Administracinė byla Nr. A-2103-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03891-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T IS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas J. Š. (J. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Žemės ūkio paramos departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. SP1-2154(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisingai aiškinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-112 ir Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. pavedimą Nr. 1PAV-302-(1.8.). Nurodė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius jam žodžiu suteikė leidimą naudoti nedirbamą laisvos valstybinės žemės plotą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atlikęs pareiškėjo naudojamos žemės patikrą, 2015 m. lapkričio 3 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad jokių pažeidimų nenustatyta. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. raštu „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ buvo informuotas, kad, jei nori toliau naudoti deklaruojamą plotą, turi pateikti prašymą dėl laikino žemės naudojimo. Atsižvelgęs į pateiktą informaciją, 2015 m. lapkričio 19 d.  Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, tačiau prašymas nebuvo priimtas. 2015 m. lapkričio 21 d. išsiuntė prašymą elektroniniu paštu. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė su juo nesuderintą įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme. Be to, tai buvo ne leidimas, o nuomos sutartis, kuri nagrinėjamu atveju negalioja nuo jos sudarymo dienos. Dėl šios priežasties 2016 m. vasario 29 d. pateikė Tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą sustabdyti 2015 m. lapkričio 21 d. pateiktą prašymą dėl laikino valstybinės žemės naudojimo, iki kol bus žinomas nuomos mokestis.

3.    Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 11 d. valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) atliktais matavimais ir perkeliant juos į 2015 m. paraišką, ginčijamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad  kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 052582-3979 esantis laukas Nr. 1 nėra dirbamas. 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lauke žolė yra nupjauta, o tai įrodo, kad laukas yra dirbamas. Pabrėžė, kad visus darbus atlieka laiku ir kokybiškai, laikydamasis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

4.    Pareiškėjas teigė, kad prieš pasirašant paraišką pateiktus duomenis visuomet patikrindavo žemės ūkio poskyrio vyriausiasis specialistas, todėl jis ir yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą.

5.    Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NMA ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius bandė atgaline tvarka pritaikyti Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą, todėl ginčijamu sprendimu skola priskaičiuota neteisėtai.

6.    Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad apie paraiškoje nustatytus netikslumus nebuvo informuotas, todėl neturėjo galimybės jų ištaisyti. 

7.    Atsakovas NMA atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 23–28) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.    Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 9,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Pagal paraišką pareiškėjui buvo išmokėta: 1) iki 2016 m. balandžio 7 d. – 532,60 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 2) iki 2016 m. balandžio 11 d. – 458,72 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 3) iki 2015 m. lapkričio 20 d. – 272,60 Eur žalinimo išmokos suma.

9.    Atsakovas pažymėjo, kad gavo Tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. raštą dėl galimai neteisėtai / neteisingai deklaruojamų laukų 2015 m. paraiškoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui 2015 m. gruodžio 4 d. buvo išsiustas pranešimas, kuriame prašoma pateikti KŽS Nr. 052582-0171 esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,56 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) dirbimo (žemės ūkio veikla, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ir kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. 2015 m. gruodžio 28 d. buvo gautas pareiškėjo atsakymas į pranešimą, prie kurio buvo pridėta Tarnybos Žemės naudojimo patikrinimo akto kopija, Tarnybos rašto „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ kopija ir pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

10.  Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjus gautus dokumentus, buvo nustatyta, kad pateikti duomenys pagrindžia valdymo teisę tik į sklypo dalį, pareiškėjas negali teisėtai naudoti 5,49 ha valstybinės žemės ploto, todėl laikoma, kad KŽS Nr. 052582-0171 esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 8,56 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), faktinis plotas sudaro 3,07 ha (8,56 ha – 5,49 ha). Dėl neteisingo deklaravimo buvo pritaikytos sankcijos.

11.  Atsakovas pažymėjo, kad neatliko 2015 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikros, nes KŽS ar jų dalys, kuriuose nustatyti pažeidimai, pateko į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių vaizdų teritoriją.

12.  Atsakovas teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo gauti Centro duomenys, kuriuose nurodyta, kad 0,05 ha plotas, kuris 2015 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 052582-3979 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 0,89 ha plotą, ribas, yra bl3 plotas, jis nėra dirbamas (prižiūrimas). Taigi nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Kadangi 2015 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, buvo 9,45 ha, o nustatytas 3,91 ha iš 9,45 ha atėmus 5,49 ha (dėl valdymo teisės neturėjimo) ir 0,05 ha (netinkamas paramai bl3 plotas) bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, todėl 2015 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 5,54 ha (9,45 ha – 3,91 ha), arba 141,69 proc., t. y. daugiau nei 50 proc., todėl tiesioginė išmoka neskiriama ir pareiškėjui taikoma papildoma nuobauda.

13.  Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą susigrąžina pareiškėjui mokėtiną paramą.  Pagal 2015 m. paraišką susidarė bendra 1 263,92 Eur grąžintina išmokų suma (532,60 Eur tiesioginių išmokų suma, 458,72 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma, 272,60 Eur žalinimo išmokos suma), kurią pareiškėjas privalo grąžinti.

14.  Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad paraiškos teikimo metu pareiškėjas neturėjo teisės valdyti deklaruojamo 5,49 ha valstybinės žemės ploto, leidimas buvo gautas tik po paraiškos pateikimo, kuris vėliau buvo panaikintas. Pareiškėjas apie nustatytus paraiškos neatitikimus nebuvo informuotas, nes tuomet, kai jie buvo nustatyti, paraiškos tikslinimo laikas buvo pasibaigęs. Pareiškėjas, prieš pasirašydamas paraišką, privalėjo įsitikinti, ar joje pateikti duomenys yra teisingi. Žemės ūkio naudmenų plotai negali būti apaugę krūmais, toks plotas nagrinėjamu atveju negalėjo būti deklaruojamas.

15.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime (t. 1, b. l. 75–77) į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas aprašė KŽS ribų pasikeitimą, kuriame nurodė, kad nebėra medžių. Pagal šį pasikeitimą 2015 m. birželio 16 d. buvo atlikta patikra vietoje. Patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėjo aprašytas pasikeitimas nėra įvykęs, t. y. medžiai yra. Taip pat nustatyta, kad dalis KŽS Nr. 052582-3979 yra pasikeitęs, todėl buvo atliktas matavimas – išmatuotas naujų medžių plotas. Matavimų duomenys buvo naudoti Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DB5LT atnaujinimui. Po atnaujinimo pareiškėjo laukas pateko į kitą KŽS, kurio Nr. 052582-4495, o Gkodas bl3. Šie duomenys buvo perduoti NMA.

16.  Teismo posėdžio metu Centro atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundo dalies susijusios su netinkamo paramai 0,05 ha ploto deklaravimu, netenkinti, kitą skundo dalį prašė tenkinti.

17.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnija (toliau – ir Seniūnija) atsiliepime (t. 1, b. l. 130–131) į pareiškėjo skundą teigė, kad pareiškėjas Seniūnijai yra žinomas nuo 2004 m., kadangi kiekvienais metais Seniūnijoje deklaravo pasėlius. Šalia pareiškėjo valdos buvo laisva valstybinė žemė, kurią pareiškėjas buvo skatinamas prižiūrėti. Nurodė, kad pareiškėjas, galimai matydamas 2015 m. atspausdintoje paraiškoje įsipareigojimus nemažinti valdomų daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metai ir daugiau) ploto, suprato, kad privalo išlaikyti visus deklaruojamus laukus ir toliau juos prižiūrėti. Paaiškino, kad neprieštarautų, jei pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti.

II.

18.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino NMA Žemės ūkio paramos departamento sprendimą Nr. SP1-2154(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (t. 2, b. l. 25–32).

19.  Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kuria deklaravo 9,45 ha naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Jam buvo išmokėta žalinimo išmoka – 272,60 Eur, išmoka už pirmuosius hektarus – 458,72 Eur (2015-10-21 ir 2016-04-11) ir tiesioginė išmoka už pasėlius – 559,60 Eur (2015-10-21 ir 2016-04-07). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. pavedimą Nr. 1PAV-302-(1.8) „Dėl didesnių nei 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų deklaracijų patikrinimo ir informavimo pateikimo“, įpareigojo Tarnybos teritorinių skyrių vedėjus patikrinti, ar didesni nei 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties plotai, dėl kurių nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys ar priimti Tarnybos teritorinių skyrių vedėjų įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, ar ši žemė naudojama kitais teisėtais pagrindais, yra deklaruota. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atlikęs pareiškėjo deklaruojamo laisvo valstybinio fondo sklypo Nr. 21 dalies, esančios Barkiškių k., Vilniaus m. sav., naudojimo patikrinimą vietoje, 2015 m. lapkričio 5 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-398-(14.49.74), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žolė nupjauta, naudojama pagal paskirtį. Leidimo laikinai naudotis žeme Tarnybos Vilniaus miesto skyrius nesuteikęs. Apie atliktą patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 49SF-2029-(14.49.104), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo naudoti laisvo valstybinio žemės sklypo dalį, besiribojančią su jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypu. Paaiškino, kad, norėdamas toliau naudoti deklaruojamą plotą, jis turi pateikti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui prašymą dėl laikino žemės naudojimo. Be to, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 49SJ-136-(14.49.105.) apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus informavo ir NMA. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 21 d. Tarnybos miesto skyriui elektroniniu paštu pateikė prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. NMA 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BR6-15895 „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją ir nurodė pateikti NMA Žemės ūkio paramos departamentui dokumentus dėl 2015 m. birželio 2 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje KŽS Nr. 052582-0171 lauke Nr. 1 deklaruoto 8,56 ha ploto: 1) žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu; 2) žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus (žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1600-(14.49.2) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriuo leido pareiškėjui ne ilgiau iki tol, kol jos prireiks kitoms reikmėms, nustatytoms Vilniaus miesto bendrajame plane, laikinai naudotis 5,49 ha valstybinės žemės plotu Nr. 21-1, esančiu Barkiškių k., Naujininkų sen., Vilniaus m. kadastro vietovėje, Vilniaus m. sav. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 28 d. NMA pateikė 2015 m. lapkričio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto kopiją, Tarnybos 2015 m. lapkričio 11 d. rašto kopiją ir pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme kopiją. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. Tarnybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą laikinai sustabdyti 2015 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl laikino naudojimosi laisva valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, iki kol bus žinomas nuomos mokestis, bei nurodė, kad nesutinka su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. priimtu įsakymu, kadangi jis buvo priimtas vienašališkai. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. vasario 29 d. prašymą, 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1SS-917-(7.5.) nurodė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius padarė tik procedūrinį pažeidimą, nederindamas žemės ploto žemės schemos. Paaiškino, kad atsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės plotą jau 2015 m. pareiškėjas naudojo ir deklaravo, pareiškėjas turėjo žinoti valstybinės žemės ploto ribas vietovėje ir žemės naudojimo sąlygas. Taip pat paaiškino, kad nėra reikalavimo Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme suderinti su valstybinės žemės naudotoju bei atitinkamos savivaldybės administracija. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 49SF-676-(14.49.104.) „Dėl žemės schemos suderinimo“ pakvietė pareiškėją 2016 m. balandžio 14 d. atvykti į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl parengtos 5,49 ha valstybinės žemės ploto Nr. 21-1, esančio Barkiškių k., Naujininkų sen., Vilniaus m. sav., žemės schemos suderinimo. Informavo, kad, atsisakius suderinti šią žemės schemą, bus imtasi priemonių dėl suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo bei įpareigojimo atlaisvinti žemę. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-493-(14.49.2.), kuriuo nutraukė pareiškėjui suteiktą teisę laikinai naudotis 5,49 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Barkiškių k., Naujininkų sen., Vilniaus m. sav., ir įpareigojo šį plotą atlaisvinti. NMA Žemės ūkio paramos departamentas 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2154(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas už 2015 m. paraiškoje neteisingai deklaruotą 5,49 ha plotą dėl valdymo teisės neturėjimo bei už netinkamą paramai 0,05 ha plotą privalo NMA grąžinti 1 263,92 Eur išmokų sumą. NMA 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. BR6-10506 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu grąžinti pervestą 1 263,92 Eur paramos sumą.

20.  Dėl neteisėtai deklaruoto 5,49 ha žemės ploto teismas pažymėjo:

20.1.  pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.16 punktą neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Taisyklių 83 punkte nustatyta, kad jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklos, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra  notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl didesnių žemės ūkio naudmenų plotų, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, deklaravimo.

20.2.  pareiškėjas, 2015 m. birželio 2 d. teikdamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 9,45 ha naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, kartu su ja nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis turi teisę valdyti į deklaruojamą plotą patenkantį 5,49 ha valstybinės žemės plotą. Teismas pažymėjo, kad teismui taip pat buvo pateiktos ir pareiškėjo atsakovui teiktos paraiškos nuo 2010 m., kuriomis pareiškėjas deklaravo tą patį 9,45 ha plotą. Teismas atkreipė dėmesį, kad su šiomis paraiškomis pareiškėjas taip pat nei karto nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, jog jis turi teisę valdyti 5,49 ha valstybinės žemės plotą. Pagal visas pareiškėjo pateiktas paraiškas parama jam buvo išmokėta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, priimdamas pareiškėjo teikiamas paraiškas ir išmokėdamas jam tiesioginės išmokas, būtų informavęs pareiškėją, jog šis neteisingai deklaruoja žemės plotą ir privalo pateikti 5,49 ha žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Todėl šiuo atveju pareiškėjas negalėjo žinoti, kad neturi teisės kartu su jam priklausančiu žemės sklypu 2015 m. birželio 2 d. paraiškoje deklaruoti 5,49 ha valstybinės žemės. Be to, pareiškėjas manė, jog turėjo teisėtą pagrindą jį deklaruoti, kadangi šį žemės plotą nuolat prižiūrėjo ir dirbo. Tai, jog pareiškėjas rūpinosi deklaruota 5,49 ha valstybine žeme, patvirtina byloje esantis 2015 m. lapkričio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-398-(14.49.77), kuriame nurodyta, kad valstybiniame žemės plote žolė nupjauta ir naudojama pagal paskirtį. Trečiasis suinteresuotas asmuo Seniūnija atsiliepime į pareiškėjo skundą ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis ir Žemėtvarkos skyrius visada skatino pareiškėją prižiūrėti laisvą valstybinę žemę, kad ji būtų geros agrarinės būklės, neaugtų piktžolės ir nesusidarytų gaisrų pavojus, bei ją deklaruoti.

20.3.  darytina išvada, kad pareiškėjo paraiškų teikimo metu atsakovui nenurodžius, kad pareiškėjas neturi teisės deklaruoti 5,49 ha valstybinės žemės ploto, jis turėjo pagrindą manyti, kad jo tiek 2015 m. paraiškoje, dėl kurios nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, tiek prieš tai teiktose paraiškose nurodomi duomenys yra teisingi. Be to, Seniūnijos prašymas prižiūrėti šį valstybinės žemės plotą suteikė pareiškėjui pagrįstą lūkestį tikėti, kad jis šią žemę valdo ir joje dirba teisėtai, todėl gali ją deklaruoti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jog teisės praktikos požiūriu pirmenybė turi būti teikiama ne teisingumui, o teisėtumui, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui skirta sankcija už neteisėtai deklaruotą 5,49 ha valstybinės žemės plotą, naikintina.

21.  Dėl netinkamo paramai 0,05 ha žemės ploto teismas pažymėjo:

21.1.  Taisyklių 79.2.4 punkte nustatyta, kad kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.). Šio KŽS tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones. Pagal Taisyklų 81.11 punktą už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl3, bl9, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjai gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones. Tais atvejais, kai pareiškėjai prašo tiesioginių išmokų už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl1b, bl2, bl3, bl9, Agentūra atlieka patikras vietoje, atsižvelgdama į Taisyklių 75 punkte nurodytus reikalavimus. Pareiškėjams, prašantiems tiesioginių išmokų už minėtus laukus, paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – ir PPIS) aprašomas KŽS ribų pasikeitimas arba pažymimas pasikeitimas iš sąrašo (neaprašius KŽS ribų pasikeitimų, PPIS negalima išsaugoti tokio lauko). Sankcijos dėl didesnių žemės ūkio naudmenų plotų, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, deklaravimo netaikomos, jei Agentūra, atlikusi patikrą, nustato, kad laukas ar jo dalis, patenkanti į KŽS bl1b, bl2, bl3, bl9, yra dirbama (prižiūrima) ir tinkama paramai tiesioginėmis išmokomis gauti.

21.2.  ginčas kilo dėl to, ar 0,05 ha žemės plotas, patenkantis į KŽS bl3, pareiškėjo buvo prižiūrimas, t. y. ar medžiai buvo nupjauti.

21.3.  nustatydama neteisingo 0,05 ha žemės ploto deklaravimo faktą, NMA rėmėsi Centro pateiktais duomenimis. Tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek teismo posėdžio metu Centras nurodė, kad pareiškėjas aprašė KŽS ribų pasikeitimus, kuriuose nurodė, kad lauke buvusių medžių nebėra. Centras taip pat nurodė, kad, siekdamas patikrinti pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumą, atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad pareiškėjo 0,05 ha laukas pateko į KŽS bl3, o pareiškėjo aprašytas pasikeitimas tame lauke nėra įvykęs. Teigė, kad apie nustatytus pakitimus informavo NMA. Grįsdamas savo argumentus, jog pareiškėjo nurodyti pakitimai lauke nėra įvykę, Centras teismui pateikė nuotraukas bei 2013 m. birželio 13 d. ortofotografinį žemėlapį.

21.4.  Centro pateiktos nuotraukos negali būti pripažintos tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais aplinkybę, kad pareiškėjo deklaruotame 0,05 ha lauke, patenkančiame į KŽS bl3, buvo medžių. Pateiktose nuotraukose matyti tik jų padarymo data,  t. y. 2015 m. birželio 16 d., tačiau nėra jokios žymos, aprašo ar koordinačių, kurios patvirtintų, kad nuotraukos buvo darytos būtent pareiškėjo deklaruotame lauke, kuris patenka į KŽS bl3. Taip pat tinkamu įrodymu nėra pripažįstamas ir pateiktas 2013 m. birželio 13 d. ortofotografinis žemėlapis, kadangi paraiška buvo teikiama 2015 m. birželio 2 d., todėl šiuo atveju remiantis pateiktu žemėlapiu negalima nustatyti tikrosios situacijos pareiškėjo lauke. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo 0,05 ha deklaruotame plote, patenkančiame į KŽS bl3, auga medžiai ir dėl to jam turėtų būti taikoma sankcija. Skundžiamo sprendimo dalis dėl deklaruoto netinkamo paramai 0,05 ha žemės ploto naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

III.

21.  Atsakovas NMA padavė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 38–43), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti.

22.  Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad nors pareiškėjas, pateikdamas NMA 2015 m. paraišką, kartu su ja nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis turi teisę valdyti į deklaruojamą plotą patenkantį 5,49 ha valstybinės žemės plotą, tačiau NMA privalėjo informuoti pareiškėją apie tai, kad jis neteisingai deklaruoja žemės plotą ir privalo pateikti 5,49 ha žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.  Pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. paraišką, savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir pareiga pateikti NMA teisingus duomenis (2015 m. Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 1 ir 12 punktai). Taisyklių 101 punkte nurodyta, kad už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Taigi, šiuo atveju būtent pareiškėjas, o ne NMA buvo atsakingas už teisingų duomenų pateikimą. NMA iki iš Tarnybos gauto pranešimo nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad pareiškėjas neteisėtai deklaruoja 5,49 ha žemės sklypą, nes NMA pagal kompetenciją tikrina jau pateiktus paraiškų duomenis ir neturi galimybių ir teisės tikrinti visų pareiškėjų deklaruotų plotų valdymo teisės. 

23.  Pasisakydamas dėl teismo sprendimo pagrįstumo, NMA atkartoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 9–10 punktus).

24.  Atsakovas pažymi, kad NMA pagal savo kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka turėjo išanalizuoti pateiktą informaciją ir nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai / teisingai 2015 m. paraiškoje deklaravo žemės sklypą. NMA neturi kompetencijos vertinti kitų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo klausimo. Šiuo atveju NMA pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė neteisėtą naudojimą 5,49 ha valstybinės žemės plotu, todėl turi teisę susigrąžinti neteisėtai pareiškėjui išmokėtą paramą.

25.  Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-663/2013) neteisėtai valdant ginčo žemės sklypus dirbimas turi būti laikomas neteisėtu.

26.  Atsakovas, nesutikdamas su teismo teiginiu, kad nėra pagrindo konstatavimui, jog pareiškėjo 0,05 ha deklaruotame plote, patenkančiame į KŽS bl3, auga medžiai ir dėl to jam turėtų būti taikoma sankcija, nes Centro pateiktose nuotraukose matyti tik jų padarymo data, tačiau nėra jokios žymos, aprašo ar koordinačių, kurios patvirtintų, kad nuotraukos darytos pareiškėjo deklaruotame lauke, kuris patenka į KŽS bl3, atkartoja pirminiame skunde nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 12-13 punktus).

27.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 60–62) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas panaikino ginčijamą NMA sprendimą dalyje dėl netinkamo paramai (bl3) 0,05 ha žemės ploto ir priimti naują sprendimą.

28.  Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės remiasi  pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais (žr. šios nutarties 15 punktą). Akcentuoja, kad pagal jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas Centras nėra atsakingas už paramos priemonių ir paraiškų administravimą, KŽS patikras atlieka pagal pareiškėjų aprašytus KŽS ribų pasikeitimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.  Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. SP1-2154(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

30.  Bylos duomenimis, pareiškėjas 2015 m. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje deklaravo 9,45 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Pareiškėjui buvo išmokėta 1 263,92 Eur parama. Agentūra, gavusi Tarnybos 2015 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 49SJ-136-(14.49.105) dėl galimai neteisėtai / neteisingai deklaruojamo ploto 2015 metų paraiškoje, iš pareiškėjo pareikalavo pateikti deklaruotų žemės ūkio naudmenų valdymo ir dirbimo dokumentus. Pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu nustatytas 3,91 ha bendras tinkamas paramai gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai gauti plotą 5,54 ha, todėl pareiškėjas ginčijamu sprendimu įpareigotas grąžinti jam išmokėtą paramą.

31.  Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 24 d.  sprendime nurodė, kad pareiškėjui paraiškų teikimo metu nenurodžius, jog pareiškėjas neturi teisės deklaruoti 5,49 ha valstybinės žemės ploto, jis turėjo pagrindą manyti, kad jo tiek 2015 m. paraiškoje, dėl kurios nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, tiek prieš tai teiktose paraiškose nurodomi duomenys yra teisingi. Be to, Seniūnijos prašymas prižiūrėti šį valstybinės žemės plotą suteikė pareiškėjui pagrįstą lūkestį tikėti, kad jis šią žemę valdo ir joje dirba teisėtai, todėl gali ją deklaruoti. Teismas pažymėjo, kad Centro pateiktos nuotraukos negali būti pripažintos tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais aplinkybę, kad pareiškėjo deklaruotame 0,05 ha lauke, patenkančiame į KŽS bl3, buvo medžių. Taip pat tinkamu įrodymu nėra pripažįstamas ir 2013 m. birželio 13 d. ortofotografinis žemėlapis, kadangi paraiška buvo teikiama 2015 m. birželio 2 d. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas.

32.  Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33.  Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą: įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo naudojimosi 5,49 ha valstybinės žemės plotu KŽS Nr. 052582-0171 esančiame lauke Nr. 1, kuriame 2015 metais pareiškėjas deklaravo 8,56 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo naudojimosi šiomis naudmenomis, prieštaringumu, dėl ko sankcijos už neteisėtą / neteisingą jų deklaravimą taikymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taisyklės numato, kad teikdamas paraišką, pareiškėjas nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui pateikia, be kita ko, žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje. Deklaruojantieji valstybinėje žemėje privalo pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą. Jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis (Taisyklių 62, 62.1 p., 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-270 redakcija). Ginčo atveju, kaip matyti iš 2015 m. birželio 2 d.  Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos, pareiškėjas, deklaruodamas 9,45 ha plotą, nurodė, kad dalis iš KŽS Nr. 052582-0171 esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 8,56 ha ploto yra valstybinėje žemėje. Duomenų, kad jam būtų nurodyta pateikti valstybinės žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą ar būtų kilę abejonių dėl šios žemės naudojimo ar valdymo teisėtumo, nėra. Pažymėtina, kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos atsiliepime į skundą pateiktų duomenų, šalia pareiškėjo, kuris nuo 2004 metų šioje seniūnijoje deklaruodavo pasėlius, yra laisvos valstybinės žemės, kurią Seniūnija kartu su žemėtvarkos skyriumi, kuris anksčiau įbraižydavo dirbamus laukus, skatindavo pareiškėją prižiūrėti, kad ji būtų geros agrarinės būklės, neaugtų piktžolės ir nesusidarytų gaisrų pavojus, o NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1600-(14.49.2), kuriuo leido pareiškėjui naudotis 5,40 ha valstybinės žemės plotu, esančiu Barkiškių kaime, Naujininkų seniūnijoje.

34.  Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 0,05 ha ploto, kuris 2015 metų paraiškoje patenka į KŽS Nr. 052582-3979 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 0,89 ha plotą, ribas, priskyrimo bl3 plotui. Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Ginčo atveju atsakovas, apeliacinio skunde tik pakartojęs atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes, iš esmės nenurodė argumentų, kuriais grindžiamas šios skundžiamo sprendimo  dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. 

35.  Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė