Administracinė byla Nr. eA-1290-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09187-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir V. K. skundus Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186102, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), ir Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 23S186652, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d. (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai dėl pareiškėjo).
2. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202220, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760046730, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. (toliau – ir Sprendimas dėl pareiškėjos).
3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų V. K. ir D. K. skundus atsakovui Migracijos departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), buvo sujungtos, bylai suteikiant Nr. eI2-12667-1114/2023 (dabartinis bylos Nr. eI2-3410-1114/2024).
4. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:
4.1. Sprendimai dėl pareiškėjo yra grindžiami tik VSD 2023 m. liepos 12 d. rašte Nr. 18-7700 pateikta išvada (toliau – ir Išvada) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, o Sprendimais dėl pareiškėjo taikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo.
4.2. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, tiesiog į Sprendimą 1 formaliai perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis, tinkamai neįvertinęs visų duomenų visumos.
4.3. Migracijos departamentas Sprendime 1 remiasi tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, kadangi nei atsakovas, nei VSD neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skleidęs informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisinančią vykdomus karo nusikaltimus. Pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir taip pat nurodė, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.
4.4. Sprendžiant, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir ar egzistuoja pagrindas panaikinti jo leidimą gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvą, turėjo ir turi būti atsižvelgta į tai, kad: pareiškėjas pats sąžiningai klausimyne nurodė, jog atliko karinę tarnybą ir nieko nenuslėpė; nuo pareiškėjo karinės tarnybos atlikimo praėjo jau 11 metų; pareiškėjas neturėjo teisės atsisakyti atlikti karinę tarnybą, o tarnybos metu pasirašė sutartį su kariuomene tik tam, kad būtų perkeltas į Minską ir ten galėtų ieškotis darbo laisvu nuo tarnybos metu; pareiškėjas kariuomenę paliko kai tik baigėsi jo sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas palaikė ar šiuo metu palaiko Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos režimą ar kokius nors ryšius su juo.
4.5. Pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje iki 2012 metų, kai (duomenys neskelbtini) santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis vis dar buvo geri. Pareiškėjas po karinės tarnybos atlikimo nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, jokiose valstybės institucijose, jis nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių su (duomenys neskelbtini) kariuomene ar kitomis struktūromis, nes nuo pat karinės tarnybos pabaigimo 2012 m. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, nepertraukiamai dirbo privačioje (duomenys neskelbtini) bendrovėje „Game stream“, kuri tuo metu priklausė Wargaming Group Limited įmonių grupei. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko dirbti bendrovėje Wargaming Vilnius, UAB, kurioje jis įdarbintas programinės įrangos testuotoju. Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. Wargaming nutarė perkelti (duomenys neskelbtini) ofiso veiklą į Vilnių, perkeliant į Lietuvos Respubliką ten dirbančius darbuotojus.
4.6. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, elgėsi pareigingai, neturėjo jokių nuobaudų, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jo patikimumo. Lietuvoje jis gyveno kartu su sutuoktine. Darbdavys Wargaming Vilnius, UAB vertina pareiškėją kaip patikimą ir nuoširdų darbuotoją. Lietuvoje pareiškėjas su šeima (sutuoktine) integravosi ir neketino grįžti į (duomenys neskelbtini), nes savo ateitį siejo su Lietuva, mokosi lietuvių kalbos, įsigijo šeimos automobilį, kartu su žmona Lietuvoje augino šunį.
4.7. Pareiškėjas klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą, jis balsavo už S. T.. 2020 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) režimui vykdant represijas prieš (duomenys neskelbtini) žmones pareiškėjo sutuoktinė socialiniuose tinkluose organizavo pagalbą nuo režimo nukentėjusiems asmenims, todėl po (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio mėn. įvykusių suklastotų prezidento rinkimų ir (duomenys neskelbtini) režimo pradėto masinio žmonių persekiojimo pareiškėjas su sutuoktine (duomenys neskelbtini) nesijautė saugiai, bei atsiradus galimybei 2020 m. rugsėjo 9 d. išvyko į Kyjivą ir, gavę Lietuvos nacionalines vizas, 2020 m. lapkričio mėn. atvyko į Vilnių tiesiai iš Ukrainos.
4.8. Aplinkybė, kad prieš daugiau nei 11 metų pareiškėjas atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas skundžiamais sprendimais, šie sprendimai neatitinka ir proporcingumo principo.
4.9. Pareiškėja V. K. nurodė, kad Sprendimas dėl pareiškėjos yra priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas jos sutuoktinio D. K. leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o D. K. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, bei tuo, kad nenustatyta kito UTPĮ pagrindo, suteikiančio pareiškėjai teisę likti Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas priimtas Sprendimo 1 pagrindu, kuris yra akivaizdžiai neteisėtas, nes priimtas atsižvelgiant į vienintelę aplinkybę – kad pareiškėjos sutuoktinis daugiau nei prieš 11 metų atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) ir dėl to kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.10. Pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes dėl tarnybos kariuomenėje laiko pratęsimo (kad galėtų likti (duomenys neskelbtini), sutrumpinti privalomosios tarnybos laiką, ir kt.); tarnybos pagal kontraktą sąlygas; aplinkybes dėl pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) į Kijevą (dėl įmonės, kurioje pareiškėjas dirbo, pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini)), taip pat lankymosi (duomenys neskelbtini) aplinkybes (grįždavo dėl studijų, dėl automobilio pardavimo); gyvenimo Lietuvoje aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, papildomai pareiškėjo neapklausė, jis negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų.
4.11. Pareiškėja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes, apie teiktą paramą S. C., bei pabėgėliams iš Ukrainos, gyvenimo Lietuvoje aplinkybes ir ateities planus, bei patvirtino, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena Serbijoje, o ji – Vilniuje.
4.12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašė skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
4.13. Pareiškėjų teiginius, kad jie išvyko ir (duomenys neskelbtini) ir neketina į ją grįžti, nes integravosi Lietuvoje, paneigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš Lietuvos Respublikos išvyko į (duomenys neskelbtini).
4.14. Priimdamas ginčijamus Sprendimus dėl pareiškėjo, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kurios išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Sprendimuose dėl pareiškėjo nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, šie sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, sprendimai priimti atlikus individualų pareiškėjo vertinimą.
4.15. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus dėl Rusijos Federacijos atliekamų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ir Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo teiginiai, kad jam (duomenys neskelbtini) nėra saugu, nes jis griežtai smerkia režimo represijas ir vykdomą politiką, prieštarauja VSAT duomenims dėl pareiškėjo vykimo į (duomenys neskelbtini).
4.16. Pareiškėjai V. K. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo atveju, kai asmens sutuoktinis ar asmuo, sudaręs registruotos partnerystės sutartį, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, tačiau priėmus Sprendimą 1 panaikinti pareiškėjos sutuoktiniui išduotą leidimą laikinai gyventi, pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu. Pareiškėja iki Sprendimo dėl pareiškėjos priėmimo nepateikė informacijos, kad ji turi kitą teisinį pagrindą likti Lietuvos Respublikoje.
4.17. Vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., pareiškėja Lietuvos Respublikoje nedirba (neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje), pareiškėjos sutuoktinio leidimas laikinai gyventi yra panaikintas (pareiškėja neturi socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjos skundo argumentai dėl jos sutuoktinio atžvilgiu priimto Sprendimo 1 yra nesusiję su Sprendimu dėl pareiškėjos.
4.18. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad skundžiami sprendimai priimti atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, juos priimant buvo atliktas pareiškėjų situacijos vertinimas, o teisės aktai nenumato prievolė papildomai apklausti pareiškėjus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė teismo juos atmesti kaip nepagrįstus.
5.1. Skundžiami sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
5.2. VSD 2023 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis), nuo 2010 iki 2012 m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių, kariuomenėje tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų / netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
5.3. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
5.4. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.
5.5. Priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiamais sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
II.
6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo D. K. ir pareiškėjos V. K. skundus atmetė.
7. Teismas nustatė, kad abu pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, dalyvavę 2020 m. rugpjūčio mėnesio protestuose dėl rinkimų rezultatų klastojimo. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui D. K. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760046729, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2021 m. rugpjūčio 12 d. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai V. K. leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760046730 užsienietei buvo išduotas jos sutuoktinio, pareiškėjo D. K., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, t. y., iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 28 d. užpildytą klausimyną ir išsamiai aptarė pareiškėjo klausimyne nurodytus atsakymus. Teismas taip pat nurodė VSAT pateiktus duomenis apie pareiškėjo lankymąsi (duomenys neskelbtini).
9. Teismas išsamiai aptarė skundžiamuose Sprendimuose dėl pareiškėjo ir Sprendime dėl pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat išsamiai išdėstė pareiškėjo į bylą pateikto UAB „Wargaming Vilnius“ 2023 m. spalio 31 d. paaiškinimo „Dėl darbuotojo D. K. charakteristikos“ turinį.
10. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalių, 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 3 dalies, 133 straipsnio 5, 7, 8 dalių, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o tiesiog formaliai į Sprendimą 1 perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertinęs (tik formaliai įvertinęs) visų duomenų visumos, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas, ne Migracijos departamentas, o VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, o Migracijos departamentui nėra įtvirtinta teisė kvestionuoti VSD pagal UTPĮ pateiktą vertinimą.
12. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas 2010-2012 m. pagal kontraktą tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo tarnavimu pagal kontraktą 2010-2012 m. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, taigi, Sprendime 1, Sprendime 2 remtasi tikrovę atitinkančiais faktiniais duomenimis. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo tarnavimas pagal kontraktą 2010-2012 m. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ir to nepaneigia pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis nusprendė nebaigti privalomosios karos tarnybos, o nusprendė sudaryti kontraktą su (duomenys neskelbtini) kariuomene ir tarnauti joje pagal kontraktą 2 metus.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo noru, laisva valia nusprendė sudaryti kontraktą su (duomenys neskelbtini) kariuomene, laisva valia joje tarnavo, o aplinkybė, kad pareiškėjas šio fakto nenuslėpė, apie tai informavo atsakovą, taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo atvykimo į Lietuvą, dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, dėl praėjusio laiko tarpo po tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, dėl pareiškėjo elgesio ir kt., savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių yra išnykusi. Teismas vertino, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti, be to, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad klausimyne jis aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą, taip pat pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo veiklos (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu ir vėliau, nurodė, kad iš prie pareiškėjo skundo pridėto balsavimo biuletenio nuotraukos nėra galimybės daryti išvados, kad tai yra būtent pareiškėjo balsavimo biuletenio nuotrauka. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios neabejotinai, vienareikšmiškai liudytų pareiškėjo priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai; pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus ir pateikti įrodymai (nuotraukos, žinutės), teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip tokios aplinkybės.
15. Teismas nurodė, kad nors ginčijami Sprendimai dėl pareiškėjo daugiausiai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jis nebus panaikintas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais.
16. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus šios informacijos kontekste, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas, pasirinkdamas tarnybą pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, žinojo, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.
17. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo1 neproporcingumą.
18. Teismas akcentavo, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad UTPĮ Migracijos departamentui nenumato pareigos apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ir pareiškėjos nurodytos priežastys, kad su šeima nenori gyventi (duomenys neskelbtini), o nori gyventi Lietuvoje, taip pat nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, šiuo metu pareiškėjas yra Serbijoje, taigi pareiškėjas su pareiškėja tolimesnę ateitį gali kurti būtent Serbijoje.
20. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1.
21. Teismas, vertindamas Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), pagrįstumą ir teisėtumą, įvertino Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 37, 38 punktų nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir Sprendimas 1, kuris pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
22. Teismas, vertindamas Sprendimo dėl pareiškėjos pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas jos sutuoktinio, pareiškėjo D. K., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o teismui konstatavus, kad Sprendimu 1 pareiškėjui D. K. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai, bei nenustačius kito UTPĮ pagrindo, suteikiančio pareiškėjai teisę likti Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad Sprendimas dėl pareiškėjos yra teisėtas ir pareiškėjai pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.
III.
24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186102, 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186652 ir 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202220.
25. Pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:
25.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.
25.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais neparemta ir visuotinai žinomiems faktams prieštaraujančia prielaida, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2010-2012 m. laikotarpiu, privalėjo palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, tačiau prielaida, kad visi (duomenys neskelbtini) piliečiai, kada nors dirbę valstybės institucijose ar atlikę karinę tarnybą, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui, yra niekuo nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie įrodymai / faktai. Be to, aplinkybė, kad po 2020 m. po suklastotų prezidento rinkimų vykę (duomenys neskelbtini) žmonių protestuose dalyvavo labai didelė dalis žmonių, tarp kurių – ir tie asmenys, kurie tarnavo kariuomenėje, dirbo valstybinės institucijose, paneigia, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos užtikrina, jog šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnavo 2011-2012 m., (duomenys neskelbtini) saugumo institucijų šiuo metu taikomus metodai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomi, be to, minimu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su Europos Sąjungos valstybėmis.
25.3. Atsakovas ir VSD nevertino aplinkybių, kodėl pareiškėjas tarnavo kariuomenėje, koks buvo jo darbo pobūdis. Lietuva (duomenys neskelbtini) režimą priešišku ėmė laikyti tik po 2020 m. suklastotų prezidento rinkimų. (duomenys neskelbtini) masinės gyventojų represijos, spaudimas paklusti režimui taip pat prasidėjo tik 2020 m. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. įvairiais būdais protestavo ir režimui kitais būdai nepritarė daugybė žmonių, tarp kurių, akivaizdu, buvo ir atlikusių karinę tarnybą, dirbusių valstybės sektoriuje ir kt. Todėl bent iki 2020 m. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje netarnavo vien lojalūs režimui ir jam patikimi asmenys, kas savaime paneigia VSD keliamas prielaidas.
25.4. Be to, IT sektoriaus, kuriame taip pat dirba ir pareiškėjas, darbuotojai vaidino svarbų vaidmenį prodemokratiniuose protestuose (duomenys neskelbtini). Jie prisidėjo prie A. L. režimo žiaurumo ir nusikaltimų atskleidimo, viešino valstybinius dokumentus, nutekino vaizdo, garso įrašus. Dėl režimo represijų daug IT sektoriaus įmonių ir darbuotojų iš (duomenys neskelbtini) persikėlė į kaimynines Baltijos valstybes bei Lenkiją, ir šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) režimas IT sektoriaus aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie persikėlė gyventi į Lietuvą, nelaiko lojaliais ir patikimais režimui asmenimis, o yra priešiškai nusiteikęs tokių asmenų atžvilgiu. VSD nerinko ir nesurinko jokių įrodymų apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) tarnybomis.
25.5. VSD ir Migracijos departamentas neįrodė prielaidos apie tariamą pareiškėjo lojalumą režimui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pritarti VSD ir Migracijos departamentui dėl pareiškėjo tariamo lojalumo režimui, o kartu ir dėl menamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.
25.6. Pagal teismų praktiką, Migracijos departamentas leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali panaikinti remdamasis grėsme valstybės saugumui tik tuo atveju, kai yra visos šios aplinkybės: atliktas individualus situacijos vertinimas, paremtas faktais ir objektyviais duomenimis, surinktais įvertinus individualią situaciją; nustatytas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais negali būti pažeistas proporcingumo principas, tačiau atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, šių reikalavimų nesilaikė, t. y. neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, bet vadovavosi išimtinai tik Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis; neįrodė pareiškėjo keliamos grėsmės akivaizdumo ir realumo; neįvertino individualios pareiškėjo situacijos ir su tuo susijusių aplinkybių.
25.7. Nagrinėjamu atveju nacionalinio saugumo koncepcija buvo panaudota neadekvačiai ir nesant tam jokio racionalaus pagrindo, nes tą paneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai.
25.8. Aplinkybė, kad prieš daugiau nei 11 metų pareiškėjas atliko karinę tarnybą, nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), t. y. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metus, šie sprendimai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjo galimybėms gyventi ir dirbti kitose Europos Sąjungos šalyse.
25.9. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, kas lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, kadangi vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą valstybės institucijose praeityje bei VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos / Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.
26. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:
26.1. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui, kadangi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
26.2. Ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir, kad ginčijami sprendimai yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
26.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, netinkamai atliko individualų pareiškėjo vertinimą, kadangi ginčijami Sprendimai dėl pareiškėjo buvo priimti atlikus pareiškėjo individualų vertinimą, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo kontraktinė tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje). Iš atliktų veiksmų (pareiškėjo kontraktinės tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinta pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. VSD pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, papildomai akcentuodamas:
27.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o tai, kad teismas ne taip, kaip to norėjo pareiškėjai, vertino bylos duomenis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.
27.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą Valstybės saugumo departamento išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. (duomenys neskelbtini) autokratinis režimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) režimo keliama grėsmė Lietuvos saugumui didėja, šio režimo agresyvumas Lietuvos atžvilgiu atitinka Kremliaus interesus. Karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas intensyvėja.
27.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
28. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
29. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
31. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
33. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
34. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
35. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šios nutarties 34-35 punktuose pažymėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
37. Sprendimo turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus darbo Lietuvoje pagrindu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, kad pareiškėjas pakankamai seniai pagal kontraktą tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.
38. Byloje surinktus įrodymus vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024).
39. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
40. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
41. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
42. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo dėl pareiškėjos pagrįstumą ir teisėtumą, padarė teisingą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas jos sutuoktinio, pareiškėjo D. K., leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o teismui konstatavus, kad Sprendimu 1 pareiškėjui D. K. leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai, bei nenustačius kito UTPĮ pagrindo, suteikiančio pareiškėjai teisę likti Lietuvos Respublikoje, ginčijamu Sprendimu dėl pareiškėjos pareiškėjai pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 3 dalimi.
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.