Nr. DOK-2311

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2014-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. gegužės 8 d. gautu atsakovo R. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B., M. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Aderas“ dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Teniso pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitis“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad vadovo civilinė atsakomybė nepagrįstai taikyta remiantis įstatymo analogija. Taip buvo netinkamai taikyta CPK 3 straipsnio 7 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 1 dalis bei pažeista CK 1.8 straipsnio 3 dalis, taip pat iš esmės paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos verslo sprendimo priėmimo taisyklės paskirtis. Vadovo civilinė atsakomybė bendrovių atžvilgiu buvo taikyta dėl neva neteisėto neveikimo, kuris ne tik nebuvo nukreiptas į pačias bendroves (vadinasi, negalėjo bendrovių atžvilgiu būti laikomas neteisėtu), bet ir kuris pasireiškė po įrodinėjamos žalos padarymo (vadinasi, negalėjo būti laikomas susijusiu žala priežastiniu ryšiu), nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismas jau buvo nurodęs, jog po žalos padarymo atlikti veiksmai/pasireiškęs neveikimas nėra vertintini. Dėl šios priežasties buvo netinkamai pritaikyta CK 6.246 straipsnio 1 dalis ir CK 6.247 straipsnis bei pažeista CPK 362 straipsnio 2 dalis. Vadovo civilinė atsakomybė už nepagrįstą verslo sprendimą buvo sutapatinta su vadovo lojalumo pareiga. Taip buvo netinkamai pritaikytos CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalys bei 2.94 straipsnis ir nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad lojalumo pareigos pažeidimas ir nepagrįstas verslo sprendimas yra skirtingi civilinės atsakomybės pagrindai. Vadovas buvo pripažintas pažeidęs tas savo „pareigas“, kurių nenumato nei teisės aktai, nei teismų praktika. Dėl šios priežasties teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kartu įpareigojančius pagrįsti savo sprendimą teisiniais motyvais. Nebuvo nustatyta būtina vadovo civilinės atsakomybės sąlyga – vadovo kaltė ir jos forma. Tokiu būdu ir vėlgi buvo pažeisti CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas, įpareigojantys priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiama nutartimi civilinė atsakomybė R. B. buvo taikyta „be kaltės“, nors nei CK, nei jokie kiti teisės aktai nenumato, kad bendrovės vadovui atsakomybė gali būti taikoma nenustačius jo kaltės. Vadovo veiksmų, sudarant ginčo sandorius, teisėtumas nebuvo įvertintas pagal kasacinio teismo suformuotas bylos pakartotinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Kitaip tariant, teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad kasaciniame skunde nėra nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti advokatei Jurgitai Judickienei (advokatės kodas 001607) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 9 d. per epp sistemą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas