VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
Dėl PRAŠYMO LEISTI NUKRYPTI NUO 2017 M. LAPKRIČIO 23 D. KOMISIJOS REGLAMENTO (ES) 2017/2195, KURIUO NUSTATOMOS ELEKTROS ENERGIJOS BALANSAVIMO GAIRĖS, 20 STRAIPSNIO 6 DALIES NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2021 m. lapkri2io 19 d. Nr. O3E-1559
Vilnius
Vadovaudamasi 2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – Reglamentas), 62 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į LITGRID AB (toliau – Bendrovė) ir kitų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių (toliau – PSO) 2021 m. birželio 1 d. raštą Nr. 2.5/2021/1790 bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. pažymą Nr. O5E-1353 „Dėl prašymo leisti nukrypti nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 20 straipsnio 6 dalies nuostatų patvirtinimo“, Taryba n u t a r i a:
Patvirtinti Prašymą leisti nukrypti nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 20 straipsnio 6 dalies nuostatų (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos 2021m. lapkri2io 19 d.
nutarimu Nr. O3E-1559
Baltijos šalių PSO prašymas nukrypti nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 20 straipsnio 6 dalies, apibrėžiančios MARI platformos įgyvendinimą ir prisijungimą prie jos
EleringAS AS
AS „Augstsprieguma tīkls“
AB „LITGRID“
Elering AS, AS „Augstsprieguma tīkls“, AB „LITGRID“ (toliau – Baltijos šalių PSO), vertindamos prašymų taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo nuostatos, teikimo kriterijus, nustatytus 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamente (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – EEBG), ir toliau nurodytą informaciją, teikia prašymą Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinėms reguliavimo institucijoms taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal EEBG 62 straipsnio 2–12 dalis,
Kadangi
1) EEBG nustato reikalavimus tikslinėms balansavimo rinkoms ir atsiskaitymams Europos Sąjungoje. Pagal EEBG 20 straipsnio 6 dalį, per trisdešimt mėnesių nuo pasiūlymo dėl Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo sistemos patvirtinimo arba kai visi perdavimo sistemos operatoriai (toliau – PSO) pateikia pasiūlymą dėl Europos platformos pakeitimo pagal 5 dalį, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pasiūlymo dėl Europos platformos pakeitimo patvirtinimo, visi PSO turi įgyvendinti ir paleisti Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų (toliau – mFRR) balansavimo energijos mainų platformą , kuria naudojantis turi:
b) keistis visų standartinių mFRR produktų visais balansavimo energijos pasiūlymais, išskyrus pagal 29 straipsnio 14 dalį neprieinamus pasiūlymus;
2) Pagal EEBG 20 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo EEBG įsigaliojimo, visi PSO turi parengti pasiūlymą dėl Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo plano.
3) Pagal EEBG 20 straipsnio 6 dalį, Europos mFRR balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo, paleidimo ir naudojimo pradžios terminas yra 2022 m. liepos 24 d., nes EEBG įsigaliojo 2017 m. gruodžio 18 d., o 2020 m. sausio 24 d. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – ACER) patvirtino pasiūlymą dėl Europos mFRR balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo sistemos (toliau – įgyvendinimo sistema).
4) Pagal EEBG 62 straipsnio 1 dalį, reguliavimo institucija pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios direktyvą 2003/54/EB, 37 straipsnį, PSO prašymu arba savo iniciatyva gali atitinkamiems PSO taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo vienos ar daugiau EEBG nuostatų pagal 2–12 dalis. Be to, pagal EEBG 62 straipsnio 2 dalį, PSO gali prašyti taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šių reikalavimų: „a) terminai, iki kurių PSO turi pradėti naudotis Europos platformomis pagal 19 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio 5 dalį“.
5) Pagal EEBG 62 straipsnio 5 dalį, prašyme taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pateikiama ši informacija:
c) išsamus planas ir tvarkaraštis, kuriame nurodoma, kaip spręsti ir užtikrinti atitinkamų EEBG nuostatų įgyvendinimą pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpiui;
6) Pagal 62 straipsnio 8 dalį, vertindama prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą (...), atitinkama reguliavimo institucija turi atsižvelgti į šiuos aspektus:
d) atitinkamos nuostatos ar nuostatų neįgyvendinimo poveikį nediskriminavimui ir konkurencijai su kitais Europos rinkos dalyviais, ypač reaguojant į paklausą ir atsinaujinančius energijos šaltinius;
I Įvadas
Šiuo dokumentu prašoma taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo termino, iki kurio PSO turi pradėti naudotis Europos platforma, skirta mFRR balansavimo energijos mainams pagal EEBG 20 straipsnio 6 dalį, kurią parengė Baltijos šalių PSO pagal EEBG 62 straipsnio 2 dalies a punktą (toliau – prašymas taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą).
Prašymas taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą parengtas atsižvelgiant į EEBG 62 straipsnio 3 dalyje nustatytus principus, t. y. nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo procesas turi būti skaidrus, nediskriminacinis, objektyvus, tinkamai dokumentuotas ir pagrįstas motyvuotu prašymu. Toliau pateikiamas šių principų pagrindimas.
Pagal EEBG 62 straipsnio 9 dalį, atitinkama reguliavimo institucija turi priimti pagrįstą sprendimą dėl prašymo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą arba dėl savo iniciatyva suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos. Jei atitinkama reguliavimo institucija leidžia taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, ji turi nurodyti jos trukmę. Leidžianti nukrypti nuostata gali būti taikoma tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip dvejus metus. Todėl, ilgiausias leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo laikotarpis turi neviršyti 2024 m. liepos 24 d. Nustatant leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo laikotarpį atsižvelgiama į toliau pateiktas aplinkybes ir EEBG 62 straipsnio 9 dalį.
Baltijos šalių elektros energijos balansavimo rinkos integracijos į Europos elektros energijos balansavimo rinką darbai pradėti 2009 m., patvirtinus Baltijos šalių energijos rinkos jungčių planą. Šio plano tikslas buvo visapusiškai pažvelgti į Baltijos šalių tarpvalstybinių jungčių kūrimą ir rinkos integraciją Baltijos jūros regione, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių buvo kartu siekti elektros energijos rinkos atvėrimo, liberalizavimo ir suderinimo, taip pat bendros balansavimo rinkos sukūrimo ir suderinto disbalanso sureguliavimo bei disbalanso kainodaros. Pritarus Baltijos energijos rinkos jungčių planui, Baltijos šalys susitarė kartu siekti atverti, liberalizuoti ir suderinti elektros energijos rinką, taip pat sukurti bendrą balansavimo rinką ir suderintą atsiskaitymą už disbalansą bei disbalanso kainodarą.
Siekdami sukurti bendrą Baltijos šalių balansavimo rinką, kuri būtų integruota į Europos balansavimo rinkas, 2017 m. gruodžio 29 d. Baltijos šalių PSO pasirašė Baltijos šalių koordinuotos balansavimo zonos (CoBA) veikimo ir atsiskaitymo susitarimą (toliau – CoBA susitarimas), kuriuo siekiama sukurti Baltijos šalių koordinuojamą balansavimo zoną (toliau – Baltijos CoBA) su bendromis Baltijos šalių elektros energijos sistemos balansavimo taisyklėmis ir bendra Baltijos šalių balansavimo rinka. Bendros Baltijos šalių balansavimo rinkos sukūrimo tikslas buvo padidinti elektros energijos sistemos veikimo saugumą, skatinant balansavimo išteklių prieinamumą ir mažinant elektros energijos sistemos balansavimo sąnaudas.
CoBA susitarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Baltijos šalių PSO užmezgė bendradarbiavimą koordinuotos balanso kontrolės, balansavimo energijos mainų, disbalanso paskirstymo ir koordinuoto balanso atsiskaitymo srityse.
CoBA susitarime nustatomos Baltijos CoBA veikimo sąlygos ir kiekvieno PSO vaidmenys ir atsakomybė, reikalavimai balansavimo energetikos produktams, veiklos procedūros, finansinė ir atsiskaitymo atsakomybė, tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo per balansavimo laikotarpį metodika ir tarpvalstybiniai matavimo punktai, skaidrumo reikalavimai, elektroniniai duomenų mainai ir aktualių kontaktų sąrašas bei suderintų Baltijos šalių balansavimo rinkų taisyklių ir atsiskaitymo už disbalansą taisyklių patvirtinimas. Siekdami sudaryti vienodas sąlygas Baltijos šalių balansavimo rinkos dalyviams, Baltijos šalių PSO susitarė dėl suderintų Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių balansavimo paslaugų teikėjams (toliau – BPT) ir atsiskaitymo už disbalansą tarp už balansą atsakingų šalių taisyklių (toliau – BAŠ) kurios yra CoBA susitarimo priedai.
Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklėse nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomos sąlygos, taikomos BPT, kad jie galėtų dalyvauti Baltijos šalių balansavimo rinkoje ir teikti balansavimo energiją pagal prijungusio PSO prašymą, ir kurios yra privalomos kiekvienam prisijungiančiam PSO, kad būtų užtikrintas BPT dalyvavimas Baltijos šalių balansavimo rinkoje.
Atsiskaitymo už disbalansą taisyklėmis suderinama atsiskaitymo už disbalansą sistema, atitinkanti šiuos principus – PSO negali patirti nei ekonominės naudos, nei nuostolių, susijusių su atsiskaitymo už disbalansą finansiniais rezultatais, disbalanso kaina visiškai atspindi balansavimo paslaugų sąnaudas ir pajamas, ir neapima atsiskaitymo už disbalansą administravimo išlaidų.
2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamente (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės konsoliduoja Baltijos šalių BPT pasiūlymus, taip pat Šiaurės šalių, Lenkijos ir Rusijos pasiūlymus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos efektyviam Baltijos šalių PSO keitimuisi informacija ir veikimui. Su CoBA IT sistema, Baltijos šalių PSO sukūrė tvarią fizinę tarpvalstybinę balansavimo priemonę.
Pagal EEBG 20 straipsnio 6 dalį, per trisdešimt mėnesių nuo pasiūlymo dėl Europos mFRR balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo sistemos patvirtinimo, t. y. iki 2022 m. liepos 24 d., visi PSO turi įgyvendinti ir sukurti veikiančią Europos platformą, skirtą keistis mFRR balansavimo energija (toliau – MARI platforma), ir turi naudotis šia platforma, kad pateiktų visų standartinių mFRR produktų balansavimo energijos pasiūlymus, išskyrus pagal EEBG 29 straipsnio 14 dalį neprieinamus pasiūlymus, ir siekti patenkinti visus jų mFRR balansavimo energijos poreikius.
Baltijos šalių PSO pradėjo bendradarbiauti su kitais PSO dar prieš patvirtinant EEBG. 2017 m. balandžio 5 d., 19 PSO, įskaitant Baltijos šalių PSO, siekdamos ankstyvo bendradarbiavimo kuriant Europos mFRR balansavimo energijos mainų platformą, atsižvelgiant į Baltijos šalių balansavimo rinkos MARI platformos kūrimą, pasirašė susitarimo memorandumą (toliau – SM), kuriame išdėstyti pagrindiniai PSO bendradarbiavimo principai ir kuris pavadintas Rankinio aktyvinimo rezervų iniciatyva (toliau – MARI projektas). 2018 m. SM buvo pakeistas antruoju SM, kurį pasirašė 28 PSO. 2020 m. liepos mėn. antrasis SM buvo pakeistas nauja sutartine sistema, kurią sudaro:
1. Pagrindinis susitarimas dėl elektros energijos balansavimo platformų (toliau – Pagrindinis susitarimas) – Pagrindiniame susitarime nustatomos šalių abipusės teisės ir pareigos, susijusios su EEBG įgyvendinimu platformų ir tarp platforminių funkcijų atžvilgiu. Išsamios platformos valdymo ir veikimo taisyklės išdėstytos atitinkamame susitarime dėl bendradarbiavimo platformoje ir prie jo pridedamame darbo vadove.
2. MARI platformos bendradarbiavimo susitarimas – MARI platformos bendradarbiavimo susitarimas nustato susitariančiųjų šalių abipuses teises ir pareigas, susijusias su MARI platformos priežiūra ir valdymu. MARI platformos bendradarbiavimo susitarimas turi būti taikomas kartu su pagrindinio susitarimo ir bendros paslaugų teikėjo sutarties sąlygomis.
3. MARI projekto Bendrojo paslaugų teikėjo susitarimas – MARI projekto Bendrojo paslaugų teikėjo susitarimu apibrėžiamos susitariančiųjų šalių abipusės teisės ir pareigos, susijusios su MARI platformos eksploatavimu, kūrimu ir priežiūra (palaikymu).
Visiems dalyvaujantiems PSO pasirašius pagrindinį susitarimą, buvo užbaigtas MARI projekto rengimo ir tyrimų etapas, PSO pradėjo MARI platformos kūrimo ir įgyvendinimo darbus.
Siekdami apibrėžti Baltijos šalių balansavimo rinkos sąrangos pokyčius, susijusius su MARI platformos įgyvendinimu ir naudojimu, 2020 m. spalio 7 d., Baltijos šalių PSO paskelbė kartu parengtą Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projektą, į kurį įtraukti bendri Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos reikalavimai ir kuris turi būti įgyvendintas siekiant atitikti EEBG ir prisijungti prie MARI platformos. Pradėtos viešos konsultacijos, kviečiant elektros rinkos dalyvius išsakyti savo nuomonę ir atsakyti į Baltijos šalių PSO užduotus klausimus dėl parengto Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projekto, įskaitant Baltijos šalių PSO prisijungimo prie MARI platformos scenarijaus vertinimą, kaip aprašyta aiškinamajame rašte.[1]
Baltijos šalių PSO pasiūlymas dėl Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projekto buvo pateiktas viešajai konsultacijai iki 2020 m. lapkričio 7d. Viešos konsultacijos metu atsiliepimus iš viso pateikė septyni elektros energijos rinkos dalyviai, o Baltijos šalių PSO gavo 25 pastabas ir klausimus dėl Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projekto[2]. Baltijos šalių PSO įvertino visas gautas pastabas ir klausimus, parengė atsakymus ir padarė atitinkamus rinkos taisyklių pakeitimus, atsižvelgdamos į viešos konsultacijos metu gautą informaciją.
Viešų konsultacijų metu buvo gauti rinkos dalyvių atsiliepimai ir į Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projektą įtrauktas naujas straipsnis „Įgyvendinimas“, apibrėžiantis, kad Baltijos šalių naudojimo pradžios planas turi būti suderintas su Šiaurės šalių PSO Svenska Kraftnät, Energinet, Fingrid ir Statnett (toliau – Šiaurės šalių PSO) MARI platformos naudojimo pradžios planu. Prisijungimas prie MARI platformos vienu metu su Šiaurės šalių PSO rinkos dalyviams yra svarbus todėl, kad būtų galima toliau tęsti bendradarbiavimo procesą ir padaryti prieinamais balansavimo išteklius, kad būtų užtikrinta likvidi balansavimo rinka ir saugus bei ekonomiškai efektyvus Baltijos šalių elektros energijos sistemos balansavimas.
Pagal pasiūlytus principus, Baltijos šalių PSO prašo leisti nukrypti nuo EEBG 20 straipsnio 6 dalies, kad regione būtų galima koordinuotai įgyvendinti ir prisijungti prie MARI platformos.
Rengdamiesi prisijungti prie MARI platformos, 2021 m. sausio 21 d. Baltijos šalių PSO paskelbė Baltijos rinkos taisyklių projektą, kuriame nustatomos sąlygos, kurios bus taikomos BPT, dalyvauti Baltijos šalių balansavimo rinkoje ir teikti balansavimo energiją pagal PSO prašymus, ir kurios yra privalomos kiekvienam prisijungiančiam PSO, siekiant užtikrinti BPT dalyvavimą Europos mFRR balansavimo energijos mainuose pagal EEBG 20 straipsnį. Baltijos šalių PSO viduje jau patvirtino ir savo interneto svetainėje paskelbė Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projektą, tačiau teisinis patvirtinimas bus gautas tik kai visų Baltijos šalių PSO pasirašys CoBA susitarimo pakeitimą, kurio priedas yra Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklės.
Pagal Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projektą, Baltijos šalių PSO gaus teisinį patvirtinimą ir jas įgyvendins, kai Baltijos šalių PSO prisijungs prie MARI platformos.
Siekiant tinkamai įgyvendinti MARI platformos procesus ir naudotis MARI platforma prie jos prisijungus, Baltijos šalių balansavimo bendradarbiavimo sistemoje dalyvaujančios Baltijos šalių PSO planuoja keisti Baltijos šalių balansavimo rinkos sąrangą ir rasti techninį sprendimą, kaip veikti MARI platformoje. PSO narių prisijungimas prie MARI platformos planuojamas laikantis vietoje galiojančių leidžiančių nukrypti nuostatų sąlygų.
Atsižvelgiant į MARI platformos procesų įgyvendinimo tyrimus ir išvadas, aprašytas šio prašymo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą II skyriuje, taip pat įvertinus rinkos dalyvių atsiliepimus apie Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projektą, Baltijos PSO padarė išvadą, kad prisijungimas prie MARI platformos ir naudojimasis ja iki 2022 m. liepos 24 d. yra neįmanomas. Todėl, Baltijos šalių PSO teikia šį prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą.
II. Prašymo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą priežastys
2019 m. visi Baltijos šalių PSO nustatė ir apibendrino situaciją dėl galimybių įgyvendinti MARI platformos procesus ir įvertino parengtą koncepcijos modelį. Be to, Baltijos šalių PSO įvertino ir apibendrino pagrindinius mFRR rinkos veiklos susitarimų aspektus Baltijos šalyse dėl mFRR įgyvendinimo Baltijos šalyse, siekdami apibrėžti veiksmus, kurių reikia imtis mari platformos procesams įgyvendinti ir MARI platformai naudoti, ir padarė išvadą, kad norint prisijungti prie MARI platformos, reikia įvykdyti dvi svarbias sąlygas:
1. turi būti sukurta fizinė galimybė keistis balansavimo energija, t. y. turi būti bent viena jungtis į Baltijos zonas ir iš jų, jungianti su MARI platformos dalimi (LT-PL, LT-SE, EE-FI);
2. tarpiniai tikslai iš MARI platformos įgyvendinimo plano, apibūdinantys IT kūrimą ir teisinės bei sutartinės sistemos plėtojimą, turi būti pasiekti numatytu laiku.
Vertindami fizines galimybes keistis balansavimo energija, Baltijos šalių PSO konstatuoja, kad bendradarbiavimas dėl balansavimo energijos mainų vyksta su Lenkijos ir Šiaurės šalių elektros sistemomis. Pažymima, kad MARI platformoje dalyvaujančių PSO balansavimo mainai su MARI nedalyvaujančiais PSO apsiribotų tik skubios pagalbos įvykiais. Todėl, Baltijos šalių PSO prijungimo prie mFRR platformos laikas priklauso nuo kaimyninių PSO – Baltijos šalių PSO siekia nenaudoti Baltijos mFRR rinkos neefektyviai, atsietu nuo kitų MARI platformos sričių režimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Baltijos šalių PSO gali prisijungti prie MARI platformos tik kartu su Šiaurės šalių arba Lenkijos PSO, kurie turi prieigą prie MARI platformos.
Šiuo metu didžiąją dalį energijos Baltijos šalių balansavimo tikslais gaunama iš Šiaurės šalių PSO, o tam tikras nereikšmingas kiekis gaunamas iš Lenkijos, tai patvirtina šie skaičiai: 2019 m. 56 proc. viso balansavimo energijos poreikio padengė Šiaurės šalių balansavimo energija (39 proc. iš Suomijos ir 17 proc. iš Švedijos). 2020 m. Šiaurės šalių ir Lenkijos aktyvinamos balansavimo energijos dalis sudarė 49 proc. (32 proc. iš Suomijos, 16 proc. iš Švedijos ir 1 proc. iš Lenkijos). Šie duomenys rodo, kad Lenkija nevaidino tokio svarbaus vaidmens, vertinant aktyvinamos balansavimo energijos tiekimą Baltijos šalims – 2020 m. Lenkijoje buvo tik 1 proc. visos aktyvinamos balansavimo energijos.
Tuo tarpu Šiaurės šalims tenka gerokai svarbesnis vaidmuo Baltijos šalių balansavimo energijos aktyvinimo aspektu (2020 m. 48 proc. visos aktyvinamos balansavimo energijos buvo Šiaurės šalyse). Todėl, Šiaurės šalys atlieka pagrindinį vaidmenį Baltijos šalių PSO prisijungimo prie MARI platformos procese. Priklausomybė nuo Šiaurės šalių PSO ypač atsiranda dėl balansavimo energijos aktyvavimo žemyn, kai 72 proc. (2019 m.) ir 70 proc. (2020 m.) balansavimo energijos žemyn poreikio buvo padengta iš Šiaurės šalių. 2019 m. 11 proc. valandų ir 2020 m. 10 proc. valandų Baltijos regiono BPT nebuvo balansavimo žemyn pasiūlymų.
Atsižvelgiant į tai, kad apsikeičiamos energijos kiekį ribotų jungties pajėgumas, taip pat reikėtų įvertinti turimus tarpzoninius pajėgumus, skirtus energijos mainams subalansuoti.
Istoriniai duomenys apie vidutinius Baltijos – Lenkijos ir Baltijos – Šiaurės šalių turimus tarpvalstybinius balansavimo pajėgumus pateikiami toliau.
Analizuojant istorinius duomenis (2018 – 2020 m. laikotarpiu), galima daryti išvadą, kad didelė dalis turimų tarpzoninių energijos balansavimo pajėgumų yra tarp Baltijos – Šiaurės šalių regiono. Be to, iš anksčiau pateiktų grafikų matyti, kad tarpvalstybiniai Šiaurės ir Baltijos šalių regionų energijos balansavimo pajėgumai vaidina svarbų vaidmenį vertinant kiekį – 2018–2020 m. laikotarpiu importas (naudojamas balansavimui aukštyn) sudarė 68 proc., o eksportas (naudojamas balansavimui žemyn) – 87 proc. Atsižvelgiant į tai, kad istoriškai didelė aktyvinimo dalis buvo skirta reguliavimui žemyn, laikina jungtis tik su Lenkija nesuteikia galimybės patenkinti reguliavimo žemyn paklausos.
Atsižvelgiant į tai, kas jau minėta, siekiant išlaikyti Baltijos ir Šiaurės šalių balansavimo rinkos bendradarbiavimo likvidumą balansavimo energijos mainų srityje, Baltijos šalių PSO labai svarbu prisijungti prie MARI platformos kartu su Šiaurės šalių PSO.
Pagal 2020 m. sausio 24 d. ACER sprendimą Nr. 03/2020 „Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo sistema“[3], PSO narės turi parengti prisijungimo prie mFRR platformos veiksmų planą (toliau – veiksmų planas)[4]. PSO narių prisijungimas prie MARI platformos planuojamas pagal veiksmų planą. Veiksmų plano turinys gali keistis, nes vyksta įgyvendinimo procesas ir gaunama naujos informacijos, kuri atnaujinama du kartus per metus.
Pagal atnaujintą (2021-04-24) veiksmų planą, Šiaurės šalių PSO neprisijungs prie pirmosios MARI platformos naudotojų bangos 2022 m., tikimasi, kad jie prisijungs 2023 m. III ketv. – 2024 m. II ketv. Dėl aiškumo, Šiaurės šalių PSO šiuo metu rengia prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Išsamūs prisijungimo prie MARI etapai bus vertinami kaip šio proceso dalis. Todėl, atnaujintame veiksmų plane pateiktas planas turi būti laikomas preliminariu, neįpareigojančiu vertinimu.
Tai, kad tikslus Šiaurės šalių PSO prisijungimo prie MARI laikas yra neaiškus, trukdo Baltijos šalių PSO nustatyti tikslų jų prisijungimo prie MARI laiką ir atitinkamai taip pat turi įtakos laikui, kuriam Baltijos šalių PSO prašo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Todėl, atsižvelgiant į svarbą Baltijos šalių PSO prisijungti prie MARI platformos vienu metu su Šiaurės šalių PSO, Baltijos šalių PSO pagal EEBG 62 straipsnio 9 dalį nurodo būtinybę prašyti maksimalaus leidžiančios nukrypti nuostatos termino – 2024 m. liepos 24 d., tačiau tuo atveju, jei Šiaurės šalių PSO prisijungs prie MARI platformos anksčiau nei 2024 m. liepos 24 d., Baltijos šalių PSO privalo prisijungti prie MARI platformos vienu metu su Šiaurės šalių PSO.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius faktus, Baltijos šalių PSO prašo taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo termino, iki kurio PSO naudosis MARI platforma, kaip aprašyta EEBG 20 straipsnio 6 dalyje, kol Šiaurės šalių PSO prisijungs prie MARI platformos, bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 24 d.
III. Nuostatos, nuo kurių prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, ir
prašomas nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpis
(pagal 62 straipsnio 5 dalies a ir b punktus)
Baltijos šalių PSO prašo reguliavimo institucijų taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo termino, iki kurio PSO turi pradėti naudotis EEBG 20 straipsnio 6 dalyje aprašyta MARI platforma, kol Šiaurės šalių PSO prisijungs prie MARI platformos, bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 24 d.
Leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo terminas pateisinamas vėliausiu numatomu terminu, kai Šiaurės šalių PSO prisijungs prie MARI platformos, atsižvelgiant į tai, kaip sunku įgyvendinti būtinus prisijungimo prie MARI reikalavimus, ir atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalių PSO prašymas taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą bus patvirtintas nepriklausomai nuo Baltijos šalių PSO prašymų. Baltijos šalių PSO užtikrins bendrą Baltijos šalių balansavimo rinkos veikimą su Europos balansavimo rinka ir tuo pačiu nesumažės Baltijos šalių balansavimo rinkos likvidumas.
IV. Veiksmų planas, kuriame nurodoma, kaip spręsti ir užtikrinti atitinkamų EEBG nuostatų įgyvendinimą pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpiui
(pagal 62 straipsnio 5 dalies c punktą)
Atsižvelgiant į tai, kad norint prisijungti prie MARI platformos reikia įdiegti MARI platformos procesus ir vietines IT sąsajas, numatoma, kad prieiga prie MARI platformos Baltijos šalyse bus papildyta šiais pagrindiniais svarbiausiais aspektais, kurie atitinka esminius pokyčius rinkos dalyviams:
1 pagrindinis punktas – atnaujinti Baltijos šalių balansavimo rinkos sąrangą, įskaitant PSO bendradarbiavimą ir veiklos procedūras.
2 pagrindinis dalykas –prisijungti prie MARI platformos vienu metu su Šiaurės šalių PSO.
Įgyvendinus šiuos pagrindinius punktus bus užtikrinta, kad visi Baltijos šalių balansavimo rinkos sąrangos elementai būtų paruošti prisijungimui prie MARI platformos ir jos naudojimo pradžiai. Išsamesnis veiksmų planas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Prisijungimo MARI veiksmų planas
| 2021 |
2022 |
2023 |
2024 |
|||||||||||||||
| I ketv. |
II ketv. |
III ketv. |
IV ketv. |
I ketv. |
II ketv. |
III ketv. |
IV ketv. |
I ketv. |
II ketv. |
III ketv. |
IV ketv. |
I ketv. |
II ketv. |
III ketv. |
IV ketv. |
|||
| Baltijos šalių CoBA susitarimo pakeitimai |
|
|||||||||||||||||
| Nacionalinių sąlygų, skirtų BPT ir BAŠ, rengimas |
|
|||||||||||||||||
| NRI patvirtinimas nacionalinių sąlygų, skirtų BPT ir BAŠ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Nacionalinių sąlygų įgyvendinimas ir įsigaliojimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Vietos ir regionų IT sprendimų diegimas ir testavimas |
||||||||||||||||||
| Sąveikumo bandymai su MARI platforma |
||||||||||||||||||
| PSO prisijungimas prie MARI platformos1 |
||||||||||||||||||
| - anksčiausias terminas |
|
|||||||||||||||||
| - vėliausias terminas |
|
|||||||||||||||||
1 Baltijos šalių PSO prisijungimo prie mFRR platformos laikas priklauso nuo Šiaurės šalių PSO prisijungimo, kurio tikimasi 2023 m. III ketv. – 2024 m. III ketv., bet ne vėliau kaip 2024-07-24 / PSO prisijungimo prie MARI platformos laikas priklauso nuo Šiaurės šalių PSO prisijungimo, kurio tikimasi 2023 m. III ketv. – 2024 m. III ketv., bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 24 d.
Norint prisijungti prie MARI platformos ir naudoti ją balansavimo energijos mainams, imamasi šių veiksmų:
1. Baltijos šalių CoBA susitarimas – būtina parengti Baltijos šalių CoBA susitarimo pakeitimus, kad būtų atnaujinta Baltijos šalių balansavimo rinkos sąranga, įskaitant PSO bendradarbiavimą ir veiklos procedūras.
2. Nacionalinės BPT ir BAŠ sąlygos – pakeitimų projektų rengimas ir NRI patvirtinimas yra būtini siekiant atnaujinti BPT ir BAŠ reglamentus.
IT sprendimų diegimas
2020 m. gruodžio 8 d. visi Baltijos šalių PSO pasirašė Susitarimą dėl bendros Baltijos šalių balansavimo IT sistemos adaptyviosios techninės priežiūros, kad būtų galima atlikti bendrą Baltijos šalių balansavimo IT sistemos adaptyviąją priežiūrą, kuri apima sistemos priežiūrą ir pritaikymą pagal pakeitimų prašymus. Be to, Baltijos šalių PSO kartu parengė „Baltijos šalių mFRR balansavimo sprendimo įgyvendinimo naudojimui su MARI platforma“ koncepciją, kurią 2020 m. rugsėjo 14 d. patvirtino Baltijos šalių balansavimo darbo grupės IT pogrupis (BBWG IT SG). Šį dokumentą parengė Baltijos šalių PSO, siekdami pristatyti mFRR rinkos veiklos priemonių Baltijos šalyse koncepcijos modelį ir pagrindinius techninius aspektus, susijusius su mFRR pasiūlymo įgyvendinimu Baltijos šalyse, kaip to reikalauja EEBG, NERC valdymą, atsargines priemones bendros Europos mFRR platformos neveikimo atveju ir kitus su balansavimu susijusius procesus iki sinchronizacijos su CESA 2025 m.
MARI projekte apibrėžiami naujo PSO prisijungimo kriterijai ir terminai po pradinio MARI platformos paleidimo. Baltijos šalių PSO vadovaujasi iš anksto nustatytais kriterijais ir prisijungimo procesu pagal MARI projektą ir derina tvarkaraštį su Šiaurės šalių PSO. Kadangi tiksli naudojimo pradžios data priklausys nuo Baltijos šalių PSO ir kitų PSO pasirengimo IT sprendimui, plane numatytas maksimalus terminas, per kurį reikia įvykdyti visus reikalavimus. Informacija apie stojimo tvarkaraštį bus nuolat skelbiama du kartus per metus, skelbiant atnaujintą veiksmų planą.
V. Prašomos nukrypti leidžiančios nuostatos pasekmių gretimoms rinkoms vertinimas
(pagal 62 straipsnio 5 dalies d punktą)
Šiuo metu, balansavimo energijos mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių PSO vyksta pagal dvišalius susitarimus tarp Suomijos PSO ir Estijos PSO dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių „Estlink I“ ir „Estlink II“, bei tarp Švedijos PSO ir Lietuvos PSO dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „NordBalt“. Pagrindiniai energijos mainų šiose jungtyse principai yra suderinti, todėl galima subalansuoti energijos mainus tarp Baltijos ir Šiaurės šalių teritorijų ne tik kritinėse situacijose, bet ir siekiant panaudoti ekonomiškiausius balansavimo išteklius elektros energijos sistemos balansavimui.
Nuo EEBG 20 straipsnio 6 dalies leidžianti nukrypti nuostata dėl MARI platformos įgyvendinimo ir jos eksploatavimo pradžios iki 2022 m. liepos 24 d. neturės įtakos nusistovėjusiam Baltijos šalių PSO bendradarbiavimui su Šiaurės šalių balansavimo rinkomis, nes:
2. Baltijos šalių PSO ketina įgyvendinti MARI platformą tuo pačiu metu kaip ir Šiaurės šalių PSO, kad išlaikytų Baltijos ir Šiaurės šalių mFRR balansavimo energijos mainų rinkų likvidumą, kaip išsamiau aprašyta Baltijos šalių PSO Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklių projekte, paskelbtame 2021 m. sausio 21 d.[5] Be PSO, dalyvaujančių MARI platformoje, balansavimo mainai su MARI platformoje nedalyvaujančiais PSO apsiribotų tik skubios pagalbos įvykiais. Taigi, 2 skyriuje aprašyti balansavimo energijos mainai iš tikrųjų nevyks.
Todėl, tolesnė Baltijos ir Šiaurės šalių balansavimo rinkų plėtra vykdoma pagal Europos mFRR aktyvinimo balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo sistemos reikalavimus, kurie yra MARI projekto pagrindas.
Bet kokie balansavimo energijos mainų tarp Baltijos šalių ir kaimyninių teritorijų, įskaitant Šiaurės šalis, pakeitimai yra numatyti MARI platformos įgyvendinimo sistemoje, kuri turi būti suderinta su visomis atitinkamomis šalimis.
Kaip paaiškinta anksčiau, prisijungimas prie MARI platformos yra naudingas tik tuo atveju, jei Baltijos šalių PSO prisijungs prie MARI platformos tuo pačiu metu kaip ir Šiaurės šalių PSO, dėl anksčiau nurodytų priežasčių.
VI. Galimos balansavimo rinkų integracijos visoje Europoje rizikos, kylančios dėl prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos, vertinimas
(pagal 62 straipsnio 5 dalies e punktą)
Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo termino, iki kurio PSO turi pradėti naudotis EEBG 20 straipsnio 6 dalyje aprašyta MARI platforma, kol Šiaurės šalių PSO prisijungs prie MARI platformos, bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 24 d., taikymas nesukels jokios tiesioginės ar netiesioginės balansavimo rinkų integracijos visoje Europoje rizikos.
Leidžianti nukrypti nuostata nekels pavojaus balansavimo rinkų integracijai visoje Europoje, nes susitarimai dėl balansavimo energijos mainų Baltijos šalyse, Šiaurės šalyse ir Lenkijoje bus toliau taikomi nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpiu. Be to, veiksmų plane numatyta galimybė vėliau prisijungti PSO, kuriems atitinkamos reguliavimo institucijos suteikė leidžiančią nukrypti nuostatą pagal EEBG 62 straipsnį.
Be to, nukrypti nuo EEBG 20 straipsnio 6 dalies leidžianti nuostata iki 2024 m. liepos 24 d. nesukels jokios tiesioginės ar netiesioginės rizikos veiklos saugumui, kadangi balansavimo rinkos veiklos procedūra atitiks sinchroninės zonos reikalavimus.
Dėl V skyriuje nurodytų priežasčių, prisijungimas prie MARI platformos vienu metu su Šiaurės šalių PSO bus naudingesnis gebėjimui užtikrinti balansavimo energijos mainus, negu prisijungimas anksčiau už Šiaurės šalių PSO.
VI Atitinkamos nuostatos ar nuostatų neįgyvendinimo poveikis nediskriminavimui ir konkurencijai su kitais Europos rinkos dalyviais (visų pirma dėl reagavimo į paklausą ir dėl atsinaujinančių energijos išteklių) ir poveikis pažangiųjų tinklų infrastruktūrai)
(pagal 62 straipsnio 8 dalies i punkto j papunktį)
Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo termino, iki kurio PSO turi pradėti naudotis EEBG 20 straipsnio 6 punkte aprašyta MARI platforma, kol Šiaurės šalių PSO prisijungs prie MARI platformos, bet ne vėliau kaip 2024 m. liepos 24 d., taikymas neturės neigiamo poveikio Europos balansavimo rinkai nediskriminavimo ir konkurencijos su kitais Europos rinkos dalyviais požiūriu. Balansavimo energijos mainai tarp Baltijos šalių ir Šiaurės šalių PSO bus vykdomi kaip ir anksčiau, taip pat vyksta prisijungimo prie MARI platformos vienu metu su Šiaurės šalių PSO darbas ir procedūrų plėtojimas. Alternatyvūs prisijungimo prie MARI platformos planai sumažintų balansavimo rinkų likvidumą, nes Baltijos šalys yra labai susijusios su Šiaurės šalių rinką per tris aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelius. Tarp Baltijos šalių ir kitų potencialių MARI dalyvių, išskyrus Šiaurės šalis, yra tik viena jungtis.
Nacionalinės BPT taikomos sąlygos leidžia Baltijos šalių balansavimo energijos rinkoje dalyvauti reagavimo į apkrova rinkos dalyviams, todėl leidžiančios nukrypti nuostatos suteikimas netrukdys toliau plėtoti reagavimo į paklausą ir integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius, užtikrinant tarpvalstybinius balansavimo energijos mainų pajėgumus.
Baltijos šalių PSO prisijungimas prie MARI platformos ne vėliau kaip 2024 m. liepos 24 d., neturės neigiamos įtakos balansavimo energijos mainams Baltijos šalių ir kaimyninėse energijos rinkose.