtų persekiojimo. Veiksmai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtų laikomi nusikalstamais, negali būti suprantami kaip tam tikros seksualinės orientacijos sąlygojami veiksmai;
116.1.8. politinės pažiūros pirmiausia apima pažiūrų, įsitikinimų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne;
116.1.9. vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas;
116.1.10. visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti veiksmus, nurodytus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali turėti kiekvienas karinio personalo narys, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus, jeigu per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų tokių veiksmų vykdymą, įskaitant situacijas, kai prieglobsčio prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius veiksmus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant. Tokio prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti visiškai pagrįsta ne tik tais atvejais, kai nustatyta, kad jau buvo padaryti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti veiksmai ar kad jie galėtų patekti į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją, bet ir tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas gali įrodyti, o Migracijos departamentas, visapusiškai įvertinęs surinktą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir jo asmenines aplinkybes – patvirtinti, jog tarnybos atveju tikėtina, kad tokie veiksmai bus daromi.
Vertinant informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, atsižvelgiama į tai, ar karinės operacijos buvo vykdomos remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatu ar tarptautinės bendruomenės konsensusu ir ar operacijas vykdanti valstybė ar valstybės persekioja už karo nusikaltimus. Taip pat turi būti nustatyta, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą yra vienintelis būdas, leidžiantis prieglobsčio prašytojui išvengti dalyvavimo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytuose veiksmuose. Jeigu prieglobsčio prašytojas nepasinaudojo atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra, pabėgėlio statusas šiuo pagrindu jam nesuteikiamas, nebent prieglobsčio prašytojas įrodo, kad konkrečioje situacijoje jis neturėjo galimybės pasinaudoti tokio pobūdžio procedūra;
116.2. prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti apsaugos teikėjų, t. y. valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali suteikti apsaugą, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje;
116.3. prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva;
116.4. prieglobsčio prašytojas, kuris neatitinka kriterijų, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje, turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi inter alia šiais principais:
116.4.1. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų grėsmė sietina su konkretaus prieglobsčio prašytojo individualiomis savybėmis. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo tokių veiksmų, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi individualių savybių, dėl kurių gali patirti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria šių veiksmų vykdytojas;
116.4.2. vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas pateiktų įrodymus, jog tokie veiksmai jam gresia dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų grėsmė prieglobsčio prašytojui laikoma įrodyta, kai jo kilmės valstybėje vykstantį tarptautinį ar vidaus ginkluotą konfliktą apibūdinantis beatodairiško smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog jei prieglobsčio prašytojas būtų grąžintas į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Vidaus ginkluoto konflikto buvimas turi būti pripažintas, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės reguliariosios pajėgos susiremia su viena ar keliomis ginkluotomis grupėmis arba kai susiremia dvi ar daugiau ginkluotų grupių, nereikalaujant, kad šis konfliktas galėtų būti kvalifikuotas kaip netarptautinio pobūdžio ginkluotas konfliktas, kaip tai suprantama pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o ginkluotų susidūrimų intensyvumas, konfliktuojančių ginkluotųjų pajėgų organizacijos lygis arba konflikto trukmė vertinami atskirai nuo tam tikroje prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės teritorijoje vyraujančio beatodairiško smurto laipsnio;
116.5. prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti Aprašo 116.2 papunktyje nurodytų apsaugos teikėjų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, taip pat – ar jis gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.
117. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, negali pasinaudoti Aprašo 116.2 papunktyje nurodytų apsaugos teikėjų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, ir negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių prieglobstis nesuteikiamas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO IŠ ESMĖS TERMINAI, NAGRINĖJIMO IŠ ESMĖS SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR NUTRAUKIMAS
118. Migracijos departamentas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėja iš esmės laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminų. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimui suteikiama pirmenybė prieš kitus nagrinėjamus prašymus suteikti prieglobstį. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 2 ar 3 dalyse nustatytais atvejais Migracijos departamentui priimant sprendimą pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminą, tokiame sprendime nurodomos sudėtingos teisinės ir (arba) faktinės aplinkybės, kurių vertinimas reikalauja papildomo laiko.
119. Migracijos departamento sprendimai sustabdyti, atnaujinti ir nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priimami vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 84 ir 85 straipsniais. Migracijos departamentui priėmus sprendimą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, tolesnės prieglobsčio prašytojo teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
120. Laikas, kai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo sustabdytas, neįskaičiuojamas į įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminus.
121. Migracijos departamentui priėmus sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo klausimas sprendžiamas iš naujo Aprašo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
122. Jeigu po to, kai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo atnaujintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, vėl nustatomos to paties straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Migracijos departamentas priima Aprašo 125.1–125.4 papunkčiuose nurodytą sprendimą, remdamasis prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija.
123. Patikrinęs turimus duomenis ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutrauktas Migracijos departamento sprendimu, buvo išsiųstas arba išvyko iš ES valstybių narių teritorijos, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio d punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama jo išsiuntimo ar išvykimo iš ES valstybių narių teritorijos datą.
PENKTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMO (NESUTEIKIMO) PRIĖMIMAS
124. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikęs tyrimą, nustatytą Aprašo VI skyriaus trečiajame skirsnyje, iš esmės išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį ir vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 ir 88 straipsniais, parengia motyvuotą išvadą dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo). Tokia išvada parengiama likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka.
125. Migracijos departamentas, remdamasis Aprašo 124 punkte nurodyta išvada dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo), priima vieną iš šių sprendimų:
125.1. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). Toks leidimas nuolat gyventi išduodamas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalyje;
125.2. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Toks leidimas laikinai gyventi išduodamas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, tačiau jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir nenustatoma priežasčių, išvardytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 dalyje. Šiame sprendime išsamiai nurodomi pabėgėlio statuso nesuteikimo motyvai;
125.3. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu. Toks leidimas laikinai gyventi išduodamas Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, arba nustatomos priežastys, nurodytos šio įstatymo 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, tačiau prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, kuris negrąžinamas į užsienio valstybę, prieglobsčio prašytojas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba prieglobsčio prašytojo negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 130 straipsnio 1 ar 2 dalyje. Šiame sprendime išsamiai nurodomi prieglobsčio nesuteikimo motyvai;
125.4. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Jeigu nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kartu su sprendimu nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimamas sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos arba pavesti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 4 dalyje nurodytai institucijai priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų arba nustatomos priežastys, nurodytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, ir prieglobsčio prašytojui netaikytinas Aprašo 125.3 papunktis. Šiame sprendime išsamiai nurodomi prieglobsčio nesuteikimo motyvai.
126. Kartu su Aprašo 125.1 ar 125.2 papunktyje nurodyto sprendimo kopija prieglobsčio prašytojui pateikiama Migracijos departamento parengta informacija apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su dėl jo priimtu sprendimu. Ši informacija pateikiama prieglobsčio prašytojui raštu jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta.
127. Priėmęs Aprašo 125.1 ar 125.2 papunktyje nurodytą sprendimą, Migracijos departamentas apie tai nedelsdamas raštu informuoja Pabėgėlių priėmimo centrą. Pabėgėlių priėmimo centro prašymu Migracijos departamentas taip pat pateikia prieglobstį gavusio užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu surinktą informaciją, jeigu tai gali padėti pasirinkti veiksmingiausias tokio užsieniečio integravimosi į Lietuvos visuomenę priemones.
128. Apie Aprašo 125.4 papunktyje nurodyto sprendimo įsigaliojimą Migracijos departamentas nedelsdamas informuoja instituciją, kuriai pavesta kontroliuoti sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo įvykdymą, vykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos arba priimti sprendimą dėl jo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
129. Priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams, kurių prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės kartu ir grindžiami tokiais pačiais pagrindais, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojui šeimos nariui nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį.
130. Užsienietis naudojasi jam suteiktu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje nuo Aprašo 125.1 ar 125.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos iki Aprašo nustatyta tvarka priimto sprendimo panaikinti prieglobstį įsigaliojimo dienos.
131. Migracijos departamentas informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą apie užsienietį, kuriam Lietuvos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, pranešdamas jo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 18 straipsnio 1 dalimi, pažymi tokio užsieniečio Eurodac duomenis.
132. Patikrinęs turimus duomenis ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas, dėl kurio priimtas Aprašo 125.4 papunktyje nurodytas sprendimas, buvo išsiųstas arba išvyko iš ES valstybių narių teritorijos, Migracijos departamentas apie tai informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą, pranešdamas prieglobsčio prašytojo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 10 straipsnio d punktu, atnaujina tokio prieglobsčio prašytojo Eurodac duomenis, nurodydama jo išsiuntimo ar išvykimo iš ES valstybių narių teritorijos datą.
133. Jeigu užsienietis, kuriam Lietuvos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, kitoje ES valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 233) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES (OL 2011 L 132, p. 1), Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Aprašo 125.1 ar 125.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo kreipiasi į šią ES valstybę narę su prašymu užsieniečiui išduotame ilgalaikio gyventojo leidime gyventi įrašyti pastabą „(data) tarptautinę apsaugą suteikė Lietuvos Respublika“. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, Migracijos departamentas išsiunčia šiame punkte nurodyto kreipimosi kopiją.
134. Migracijos departamentas, gavęs kitos ES valstybės narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos institucijos paklausimą, ar užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kuriame įrašyta pastaba „(data) tarptautinę apsaugą suteikė Lietuvos Respublika“, vis dar naudojasi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio paklausimo gavimo dienos patikrina ir elektroniniu paštu informuoja šios valstybės kompetentingą instituciją, ar užsienietis vis dar naudojasi prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.
VII SKYRIUS
PRIEGLOBSČIO PANAIKINIMAS
135. Jeigu Aprašo VIII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka surinktos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę arba kitos Migracijos departamento gautos patikimos informacijos pagrindu nustatoma, kad užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas atlieka prieglobsčio panaikinimo procedūrą.
136. Prieglobsčio panaikinimo procedūra laikoma pradėta, kai užsieniečiui išsiunčiamas Aprašo 137 punkte nurodytas rašytinis pranešimas. Ši procedūra laikoma užbaigta, kai patvirtinama Aprašo 141 punkte nurodyta pažyma arba įsigalioja Aprašo 142 punkte nurodytas sprendimas.
137. Pradėjus prieglobsčio panaikinimo procedūrą, užsienietis nedelsiant rašytiniu pranešimu informuojamas apie priežastis, dėl kurių ši procedūra pradėta, ir apie galimybę per 14 darbo dienų, o kai prieglobsčio panaikinimo procedūra pradedama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais – per 5 darbo dienas nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo jam dienos raštu arba žodžiu nurodyti Migracijos departamentui priežastis, dėl kurių neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti jam prieglobstį. Jei užsienietis nurodo priežastis žodžiu, pokalbio metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir pridedamas prie užsieniečio asmens bylos. Remiantis šiuo garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma pokalbio stenograma, kurią pasirašo įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, kuriam buvo pateikti paaiškinimai, ir kuri pridedama prie prieglobsčio prašytojo asmens bylos. Prireikus pokalbyje dalyvauja vertėjas ir (arba) teisinę pagalbą teikiantis įgaliotas atstovas. Pokalbis su nelydimu nepilnamečiu užsieniečiu vykdomas dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui. Vertėjo ir (arba) teisinę pagalbą teikiančio įgalioto atstovo dalyvavimą pokalbyje Aprašo VIII skyriaus ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatyta tvarka užtikrina Migracijos departamentas.
138. Prieglobsčio panaikinimo procedūros tikslas – įvertinti, ar dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nebeatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Vertinimą, ar užsienietis atitinka šiuos kriterijus, atlieka įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia Aprašo VI skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis.
139. Atliekant Aprašo 138 punkte nurodytą vertinimą, vertinamos ne tik tos aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, bet taip pat aplinkybės, kurios atsirado arba paaiškėjo po to, kai užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, jeigu jos susijusios su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais.
140. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu prieglobsčio prašytojo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, arba sąmoningai nutylėta informacija turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį.
141. Jeigu, atlikus Aprašo 138 punkte nurodytą vertinimą ir atsižvelgus į Aprašo 137 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktus paaiškinimus, nenustatoma priežasčių, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba nustatomos aplinkybės, nurodytos to paties straipsnio 7 dalyje, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia ir pasirašo motyvuotą pažymą dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos nepanaikinimo, kuri tvirtinama Migracijos departamento direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo parašu ir pridedama prie užsieniečio asmens bylos.
142. Jeigu, atlikus Aprašo 138 punkte nurodytą vertinimą ir atsižvelgus į Aprašo 137 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktus paaiškinimus, nustatoma, kad užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas, remdamasis įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta motyvuota išvada dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo, priima sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą.
143. Aprašo 141 ar 142 punkte nurodyti veiksmai atliekami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 137 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktų paaiškinimų gavimo dienos, o jeigu užsienietis nepateikia paaiškinimų per Aprašo 137 punkte nustatytą 14 dienų terminą – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Aprašo 137 punkte nurodyto rašytinio pranešimo išsiuntimo užsieniečiui dienos. Šio punkto nuostatos netaikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.
144. Užsienietį su Aprašo 142 punkte nurodytu sprendimu supažindina užsieniečio gyvenamosios vietos AVPK arba Migracijos departamentas.
145. Įsigaliojus Aprašo 142 punkte nurodytam sprendimui, Migracijos departamentas apie tai informuoja užsieniečio gyvenamosios vietos AVPK. Tolesnės užsieniečio teisinės padėties klausimas sprendžiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
146. Migracijos departamentas informuoja nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą apie užsienietį, kuriam panaikintas prieglobstis, pranešdamas jo Eurodac nuorodos numerį. Nacionalinė Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaiga, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 18 straipsnio 3 dalimi, pašalina tokio užsieniečio Eurodac duomenų žymes arba šiuos duomenis atblokuoja.
VIII SKYRIUS
SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS
PIRMASIS SKIRSNIS
LEIDIMO LAIKINAI GYVENTI PAKEITIMAS UŽSIENIEČIUI, KURIAM SUTEIKTA PAPILDOMA APSAUGA
147. Užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreipiasi į AVPK, kurio aptarnaujamoje teritorijoje užsienietis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
148. AVPK valstybės tarnautojas, gavęs užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, atlieka šiuos veiksmus:
149. Užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas turi išnagrinėti per įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą terminą. Prašymai pakeisti leidimą laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu skubos tvarka nenagrinėjami.
150. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kitus jo asmens byloje esančius dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų:
150.1. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui pakeisti užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, leidimą laikinai gyventi, jeigu toks užsienietis tebeatitinka sąlygų , kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu;
151. Jeigu nagrinėjant užsieniečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nustatoma, kad jam gali būti taikomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradeda prieglobsčio panaikinimo procedūrą.
152. Tai, kad pagal Aprašo 151 punktą buvo pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra, netrukdo Migracijos departamentui priimti Aprašo 150.1 papunktyje nurodytą sprendimą, išskyrus atvejus, kai Migracijos departamentas Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti papildomą apsaugą, kuris įsigalioja nepasibaigus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam terminui.
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽSIENIEČIŲ PERKĖLIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJĄ
153. Užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją Migracijos departamentas vykdo vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 871 straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pagal kompetenciją bendradarbiaudamas su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir įstaigomis, kurioms pavesta įgyvendinti tokį sprendimą.
154. Perkeliant užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją, bendradarbiavimas su perduodančiosios valstybės atsakingomis institucijomis, ES institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, jų informavimas apie Aprašo nustatyta tvarka priimtus Migracijos departamento sprendimus ir perkeliamų užsieniečių kelionės iš perduodančiosios valstybės į Lietuvos Respubliką organizavimas vykdomas vadovaujantis sudarytais susitarimais dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) ES teisės aktais.
155. Užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų priežasčių. Priimant Aprašo 159 punkte nurodytą sprendimą taip pat atsižvelgiama į Aprašo 156.2–156.3 papunkčiuose nurodytus duomenis bei į tai, ar perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkti užsieniečiai atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Jeigu perkėlimo veiksmams koordinuoti yra sudaroma komisija ir ji nustato pageidautinus perkeliamų užsieniečių atrankos kriterijus, priimant Aprašo 159 punkte nurodytą sprendimą atsižvelgiama ir į šiuos kriterijus.
156. Migracijos departamentui iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos gavus perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktų užsieniečių asmens duomenis bei kitą su jais susijusią informaciją, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus:
156.1. sudaro perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkto užsieniečio asmens bylą. Kiekvienam užsieniečiui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira asmens byla;
156.2. patikrina duomenis apie užsienietį UR – ar perkeltas į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietis (vyresnis nei 14 metų) nėra (nebuvo) įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, ar nebuvo priimtas sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba grąžinimo į užsienio valstybę;
156.3. patikrina duomenis apie užsienietį Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje – ar kita Šengeno valstybė pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį nėra pateikusi perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi;
156.4. elektroninio ryšio priemonėmis išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui paklausimą, ar užsieniečio (vyresnio nei 12 metų) atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui. Kartu su šiame papunktyje nurodytu paklausimu atitinkamoje duomenų laikmenoje siunčiama visos iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos gautos informacijos skaitmeninė kopija;
156.5. elektroninio ryšio priemonėmis išsiunčia Policijos departamentui ir VSAT paklausimą, ar užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei;
156.6. prireikus ir esant galimybei atlieka užsieniečio apklausą, kurios tikslas – nustatyti, ar nėra Aprašo 155 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apklausa atliekama perduodančiosios valstybės teritorijoje arba naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Apklausoje taip pat gali dalyvauti ir teikti papildomus klausimus kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas, kuris perkeliamas į atitinkamą duomenų laikmeną ir saugomas užsieniečio asmens byloje. Prieš apklausą užsienietis informuojamas apie daromą įrašą ir supažindinamas su apklausos tikslu. Siekiant atlikti šiame papunktyje nurodytus veiksmus, Migracijos departamento bei kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar įstaigų įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti komandiruojami į perduodančiąją valstybę;
156.7. jeigu tai būtina siekiant nustatyti, ar nėra Aprašo 155 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių užsienietis neperkeliamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir priimti Aprašo 159 punkte nurodytą sprendimą, surenka informaciją apie užsieniečio kilmės valstybę ir (arba) teikia paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms, išskyrus užsieniečio kilmės valstybės institucijas.
157. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir VSAT atsakymus į Aprašo 156.4 ir 156.5 papunkčiuose nurodytus paklausimus pateikia Migracijos departamentui per 10 darbo dienų nuo šių paklausimų gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas arba VSAT negali pateikti atsakymų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos.
158. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia Aprašo 155 punktu, atlikęs Aprašo 156 punkte nurodytus veiksmus, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir VSAT atsakymus į Aprašo 156.4 ir 156.5 papunkčiuose nurodytus paklausimus ir įvertinęs visą surinktą informaciją, parengia motyvuotą išvadą dėl užsieniečio perkėlimo (atsisakymo perkelti) į Lietuvos Respublikos teritoriją.
159. Migracijos departamentas, remdamasis Aprašo 158 punkte nurodyta įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo išvada, priima vieną iš šių sprendimų:
159.1. perkelti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją ir prireikus išduoti jam kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką (Aprašo 6 priedas);
160. Jeigu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba yra suteikusi perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktam užsieniečiui pabėgėlio statusą ir Migracijos departamentas, remdamasis užsieniečio asmens byloje surinktais duomenimis, Aprašo VI skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka įvertina tokio statuso suteikimo motyvus ir nustato, kad užsienietis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kartu su Aprašo 159.1 papunktyje nurodytu sprendimu Migracijos departamentas priima sprendimą pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.
161. Aprašo 156 punkte nurodyti veiksmai atliekami ir Aprašo 159 punkte nurodytas sprendimas priimamas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinkto užsieniečio asmens duomenų gavimo iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos. Apie Aprašo 159.1 ar 159.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimą Migracijos departamentas nedelsdamas informuoja duomenis atsiuntusią perduodančiosios valstybės atsakingą instituciją, ES instituciją ar tarptautinę organizaciją.
162. Gavęs iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos informaciją apie perkeliamų užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką datą ir laiką, Migracijos departamentas apie tai informuoja VSAT ir prireikus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
163. Perkeliamam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, įgaliotas VSAT pareigūnas atlieka Aprašo 22 punkte nurodytus veiksmus. Jeigu Aprašo 156.6 papunktyje nustatyta tvarka buvo atlikta užsieniečio apklausa, Aprašo 22.10 papunkčio reikalavimas nevykdomas.
164. Įgaliotam VSAT pareigūnui atlikus Aprašo 22 punkte nurodytus veiksmus, laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 871 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino Migracijos departamentas:
164.1. priima Aprašo 36.1 arba 36.2 papunktyje nurodytą sprendimą, vadovaudamasis Aprašo IV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis. Priėmus šį sprendimą, perkelto užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Aprašo nustatyta tvarka;
164.2. priima Aprašo 125.1 papunktyje nurodytą sprendimą, vadovaudamasis Aprašo VI skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis. Toks sprendimas priimamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais arba jeigu Migracijos departamentas buvo priėmęs Aprašo 160 punkte nurodytą sprendimą pripažinti pabėgėlio statusą, kurį užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.
165. Aprašo 164.1 ir 164.2 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo užsieniečiai laukia VSAT struktūriniame padalinyje, kuriame buvo atlikti Aprašo 22 punkte nurodyti veiksmai.
TREČIASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS APIE PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJŲ KILMĖS VALSTYBES IR TREČIĄSIAS VALSTYBES RINKIMAS IR VERTINIMAS, SAUGIOS KILMĖS VALSTYBĖS IR SAUGIOS TREČIOSIOS VALSTYBĖS NUSTATYMAS
167. Priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma:
168. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis ES gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.). Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių.
169. Aprašo 36.4 papunktyje nurodytas sprendimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimamas, jeigu Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Aprašo 175 punkte nurodytą ataskaitą apie padėtį trečiojoje valstybėje ir prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, jeigu tokia ataskaita neparengta – į Aprašo 167 punkte nurodytą informaciją ir (arba) Aprašo 168 punkte nurodytą pažymą bei prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, nustato, kad:
169.1. tarp prieglobsčio prašytojo ir atitinkamos trečiosios valstybės yra ryšys, kuriuo remdamasis prieglobsčio prašytojas turi svarių priežasčių vykti į šią valstybę;
169.2. trečioji valstybė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytą saugios trečiosios valstybės apibrėžimą ir joje su prieglobsčio prašytoju bus elgiamasi pagal šiuos principus:
169.2.1. prieglobsčio prašytojo gyvybei ir laisvei negresia pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo prie tam tikros socialinės grupės ar politinių įsitikinimų;
169.2.2. prieglobsčio prašytojui nėra grėsmės patirti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų;
169.2.3. laikomasi draudimo išsiųsti prieglobsčio prašytoją į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę;
169.2.4. laikomasi draudimo išsiųsti prieglobsčio prašytoją į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
170. Trečioji valstybė, atitinkanti Aprašo 169.2 papunktyje išvardytus kriterijus, gali būti pripažinta nesaugia prieglobsčio prašytojui, jeigu Aprašo 39 punkte nurodytos apklausos metu prieglobsčio prašytojas motyvuotai įrodo, kad atitinkama trečioji valstybė nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis arba kad tarp jo ir šios valstybės neegzistuoja Aprašo 169.1 papunktyje nurodyto ryšio.
171. Migracijos departamentas kasmet informuoja Europos Komisiją apie valstybes, kurios Aprašo nustatyta tvarka buvo priskirtos prie saugių trečiųjų valstybių.
172. Aprašo 36.2 papunktyje nurodytas sprendimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu priimamas, jeigu Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Aprašo 175 punkte nurodytą ataskaitą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, o jeigu tokia ataskaita neparengta – į Aprašo 167 punkte nurodytą informaciją ir (arba) Aprašo 168 punkte nurodytą pažymą bei prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, nustato, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą.
173. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą, inter alia atsižvelgiama į tai, ar:
173.1. jai galioja 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir (arba) 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir (arba) 1984 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir joje visiškai užtikrinamos šiuose tarptautiniuose dokumentuose išvardytos teisės ir laisvės, visų pirma tos teisės, nuo kurių negalima nukrypti pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį;
173.2. jos įstatymai ir šių įstatymų taikymo praktika leidžia tokios valstybės piliečiams ir joje gyvenantiems užsieniečiams naudotis veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje;
173.3. pagal 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnį joje laikomasi draudimo išsiųsti asmenį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę;
173.4. ji leidžia nevyriausybinėms organizacijoms stebėti, kaip ji laikosi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje;
174. Prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė, atitinkanti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 dalyje nustatytą saugios kilmės valstybės apibrėžimą, gali būti pripažinta nesaugia prieglobsčio prašytojui, jeigu Aprašo 99.1 papunktyje nurodytos apklausos metu prieglobsčio prašytojas motyvuotai įrodo, kad jo kilmės valstybė nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis dėl priežasčių, nurodytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
175. Nustatęs, kad trečioji valstybė arba kilmės valstybė, iš kurios per praėjusius metus atvykusių asmenų pateiktų prašymų suteikti prieglobstį skaičius sudarė daugiau nei 10 procentų bendro nagrinėjamų prašymų suteikti prieglobstį skaičiaus, gali būti pripažinta saugia, kaip tai apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 24 ir 25 dalyse, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Aprašo 169, 172 ir 173 punktų nuostatas, parengia ataskaitą apie padėtį šioje valstybėje. Šioje ataskaitoje motyvuotai nurodoma, kodėl trečioji valstybė arba kilmės valstybė laikytina saugia. Migracijos departamento parengtos ataskaitos apie padėtį trečiojoje valstybėje arba kilmės valstybėje tvirtinamos Migracijos departamento direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo. Ataskaitos apie padėtį trečiojoje valstybėje arba kilmės valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių.
176. Ataskaitos apie padėtį kilmės valstybėje patvirtinimas prilygsta joje nurodytos valstybės nacionaliniam priskyrimui prie saugių kilmės valstybių. Apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės priskyrimą prie saugių kilmės valstybių Migracijos departamentas informuoja Europos Komisiją. Įvykus svarbių ir ilgalaikio pobūdžio pasikeitimų trečiojoje valstybėje arba kilmės valstybėje, dėl kurių ši valstybė nebegali būti laikoma saugia, ataskaita apie padėtį trečiojoje valstybėje arba kilmės valstybėje parengiama iš naujo ir tvirtinama Migracijos departamento direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo. Jeigu valstybė, kuri buvo priskirta prie saugių kilmės valstybių, nebelaikytina saugia, Migracijos departamentas apie tai informuoja Europos Komisiją.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS
178. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems panaikinamas prieglobstis, organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia teisinių paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradėta prieglobsčio panaikinimo procedūra (toliau – panaikinamas prieglobstis), arba tokių asmenų atstovas pagal įstatymą gali savo lėšomis sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį su kitu teisinių paslaugų teikėju. Tokiu atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama.
179. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir turinys, jos teikimo bei apmokėjimo tvarka ir sąlygos, reikalavimai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjams bei šalių teisės ir pareigos nustatomos Aprašo 178 punkte nurodytoje teisinių paslaugų teikimo sutartyje.
180. Valstybės garantuojama teisinė pagalba prieglobsčio prašytojui ar užsieniečiui, kuriam panaikinamas prieglobstis, teikiama laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų.
181. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teikia teisines paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą:
181.1. dalyvauti nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 22.10 papunktyje, 64 punkte arba 99.1 papunktyje;
181.2. dalyvauti prieglobsčio prašytojo pirminėje apklausoje, nurodytoje Aprašo 22.10 papunktyje, kai Migracijos departamentas gauna prašymą suteikti prieglobstį priėmusios institucijos pranešimą apie įgalioto atstovo dalyvavimo apklausoje būtinumą;
181.3. dalyvauti prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 39, 64 punktuose arba 99.1 papunktyje, kai prieglobsčio prašytojas to pageidauja;
181.4. atstovauti užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, interesams Aprašo 137 punkte nurodyto pokalbio metu, kai užsienietis arba jo atstovas pagal įstatymą to pageidauja;
181.5. parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, kai Migracijos departamentas gauna prieglobsčio prašytojo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į teismą įgyvendinant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 1 dalyje, 118 straipsnio 1 dalyje, 136 straipsnyje ir 140 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises;
181.6. atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams pirmosios ar antrosios instancijos teisme, kai Migracijos departamentas gauna teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį;
181.7. parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, taip pat atstovauti užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, interesams teisme, kai Migracijos departamentas gauna užsieniečio arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatytą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 90 straipsnio 5 dalyje;
182. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 181.5 ir 181.6 papunkčiuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 181.6 papunktyje, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant arba raštu teismui pateikus jo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą, kad teismo posėdžiai vyktų prieglobsčio prašytojui nedalyvaujant.
183. Prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytą Aprašo 181.5 ir 181.7 papunkčiuose, prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, arba tokių asmenų atstovas pagal įstatymą raštu pateikia Migracijos departamentui. Prašyme turi būti nurodoma, kokias konkrečiai teisines paslaugas prašoma suteikti.
184. Migracijos departamentas, gavęs prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodytą Aprašo 181.5 ir 181.7 papunkčiuose, teismo pranešimą, nurodytą Aprašo 181.6 papunktyje arba teismo įpareigojimą, nurodytą Aprašo 181.8 papunktyje, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninio ryšio priemonėmis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjui išsiunčia pavedimą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
185. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatitinka Apraše nustatytų sąlygų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti arba prašoma teikti tokias teisines paslaugas, kurių teikimo nenumato teisinių paslaugų teikimo sutartis, Migracijos departamentas atsisako tenkinti tokį prašymą, apie tai prieglobsčio prašytoją ar užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis, informuodamas raštu ir nurodydamas atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.
186. Aprašo 184 punkte nurodytame pavedime Migracijos departamentas nurodo asmens, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, duomenis bei, jei įmanoma, – teisinių paslaugų teikimo vietą ir laiką.
187. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas organizuojamas ir vykdomas remiantis šiais principais:
188. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas, kuriam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, turėjo lėšų apmokėti už teisines paslaugas, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė žymiai pagerėjo ar jis, vykdydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą pareigą deklaruoti turimas ir gaunamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, prieglobsčio prašytojas privalo padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas, susijusias su Aprašo nustatyta tvarka valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojui suteikusio teisinių paslaugų teikėjo paslaugų apmokėjimu. Tokiu atveju Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojui pateikia rašytinį nurodymą padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas, kuriame nurodo teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos prieglobsčio prašytojui, jų kainą ir (ar) bendrą mokėtiną sumą, apskaičiuotą pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjo pateiktas ir Migracijos departamento apmokėtas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, Migracijos departamento atsiskaitomąją banko sąskaitą ir kitus rekvizitus, reikalingus mokėjimui atlikti, taip pat prireikus kitą informaciją. Prieglobsčio prašytojas įpareigojamas padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas ir pateikti Migracijos departamentui šių išlaidų padengimą patvirtinančius dokumentus per 5 darbo dienas nuo rašytinio nurodymo padengti Migracijos departamento turėtas išlaidas gavimo. Prieglobsčio prašytojui neįvykdžius Migracijos departamento nurodymo padengti išlaidas, mokėtina suma išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
PENKTASIS SKIRSNIS
VERTIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ORGANIZAVIMAS
189. Vertimo paslaugų teikimą prieglobsčio prašytojams organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Vertimo paslaugas teikia vertimo paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs vertimo paslaugų teikimo sutartį. Prieglobsčio prašytojas arba jo atstovas pagal įstatymą gali savo lėšomis naudotis kito vertimo paslaugų teikėjo paslaugomis.
190. Vertimo paslaugų apimtis ir turinys, jos teikimo bei apmokėjimo tvarka ir sąlygos, reikalavimai vertimo paslaugų teikėjams bei šalių teisės ir pareigos nustatomos Aprašo 189 punkte nurodytoje vertimo paslaugų teikimo sutartyje.
191. Vertimo paslaugos prieglobsčio prašytojui teikiamos laikantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų.
192. Vertimo paslaugų teikėjas teikia vertimo paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą:
192.1. dalyvauti prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje Aprašo 22.10 papunktyje, 39, 64 punktuose, 99.1 ar 156.6 papunktyje, arba Aprašo 137 punkte nurodytame pokalbyje su užsieniečiu, kuriam panaikinamas prieglobstis, jeigu prašymą suteikti prieglobstį priėmusiai institucijai arba Migracijos departamentui Apraše nustatytoms funkcijoms atlikti būtinas vertėjo dalyvavimas;
192.2. dalyvauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjo susitikime su prieglobsčio prašytoju, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teisinių paslaugų teikimo sutarties nustatyta tvarka pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl vertėjo dalyvavimo užtikrinimo;
192.3. dalyvauti supažindinant prieglobsčio prašytoją arba užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis, su Migracijos departamento Aprašo nustatyta tvarka priimtu sprendimu, jeigu supažindinant jį su tokiu sprendimu būtinas vertėjo dalyvavimas;
192.4. atlikti dokumento, įskaitant prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, Migracijos departamentui pateiktą dokumentą, susijusio su Aprašo nustatyta tvarka vykdomomis procedūromis, vertimą;
193. Aprašo 192.1–192.5 papunkčiuose nurodytas vertimo paslaugas pavedama teikti be atskiro prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, prašymo, išskyrus Aprašo 194 punkte nurodytą atvejį.
194. Aprašo 192.4 papunktyje nurodytas vertimo paslaugas pavedama teikti prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, motyvuotu prašymu, jeigu dokumentą, susijusį su Aprašo nustatyta tvarka vykdomomis procedūromis, Migracijos departamentui jis pateikia po to, kai buvo priimtas Aprašo 36.4, 125.2, 125.3 ar 125.4 papunktyje nurodytas sprendimas, kuris įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka apskųstas teismui.
195. Aprašo 192.4 papunktyje nurodytas vertimo paslaugas taip pat pavedama teikti, Migracijos departamentui gavus teismo įpareigojimą atlikti dokumento vertimą.
196. Aprašo 194 punkte nurodytą motyvuotą prašymą atlikti dokumento vertimą prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuriam panaikinamas prieglobstis, arba tokių asmenų atstovas pagal įstatymą raštu pateikia Migracijos departamentui. Prašyme turi būti konkrečiai nurodoma, kokiam tikslui prašoma atlikti dokumento vertimą, ir išsamiai paaiškinta, kaip pateikto dokumento turinys yra susijęs su nurodytu tikslu.
197. Migracijos departamentas, gavęs Aprašo 194 punkte nurodytą motyvuotą prašymą atlikti dokumento vertimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas elektroninio ryšio priemonėmis vertimo paslaugų teikėjui išsiunčia pavedimą teikti vertimo paslaugas.
198. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio, kuriam panaikinamas prieglobstis, Aprašo 194 punkte nurodytas prašymas atlikti dokumento vertimą neatitinka Apraše nustatytų sąlygų vertimo paslaugoms gauti arba prašoma teikti tokias vertimo paslaugas, kurių teikimo nenumato vertimo paslaugų teikimo sutartis, Migracijos departamentas atsisako tenkinti tokį prašymą, apie tai prieglobsčio prašytoją ar užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis, informuodamas raštu ir nurodydamas atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.
199. Nustatęs, kad dokumentas, dėl kurio pateiktas Aprašo 194 punkte nurodytas prašymas atlikti dokumento vertimą, nėra susijęs su Aprašo nustatyta tvarka vykdomomis procedūromis arba prašymas neatitinka Aprašo 196 punkte nustatytų reikalavimų, Migracijos departamentas gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą, apie tai prieglobsčio prašytoją ar užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis, informuodamas raštu ir nurodydamas atsisakymo tenkinti prašymą motyvus. Tokiu atveju dokumento vertimas atliekamas, Migracijos departamentui gavus Aprašo 195 punkte nurodytą teismo įpareigojimą.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS TEIKIMAS PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJAMS
201. Be Aprašo 12 punkte nurodytos informacijos, Migracijos departamentas neatlygintinai teikia prieglobsčio prašytojams ir (arba) jų įgaliotiems atstovams:
201.1. informaciją apie prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus;
201.2. informaciją apie Migracijos departamento Aprašo nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties, taip pat apie šių sprendimų priėmimo teisinius ir faktinius pagrindus;
201.3. informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką;
201.5. informaciją apie pagalbą prieglobsčio prašytojams teikiančias tarptautines ir nevyriausybines organizacijas, įskaitant tokių organizacijų kontaktinius duomenis;
202. Aprašo 201 punkte nurodyta informacija teikiama atsižvelgus į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, t. y. tokia informacija turi būti susijusi su konkretaus prieglobsčio prašytojo teisine padėtimi, o jos pateikimo būdas ir apimtys turi leisti prieglobsčio prašytojui ją teisingai suprasti.
203. Aprašo 201 punkte nurodyta informacija teikiama prieglobsčio prašytojo prašymu. Informacija pateikiama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas raštu, Migracijos departamento atsakymas taip pat įforminamas raštu. Atsakymas į žodžiu pateiktą prašymą paprastai pateikiamas žodžiu.
204. Perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktiems užsieniečiams Migracijos departamentas pateikia bendro pobūdžio informaciją apie Lietuvos Respubliką, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras bei Lietuvos valstybės teikiamą paramą integracijai.
205. Prieglobsčio prašytojo arba užsieniečio, dėl kurio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, raštišku prašymu Migracijos departamentas išduoda pažymas apie prieglobsčio prašytojo asmens byloje surinktą informaciją ir (arba) Migracijos departamento dėl prieglobsčio prašytojo priimtus sprendimus, įskaitant duomenis apie prašymo suteikti prieglobstį pateikimą, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimą (nesuteikimą), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojo pateiktus ir (arba) Migracijos departamento iš kitų šaltinių gautus duomenis apie prieglobsčio prašytoją, išskyrus kitų institucijų įstatymų nustatyta tvarka įslaptintus duomenis.