LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SANKCIJŲ UŽ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS ĮGYVENDINANT LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ STRATEGINIO PLANO INTERVENCINES PRIEMONES TAIKYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2023 m. vasario 14 d. Nr. 3D-80
Vilnius
Įgyvendindamas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, su pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/648, 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, su pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/1408, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 14.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas“ 3.1.1 papunktį,
t v i r t i n u Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2023 m. vasario 14 d.
įsakymu Nr. 3D-80
SANKCIJŲ UŽ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS ĮGYVENDINANT
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS 2023–2027 METŲ STRATEGINIO PLANO INTERVENCINES PRIEMONES TAIKYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodika (toliau – Metodika) nustato sankcijų dydžius už padarytus teisės aktų nuostatų pažeidimus (toliau – pažeidimas), nesusijusius su pirkimais, dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano, patvirtinto 2022 m. lapkričio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2022)8272, kaimo plėtros intervencines priemones, nesusijusias su plotais ir gyvūnais, ir sektorines intervencines priemones (1 priedas), perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, jo pagrindu priimtus poįstatyminius teisės aktus ir (arba) perkančiųjų organizacijų supaprastintų pirkimų taisykles pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus (2 priedas) ir neperkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal žemės ūkio ministro tvirtinamas projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus (3 priedas).
2. Sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka už nenurodytus šioje Metodikoje pažeidimus nustatoma intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). Jei Įgyvendinimo taisyklės už tokį pat pažeidimą kitaip reglamentuoja sankcijų taikymo klausimus, nei nustatyta Metodikoje, taikomos Įgyvendinimo taisyklės. Pažeidimų tyrimo, nustatymo, sprendimų dėl sankcijų priėmimo tvarka nustatyta Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės).
3. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, su pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/648, 2021 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamente (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, su pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 16 d Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/1408, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, žemės ūkio ministro tvirtinamose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėse, Įgyvendinimo taisyklėse, Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“, Pažeidimų administravimo taisyklėse, žemės ūkio ministro tvirtinamose projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse, žemės ūkio ministro tvirtinamose suteiktos paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą viešinimo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose ES paramos teikimą ir administravimą.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI PRINCIPAI TAIKANT SANKCIJAS
4. Pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ir (arba) paramos sumos susigrąžinimo sankcija, paramos sutartis nutraukiama. Metodikos 1 priede nurodytais atvejais neskiriama ar gali būti neskiriama parama pagal tą intervencinę priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
5. Sankcijų dydžiai yra nustatyti Metodikos prieduose. Tais atvejais, kai Metodikos prieduose yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, siekiant, kad sankcija būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, ji skiriama atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Pažeidimo sunkumas visų pirma priklauso nuo reikalavimų nesilaikymo padarinių reikšmingumo atsižvelgiant į atitinkamo reikalavimo tikslus. Pažeidimo mastas pirmiausia priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo pastovumas – nuo to, kiek trunka jo poveikis arba kiek laiko gali prireikti tam poveikiui nutraukti taikant deramas priemones. Pažeidimo pasikartojimas nustatomas pagal tai, ar per visą 2023–2027 m. programinį laikotarpį buvo nustatyta tos pačios rūšies to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant tą patį projektą ar tokią pat priemonę, arba per pastaruosius ketverius metus buvo nustatyta tos pačios rūšies to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant tapačią 2014–2020 m. programinio laikotarpio priemonę. Prieš nustatant pasikartojantį pažeidimą pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui turi būti nustatytas anksčiau padarytas pažeidimas ir jis turi būti paramą administruojančių institucijų apie tai informuotas.
6. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, sankcijos turi būti sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. Kai nustatoma, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 2 ir 3 prieduose pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija ir sankcijos dydis skaičiuojamas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai.
7. Jei tas pats rodiklis yra ekonominį gyvybingumą apibūdinantis rodiklis ir (arba) projekto priežiūros rodiklis, ir (arba) projektų atrankos kriterijus, taikoma ta rodiklio ar kriterijaus nesilaikymo, nepasiekimo arba neišlaikymo sankcija, kuri yra didžiausia.
8. Už pirmą kartą nustatytą pakartotinį pažeidimą pagal Metodikos 1 priedą nustatyta sankcija didinama 10 proc., už antrą kartą nustatytą pakartotinį pažeidimą pagal Metodikos 1 priedą nustatyta sankcija didinama 20 proc., o už trečią – 30 proc. ir t. t. Pažeidimo pakartotinumas nustatomas pagal Metodikos 5 punkto nuostatas. Šis punktas netaikomas Metodikos 1 priedo 3 punkto 2.2 papunktyje nurodytu atveju.
9. Sankcijos netaikomos tais atvejais, kai:
9.1. reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo;
9.2. reikalavimų nesilaikoma dėl paramą administruojančios ar kitos institucijos klaidos ir jei protinga tikėtis, kad asmuo, kuriam skirtina sankcija, negalėjo klaidos aptikti;
10. Išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
10.2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas;
10.3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui;
10.6. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, susijusias su plotais ir gyvūnais, arba agrarinės aplinkosaugos priemones, dėl kurių kyla rizika priežiūros rodiklių pasiekimui;
10.7. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai;
10.9. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis, jei tai turėjo tiesioginį poveikį reikalavimų nesilaikymui;
10.10. valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas, jei tai turėjo tiesioginį poveikį reikalavimų nesilaikymui;
10.11. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, jei tai turėjo tiesioginį poveikį reikalavimų nesilaikymui;
11. 10.3 ir 10.12 papunkčiuose minimas didelis poveikis įsipareigojimų vykdymui suprantamas kaip poveikis, dėl kurio tinkamas įsipareigojimų vykdymas tapo neįmanomas. Ar išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui vertina Agentūra, vertindama dokumentus, nurodytus 11 punkte.
12. Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 50 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą netaikyti sankcijų, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su siūlomu sprendimu ir padarytu pažeidimu susijusią medžiagą, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, priima argumentuotą sprendimą:
13. Metodikos 12 punkte nurodytą sprendimą Žemės ūkio ministerija priima Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Žemės ūkio ministerijos sprendimas Agentūrai pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
14. Pastebėjus, kad gali būti padarytas Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, kuris vertinamas kaip mažareikšmis ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, sankcijos netaikomos, o pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui pareiškiama žodinė pastaba (žodinė pastaba nurodoma dokumentuose, nurodant pagrindą). Tais atvejais, kai mažareikšmio pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima, pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris nepašalino mažareikšmio pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas ir turi būti taikoma atitinkama sankcija.
15. Mažareikšmiu Metodikos 1 priede nurodytu pažeidimu laikomas pažeidimas, kuriuo nepadaryta finansinė žala ES bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais, administruojant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones bei jų kriterijai nustatomi Agentūros direktoriaus įsakymu, raštu gavus Žemės ūkio ministerijos pritarimą.
16. Jeigu nustatomas pažeidimas, nurodytas Metodikos 2 ir 3 prieduose, yra tik formalaus pobūdžio (neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio), sankcijos netaikomos.
17. Metodikos 2 ir 3 prieduose nurodytų sankcijų dydžiai gali būti mažinami (jeigu konkrečiame priedo punkte numatyta mažinimo galimybė) atsižvelgiant į:
17.1. pažeidimo sunkumą, mastą (pvz., ar turėjęs būti atmestas tiekėjas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus);
17.2. pobūdį ir pasekmes (pvz., ar nebūtų laimėjęs kitas dalyvavęs tiekėjas, ar racionaliai panaudotos lėšos, ar tinkamai būtų įgyvendintas projektas);