ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. gruodžio 12 d. Nr. A-1725
Šiauliai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141„Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-428/V-894/V-691/1V-579 „Dėl Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijų patvirtinimo“, Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A-907 „Dėl įgaliojimų suteikimo Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui“:
1. T v i r t i n u Šiaulių rajono savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. A-1017 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo tvirtinimo“.
Šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2018 m. gruodžio 12 d.
įsakymu Nr. A-1725
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato bendro darbo su vaikus auginančiomis ar jų besilaukiančiomis šeimomis (toliau – šeimos) organizavimo ir koordinavimo Savivaldybėje pagrindinius principus, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, bendro darbo su šeimomis organizavimą ir koordinavimą Savivaldybėje, įstaigų, institucijų keitimąsi informacija.
2. Bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tikslas – užtikrinti efektyvų socialinės rizikos prevencijos priemonių (toliau – prevencijos priemonės), taip pat kompleksinės pagalbos ir koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų bei psichologinės, teisėsaugos pagalbos (toliau – pagalba) teikimą šeimoms Savivaldybėje, siekiant stiprinti šeimų gebėjimus, galimybes rūpintis vaikais ir taip užtikrinti kokybišką šeimų funkcionavimą, būtiną jų gerovę.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO SAVIVALDYBĖJE PRINCIPAI
4. Bendras darbas su šeimomis organizuojamas ir koordinuojamas laikantis šių pagrindinių principų:
4.1. šeimos atsakomybės – šeima yra atsakinga už jos narių gerovę, o pagalbos teikimo tikslas – įgalinti šeimą savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo vaikus;
4.2. gyvenamosios vietovės bendruomenės įtraukimo – gyvenamosios vietovės bendruomenė (toliau – bendruomenė) imasi iniciatyvos kurti palankią savo bendruomenės nariams ir šeimoms socialinę aplinką, tenkindama bendrus gyvenimo kaimynystėje poreikius, o Savivaldybė stiprina ir telkia bendruomenes;
4.3. subsidiarumo – pagalba šeimoms pirmiausia teikiama ten, kur ji efektyviausia, t. y. seniūnijoje ir bendruomenėje, o aukštesnio (Savivaldybės, valstybės) lygmens paslaugos teikiamos ir organizuojamos tik tada, kai bendruomeninės pagalbos šeimoms nepakanka;
4.4. bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo – bendras darbas su šeimomis organizuojamas ir koordinuojamas laikantis nuostatos, kad šeimos gali ir turi būti atsakingos už savo gerovę, bendruomenė, bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kiti pagalbos ir paslaugų teikėjai gali pagalbą šeimoms suteikti, o Savivaldybė visomis priemonėmis telkia bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų pagalbos teikėjų pastangas, koordinuoja bendrą jų darbą.
III SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DARBE SU ŠEIMOMIS
5. Subjektai, dalyvaujantys dirbant su šeimomis:
5.1. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus, Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, Savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (toliau – TBK);
5.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių rajono savivaldybėje (toliau – VVTAĮT teritorinis skyrius) darbuotojai;
5.3. Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų (Savivaldybės socialinių paslaugų centro, Kuršėnų vaikų globos namų, Šiaulių rajono bendruomeninių šeimos namų, Šiaulių rajono vaikų dienos centrų ir kt.) atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, psichologai, kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai;
5.4. Savivaldybės administracijos seniūnai (toliau – seniūnai), seniūnaičiai, seniūnijų išmokų specialistai;
5.6. Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biuro socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai;
5.7. Savivaldybės švietimo įstaigų, švietimo pagalbos tarnybos pedagogai, švietimo pagalbos specialistai;
IV SKYRIUS
BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
6. Bendrą darbą su šeimomis koordinuoja TBK, skatindamas Savivaldybės įstaigų, seniūnijų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
7. TBK organizuoja periodinius tarpinstitucinius pasitarimus, dalyvaujant aprašo 5 punkte nurodytiems subjektams pagal poreikį, bendro darbo su šeimomis klausimams aptarti.
8. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma Savivaldybės tarpinstitucinė grupė. Savivaldybės tarpinstitucinės grupės posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Posėdžiuose sprendžiami tarpinstituciniai klausimai, susiję su pagalbos šeimoms planavimu, stebėsena ir plėtra; planuojamos prevencines priemones šeimoms, auginančioms vaikus ir įgyvendinamos; vertinamas pagalbos šeimoms poreikis Savivaldybėje; telkiamos bendram darbui su šeimomis Savivaldybėje bendruomenės, bendruomenines ir nevyriausybines organizacijos, taip pat aptariami probleminiai klausimai; tariamasi dėl bendrų veiksmų organizuojant ir dirbant su šeimomis bei apsikeitimo informacija. Jei reikia, atsižvelgiant į numatomo svarstyti klausimo turinį, į tarpinstitucinius pasitarimus gali būti kviečiami ir kiti šeimai paslaugas organizuojantys, jas teikiantys ir koordinuojantys subjektai, Savivaldybės administracijos direktorius ir (ar) direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybės meras ir (ar) vicemeras, Savivaldybės tarybos nariai ir kt.
9. Savivaldybės administracijos seniūnijose (toliau – seniūnijos) gali veikti tarpinstitucinės grupės. Šių grupių sudėtį ir nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnijų tarpinstitucinėms grupėms vadovauja seniūnai. Siekdamos identifikuoti socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos šeimoms poreikį seniūnijose, seniūnijų tarpinstitucinės grupės, bendradarbiaudamos su bendruomene, seniūnaičiais, įvertina, su kokiais sunkumais susiduria seniūnijoje gyvenantys nepilnamečiai vaikai, prioritetą skirdamos vaikams, augantiems ekonominius nepriteklius patiriančiose šeimose (šeima gauna socialines pašalpas, maisto produktų davinius), fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai. Planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnijoje, prireikus aptaria konkrečių šeimų situacijas ir teikia siūlymus VVTAĮT teritoriniam skyriui ir (ar) Savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo tobulinimo. Seniūnijos tarpinstitucinės grupės posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Šios grupės periodiškai atsiskaito Savivaldybės tarpinstitucinei grupei.
10. Seniūnas, vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo jam priskirtas funkcijas, dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą ir darbą su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką.
11. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, seniūnijų tarpinstitucinės grupės, pasitelkdamos savanorius, kartu su Savivaldybės administracija suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo.
12. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veiklų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo individualios prevencijos priemones tokiose šeimose.
13. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai planuoja ir vykdo visuomenės, ypač – vaikų sveikatos, psichikos sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su Savivaldybės administracija, bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, socialiniais darbuotojais.
14. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vaikų sveikata profilaktiškai tikrinama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
15. Kuršėnų vaikų globos namai, esant būtinybei, suteikia laikino apgyvendinimo ir kitas vaikui ir šeimai reikalingas socialines paslaugas.
16. Specializuotas pagalbos centras teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju, teikiama specializuota psichologo, teisinė ir kita pagalba; bendradarbiaujant su Savivaldybės administracija organizuojamos visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos, skatinančios netoleruoti smurto.
17. Šiaulių r. švietimo pagalbos tarnybos, Šiaulių rajono bendruomeninių šeimos namų specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis, organizuoja tėvams efektyvios tėvystės mokymus. Savivaldybėje šeimoms, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas, sudaromos galimybės dalyvauti Pozityvios tėvystės mokymų programoje, kitose šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse.
18. VVTAĮT teritorinis skyrius, policijos pareigūnai, švietimo pagalbos specialistai, Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudami su Savivaldybės administracija, organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo priemones, padedančias visuomenei atpažinti grėsmes vaikams, smurto formas ir kt.
19. Savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, teikiančios pavienes švietimo pagalbos, socialines ar sveikatos priežiūros priemones, nustačiusios, kad taikomų prevencijos priemonių šeimai nepakanka arba jos nėra veiksmingos, kreipiasi į TBK dėl koordinuotų teikiamų paslaugų teikimo, vadovaujantis Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašu.
20. VVTAĮT teritorinis skyrius, nenustatęs galimų vaiko teisių pažeidimų ir grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei rizikos veiksnių, grėsmės vaikui lygio nenustato ir baigia nagrinėti pranešimą. Jei vaikui ir (ar) vaiko atstovams (-ui) pagal įstatymą reikia gauti paslaugas ir pagalbą, VVTAĮT teritorinis skyrius raštu kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos Savivaldybės administraciją ir perduoda informaciją, pagrindžiančią vaiko ir (ar) vaiko atstovų (-o) pagal įstatymą poreikius gauti paslaugas ar pagalbą. Informacija perduodama TBK.
21. TBK, gavęs prašymą, inicijuoja pagalbos teikimą arba priima sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų svarstyti Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijoje.
22. Nustačius, kad taikomų prevencijos priemonių šeimai nepakanka arba jos nėra veiksmingos, Savivaldybės administracija, seniūnijos, socialinių paslaugų įstaigos, kitos pagalbą vaikams ir šeimoms teikiančios įstaigos ar kitos organizacijos, šeima kreipiasi į Savivaldybės socialinių paslaugų centrą ar VVTAĮT teritorinį skyrių (jei kyla įtarimų, kad šeimoje pažeidžiamos vaiko teisės), tada inicijuojamas socialinis darbas su šeima bei bendros pagalbos šeimai teikimas.
23. Pagalbos turinys konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir rizikos lygio šeimoje (išskyrus dalyvavimą prevencijos ir (ar) ankstyvosios intervencijos priemonėse) ir nustatomas konkrečiai šeimai. Grėsmės lygį šeimoje nustato VVTAĮT teritorinio skyriaus darbuotojai.
24. TBK, siekdamas nustatyti prevencijos priemonių, pagalbos šeimoms poreikį Savivaldybėje, pasitelkdamas Savivaldybės administracijos padalinius, atsakingus už socialinių paslaugų organizavimą, vaiko ir šeimos gerovę, švietimą, sveikatos priežiūrą, seniūnus, seniūnijos išmokų specialistus, socialinius darbuotojus kasmet organizuoja pagalbos šeimoms ir vaikams paklausos ir pasiūlos įvertinimą. Pagalbos šeimoms ir vaikams paklausos ir pasiūlos įvertinimo išvados bei siūlymai aptariami Savivaldybės tarpinstitucinėje grupėje ir įtraukiami į pagalbos plėtros plano projektą.
25. Savivaldybė vaikui ir šeimai užtikrina nuoseklią, individualią ir planingą prevencinę ir kitą pagalbą. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksinę ir kitą pagalbą šeimai, Savivaldybės administracija ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, VVTAĮT teritoriniu skyriumi, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
26. Savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos pagal kompetenciją dalijasi informacija dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, kartu su šeima ir socialiniu darbuotoju planuoja ir teikia pagalbą šeimai. Prireikus pagal galimybes dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir efektyvumą. Kai įstaigos atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ar Savivaldybės socialinių paslaugų centru, vadovybė apie tokį atvejį raštu informuoja TBK. Šie klausimai papildomai aptariami Savivaldybės tarpinstitucinėje grupėje.
27. Atvejo vadybininkas, nustatęs, kad Savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, apie tai informuoja TBK, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose, teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl pagalbos šeimoms teikimo, organizavimo tobulinimo, plėtros.
28. Šiaulių rajono visuomenės sveikatos priežiūros specialistai planuoja Savivaldybės vaikų sveikatai gerinti skirtas priemones, organizuoja renginius, mokymus bendruomenėje, įtraukdami vietos gyventojus į sveikatinimo programas, ypač daug dėmesio skirdami psichikos sveikatai stiprinti, alkoholizmui mažinti, prevenciniam darbui su besilaukiančiomis motinomis ir pan., organizuoja ankstyvosios intervencijos mokymus jaunuoliams nuo 14 iki 21 metų.
29. Ugdymo įstaigų pedagogai atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną, suvedant duomenis į Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinę sistemą. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidus daugiau kaip puse pamokų ar ugdymui skirtų valandų), apie tai informuoja ugdymo įstaigos administraciją ir Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją.
30. Bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo stebėseną, pasitelkdamos kitus specialistus (socialinį darbuotoją, seniūnijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupę ar kitus specialistus), nustato privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikį vaikui ir surenka privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikį įrodančius dokumentus, parengia rekomendaciją ir teikia Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų socialiniai pedagogai, jų nesant – pedagogai, apsilanko šių vaikų šeimose, išsiaiškina aplinkybes ir per 3 darbo dienas nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių.
31. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitų institucijų bei įstaigų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, seniūnijų, darbuotojai, vietos bendruomenės nariai, turintys duomenų apie galimą grėsmę vaikui šeimoje, vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsiant informuoti policiją ir (ar) VVTAĮT teritorinį skyrių, kuris imasi veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
32. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos bei įstaigos, bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, seniūnijos keičiasi tarpusavyje informacija apie jų suteiktas / teikiamas ar planuojamas teikti paslaugas šeimoms, poreikį šeimai gauti pagalbą ir pan. Subjektai, dirbantys su šeimomis ir vaikais, informacijos apsikeitimo tvarką aptaria Savivaldybės tarpinstitucinės grupės pasitarimo metu.
33. Savivaldybė jos teritorijoje gyvenančioms šeimoms užtikrina ir kitas paslaugas (psichosocialines, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrines paslaugas), numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Baziniame paslaugų šeimai pakete.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Apraše neaptartos nuostatos vykdomos vadovaujantis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuota tvarka.