Mherbas

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

 

2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1-234

Marijampolė

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr.768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 2.2 punktu, Marijampolės savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentui vykdyti plano monitoringą ir, esant būtinybei, teikti jį koreguoti Marijampolės savivaldybės tarybai.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                           Vidmantas Brazys

 

PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2016-08-22 sprendimu Nr. 1-234

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDRASIS PLANAS 

 

I SKYRIUS

BENDROJI DALIS

 

Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) reglamentuoja Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vykdomų švietimo programų koordinavimą, jų prieinamumo ir įvairovės kaitą, mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidinio veiklos pertvarkymo kryptis, terminus ir vykdymą.

Bendrajam planui įgyvendinti parengti: Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016-2020 metų priemonių planas (1 priedas), Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (2 priedas), Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (3 priedas).

Bendrasis planas ir jo vykdymas yra tęstinis Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų kaitą reglamentuojantis dokumentas, tiesiogiai susijęs su Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr.1-392 patvirtintu Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruoju planu (toliau – 2012–2015 m. bendrasis planas), kuris numatė Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų kaitą 2012-2015 metais.

Bendrasis planas yra parengtas atlikus 2012-2015 m. bendrojo plano įgyvendinimo analizę, įvertinus Marijampolės savivaldybės švietimo būklės pokyčius 2012-2015 metais bei atsižvelgus į jos raidos prognozę, pirmiausia susijusią su vykstančiais demografiniais pokyčiais ir stebimomis savivaldybės gyventojų migracijos tendencijomis.

Bendrojo plano paskirtis – užtikrinti visiems Marijampolės savivaldybės bendruomenės nariams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

Sudarant Bendrąjį planą, vadovautasi naujausiais bendrojo ugdymo mokyklų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais:

    Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;

    Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.768.

 

II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BŪKLĖS ANALIZĖ IR RAIDOS PROGNOZĖS

 

1.Demografinis kontekstas.

Marijampolės savivaldybės plotas – 755 km2. 2015 m. rugsėjo 1 dienos duomenimis Marijampolės savivaldybėje gyveno 58027 žmonės. Gyventojų skaičius 1 km2 2015 m. rugsėjo mėn. – 77 žmonės.

Nuo 2012 metų Marijampolės savivaldybės teritorijoje gyventojų sumažėjo 2432 arba daugiau kaip 4 %. Tokią situaciją lemia neigiamas migracijos saldo (2014 metais – -395, 2015 metais – -601 ir natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas (pvz. – 2015 m. gimusių skaičius Marijampolės savivaldybėje – 574, o mirusių – 790 (-216), 1000 gyventojų tenkanti natūrali kaita – -3,7 (duomenų šaltinis – Švietimo valdymo informacinės sistemos, toliau – ŠVIS ir Lietuvos statistikos departamentas).

Gimstamumo pokyčius Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2001–2015 metais atspindi 1 paveikslas.

       1 paveikslas. Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2001-2015 metais gimusių vaikų skaičius kaita (gyventojų registro duomenys) 

 

Marijampolės savivaldybės teritorijoje 2015 m. sausio 1 d. duomenimis gyveno 11502 vaikai (0–18 metų). Jie sudarė 19.822 % visų savivaldybės gyventojų, o 2011 m. sausio 1 d. duomenimis 0-18 metų vaikai sudarė 21,625 % savivaldybės gyventojų. Vaikų procentas Marijampolės savivaldybės teritorijoje sumažėjo, bet dar yra truputį didesnis negu Lietuvos vidurkis (19,156 %). Įvertinus demografinius pokyčius, prognozuojama, kad 2017 m. sausio 1 d. bendras savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičius nepadidės ir susilygins su  Lietuvos vidurkiu.

 

2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas.

Marijampolės savivaldybėje 2015 m. liepos 1 d. duomenimis buvo 11502 (19,822%) iki darbingo amžiaus ( 0–18 metų) gyventojai, 35205 (59,185 %) darbingo ir 11320 (19,508%) pensinio amžiaus gyventojai. Šis rodiklis mažesnis už Lietuvos vidurkį, nes Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojai sudaro 21,025 % viso gyventojų skaičiaus.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Marijampolėje aktuali ir įsidarbinimo problema. 2016 m. sausio 1 d. duomenimis Marijampolės teritorinėje darbo biržoje darbo ieškojo 8,9 % darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų ( Lietuvoje šis rodiklis – 9 %).

Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, socialinės rizikos šeimų skaičius savivaldybėje pastaraisiais metais irgi mažėjo: 2012 metais buvo 190, o 2015 metais 158 šeimos. Socialinės rizikos šeimose auga 293 vaikai. Nežymiai mažėja ir probleminio elgesio vaikų skaičius: Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenimis 2016 metų pradžioje buvo 215 vaikų (2010 metais tokių vaikų buvo 247). Probleminių vaikų skaičius savivaldybėje po truputį mažėja.

 

3. 2012–2015 m. bendrojo plano įgyvendinimo rodikliai ir esamos švietimo būklės analizė.

3.1.Mokinių skaičiaus kaitos tendencijos

2011–2015 metais švietimo įstaigų tinklo kaitos neišvengiamumą ir prioritetus lėmė kasmet mažėjantis mokinių skaičius. Mokinių skaičiaus kaitos tendenciją iliustruoja 1 lentelė.

 

 

1 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kaita

Mokslo metai

1-4 klasė

5-10, I-II gim. klasė

11-12, III-IV gim. klasė

Socialinių įgūdžių klasė

Iš viso

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

2011-12

2422 (101)

126

(4)

4712 (489)

207 (19)

1745 (112)

67 (6)

 

 

8879 (702)

400 (29)

2012-13

2284 (97)

122

(4)

4425 (516)

196

(20)

1623 (124)

63 (6)

 

 

8332 (737)

381 (30)

2013-14

2239

(100)

121

(4)

4166

(562)

190 (23)

1548 (131)

57 (6)

 

 

7954 (793)

368 (33)

2014-15

2172

(99)

119

(4)

4005

(566)

184

(23)

 

1450 (110)

55 (6)

4

1

7631 (775)

359 (33)

2015-16

2193 (134)

120

(7)

3725

(529)

174 (22)

1437

(107)

55 (6)

4

1

7359

(770)

350 (35)

Pastaba. Skliaustuose nurodyta iš jų nevalstybinėse mokyklose

 

2015 metais bendras mokinių skaičius lyginant su 2011 metais sumažėjo 17,12 % (t.y. 1520 mokiniais). Mažėjant mokinių skaičiui, proporcingai mažėjo ir klasių komplektų skaičius. Finansuojamų klasių komplektų skaičius sumažėjo beveik 12,5 % (nuo 400 2011-2012 mokslo metais iki 350 2015–2016 mokslo metais). Mokinių skaičiaus mažėjimo banga palietė visų ugdymo programos klases (1-12 kl.). Labiausiai mokinių mažėjimas buvo jaučiamas pagrindinio ugdymo programą įgyvendinančiose klasėse (5–10 kl.), čia mokinių sumažėjo 20,9%. Mokinių mažėjimas pradedamas jausti ir vidurinio ugdymo programos klasėse (11-12 kl.), šiose klasėse mokinių sumažėjo 17,7 %. Pradinio ugdymo programą įgyvendinančios klasės (1–4 kl.) demografinės situacijos pokyčius pajuto jau anksčiau ir 2011–2015 metais jose mokinių skaičius sumažėjo tik  9,5 %. (mokinių skaičiaus ir klasių komplektų kaita iliustruota 2 ir 3 paveiksluose).

 

2 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita bendrojo ugdymo mokyklose

 

3 paveikslas. Klasių komplektų skaičiaus kaita

      

Mokinių skaičius mažėjo Marijampolės miesto ir kaimiškosios savivaldybės teritorijos mokyklose, bet mokinių mažėjimo tempas skyrėsi. Mieste mokinių skaičius sumažėjo nuo 7490 (2011 metais) iki 6377 (2015 metais) arba 14,9 %. Kaimiškojoje teritorijoje esančiose mokyklose 2011-2015 metais sumažėjo nuo 1389 iki 982, tai yra 407 mokiniais arba 29,3 % (4 paveikslas).

 

4 paveikslas. Marijampolės miesto ir savivaldybės kaimiškosios teritorijos mokinių skaičiaus kaita

 

 

     

2015-2016 mokslo metais Savivaldybės pavaldumo mokyklose mokosi 6589 mokiniai, o nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose – 770 mokinių (11,7 % nuo bendro mokinių skaičiaus). Mokinių skaičius nevalstybinėse bendrojo ugdymo nuo 702 2011 m. išaugo iki 770 2015 metais. Šiuo aspektu nevalstybinės švietimo įstaigos skiriasi nuo Savivaldybės pavaldumo bendrojo ugdymo mokyklų (5 paveikslas).

 

5 paveikslas. Savivaldybės ir nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kaita

     

 

3.2.Švietimo įstaigų ir jose įgyvendinamų programų kaitos tendencijos 2012-2015 metais.

Įgyvendinant 2012-2015 m. bendrąjį planą ir pertvarkant švietimo įstaigų tinklą keitėsi švietimo įstaigų skaičius, tipai, įstaigų vidaus struktūra, buveinė. Kokio pobūdžio kaita įvyko Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančiose švietimo įstaigose, iliustruoja 2 lentelė.

 

2 lentelė. 2012–2015 metais Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančiose švietimo įstaigose įvykusi kaita

Eil. Nr.

Švietimo įstaigos pavadinimas

2012–2015 metais įvykę pokyčiai

Švietimo įstaigos, kurių savininkas Marijampolės savivaldybė

1.

Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla

Dėl mažo mokinių skaičiaus Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.1-457 pertvarkyta mokyklos vidaus struktūra ir nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutraukta Baraginės pagrindinio ugdymo skyriaus veikla.

2.

Marijampolės savivaldybės Padovinio pagrindinė mokykla

Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.1-459 pertvarkyta mokyklos vidaus struktūra Daukšių pagrindinio ugdymo skyriuje nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutraukiant pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimą.

3.

Marijampolės savivaldybės Lygumų pagrindinė mokykla

Dėl mažo mokinių skaičiaus Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.1-460 reorganizuota ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. tapo Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos Lygumų pagrindinio ugdymo skyriumi.

4.

Marijampolės mokykla-darželis „Žiburėlis‘

Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta į „Žiburėlio“ mokyklą-daugiafunkcį centrą.

5.

Marijampolės mokykla-darželis „Varpelis“

I. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. pradėtas mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas neorganizuojant mokinių priėmimo į 1-4 specialiąsias lavinamąsias klases.

II. Marijampolės savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.1-138 nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta į vaikų lopšelį-darželį „Varpelis“.

6.

Marijampolės Degučių mokykla-darželis

Marijampolės savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.1-137 nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pradėtas vidaus struktūros pertvarkymas neorganizuojant mokinių priėmimo į pradinio ugdymo programos pirmas klases.

7.

Marijampolės Jono Totoraičio pagrindinė mokykla

Marijampolės savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.1-213 pertvarkyta mokyklos vidaus struktūra nutraukiant pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies vykdymą ir  nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo Jono Totoraičio progimnazija.

8.

Marijampolės savivaldybės Patašinės vaikų darželis

Marijampolės savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.1-240 darželis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pertvarkytas į Patašinės universalų daugiafunkcį centrą.

9.

Marijampolės savivaldybės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinė mokykla

I. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.V-558 akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa.

II. Marijampolės savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr.1-270 nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija, kuri įgyvendina akredituotą vidurinio ugdymo programą.

10.

Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras

Vadovaujantis Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi (LieDM) asociacijos ekspertų 2014 m. balandžio 28 d. vertinimo išvada ir rekomendacijomis Nr.LieDM-P-00014, Centras yra pasirengęs ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. gali nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu mokyti Lietuvoje gyvenančius asmenis.

11.

Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinė mokykla

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokykloje įgyvendinama ikimokyklinio ugdymo programa

12.

Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla

I. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.V-1243 buvo akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa.

II. Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr.1-22 nuo 2015 m. vasario 1 d. mokykla tapo Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija, kuri įgyvendina akredituotą vidurinio ugdymo programą.

13.

Marijampolės savivaldybės Gudelių pagrindinė mokykla

Dėl mažo mokinių skaičiaus Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr.1-136 mokykla reorganizuota ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. tapo Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos Gudelių pagrindinio ugdymo skyriumi.

P.S. 2012–2015 metais pokyčiai nevyko 21 įstaigoje: Rygiškių Jono ir Sūduvos gimnazijose, Rimanto Stankevičiaus, Petro Armino, „Šaltinio“, Igliškėlių, Mokolų, Šunskų ir Želsvos pagrindinėse mokyklose, pradinėse mokyklose „Saulė“ ir „Smalsutis“, Mokolų mokykloje-darželyje, mokykloje-darželyje „Želmenėliai“, vaikų lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“, „Rūta“, „Nykštukas“, „Šypsenėlė“, „Šaltinėlis“, Šventragio ir Igliaukos vaikų darželiuose, vaikų darželyje „Linelis“.

Švietimo įstaigos, kurių savininkas nėra Marijampolės savivaldybė

1.

Nevalstybinis vaikų darželis „Saulelė“

Nauja įstaiga. Įsteigta 2015 m. rugsėjo mėnesį.

 

Nuo 2015 m. vasario 1 d. Marijampolės savivaldybėje nebeliko vidurinių mokyklų. 2014 metų birželio mėn. akreditavus Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programą, mokykla Savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2014 rugsėjo 1 dienos tapo gimnazija. Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla gimnazija tapo 2015 m. vasario 1 dieną,  vidurinio ugdymo programą akreditavus 2014 metų gruodžio mėn.   Šie savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokyčiai lemia, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas mokosi 100 % 11–12 klasių mokinių (6 paveikslas).

 

6 paveikslas. 11-12 kl. mokinių, mokomų pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas, skaičius

 

 

 

 

Švietimo įstaigų tinklas 2012-2015 m. keitėsi nežymiai. Savivaldybės teritorijoje esančių švietimo įstaigų ir jų skyrių skaičiaus kaita parodyta 3 lentelėje, o švietimo įstaigose ir jų skyriuose įgyvendinamų programų skaičius parodytas 4 lentelėje.

 

3 lentelė. Savivaldybės teritorijoje esančių švietimo įstaigų skaičiaus pagal įstaigų tipus

Švietimo įstaigos (jos skyriaus) pavadinimas

2011–2012 m.m.

2015-2016 m.m.

Marijampolės savivaldybės pavaldumo švietimo įstaigos

Vaikų darželiai

4

3

Vaikų lopšeliai-darželiai

6

7

Bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo skyriai

1

1

Pradinės mokyklos

2

2

Bendrojo ugdymo mokyklų pradinio ugdymo skyriai

2

2

Mokyklos-darželiai

5

3

Mokykla-daugiafunkcis centras

-

1

Universalus daugiafunkcis centras

-

1

Pagrindinės mokyklos

13

10

Bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ugdymo skyriai

2

2

Vidurinės mokyklos

2

-

„Ilgosios“ gimnazijos (1–12 kl.)

-

2

Keturmetės gimnazijos (I–IV gimnazijos klasės)

2

2

Jaunimo mokykla

1

1

Suaugusiųjų mokymo centras

1

1

Suaugusiųjų mokymo centro Marijampolės pataisos namų skyrius

1

1

Neformaliojo vaikų švietimo įstaigos (be sporto įstaigų)

3

3

Švietimo pagalbos įstaigos

2

2

Iš viso savivaldybės pavaldumo įstaigų ir jų skyrių

41+6 skyriai

38+6

Kitų steigėjų įstaigos

Nevalstybinės gimnazijos

1

2

Nevalstybinės vidurinės mokyklos

1

-

Privatūs vaikų darželiai

1

2

Profesinio rengimo centro Gimnazijos skyrius

1

1

Iš viso kitų steigėjų įstaigų

4

5

 

4 lentelė. Ugdymo programų įgyvendinimas Savivaldybės teritorijoje esančiose švietimo įstaigose ir jų skyriuose

 

Mokslo metai

Programos ir jas įgyvendinančių švietimo įstaigų ir jų skyrių skaičius

Ikimokyk-linio ugdymo

Priešmokyk-linio ugdymo

Pradinio ugdymo

Pagrindinio ugdymo I dalis (5-8 kl.)

Pagrindinio ugdymo II dalis(9-10 kl.)

Vidurinio ugdymo

2005-2006

15

30

38

27

28

14

2011-2012

17

28

26

22

22

9

2015-2016

25

30

25

21

22

8

 

Pastaba . Nevalstybinės + skyriai

 

 

 

 

Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus sumažėjęs pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas įgyvendinančių institucijų skaičius atspindi reikšmingiausius švietimo įstaigų tinklo pokyčius.

3.3.Pedagogai, vadovai.

Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (23) 2015 m. spalio 1 d. duomenimis dirbo 797 pedagogai, iš to skaičiaus 673 pedagogai, kurie dirbo pagrindinėje darbovietėje ir 124, kuriems mokyklos buvo ne pagrindinė darbovietė. Pedagogų skaičiaus kaita 2011-2015 metais Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose matyti 5 lentelėje.

 

5 lentelė. Pedagogų skaičiaus kaita 2011-2015 metais Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose.

Pedagogai

2011-10-01

2012-10-01

2013-10-01

2014-10-01

2015-10-01

Dirbantys pagrindiniame darbe

775

747

726

706

673

Dirbantys nepagrindiniame darbe

166

102

125

126

124

 

Privalomuosius dalykus Savivaldybės mokyklose-darželiuose, pradinėse, pagrindinėse, gimnazijose ir Suaugusiųjų mokymo centre dėstė 667  specialistai, t.y. 99,2 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus, ir 6 ne specialistai, t.y. 0,8 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus.

Mokytojų pensininkų pagrindinėje darbovietėje dirbo 62, t.y 9,2 %  nuo pedagogų skaičiaus. Daugiausia pensinio amžiaus pedagogų dirbo rusų kalbos (30,8 %), fizikos (18,8 %), chemijos (18,8 %), istorijos (15,6 %), matematikos (14,6 %),  vokiečių kalbos (11,5 %), lietuvių kalbos (9,4 %).

Marijampolės savivaldybės mokyklose 2015 m. spalio 1 d. duomenimis dirbo 22 vadovai ir 35 pavaduotojai ugdymui. 51 (89,5 %) vadovų ir pavaduotojų ugdymui buvo atestuoti. 28 vadovai ir pavaduotojai ugdymui buvo įgiję antrąją vadovo kvalifikacinę kategoriją, 23 – trečiąją.

76,2 % pedagogų turi didesnį negu 15 metų darbo stažą, o 4,2 % – iki 4 metų darbo stažą.  96,8% pedagoginių darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. Tai sudaro prielaidas siekti aukštos mokymo ir ugdymo kokybės.

 

3.4. Švietimo įstaigų tinklo efektyvumas

Švietimo veikla yra daugiausiai Marijampolės savivaldybės biudžeto investicijų reikalaujanti veiklos sritis, švietimo įstaigoms finansuoti visada skiriama didžiausia savivaldybės biudžeto dalis. Dėl tos priežasties, kad švietimo sistemai finansuoti skiriama  ir tikslinė valstybės dotacija (Mokinio krepšelio lėšos), ir savivaldybės biudžeto lėšos (švietimo įstaigų aplinkos lėšos) Savivaldybės biudžeto švietimui skirtų lėšų dalis nepastovi. Pvz.: 2009 m. bendras savivaldybės biudžetas sumažėjo, bet dėl pedagogų tarifinių atlyginimų padidinimo ženkliai išaugo Mokinio krepšelis vienam sutartiniam mokiniui ir dėl šios priežasties švietimui buvo skirta net 56,8 % savivaldybės biudžeto lėšų (švietimo finansavimo Marijampolės savivaldybėje pokyčiai matyti 6 lentelėje). 

 

6 lentelė. Švietimo finansavimo 2008-2015 metais palyginimas

 

tūkst. Lt

tūkst. Eur

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

 

Savivaldybės biudžetas

 

146897,7

 

139179,6

 

132134,9

 

141338,1

 

141164,7

 

135342,6

 

140491,2

 

47651,0

 

Švietimo įstaigų asignavimai

 

67448,1

 

79054,0

 

70772,2

 

71775,9

 

69770,5

 

67677,1

 

70540,8

 

20103,2

 

Nuo savivaldybės biudžeto švietimui skirtų lėšų, (proc.)

 

45,9%

 

56,8%

 

53,6%

 

50,8%

 

49,4%

 

50,0%

 

50,2%

 

42,2%

 

2009–2013 metais daugiau negu 60 % švietimui skirtų asignavimų sudarė Mokinio krepšelio lėšos. Jų dalis iki 63,8 % išaugo 2011 metais, kai Mokinio krepšelis buvo skirtas ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams. Tačiau mažėjant mokinių skaičiui savivaldybėje mažėja ir Mokinio krepšelis. Švietimui skirtų asignavimų struktūrą iliustruoja 7 lentelė.

 

7 lentelė. Švietimo įstaigų asignavimų struktūra (2008-2015 metų palyginimas)

 

 

 

Švietimo įstaigų asignavimai iš viso

 

Mokinio krepšelio lėšos  tūkst. Lt ir %
nuo švietimui skirto
 lėšų kiekio

 

Aplinkos lėšos
tūkst. Lt ir %
nuo švietimui skirto lėšų kiekio

 

 

 

tūkst. Lt

 

2008 metai

 

67448,1

 

38900,9 (57,7%)

 

28547,2 (42,3%)

 

2009 metai

 

79054,0

 

49000,0 (61,98%)

 

30054,0 (38,02%)

 

2010 metai

 

70772,2

 

44039,4 (62,23%)

 

26732,8 (37,77%)

 

2011 metai

 

71775,9

 

45786,8 (63,8%)

 

25989,1 (36,2%)

 

2012 metai

 

69770,5

 

42978,7 (61,6%)

 

26791,8 (38,4%)

 

2013 metai

 

67677,1

 

41148,7 (60,8%)

 

26528,4 (39,2%)

 

2014 metai

 

70540,8

 

40802 (57,9%)

 

29301,1 (41,5%)

 

 

 

tūkst. Eurų

 

2015 metai

 

20103,2

 

11759,2 (58,5%)

 

8344 (41,5%)

 

Tai, kad mažėjant mokinių skaičiui buvo paraleliai pertvarkomas švietimo įstaigų tinklas, vykdoma klasių komplektavimo priežiūra, leido daugelyje formuojamų klasių komplektų išlaikyti Mokinio krepšelio metodiką atitinkančius mokinių skaičiaus vidurkius. Tai lėmė, kad Mokinio krepšelio lėšos buvo naudojamos racionaliai ir nereikėjo papildomai naudoti savivaldybės biudžeto lėšų bendrojo ugdymo procesui finansuoti (informacija apie vidutinį mokinių skaičių klasės komplekte pateikiama 8 lentelėje).

 

8 lentelė. Vidutinis moksleivių skaičius klasės komplekte

Mokslo metai

1-4 klasių komplektai

5-10 klasių komplektai

11–12 klasių (ir gimnazijų 3–4 klasių) komplektai

Užpil-dymas mieste

Užpildy-mas kaime

Bendras užpildy-mas

Užpildy-mas mieste

Užpildy-mas kaime

Bendras užpildy-mas

Užpildy-mas mieste

Užpildy-mas kaime

Bendras užpildy-mas

2011-2012

22.11

12.52

19.22

25.82

14.70

22.76

26.5

18.75

26.04

2015-2016

20,56

11,97

18,27

24,34

12,23

20,15

26,92

15,25

26,06

 

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis Marijampolės savivaldybėje vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte buvo 22,83 (kartu su priešmokyklinio ugdymo grupėmis), o tik mokinių skaičius klasės komplekte buvo 21,03. Lietuvoje vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte yra 17,52. 

Nesant pakankamo mokinių skaičiaus klasėje, bendrojo ugdymo mokyklose buvo formuojami jungtiniai klasių komplektai. Tokių komplektų daugiausia suformuojama kaimo teritorijoje esančiose mokyklose. Iš miesto mokyklų jungtinių klasių komplektų per pastaruosius trejus metus komplektuota tik Jaunimo mokykloje ir Suaugusiųjų mokymo centre, taip pat jungtinės yra ir lavinamosios klasės „Žiburėlio“ mokykloje-daugiafunkciame centre. Švietimo įstaigų tinklo pertvarka, kaimo mokyklų išsaugojimas lėmė, kad jungtinių klasių komplektų skaičius lyginant su 2011 metais padidėjo 3., tačiau jungtinėse klasėse besimokančių mokinių mažiau negu mokėsi 2011-2012 m. (detalesnė informacija pateikiama 9 lentelėje).

9 lentelė. Jungtinių klasių komplektų formavimas

Mokslo metai

1-4 klasės

5-8 klasės

Iš viso

JKK skaičius

Sujungtų klasių

skaičius

Mokinių skaičius

JKK skaičius

Sujungtų klasių skaičius

Mokinių skaičius

JKK skai-čius

Sujungtų kl. sk.

Moki-nių sk.

2005-2006

29

59

265

9

18

111

38

67

376

2011-2012

14

32

135

12

24

152

26

56

287

2015-2016

15

33

113

14

30

129

29

63

242

Trumpiniai: JKK- jungtinis klasių komplektas      

 

Jungtinių klasių komplektų formavimas padeda ekonomiškai naudoti mokinio krepšelio lėšas, be to, tai būdas pristabdyti kaimo teritorijoje esančių mokyklų nykimą.

 

3.5. Mokyklų materialinės bazės atnaujinimas

Nuo 2012 metų, kai buvo patvirtintas 2012–2015 metų bendrasis planas, ženkliai pagerėjo savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pastatų būklė ir materialinis aprūpinimas.

Remonto ir infrastruktūros gerinimo darbams 2015 m. išleista apie 317000 eurų Savivaldybės, Valstybės, Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo lėšų. Didžiausi darbai atlikti Liudvinavo Kazio Borutos ir Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijose, Degučių mokykloje-darželyje, mokykloje-darželyje „Želmenėliai“, pradinėje mokykloje „Smalsutis“, Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje, lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“ ir „Rūta“, „Nykštukas“ ir kt.

Marijampolės savivaldybės administracijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro 2015-08-12 pasirašyta jungtinės veiklos sutartis įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektą „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių mokyklų) modernizavimas ir šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas. Įgyvendinant šį projektą bus modernizuota dalis Jono Totoraičio progimnazijos edukacinių erdvių.

2014 metais 7 bendrojo ugdymo mokyklose baigtas įgyvendinti „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projektas „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“ ir 4 mokyklose projektas „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“, o Jaunimo mokykla dalyvavo projekte „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“. Dalyvavimas projektuose sudarė galimybes mokykloms naujausiomis mokymo priemonėmis aprūpinti technologijų, menų ir gamtos mokslų kabinetus, įrengti modernius specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, logopedų kabinetus. Dalyvavusios šiuose projektuose mokyklose atnaujino mokymo priemones daugiau kaip už 750000 eurų.  

2015 metais už 115912 eurų Mokinio krepšelio lėšų mokyklos įsigijo nemažai mokymo priemonių, vadovėlių. Daugiausia investuota į kompiuterinės įrangos atnaujinimą, vadovėlius.

 

3.6. Mokinių pavėžėjimas.

Marijampolės savivaldybėje 2015-2016  m. m. pradžios duomenimis į įvairių tipų švietimo įstaigas pavežami 1924 mokiniai (iš jų 344 į Marijampolės profesinio rengimo centrą). Galima palyginti, kad 2011 metų pradžioje buvo pavežami 2173 mokiniai, taigi 2015 metais pavežamų mokinių skaičius lyginant su 2011 m. sumažėjo 11.5 %). Tai pirmiausia susiję su bendru mokinių skaičiaus mažėjimu. 

2015 m. į miesto mokyklas buvo pavežami 1039 mokiniai (iš jų 72 į neformaliojo švietimo įstaigas), o į savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje esančias mokyklas pavežama 885 mokinių. 2015 metais savivaldybės biudžete pavėžėjimo išlaidoms numatyta 279864 eurai (be išlaidų, skirtų mokykliniams geltoniesiems autobusams išlaikyti).

2012-2015 metais iš Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gauti 3 mokykliniai geltonieji autobusai. Dabar Savivaldybės administracijai ir bendrojo ugdymo mokykloms priklauso 13 mokyklinių geltonųjų autobusų, jais į mokyklas pavežami 571 mokinys (29,7 % viso pavežamų mokinių skaičiaus).

 

3.7. Švietimo būklės raidos prognozės.

Nuo 2005 m. atlikti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos darbai sudarė prielaidą pasiekti pagrindinį pertvarkos tikslą – kurti visiems prieinamą, racionalią, efektyviai veikiančią, atvirą kaitai ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo sistemą, sudaryti prielaidas aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui. Įvertinus tai, kad švietimo sistema negali atsilikti nuo visuomenės raidos procesų ir turi jautriai reaguoti į kitose gyvenimo srityse vykstančius pokyčius, būtina numatyti ir kuo tiksliau suplanuoti artimiausių metų Marijampolės savivaldybės švietimo būklės raidą.

Kaip ir 2012–2015 metais, bendrojo ugdymo mokyklų kaitai 2016–2020 metais didžiausią įtaką darys savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kaita. Įvertinus ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Marijampolės savivaldybės teritorijoje, skaičių, galima prognozuoti, kad labai ženklaus mokinių mažėjimo nebus. Pirmokų skaičius prognozuojamas pagal gimusių vaikų skaičių, o III gimnazijos klasės mokinių skaičius sumažintas 15% , kadangi dalis baigusių 10 klasę mokinių renkasi Profesinio rengimo centro mokyklas. (mokinių skaičiaus kaitos prognozės pateiktos 10 lentelėje).

 

10 lentelė. Marijampolės savivaldybės mokinių skaičiaus kaitos 2015-2020 metais prognozė

 

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė, I gim. kl.

10 klasė, II gim. kl.

III gim. kl.

IV gim. kl.

Soc. įgūdž.

kl.

Iš viso

2015-2016

577

550

536

510

531

582

575

601

663

773

723

714

4

7359

2016-2017

662

577

550

536

510

531

582

575

601

663

661

723

10

7181

2017-2018

638

662

577

550

536

510

531

582

575

601

564

661

10

6997

2018-2019

604

638

662

577

550

536

510

531

582

575

511

564

10

6850

2019-2020

630

604

638

662

577

550

536

510

531

582

489

511

10

6830

 

Marijampolės savivaldybėje 2012-2015 metais buvo vykdoma ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtra. 2014 metų pabaigoje ikimokyklinį ugdymą vykdė 17 savivaldybės švietimo įstaigų ir 1 nevalstybinis vaikų lopšelis-darželis „Vieversiukas“. 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Savivaldybės įstaigose, teikiančiose ikimokyklinį ugdymą, buvo sukomplektuota 20 lopšelio grupių (jas lanko 306 vaikai) ir 72 darželio grupės, kurias lanko 1485 vaikai. Įregistruotas dar vienas nevalstybinis vaikų lopšelis-darželis „Saulelė“, abu nevalstybiniai vaikų darželiai ugdė 34 ikimokyklinio amžiaus vaikus. Marijampolės savivaldybės ikimokyklinį ugdymą teikiančiose įstaigose 2016 m. sausio mėnesio duomenimis darželio ir lopšelio grupėse laisvų vietų nebuvo, todėl 36 tėvų prašymai liko nepatenkinti dėl vietų trūkumo.

Siekiant tenkinti ikimokyklinio ugdymo poreikį, nuo 2012-2015 metais Marijampolės sav. Ikimokyklinį ugdymą teikiančiose įstaigose atidarytos 4 naujos ikimokyklinio ugdymo grupės: Sasnavos pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, dvi ikimokyklinio ugdymo grupes atidarė Degučių mokykla-darželis, kuris, įgyvendinant 2012-2015 bendrąjį planą, nuo 2016 m. rugsėjo 1 dienos taps lopšeliu-darželiu.

Informaciją apie įstaigų grupių struktūrą, teikiamas papildomas paslaugas, laisvas vietas atskirose grupėse galima rasti kiekvienos įstaigos interneto svetainėje.

Marijampolės savivaldybės taryboje patvirtinti šeši priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliai sudarė prielaidą didelei daliai būsimųjų bendrojo lavinimo mokyklų pirmokų išklausyti priešmokyklinio ugdymo programą ir įgyti lygias mokyklinio starto galimybes. 2015-2016 m. m. 94,4 procentai į pirmą klasę atėjusių mokinių buvo ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 dienos priešmokyklinis ugdymas taps privalomu ugdymu, todėl priešmokyklinio ugdymo grupių padaugės.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) grupėje turi būti ne daugiau kaip: 6 vaikai nuo gimimo iki 1 metų; 10 vaikų – nuo 1 iki 2 metų; 15 vaikų – nuo 2 iki 3 metų, 20 vaikų – nuo 3 iki 6/7 metų ir įvairūs apribojimai mišrioms grupėms.

Higienos normos reikalavimų laikymasis formuojant lopšelio ir darželio grupes yra viena iš ikimokyklinių ugdymą vykdančių švietimo įstaigų problemų. Vaikų skaičius lopšelio ir darželio grupių sąrašuose leistiną higienos normą viršija daugumoje miesto ikimokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų.

Modeliuojant bendrą savivaldybės švietimo sistemos raidą ir į visų tipų švietimo įstaigų tinklą žvelgiant kaip į visumą, reikalinga mokyklose-darželiuose palaipsniui mažinti pradinių klasių skaičių  ir didinti ikimokyklinio ugdymo grupių skaičių.

 

III SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

 

4. Stiprybės:

4.1.    Nuosekliai įgyvendintas Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrasis planas sudarė prielaidas Marijampolės mieste sukurti teisės aktus atitinkančių savivaldybės pavaldumo gimnazijų tinklą.

4.2. Marijampolės mieste visiems siekiantiems vidurinio išsilavinimo mokiniams sudarytos sąlygos mokytis pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir taip gauti aukštesnės kokybės vidurinį išsilavinimą (savivaldybės mokyklose pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas mokosi 100 % 11-12 klasių mokinių).

4.3. Dalyvavimas „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projektuose atveria mokykloms galimybes stiprinti materialinę bazę, gerinti mokytojų darbo ir mokinių ugdymo sąlygas, kurti naujas ir modernias edukacines aplinkas.

4.4. Už Europos Sąjungos, valstybės investicijų programos, valstybės tikslinės dotacijos ir savivaldybės lėšas atnaujinta dalis mokyklų, kuriose mokosi daugiau negu pusė (60 %) savivaldybės mokinių.

4.5. Sukurtas švietimo pagalbos įstaigų tinklas: specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos klausimus sprendžia Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas vykdo Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras.

4.6. Savivaldybės mokyklose dirba aukštos kvalifikacijos mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai.

4.7. Savivaldybėje veikiančiose neformaliojo vaikų švietimo ir sporto įstaigose tenkinami mokinių muzikinės, choreografinės, meninės, sportinės saviraiškos poreikiai.

4.8. Savivaldybėje skiriamas didelis dėmesys ir lėšos  vaikų vasaros poilsiui, organizuojamos olimpiados, parodos, varžybos, vykdomi įvairių sričių konkursai ir projektai.

4.9. Sudarytos sąlygos motyvaciją praradusių mokinių mokymui (Jaunimo mokykloje) ir suaugusiųjų švietimui (Suaugusiųjų mokymo centre).

 

5 .Silpnybės:

5.1. Marijampolės mieste švietimo įstaigos netinkamai išdėstytos geografiniu požiūriu.

5.2. Kasmet mažėjant pradinių klasių mokinių skaičiui, per didelis pradinio ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų skaičius.

5.3. Lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams.

5.4. Didėja atotrūkis tarp Marijampolės miesto pagrindinių mokyklų užpildymo ir jų pastatų projektinio pajėgumo.

5.5. Dalis mokytojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją ir norinčių mokyti pagal vidurinio ugdymo programą, negali išnaudoti savo galimybių.

5.6. Savivaldybės kaimiškosios teritorijos mokyklos turi nedaug mokinių, formuojamų jungtinių 1-4 ir 5-8 klasių komplektų, 9-10 klasių užpildymas dažnai žemesnis negu numatyta Mokinio krepšelio metodikoje.

5.7. Kai kuriose miesto pagrindinėse mokyklose 5-8 klasių ir 9-10 klasių komplektų užpildymas yra žemesnis negu numatyta Mokinio krepšelio metodikoje.

5.8. Mažėjant klasių komplektų skaičiui, mokytojams nelieka darbo arba jie dirba nepilnu krūviu, didėja nepasitenkinimas dėl to mažėjančiu darbo užmokesčiu.

5.9. Daugelio mokyklų sporto aikštynus reikia atnaujinti, yra mokyklų, kur vienu metu kūno kultūros pamokos vyksta kelioms klasėms, mažai galimybių mokiniams skirti tris savaitines kūno kultūros pamokas.

5.10. Komplektuojant klases ir grupes nepakankamai išnaudotos LR Vyriausybės nutarimu suteiktos galimybės integruotai ugdomą specialiųjų poreikių mokinį prilyginti dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams.

5.11. Mokyklose nepasinaudojama teisės aktų teikiamomis galimybėmis individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, per maža metodinės veiklos įtaka ugdymo(si) kokybei gerinti.

5.12. Mokyklose dominuojantis specialiųjų poreikių mokinių ugdymo visiškos integracijos forma modelis kelia didelių sunkumų mokytojams, klasės mokiniams.

5.13. Mokiniai stokoja kultūros bei pagarbos mokytojui, galimos mokinių drausminimo priemonės mažai efektyvios.

 

6. Galimybės (vykdant mokyklų tinklo pertvarką):

6.1. Iki minimumo sumažinti jungtinių klasių komplektų ir tuščių mokymosi vietų skaičių.

6.2. Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus formaliojo švietimo reikmėms nereikalingus pastatus ar jų atskirus korpusus panaudoti sporto, kultūros ar socialinių veiklų reikmėms ir taip sumažinti švietimo sistemos ūkinei veiklai kaštus.

6.3. Marijampolės miesto pagrindinėse mokyklose priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams ir pradinių klasių mokiniams įrengti autonomines erdves, sukuriančias saugesnes ugdymo sąlygas.

6.4. Plėtoti ikimokyklinio ugdymo galimybes ir prieinamumą savivaldybės kaimiškosios teritorijos mokyklose.

6.5. Palaipsniui keisti Marijampolės miesto mokyklų-darželių vidaus struktūrą ir taip didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą bei tolygiau užpildyti miesto mokyklų pastatus.

6.6. Specializuoti švietimo įstaigas tenkinant įvairių specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų mokymą.

6.7. Pertvarkant mokyklas atsilaisvinusias ūkio lėšas naudoti švietimo sistemos įstaigų materialinei bazei stiprinti.

6.8. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras, suaugusiųjų neformaliojo švietimo koordinatorius, turi galimybę tobulinti dalykinių būrelių metodinę veiklą, stiprinti ir efektyvinti mokytojų gerosios patirties sklaidą įgyvendinant ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategiją, organizuoti įvairesnius mokytojų poreikius atitinkančius kvalifikacijos kėlimo renginius ir projektus.

6.9. Plėtoti įvairių tipų švietimo įstaigų bendradarbiavimą vykdomų programų perimamumo derinimą.

 

7. Grėsmės:

7.1. Nekeičiant mokyklų tinklo:

7.1.1. Demografinė situacija įstaigų tinklą koreguos stichiškai, tam nepasirengus ir nenumačius veiksmų plano.

7.1.2. Nevaldomi migracijos procesai neleis numatyti tikslių mokyklų užpildymo ir veiklos perspektyvų, toliau mažės mokinių skaičius mokyklose, didės Mokinio krepšelio lėšų trūkumas.

7.1.3. Didėjantis kaimiškose pagrindinėse mokyklose jungtinių klasių skaičius neleis mokykloms tapti progimnazijomis.

7.1.4. Toliau brangstant komunaliniams patarnavimams, mokyklos gaus per mažai lėšų įstaigų aplinkai finansuoti.

7.1.5. Išaugs vietų trūkumas lopšelio grupėse, pradės trūkti vietų darželio grupėse.

7.2.Tvarkant tinklą:

7.2.1. Nepalanki demografinė situacija kelia realią grėsmę kai kurių kaimiškoje teritorijoje esančių mokyklų sunykimui ir didina šiose mokyklose dirbančių pedagogų emocinę įtampą.

7.2.2. Pertvarkant mokyklas, mažiausiai garantijų turi atleidžiami žemesnės kvalifikacinės kategorijos ir mažesnio stažo mokytojai, o likus dirbti aukščiausios kvalifikacijos specialistams, didėja Mokinio krepšelio lėšų poreikis.

7.2.3. Dabar galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas) nesudaro galimybių tinkamai išspręsti pertvarkomų mokyklų mokytojų įdarbinimo klausimų.

7.2.4.Keičiant mokyklas, mokinių drausmė negerėja, o mokyklos turi per mažai mokinių drausminimo ir tėvų atsakomybės pareikalavimo už vaikų pražangas ir netinkamą elgesį instrumentų.

7.2.5. Nevalstybinėms mokykloms taikomos lengvatos atima dalį mokinių iš gimnazijų ir pagrindinių, pradinių mokyklų.

 

IV SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2015-2020 METAIS STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPINĖS NUOSTATOS

 

8. Strateginis Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, savivaldybei pakeliamą kainą, siekti, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklas darniai sąveikautų su ikimokyklinį, neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą vykdančiomis švietimo įstaigomis, užtikrinti švietimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą.

9. Uždaviniai:            

9.1. Visose mokyklose vykdyti profesinį informavimą ir orientavimą, sudaryti sąlygas mokiniams gauti kvalifikuotą psichologinę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą.

9.2. Sudaryti sąlygas laikinai užsienyje gyvenantiems mokiniams bent vienoje iš savivaldybės mokyklų nuotoliniu būdu mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas.

9.3. Didinti ugdymo prieinamumą ikimokyklinio amžiaus vaikams nedidinant švietimo reikmėms naudojamų patalpų plotų.

9.4. Siekti subalansuoto ir tolygaus bendrojo ugdymo mokyklų patalpų panaudojimo formaliojo ir neformaliojo švietimo bei sportinės veiklos reikmėms.

9.5. Veiksmingai paskirstyti ir panaudoti švietimo reikmėms skiriamus savivaldybės biudžeto finansinius asignavimus. 

10. Siekiant įgyvendinti Bendrajame plane numatytą strateginį tikslą ir uždavinius, švietimo įstaigų tinklo pertvarka bus vykdoma pagal šias principines nuostatas:

10.1.Gimnazijos reorganizuojamos ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai:

10.1.1. kaimo tipo gimnazijose mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis mažesnis kaip 15;

10.1.2. pagal Mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų neužtenka ugdymo reikmėms ir kvalifikuotai psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, o savivaldybei nepakanka perskirstomų mokinio krepšelio lėšų mokyklos lėšų trūkumui padengti;

10.1.3 prie gimnazijų jungiamos pagrindinės ar pradinės mokyklos, ikimokyklinio ar neformaliojo mokymo įstaigos;

10.1.4. uždaromi gimnazijų pradinio ar pagrindinio ugdymo skyriai.

10.2. Pagrindinės mokyklos reorganizuojamos ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai:

10.2.1. mokykla dėl per mažo mokinių skaičiaus nevykdo pagrindinio ugdymo programos II dalies, o kitų klasių mokiniai yra mokomi jungtinėse klasėse;

10.2.2. pagal Mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų neužtenka ugdymo reikmėms ir kvalifikuotai psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, o savivaldybei nepakanka perskirstomų mokinio krepšelio lėšų mokyklos lėšų trūkumui padengti;

10.2.3. kaimiškojoje teritorijoje esančiose mokyklose devintoje ar dešimtoje klasėje yra mažiau negu po 10 mokinių, o miesto mokyklose – mažiau negu 18 mokinių;

10.2.4. prie mokyklų jungiamos kitos pagrindinės ar pradinės mokyklos, ikimokyklinio ar neformaliojo mokymo įstaigos;

10.2.5. uždaromi mokyklų pradinio ar pagrindinio ugdymo skyriai.

10.3. Pradinės mokyklos (pradinio mokymo skyriai), mokyklos-darželiai reorganizuojami ar pertvarkoma vidaus struktūra, kai:

10.3.1. pagal Mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų neužtenka ugdymo reikmėms ir kvalifikuotai psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, o savivaldybei nepakanka perskirstomų mokinio krepšelio lėšų mokyklos lėšų trūkumui padengti;

10.3.2. jungtinėse klasėse sujungti daugiau negu 2 klasių komplektai;

10.3.3. mokyklų ar mokyklų-darželių patalpos perpildytos;

10.3.4. yra poreikis mokyklose-darželiuose didinti ikimokyklinio ugdymo grupių skaičių;

10.3.5. keičiama įstaigos veiklos kryptis.

 

V SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

IKI 2020 METŲ PRIORITETAI

 

11. Pertvarkant Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, numatomi šie prioritetai:

11.1. Geresnių sąlygų sudarymas mokinių individualiems ugdymo poreikiams tenkinti.

11.2. Lygių ugdymo galimybių mieste ir kaimiškojoje savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams sudarymas.

11.3. Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas steigiant darželio grupes kaimiškojoje teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo mokyklose ir didinant darželio grupių skaičių pertvarkomose mokyklose-darželiuose.

11.4. Racionalus ir taupus Mokinio krepšelio lėšų panaudojimas pertvarkant neskaitlingas pagrindines mokyklas ar bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ar pradinio ugdymo skyrius. 

 

VI SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI 2020 METAIS

 

Tikslas ir uždaviniai

Pagrindiniai rezultatų rodikliai

Esamos būklės (2015 m.)

2020 m.

Strateginis tikslas

Sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, savivaldybei pakeliamą kainą, siekti, kad savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklas darniai sąveikautų su ikimokyklinį, neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą vykdančiomis švietimo įstaigomis.

100 % 11-12 klasių mokinių mokosi pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas.

100 % 11-12 klasių mokinių mokosi pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas.

Išlaikytų valstybinių egzaminų, įvertintų daugiau kaip 86 balų dalis 14,8 %.

Išlaikytų valstybinių egzaminų, įvertintų daugiau kaip 86 balų dalis ne mažiau kaip 15 %.

87,5 % mokinių, išklausiusių vidurinio ugdymo programą, įgyja vidurinį išsilavinimą.

Ne mažiau kaip 88 % mokinių, išklausiusių vidurinio ugdymo programą, įgyja vidurinį išsilavinimą.

75,0 % gavusių brandos atestatus gimnazijų abiturientų tęsia mokymąsi ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją.

77 % gavusių brandos atestatus gimnazijų abiturientų tęsia mokymąsi ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją.

92,4% mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, įgijo pagrindinį išsilavinimą.

Ne mažiau kaip 93 % mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą.

91 % įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą mokosi 11 klasėje arba siekia profesinės kvalifikacijos.

Ne mažiau kaip 92% įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą mokosi 11 klasėje arba siekia profesinės kvalifikacijos.

Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokyklai paruošiama 92,4 % būsimų pirmokų.

Privalomas priešmokyklinis ugdymas, todėl visi būsimi pirmokai paruošiami priešmokyklinio ugdymo grupėse.

Suformuoti 29 jungtinių klasių komplektai.

Jungtinių klasių komplektų skaičius sumažėja ne mažiau kaip 20%.

Privalomuosius dalykus bendrojo ugdymo mokyklose dėsto 667 specialistai, t.y. 99,2 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus.

Privalomuosius dalykus bendrojo ugdymo mokyklose dėsto 100 % specialistai.

Uždaviniai

Visose mokyklose vykdyti profesinį informavimą ir orientavimą, sudaryti sąlygas mokiniams gauti kvalifikuotą psichologinę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą.

 

Specialioji pedagoginė ir/arba psichologinė pagalba teikiama 90,1% bendrojo ugdymo mokyklų ir jų skyrių mokiniams.

Specialioji pedagoginė pagalba teikiama visų bendrojo ugdymo mokyklų ir jų skyrių mokiniams.

Įgyvendinant ES projektus, gautos lėšos 4 mokyklų specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdomajai veiklai organizuoti.

Įgyvendinant ES projektus, savivaldybės ir valstybės lėšomis atnaujinama 2 mokyklų bazė specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdomajai veiklai organizuoti.

Savivaldybės mokyklose yra 3 lavinamosios klasės.

Savivaldybės mokyklose yra 4 lavinamosios klasės.

Bendrojo ugdymo mokyklose yra 1 socialinių įgūdžių ugdymo klasės.

Įsteigtos 3 socialinių įgūdžių ugdymo klasės.

10 bendrojo ugdymo mokyklų veikia profesinio informavimo taškai.

Mokyklose įsteigti karjeros centrai, bendrojo ugdymo mokyklose tampa labiau prieinamos ugdymo karjerai paslaugos.

Sudaryti sąlygas laikinai užsienyje gyvenantiems mokiniams bent vienoje iš savivaldybės mokyklų nuotoliniu būdu mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas.

Nėra mokyklų, turinčių įrangą ir leidimą vykdyti nuotolinį mokymą.

Suaugusiųjų mokymo centre sudarytos sąlygos nuotoliniu būdu įgyvendinti pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo programas.

1.617 % mokinių nuo bendro mokinių skaičiaus kartoja kursą.

Kursą kartoja ne daugiau kaip 1.5% mokinių nuo bendro mokinių skaičiaus.

Didinti ugdymo prieinamumą ikimokyklinio amžiaus vaikams nedidinant švietimo reikmėms naudojamų patalpų plotų.

 

Mokyklose-darželiuose veikia 20 darželio amžiaus vaikų grupių.

Mokyklose-darželiuose veikia 26 darželio amžiaus vaikų grupės.

Ikimokyklinio ugdymo skyrius veikia 2 kaimiškosios teritorijos mokyklose.

Ikimokyklinio ugdymo skyrių skaičius kaimiškosios teritorijos mokyklose nemažėja

Lopšelio amžiaus vaikai ugdomi 7 įstaigose.

Lopšelio amžiaus vaikai ugdomi 9 įstaigose.

Siekti subalansuoto ir tolygaus bendrojo ugdymo mokyklų patalpų panaudojimo formaliojo ir neformaliojo švietimo bei sportinės veiklos reikmėms.

 

43,5% bendrojo ugdymo mokyklų pastatai panaudojami ne tik formaliojo švietimo, bet ir neformaliojo vaikų švietimo, sporto įstaigų bei socialinėms reikmėms.

Ne mažiau kaip 55% bendrojo ugdymo mokyklų pastatus panaudoja ne tik formaliojo švietimo, bet ir neformaliojo vaikų švietimo, sporto įstaigų bei socialinėms reikmėms.

Įgyvendinant ES projektus, modernizuoti 4 mokyklų logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų ir socialinių pedagogų kabinetai.

Įgyvendinant ES projektus, savivaldybės ir valstybės lėšomis modernizuoti 2 mokyklų logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų ir socialinių pedagogų kabinetai.

Veiksmingai paskirstyti ir panaudoti švietimo reikmėms skiriamus savivaldybės biudžeto finansinius asignavimus.

 

Suremontuotose, rekonstruotose ir atitinkančiose I arba II pastatų grupės reikalavimus bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 55 % mokinių.

Ne mažiau kaip 65 % mokinių mokosi suremontuotose, rekonstruotose ir atitinkančiose I arba II pastatų grupės reikalavimus bendrojo ugdymo mokyklose.

Ugdymo procesui užtikrinti pagal Mokinio krepšelio metodiką lėšų dėl esamo mokinių skaičiaus nepakanka 17 bendrojo ugdymo mokyklų.

Ugdymo procesui užtikrinti pagal Mokinio krepšelio metodiką lėšų dėl esamo mokinių skaičiaus nepakanka ne daugiau kaip 8 bendrojo ugdymo mokykloms.

Rekonstruoti 2 bendrojo ugdymo mokyklų stadionai.

Rekonstruoti ne mažiau kaip 3 bendrojo ugdymo mokyklų stadionai.

 

VII SKYRIUS

NUMATOMOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS REZULTATŲ VERTINIMAS

 

 

Sprendiniai

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

1.

Geresnių sąlygų sudarymas mokinių individualiems ugdymo poreikiams tenkinti.

Bendrasis ugdymas bus prieinamas visiems savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams ir suaugusiesiems, bus sudarytos sąlygos mokinių ugdymo diferencijavimui pagal individualius gebėjimus.

Didesnis dėmesys mokinių gebėjimų identifikavimui bei ugdymui sudarys sąlygas sėkmingai pasirinkti profesiją.

Nuotolinio mokymo įgyvendinimas sudarys sąlygas laikinai išvykusiems iš Lietuvos užtikrinti ugdymo tęstinumą Lietuvos mokyklose.

Ugdymo diferencijavimas sumažins likusių kurso kartoti skaičių, tai padės sutaupyti mokinio krepšelio lėšų.

 

Specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai turės daugiau galimybių integruotis į visuomenę.

 

 

 

Nereikės papildomų lėšų emigrantų vaikų integracijai į Lietuvos aukštojo mokslo bei profesinio mokymo sistemą.

2.

Lygių ugdymo galimybių mieste ir kaimiškojoje savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams sudarymas.

Privalomas priešmokyklinis ugdymas sukurs lygias mokyklinio starto galimybės.

 

Visų tipų mokyklų mokiniams teikiama psichologinė, socialinė ir specialiojo pedagoginė pagalba neskatina mokinių palikti kaimiškosios teritorijos mokyklų ir vykti ieškoti geresnės ugdymo kokybės miesto mokyklose.

Kaimiškosios teritorijos gimnazijos stiprėja, gauna daugiau mokinio krepšelio lėšų ir taip mažėja perskirstomų mokinio krepšelio lėšų suma.

 

Nedidėja mokinių pavėžėjimui skiriamų lėšų poreikis lėšos.

 

Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus darbą prarandantiems mokytojams ieškoma naujų darbo vietų.

3.

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas steigiant darželio grupes kaimiškojoje teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo mokyklose ir didinant darželio grupių skaičių pertvarkomose mokyklose-darželiuose.

Ikimokyklinio ugdymo grupių steigimas arčiausiai vaikų gyvenamosios vietos sudaro sąlygas sustabdyti savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje esančių mokyklų mokinių skaičiaus mažėjimą.

Tenkinami savivaldybės gyventojų ikimokyklinio ugdymo poreikiai: mokyklose-darželiuose įsteigiamos naujos darželio/lopšelio grupės.

Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms sudaromos sąlygos greičiau grįžti į darbo rinką.

 

Mažėja asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama.

4.

Racionalus ir taupus Mokinio krepšelio lėšų panaudojimas pertvarkant neskaitlingas pagrindines mokyklas ar bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ar pradinio ugdymo skyrius.

Prijungus neskaitlingas pagrindines mokyklas prie didesnių pagrindinių mokyklų, gimnazijų mokiniams sudaromos sąlygos gauti kokybišką psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pagalbą, kokybiškesnį ugdymą.

Padidėja ugdymo kokybė, nes nelieka jungtinių klasių komplektų, jungiančių po tris klases.

Savivaldybės mokyklose ugdymui finansuoti pakanka mokinio krepšelio lėšų, nereikia papildomų lėšų skirti iš savivaldybės biudžeto.

Pertvarkius mokyklas sutaupytos aplinkos lėšos panaudojamos kitoms švietimo reikmėms.

 

Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų

bendrojo plano 1 priedas 

 

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2016-2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

 

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos programos, savininkas

Situacija

2015-2016 mokslo metais

2016-2020 metai

Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų būdai ir etapai

Mokyklos 2020 m. rugsėjo 1 d.

( po steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų)

 

Pavadinimas

Programos

 

1.

Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

204 mokiniai, 1–12 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (13 vaikų). 

Turi Liudvinavo  ikimokyklinio ugdymo skyrių 

 

 

 

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija, turinti ikimokyklinio ugdymo skyrių

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos ir akredituota vidurinio ugdymo programa

2.

Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

220 mokinių, 1-12 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (12 vaikų). Turi Gudelių pagrindinio ugdymo skyrių

1. Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti gimnazijos vidaus struktūrą, Gudelių skyriuje nutraukiant pagrindinio ugdymo programos vykdymą ir Gudelių skyrių pertvarkant į pradinio ugdymo skyrių bei prijungti Igliškėlių pagrindinio ugdymo skyrių (Marijampolės savivaldybės tarybos 2016-03-29 sprendimai Nr. 1-124 ir Nr. 1-125);

2. Kasmet atlikti analizę ir esant

finansinei būtinybei priimti sprendimą dėl priešmokyklinio, pradinio ugdymo programų vykdymo Gudelių ir pradinio, pagrindinio ugdymo programų vykdymo Igliškėlių skyriuose.

 

Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos

3.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija,  pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

925 mokiniai; I–IV gimnazijos klasės

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa

 

4.

Marijampolės Sūduvos gimnazija, pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

890 mokinių; I–IV gimnazijos klasės

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės Sūduvos gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa

 

5.

Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

510 mokinių, 6–8 ir I–IV gimnazijos klasės, modulinės klasės. Turi Marijampolės pataisos namų skyrių

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras

Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos. Esant poreikiui organizuoja suaugusiųjų mokymą pagal pradinio ugdymo programą ir suaugusiųjų nuotolinį mokymą.

 

6.

Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla,  ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

487 mokiniai, 1–10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (14 vaikų).

 

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės „Ryto“ pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

 

7.

Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla, - pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

445 mokiniai, 1-10 klasės

1. Iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti mokyklos vidaus struktūrą nutraukiant pagrindinio ugdymo programos II dalies (9-10 klasės) vykdymą, mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos pakeisti į progimnazijos

2. Esant poreikiui steigti specialiųjų ugdymosi poreikių klases.

Marijampolės „Šaltinio“ progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

 

8.

Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalis.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

 

774 mokiniai,

1-8 klasės

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

 

9.

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Savininkas – Marijampolės savivaldybė

 

453 mokiniai, 1-10 klasės

Be struktūrinių pokyčių

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

10.

Marijampolės Petro Armino pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Savininkas – Marijampolės savivaldybė

 

306 mokiniai, 1-10 klasės; socialinių įgūdžių lavinimo klasė; priešmokyklinio ugdymo grupė (20 vaikų)

Iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti mokyklos vidaus struktūrą nutraukiant pagrindinio ugdymo programos II dalies (9-10 klasės) vykdymą, mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos pakeisti į progimnazijos

2. Nuo 2016 m. kasmet atlikti analizę ir esant finansinei būtinybei iki gegužės mėnesio priimti sprendimą dėl programų vykdymo  Petro Armino pagrindinėje mokykloje

Marijampolės Petro Armino progimnazija

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

11.

Marijampolės sav. Mokolų pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

197  mokiniai, 1-10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupės (12 vaikų).

Turi Balsupių pradinio ugdymo skyrių

 

1. Iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti mokyklos vidaus struktūrą nutraukiant pagrindinio ugdymo programos II dalies (9-10 klasės) vykdymą, mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos pakeisti į progimnazijos

2. Kasmet atlikti analizę ir esant finansinei būtinybei priimti sprendimą dėl pradinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programų vykdymo Balsupių skyriuje

Marijampolės sav. Mokolų progimnazija

Ikimokyklinio.

priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos, pagrindinio ugdymo programos I dalis

12.

Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

97  mokinių, 1-10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (12 vaikų). Turi ikimokyklinio ugdymo grupę ir Lygumų pagrindinio ugdymo skyrių 

1. Iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti mokyklos vidaus struktūrą, Lygumų skyriuje nutraukiant pagrindinio ugdymo programos vykdymą ir Lygumų skyrių pertvarkant į pradinio ugdymo skyrių.

2. Kasmet atlikti analizę ir esant finansinei priimti sprendimą dėl pradinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programų vykdymo Lygumų skyriuje.

Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinė mokykla

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

13.

Marijampolės savivaldybės Igliškėlių pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

32 mokiniai, 1-8 ir 10 klasės

1. Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti prijungiant kaip pagrindinio ugdymo skyrių prie Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos (Marijampolės savivaldybės tarybos 2016-03-29 sprendimas Nr. 1-125)

2. Iki 2017m. rugpjūčio 31 d. įvykdyti Marijampolės sav. Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos vidaus struktūros  pertvarkymą nutraukiant Igliškėlių pagrindinio ugdymo skyriaus veiklą.

 

Skyrius uždarytas

–

14.

Marijampolės sav. Šunskų pagrindinė mokykla,  priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

43 mokiniai, 1–8 ir 10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (6 vaikai)

Iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti prijungiant kaip pagrindinio ugdymo skyrių  prie Marijampolės sav. Mokolų pagrindinės mokyklos

 

Marijampolės sav. Mokolų progimnazijos  Šunskų pagrindinio ugdymo skyrius

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

15.

Marijampolės sav. Padovinio pagrindinė mokykla,  priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

98 mokiniai, 1–10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (11 vaikų).

Turi Daukšių pradinio  ugdymo skyrių.

1. Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. įvykdyti vidaus struktūros nutraukiant Daukšių pradinio ugdymo skyriaus veiklą. (Marijampolės savivaldybės tarybos 2016-03-29 sprendimas Nr. 1-123)

2. Nuo 2016 m. kasmet atlikti analizę ir esant finansinei būtinybei iki gegužės mėnesio priimti sprendimą dėl programų vykdymo  Padovinio pagrindinėje mokykloje

Marijampolės sav. Padovinio pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

16.

Marijampolės sav. Želsvos pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

91 mokinys, 1–8 ir 10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (9 vaikai)

Iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti mokyklos vidaus struktūrą nutraukiant pagrindinio ugdymo programos II dalies (9-10 klasės) vykdymą, mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos pakeisti į progimnazijos

Marijampolės sav. Želsvos progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

17.

Marijampolės jaunimo mokykla,  pagrindinio ugdymo programa ir ikiprofesinio mokymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

48 mokiniai, 7–10 klasės

Nuo  2016 m. rugsėjo 1 d. komplektuoti 6 klasę

Marijampolės jaunimo mokykla

Pagrindinio ugdymo programa

18.

Marijampolės „Saulės“ pradinė mokykla, pradinio ugdymo programa. Savininkas – Marijampolės savivaldybė

222 mokiniai, 1–4 klasės

Be struktūrinių pokyčių

Esant poreikiui formuojama priešmokyklinio ugdymo grupė

Marijampolės „Saulės“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

19.

Marijampolės „Smalsučio“ pradinė mokykla, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

152 mokiniai, 1–4 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (17 vaikų)

Nuo 2016 m. kasmet atlikti analizę ir esant finansinei būtinybei iki gegužės mėnesio priimti sprendimą dėl programų vykdymo „Smalsučio“ pradinėje mokykloje

Marijampolės  „Smalsučio“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

20.

Marijampolės „Žiburėlio“, mokykla-daugiafunkcis centras ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiosios lavinamųjų klasių ugdymo programos. Savininkas – Marijampolės savivaldybė

 

111 mokinių, 1–4 klasės, lavinamosios klasės;

priešmokyklinio ugdymo grupės (25 vaikai)

Be struktūrinių pokyčių

Esant poreikiui formuojama socialinių įgūdžių lavinimo klasė

Marijampolės „Žiburėlio mokykla-daugiafunkcinis centras

Ikimokyklinio,  priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo ir specialiosios programos

21.

Marijampolės mokykla-darželis „Želmenėliai“, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

86 mokiniai, 1–4 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupės (22 vaikai)

Be struktūrinių pokyčių

 

Marijampolės mokykla-darželis „Želmenėliai“

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

22.

Marijampolės Degučių mokykla-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

19 mokinių, 4 klasė; priešmokyklinio ugdymo grupės (25 vaikai)

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. baigiama vidaus struktūros pertvarka, mokykla-darželis tampa lopšeliu-darželiu „Rasa“

(Marijampolės savivaldybės tarybos 2016-03-29 sprendimas Nr. 1-126)

 

Marijampolės lopšelis-darželis „Rasa“

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos

23.

Marijampolės Mokolų mokykla-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos.

Savininkas – Marijampolės savivaldybė

 

182 mokiniai, 1–4 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupės (44 vaikai)

Be struktūrinių pokyčių

Atlikus analizę, Savivaldybės tarybos sprendimu reglamentuojamas darželio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei pradinio ugdymo klasių skaičius (nuo 2017-09-01 pradedama mažinti po vieną pradinių klasių komplektą, bet didinti ikimokyklinio ugdymo grupių skaičių)

Marijampolės Mokolų mokykla-darželis

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

ĮSTAIGOS, KURIŲ SAVININKAS NĖRA MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

24.

Marijampolės marijonų gimnazija, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos.

Savininkas – Lietuvos marijonų provincija

 

395 mokiniai, 1 ir 5–8 ir I–IV gimnazijos klasės

Be struktūrinių pokyčių

 

Marijampolės marijonų gimnazija

Pradinio, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programa

25.

Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Savininkas – Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškosios kultūros centras

375  mokinių, 1–12 klasės ir priešmokyklinio ugdymo grupė (17 vaikų)

Be struktūrinių pokyčių

 

Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos bei akredituota vidurinio ugdymo programa

26.

Marijampolės profesinio rengimo centro Marijampolės skyrius, akredituota vidurinio ugdymo programa bei profesinio mokymo programos.

Savininkas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

938 mokiniai, I-II kursai, kur vykdoma vidurinio ir profesinio mokymo programa bei profesinio mokymo grupės. Turi Marijampolės pataisos namų skyrių.

Be struktūrinių pokyčių

 

Marijampolės profesinio rengimo centro Marijampolės skyrius

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa, profesinio mokymo programos ir į pagrindinio ugdymo programą integruoti profesinio mokymo moduliai

____________________________

 

Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų

bendrojo plano 2 priedas 

 

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

 

I SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

1. Marijampolės savivaldybėje nuo 2015-2016 m. m. pradžios duomenimis į įvairių tipų švietimo įstaigas pavežami 1924 mokiniai (iš jų 344 į Marijampolės profesinio rengimo centrą). 2015 metais Savivaldybės biudžete pavėžėjimo išlaidoms numatyta 279864 eurai (be išlaidų, skirtų mokykliniams geltoniesiems autobusams išlaikyti).

2. Į miesto mokyklas pavežama 1039 mokiniai (iš jų 72 į neformaliojo švietimo įstaigas).

3. Į savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje esančias mokyklas pavežama 885 mokiniai.

4. Savivaldybės administracijai ir bendrojo ugdymo mokykloms priklauso 13 mokyklinių geltonųjų autobusų, jais į mokyklas pavežami 571 mokinys (29,7 % viso pavežamų mokinių skaičiaus).

 

II SKYRIUS

PROGNOZUOJAMI MOKINIŲ PAVEŽIMO POKYČIAI 2016-2020 METAIS

 

5. Galima prognozuoti šias bendras mokinių vežiojimo tendencijas:

5.1.dėl numatomo mokinių skaičiaus mažėjimo bendras pavežamų mokinių skaičius nedidės;

5.2. dėl anksčiausiai gautų mokyklinių autobusų nusidėvėjimo brangs jų išlaikymas;

5.3. dėl kintančių kuro kainų galimas pavėžėjimui skirtų išlaidų padidėjimas.

 

III SKYRIUS

VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS

 

Eil. Nr.

Priemonė

Atsakingas

Įgyvendinimo laikas

1.

Teikiamas Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Transporto tarnybai mokinių pavėžėjimo poreikis

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Iki kiekvienų mokslo metų pradžios.

2.

Peržiūrimi (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų)  autobusų ir geltonųjų autobusų maršrutai, vežiojimo būdai, koreguojant esamus ar sudarant naujus eismo tvarkaraščius

Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Transporto tarnyba

Kiekvienų mokslo metų pradžioje

3.

Teikiamos paraiškos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl geltonųjų autobusų skyrimo

Marijampolės savivaldybės administracija

Kiekvienais metais sausio – balandžio mėn.

4.

Vežami kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys gimnazijų 1–4 klasių mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas į gimnaziją ir atgal;  priešmokyklinio ugdymo ir 1-8 klasių – iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos.

Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Transporto tarnyba ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Švietimo skyrius

Visus mokslo mėnesius

5.

Skaičiuojamos mokinių važiavimo išlaidos

Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Transporto tarnyba

Kiekvieną mokslo mėnesį iki 30 d.

6.

Skiriamos rajono savivaldybės biudžeto lėšos mokinių važiavimo išlaidų kompensavimui, mokyklinių ir geltonųjų autobusų išlaikymui

Marijampolės savivaldybės administracija

Kiekvienais metais

7.

Įgyvendinamos kelių eismo taisyklių nuostatos, siekiant užtikrinti saugų mokinių vežimą

Marijampolės savivaldybės administracija,

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Visus metus

 

 

____________

 

Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano 3 priedas

 

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų birželio 29 nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 35.2 punktu.

2. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka yra susijusi su mokytojų, netenkančių darbo, įdarbinimo galimybių paieška ir naujų darbo vietų kūrimu. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo galimybės numatomos, įvertinus planuojamus konkrečių mokyklų struktūros pokyčius, atlikus mokyklų pateiktų duomenų analizę.

 

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (23) 2015 m. spalio 1 d. duomenimis dirbo 797 pedagogai, iš to skaičiaus 673 pedagogai, kurie dirbo pagrindinėje darbovietėje ir 124, kuriems mokyklos buvo ne pagrindinė darbovietė.

Privalomuosius dalykus Savivaldybės mokyklose-darželiuose, pradinėse, pagrindinėse, gimnazijose ir Suaugusiųjų mokymo centre dėstė 667  specialistai, t.y. 99,2 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus, ir 6 ne specialistai, t.y. 0,8 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus.

Mokytojų pensininkų pagrindinėje darbovietėje dirbo 62, t.y 9,2 %  nuo pedagogų skaičiaus. Daugiausia pensinio amžiaus pedagogų dirbo rusų kalbos (30,8 %), fizikos (18,8 %), chemijos (18,8 %), istorijos (15,6 %), matematikos (14,6 %),  vokiečių kalbos (11,5 %), lietuvių kalbos (9,4 %).

Marijampolės savivaldybės mokyklose 2015 m. spalio 1 d. duomenimis dirbo 22 vadovai ir 35 pavaduotojai ugdymui. 51 (89,5 %) vadovų ir pavaduotojų ugdymui buvo atestuoti. 28 vadovai ir pavaduotojai ugdymui buvo įgiję antrąją vadovo kvalifikacinę kategoriją, 23 – trečiąją.

76,2 % pedagogų turi didesnį negu 15 metų darbo stažą, o 4,2 % – iki 4 metų darbo stažą.  96,8% pedagoginių darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą.

Visi aukščiau išvardyti rodikliai sudaro prielaidas, padėsiančias išsaugoti darbo vietas darbingo amžiaus specialistams.

 

III SKYRIUS

VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS

 

Eil. Nr.

Priemonė

Atsakingas

Įgyvendinimo laikas

1.  

Teikiamas Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, ir sporto departamento Švietimo skyriui  mokytojų, galinčių netekti pedagoginio krūvio dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienais metais sausio –vasario mėn.

2.  

Sudaroma (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) mokytojų, netenkančių pedagoginio darbo dėl mokyklų tinklo pertvarkos, duomenų bazė

Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

Kiekvienais metais kovo mėn.

3.  

Teikiama informacija Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, ir sporto skyriui apie laisvas mokytojo pareigybes bendrojo ugdymo mokyklose.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kasmet birželio mėn. 1-10 d.

4.  

Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama mokyklos ir (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) Marijampolės savivaldybės interneto svetainėje. Mokyklos interneto svetainėje nurodoma: mokyklos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, darbo krūvis, darbo sutarties rūšis, kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti, dokumentai, kuriuos būtina pateikti, data, iki kurios pateikiami dokumentai (dokumentams priimti numatomas 14 kalendorinių dienų terminas, įskaitant paskelbimo dieną) ir adresas, taip pat pateikiami pasiteiravimo telefonų numeriai, elektroninio pašto adresas ir kita reikalinga informacija.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai,

Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

Kasmet nuo birželio mėn. 15 iki rugpjūčio 31 d.

5.  

Vykdoma perkvalifikavimo studijų sklaida (gretutinėms specialybėms įsigyti).

Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

Visus metus

 

___________________________