RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PASIRENGIMO IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO BRANDUOLINĖS AR RADIOLOGINĖS AVARIJOS ATVEJU RADIACINĖS SAUGOS REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2022 m. birželio 29 d. Nr. V-71

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

1. Tvirtinu Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos atveju radiacinės saugos rekomendacijas (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Radiacinės saugos centro direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-48 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos atveju metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2022 m. spalio 1 d.

Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius,

laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas                                                                      Julius Žiliukas

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-71

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PASIRENGIMO IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO BRANDUOLINĖS AR RADIOLOGINĖS AVARIJOS ATVEJU RADIACINĖS SAUGOS REKOMENDACIJOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos atveju radiacinės saugos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato greitosios medicinos pagalbos įstaigų (toliau – GMP) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) pasirengimo ir veiklos organizavimo radiacinės saugos rekomendacijas teikiant medicinos pagalbą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems ir (ar) apšvitą patyrusiems nukentėjusiems asmenims branduolinės ar radiologinės avarijos (toliau – avarija) atveju.

2. Avarijos atveju nukentėję asmenys laikomi užterštais radioaktyviosiomis medžiagomis tol, kol radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo punkte (toliau – dezaktyvavimo punktas) ar ASPĮ nėra atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė.

3. Vadovaujantis Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Rekomendacijų nuostatos ir jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikatai temos turi būti įtrauktos į GMP ir ASPĮ darbuotojų civilinės saugos mokymo programas ir šiomis temomis periodiškai vykdomas darbuotojų civilinės saugos mokymas darbo vietose. Vadovaujantis Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, turi būti organizuojamos civilinės saugos pratybos, kurių metu patikrinamas pasirengimas tęsti veiklą įvykus avarijai.

4. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose civilinę ir radiacinę saugą.

II SKYRIUS

GMP PASIRENGIMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS AVARIJOS ATVEJU

5. Planuojant pasirengimą organizuoti veiklą avarijos atveju, GMP ekstremaliųjų situacijų valdymo plane turi būti:

5.1. nurodyti paskirti asmenys, atsakingi už pasirengimą ir veiklos organizavimą;

5.2. numatytas darbuotojų aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (toliau – AAP), individualiaisiais ir skaitmeniniais dozimetrais, kalio jodido (KI) tabletėmis ir priemonėmis, skirtomis GMP automobiliui paruošti. Šios priemonės nurodytos Sveikatos priežiūros sistemos subjektuose kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių, biologinių veiksnių, branduolinių ar radiologinių avarijų bei teroristinių išpuolių likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, atsargų sąrašų ir šių priemonių minimalaus sukauptino kiekio (normatyvų) bei kaupimo terminų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-2225 „Dėl Sveikatos priežiūros sistemos subjektuose kaupiamų asmeninės apsaugos priemonių ir kitų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių, biologinių veiksnių, branduolinių ar radiologinių avarijų bei teroristinių išpuolių likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, atsargų sąrašų ir šių priemonių minimalaus sukauptino kiekio (normatyvų) bei kaupimo terminų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 9 ir 10 punktuose;

5.3. numatyta, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį jų sveikatai;

5.4. nustatytos procedūros, reglamentuojančios:

5.4.1. AAP, individualiųjų ir skaitmeninių dozimetrų išdavimą, naudojimą, nešiojimą ir grąžinimą;

5.4.2. GMP automobilio paruošimą, darbuotojų veiksmus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ir nukentėjusio asmens vežimą į ASPĮ.

6. Užtikrinant darbuotojų, kurie teikia medicinos pagalbą nukentėjusiems asmenims radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, radiacinę saugą, turi būti:

6.1. naudojamos AAP, kurių apsirengimo ir nusirengimo procedūra pateikta Rekomendacijų 1 priede;

6.2. individualiuoju ir skaitmeniniu dozimetrais kontroliuojama darbuotojų išorinė apšvita Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijų, patvirtintų Radiacinės saugos centro direktoriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijos), 6 punkte nustatyta tvarka;

6.3. vartojamos kalio jodido (KI) tabletės, gavus rekomendaciją Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“ (toliau – Planas), nustatyta tvarka.

7. Prieš vykstant į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją GMP automobilio grindys, neštuvai, įranga ir kiti paviršiai uždengiami plastikine plėvele, ant neštuvų užtiesiama švari paklodė arba antklodė.

8. Darbuotojai, kurie teikia medicinos pagalbą nukentėjusiam asmeniui radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, atlieka šiuos veiksmus:

8.1. jeigu yra pavojus nukentėjusio asmens gyvybei, jam teikiama medicinos pagalba (radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas neatliekami), nukentėjęs asmuo paguldomas ant neštuvų ir apsupamas paklodės ar antklodės kraštais (nukentėjusio asmens nepatariama vynioti plastikine plėvele) ir vežamas į ASPĮ;

8.2. jeigu nukentėjusio asmens gyvybei pavojaus nėra, esami nukentėjusio asmens odos pažeidimai, žaizdos sutvarstomi neperšlampama tvarsliava ir nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas atliekami dezaktyvavimo punkte.

9. Vežant nukentėjusį asmenį į ASPĮ, atliekami šie veiksmai:

9.1. vežant nukentėjusį asmenį, ASPĮ informuojama apie nukentėjusio asmens sveikatos būklę, sužalojimų pobūdį, ar buvo atlikta nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas, numatomą atvykimo į ASPĮ laiką ir pasitikslinamas GMP privažiavimo prie ASPĮ kelias bei GMP automobilio stovėjimo vieta;

9.2. jeigu dezaktyvavimo punkte buvo atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas, ASPĮ pateikiama užpildyta Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ 8 priede nustatytos formos asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažyma.

10. Darbuotojų, GMP automobilio, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas atliekami:

10.1. dezaktyvavimo punkte paliekant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją, jeigu nukentėjusio asmens gyvybei pavojaus nėra;

10.2. nuvežus nukentėjusį asmenį į ASPĮ, ASPĮ ar artimiausiame dezaktyvavimo punkte, jeigu yra pavojus nukentėjusio asmens gyvybei.

III SKYRIUS

ASPĮ PASIRENGIMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS AVARIJOS ATVEJU

11. Planuojant pasirengimą organizuoti veiklą avarijos atveju, ASPĮ ekstremaliųjų situacijų valdymo plane turi būti:

11.1. nurodyti paskirti asmenys, atsakingi už pasirengimą ir veiklos organizavimą;

11.2. numatytas darbuotojų aprūpinimas AAP, individualiaisiais ir skaitmeniniais dozimetrais, dozės galios matavimo ir radioaktyviojo užterštumo nustatymo prietaisais (toliau – matavimo prietaisai) bei priemonėmis, reikalingomis patalpoms paruošti, kurios nurodytos Tvarkos aprašo 7 punkte;

11.3. numatyta, kad darbuotojai būtų informuoti apie galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį jų sveikatai;

11.4. nustatytos procedūros, reglamentuojančios:

11.4.1. AAP, individualiųjų ir skaitmeninių dozimetrų bei matavimo prietaisų išdavimą, naudojimą, nešiojimą ir grąžinimą;

11.4.2. patalpų paruošimą ir darbuotojų veiksmus priimant nukentėjusius asmenis;

11.4.3. radioaktyviojo užterštumo kontrolę ir dezaktyvavimą;

11.4.4. ėminių ėmimą apšvitai įvertinti;

11.5. numatyti GMP automobilių privažiavimo keliai prie priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus ir jų stovėjimo vieta.

12. Užtikrinant darbuotojų, kurie teikia medicinos pagalbą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems nukentėjusiems asmenims, radiacinę saugą, turi būti:

12.1. naudojamos AAP, kurių apsirengimo ir nusirengimo procedūra pateikta Rekomendacijų 1 priede;

12.2. individualiuoju ir skaitmeniniu dozimetrais kontroliuojama darbuotojų išorinė apšvita Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijų 6 punkte nustatyta tvarka.

13. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpos paruošiamos laikantis šių rekomendacijų:

13.1. priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpos suskirstomos į zonas pagal Rekomendacijų 2 priede pateiktą ASPĮ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus paruošimo schemos pavyzdį. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpose nukentėjusių asmenų judėjimas turi būti vienos krypties, t. y. iš radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų nukentėjusių asmenų medicinos pagalbos teikimo zonos į dezaktyvavimo zoną, iš jos į radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštas ASPĮ patalpas. Zonos pažymimos plačia juosta, skirta atskirtoms patalpoms žymėti;

13.2. atstumas nuo numatytos GMP automobilių, atvežančių nukentėjusius asmenis iš radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos, sustojimo vietos iki įėjimo į priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpas turėtų būti uždengiamas apie 1 m pločio plastiko plėvele ar storu popieriumi;

13.3. grindys turėtų būti uždengiamos storu popieriumi, kuris pritvirtinamas prie grindų lipnia juosta. Jeigu nėra storo popieriaus, grindis galima uždengti paklodėmis ar drėgmę sugeriančiais paklotais. Grindų uždengti plastiko plėvele nerekomenduojama, kadangi drėgna plastiko plėvelė gali būti slidi. Grindys, padengtos vientisa, lengvai dezaktyvuojama ir atsparia danga, visu plotu priklijuota prie grindų ir sienų apačios (atlenkus), storu popieriumi ar kita danga gali būti neuždengiamos;

13.4. darbui reikalinga įranga uždengiama plastikine plėvele, o nereikalinga įranga ir kiti daiktai išnešami. Paruošiami dideli plastikiniai maišai, dideli plastiku iškloti konteineriai, skirti radioaktyviosioms atliekoms, ir jonizuojančiosios spinduliuotės ženklai surinktiems radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems drabužiams, avalynei ir kitiems daiktams ženklinti;

13.5. iškabinti įspėjamieji užrašai, kad į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų nukentėjusių asmenų medicinos pagalbos teikimo zoną gali įeiti tik AAP, individualiuosius ir skaitmeninius dozimetrus naudojantys darbuotojai. Jeigu darbuotojai nėra laiku aprūpinti individualiaisiais ir (ar) skaitmeniniais dozimetrais, jų sukaupta apšvitos dozė apskaičiuojama pagal gama (γ) spinduliuotės dozės galią patalpoje ir darbo trukmę.

14. Nukentėję asmenys, kuriems paliekant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją buvo atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas, bei radioaktyviosiomis medžiagomis neužteršti nukentėję asmenys neturi būti priimami tose pačiose priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus patalpose, kuriose teikiama medicinos pagalba radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems nukentėjusiems asmenims.

15. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojų veiksmai, atliekami priimant nukentėjusį asmenį, atvežtą GMP automobiliu ar savarankiškai atvykusį iš radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos:

15.1. jeigu po radioaktyviojo jodo patekimo į organizmą praėjo ne daugiau kaip 8 valandos ir nukentėjusiam asmeniui dar nebuvo atliktas skydliaukės blokavimas jodu, jam skiriamos kalio jodido (KI) tabletės;

15.2. jeigu nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas paliekant radioaktyviomis medžiagomis užterštą teritoriją nebuvo atlikti:

15.2.1. kai nėra pavojaus nukentėjusio asmens gyvybei, jis nukreipiamas į radioaktyviojo užterštumo kontrolės vietą ir, nustačius radioaktyvųjį užterštumą, atliekamas dezaktyvavimas;

15.2.2. kai yra pavojus nukentėjusio asmens gyvybei, jo radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas atliekami suteikus medicinos pagalbą ir pašalinus pavojų gyvybei;

15.2.3. skyrių, kuriuose bus teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, darbuotojai turi būti informuoti apie atvežamą ir (ar) gydomą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą nukentėjusį asmenį;

15.3. esant klinikinių simptomų (vėmimas ir (ar) odos eritema), preliminariai įvertinama nukentėjusio asmens galimai patirta apšvita bei rekomenduojama stebėsenos ir (ar) gydymo vieta pagal Rekomendacijų 3 priede nurodytą viso kūno ir lokalios apšvitos atveju vėmimo ir odos eritemos klinikinių simptomų pasireiškimo laiką.

16. Jeigu priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dėl pavojaus nukentėjusio asmens gyvybei nebuvo atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas, skyriaus patalpos, kuriose bus teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, paruošiamos ir tvarkomos laikantis šių rekomendacijų:

16.1. grindys paruošiamos Rekomendacijų 13.3 papunktyje nustatyta tvarka;

16.2. darbui reikalinga įranga uždengiama plastikine plėvele, o nereikalinga įranga ir kiti daiktai išnešami iš skyriaus patalpų, kuriose bus teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei. Paruošiami dideli plastikiniai maišai, dideli plastiku iškloti konteineriai, skirti radioaktyviosioms atliekoms, ir jonizuojančiosios spinduliuotės ženklai;

16.3. iškabinti įspėjamieji užrašai, kad į skyriaus patalpas, kuriose bus teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, gali įeiti tik AAP, individualiuosius ir skaitmeninius dozimetrus naudojantys darbuotojai. Jeigu darbuotojai nėra laiku aprūpinti individualiaisiais ir (ar) skaitmeniniais dozimetrais, jų sukaupta apšvitos dozė apskaičiuojama pagal gama (γ) spinduliuotės dozės galią patalpoje ir darbo trukmę. Darbuotojai turi būti informuoti apie gydomą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą nukentėjusį asmenį;

16.4. nukentėjusį asmenį perkėlus iš skyriaus patalpų, kuriose buvo teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, atliekama lovos, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir, jeigu reikia, dezaktyvavimas.

17. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje ir kituose skyriuose, kuriuose teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems nukentėjusiems asmenims, gali dirbti tik būtini darbuotojai.

18. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje ir kituose skyriuose, kuriuose buvo teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, atliekama patalpų, darbuotojų, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas Rekomendacijų 25, 28 ir 35 punktuose nustatyta tvarka.

19. Teikiant medicinos pagalbą nuketėjusiems asmenims susidariusios radioaktyviosios atliekos saugomos laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietoje, kuri įrengiama atskiroje, saugioje, rakinamoje patalpoje ir pažymima jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, o patekimas į ją kontroliuojamas. Radioaktyviosios atliekos saugomos, kol radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas priims sprendimą dėl tolesnio jų tvarkymo.

IV SKYRIUS

RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO KONTROLĖS ORGNIZAVIMAS ASPĮ

20. Radioaktyviojo užterštumo kontrolė ASPĮ susideda iš nukentėjusių asmenų, darbuotojų, patalpų, įrangos, matavimo prietaisų ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės.

21. Prieš atliekant radioaktyviojo užterštumo kontrolę, matavimo prietaisai turi būti patikrinti ir paruošti naudoti laikantis šių rekomendacijų:

21.1. įjungiami atskiroje radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštoje patalpoje ar vietoje ir paruošiami darbui pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją;

21.2. nustatoma patalpos ar vietos, kurioje bus atliekama radioaktyviojo užterštumo kontrolė, foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios vertė arba foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertė impulsais;

21.3. matavimo prietaisai apsaugomi nuo radioaktyviojo užterštumo, įdedant juos į plastikinį maišelį.

22. Esant dideliam nukentėjusių asmenų skaičiui, pirmenybė teikiama odos gama (γ) spinduliuotės dozės galiai matuoti. Kai yra nedidelis nukentėjusių asmenų skaičius ar įvykus radiologinei avarijai, kai pasklinda tik beta (β) ar alfa (α) spinduoliai, gali būti atliekami beta (β) ir alfa (α) spinduliuočių intensyvumo matavimai.

23. Nukentėjęs asmuo yra laikomas užterštu radioaktyviosiomis medžiagomis ir turi būti atliekamas jo dezaktyvavimas nustačius, kad kūno, drabužių ir avalynės gama (γ) spinduliuotės dozės galia yra didesnė nei 1 µSv/val. arba beta (β) spinduliuotės intensyvumas viršija 1 000 impulsų/s ar alfa (α) spinduliuotės intensyvumas viršija 50 impulsų/s.

24. Nukentėjusiam asmeniui, kuriam radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas nebuvo atlikti paliekant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją, ASPĮ radioaktyviojo užterštumo kontrolė atliekama laikantis šių rekomendacijų:

24.1. kūno, drabužių ir avalynės radioaktyviojo užterštumo kontrolė atliekama pagal Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijų, patvirtintų Radiacinės saugos centro direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-60 „Dėl Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijos), 8 priede pateiktas schemas. Didžiausias nustatytas radioaktyvusis užterštumas nurodomas Rekomendacijų 4 priede nustatytos formos nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymoje;

24.2. žaizdų ir veido ertmių (nosies ir (ar) burnos) radioaktyviojo užterštumo kontrolė atliekama laikantis šių rekomendacijų:

24.2.1. žaizdų radioaktyviojo užterštumo kontrolė atliekama nuėmus tvarsčius. Nustačius, kad žaizdų radioaktyvusis užterštumas viršija Rekomendacijų 23 punkte nustatytus lygius, žaizdos kruopščiai išvalomos steriliais marlės tamponais. Paimti žaizdų tepinėliai ASPĮ sprendimu siunčiami į Radiacinės saugos centrą (toliau – RSC) radionuklidams ir jų aktyvumui nustatyti;

24.2.2. nustačius, kad veido radioaktyvusis užterštumas viršija Rekomendacijų 23 punkte nustatytus lygius, gali būti imami veido ertmių (nosies ir (ar) burnos) tepinėliai skirtingais steriliais vatos tamponais, kurie ASPĮ sprendimu siunčiami į RSC radionuklidams ir jų aktyvumui nustatyti;

24.2.3. paimti tepinėliai sudedami į ėminiams skirtus indus ir su paimtų tepinėlių lydraščiu, kuriame nurodoma tampono paėmimo vieta (žaizda, nosis ir (ar) burna), data ir laikas, nukentėjusio asmens vardas, pavardė, gimimo metai;

24.3. jeigu avarijos metu aplinkoje pasklido radioaktyviojo jodo, atlikus nukentėjusių asmenų dezaktyvavimą, būtina nustatyti skydliaukės gama (γ) spinduliuotės dozės galią. Skydliaukės gama (γ) spinduliuotės dozės galia nustatoma pagal Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijų 8 priede pateiktą 3 schemą;

24.4. jeigu, du kartus atlikus dezaktyvavimą, radioaktyvusis užterštumas išlieka, jis laikomas fiksuotu ir nukentėjęs asmuo nukreipiamas į radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštas ASPĮ patalpas;

24.5. radioaktyviojo užterštumo kontrolės metu nukentėjusio asmens drabužių kišenėse ar tarp asmeninių daiktų aptikus nežinomą daiktą, kuris skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, jo negalima imti rankomis. Aptiktą daiktą reikia žnyplėmis įdėti į metalinį konteinerį ir apie tai informuoti asmenis, atsakingus už pasirengimą ir veiklos organizavimą.

25. Darbuotojo radioaktyviojo užterštumo kontrolė:

25.1. darbuotojo odos, AAP ar drabužių radioaktyviojo užterštumo kontrolę atlieka asmenys, atsakingi už pasirengimą ir veiklos organizavimą, nustatytu periodiškumu ir (ar) paliekant priėmimo ar skubiosios pagalbos skyriaus ir kitų skyrių, kuriuose buvo teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, patalpas pagal Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijų 8 priede pateiktas schemas;

25.2. nustačius, kad darbuotojo odos, AAP ar drabužių gama (γ) spinduliuotės dozės galia viršija 0,3 µSv/val. arba beta (β) ar alfa (α) spinduliuotės intensyvumas viršija foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertę 3 kartus, darbuotojas turi:

25.2.1. atlikti dezaktyvavimą taikant Rekomendacijų 5 priede nurodytus dezaktyvavimo metodus ir techniką;

25.2.2. pasikeisti AAP;

25.2.3. jeigu, atlikus Rekomendacijų 25.2.1 ir 25.2.2 papunkčiuose nurodytus veiksmus, nustatytas darbuotojo odos radioaktyvusis užterštumas viršija Rekomendacijų 25.2 papunkčio nuostatoje iki dvitaškio nurodytas matavimo vertes, darbuotojas turi kartoti dezaktyvavimą;

25.2.4. jeigu, du kartus atlikus dezaktyvavimą, radioaktyvusis užterštumas išlieka, jis laikomas fiksuotu. Darbuotojui išduodami radioaktyviosiomis medžiagomis neužteršti drabužiai ir avalynė bei užpildyta nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažyma.

26. ASPĮ pildomos šios pažymos ir jų registrai (kurie gali būti pildomi elektroniniu būdu):

26.1. nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažyma ir nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų registras, kuriame nurodomi šie duomenys: registracijos numeris, sudarymo data, asmens, kuriam atlikta radioaktyviojo užterštumo kontrolė, vardas, pavardė, gimimo data;

26.2. pažyma apie paimtus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus daiktus, kurios forma nustatyta Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ 9 priede, ir pažymų apie paimtus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus daiktus registras.

27. Asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažyma (užpildyta dezaktyvavimo punkte) ir nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažyma atiduodamos nukentėjusiam asmeniui. Išduotų nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų kopijos ir nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų registras perduodami RSC.

28. Patalpų, įrangos, matavimo prietaisų ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolė atliekama laikantis šių rekomendacijų:

28.1. pamainos darbo pradžioje ir pabaigoje priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus ir kitų skyrių, kuriuose teikiama medicinos pagalba ir šalinamas pavojus gyvybei, patalpose matuojama gama (γ) spinduliuotės dozės galia 1 m atstumu nuo grindų paviršiaus ir didžiausia išmatuota vertė įrašoma į Rekomendacijų 6 priede nustatytos formos patalpose išmatuotų gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimo duomenų žurnalą;

28.2. įrangos, matavimo prietaisų ir kitų daiktų radioaktyvusis užterštumas nustatomas juos išėmus iš plastikinio maišelio ar atidengus plastikinę plėvelę pagal Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijų 8 priede pateiktą 4 schemą;

28.3. nustačius, kad matavimo prietaisų gama (γ) spinduliuotės dozės galia viršija 0,3 µSv/val. arba beta (β) ar alfa (α) spinduliuotės intensyvumas viršija foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertę 3 kartus, tokie matavimo prietaisai turi būti dezaktyvuojami. Jeigu du kartus atlikus dezaktyvavimą radioaktyvusis užterštumas išlieka, tokius matavimo prietaisus toliau naudoti draudžiama;

28.4. nustačius, kad įrangos ir kitų daiktų gama (γ) spinduliuotės dozės galia yra didesnė nei 1 µSv/val. arba beta (β) spinduliuotės intensyvumas viršija 1 000 impulsų/s ar alfa (α) spinduliuotės intensyvumas viršija 50 impulsų/s, tokia įranga ir kiti daiktai turi būti dezaktyvuojami. Jeigu du kartus atlikus dezaktyvavimą radioaktyvusis užterštumas išlieka, tokią įrangą ir kitus daiktus toliau naudoti draudžiama;

28.5. radioaktyviosiomis medžiagomis užteršta įranga, matavimo prietaisai ir kiti daiktai saugomi laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietoje, kol radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas priims sprendimą dėl tolesnio jų tvarkymo.

V SKYRIUS

DEZAKTYVAVIMO ORGANIZAVIMAS ASPĮ

29. ASPĮ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus dezaktyvavimo zonoje turi būti:

29.1. dušinė;

29.2. plastikine plėvele uždengtas dezaktyvavimo stalas;

29.3. pakankamai dezaktyvavimui reikalingų priemonių, pavyzdžiui, muilo, šampūno, kempinių, minkštų šepetėlių, žirklių, plaukų skutimo mašinėlių, šukų, nosinių, rankšluosčių, paklodžių ir kt.;

29.4. didelių plastikinių maišų, kuriais išklojami konteineriai, ir įvairaus dydžio plastikinių maišelių radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems drabužiams, avalynei ir kitiems daiktams sudėti;

29.5. jonizuojančiosios spinduliuotės ženklų surinktiems radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems drabužiams, avalynei ir kitiems daiktams ženklinti ir (arba) Žmonių dezaktyvavimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, rekomendacijų 5 priede nustatytos formos radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų ženklinimo lapų.

30. Prieš atliekant dezaktyvavimą, nuvelkami nukentėjusio asmens radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti drabužiai, avalynė, paimami asmeniniai daiktai ir sudedami į plastikinius maišus, paženklintus jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, ant kurių nurodomas asmens, kuriam šie daiktai priklauso vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys, data, nustatytas radioaktyvusis užterštumas, arba ant plastikinių maišų klijuojamas užpildytas radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų ženklinimo lapas.

31. Nukentėjusio asmens radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti drabužiai ir avalynė nurengiami laikantis šių rekomendacijų:

31.1. jeigu nukentėjusio asmens sąmonė nėra sutrikusi, nurodoma jam užmerkti akis ir užčiaupti burną;

31.2. drabužiai pradedami vilkti nuo viršutinės kūno dalies kojų link (susukant vidine puse į išorę) ir nuaunama avalynė;

31.3. jeigu nukentėjusio asmens sveikatos būklė ir (ar) sužalojimai yra sunkūs, drabužiai nuvelkami juos perkerpant žirklėmis.

32. Jeigu leidžia nuketėjusio asmens sveikatos būklė, nukentėjęs asmuo gali savarankiškai atlikti dezaktyvavimą, taikydamas Rekomendacijų 5 priede nurodytus dezaktyvavimo metodus ir techniką, išskyrus žaizdų ir (ar) veido ertmių (akių, ausų, burnos, nosies) dezaktyvavimą.

33. Nukentėjusių asmenų ir darbuotojų dezaktyvavimo metodai ir technika nurodyti Rekomendacijų 5 priede.

34. Dezaktyvuojant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus nukentėjusius asmenis pirmenybė teikiama žaizdoms ir veido ertmėms (akims, ausims, burnai, nosiai) dezaktyvuoti.

35. Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos patalpos, įranga, matavimo prietaisai ir kiti daiktai turi būti dezaktyvuojami laikantis šių rekomendacijų:

35.1. patalpos ir dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, spintelės, stalviršiai ir kita) valomi drėgnu būdu, dažnai keičiant valymui naudojamas šluostes ir vandenį;

35.2. įranga, matavimo prietaisai ir kiti daiktai valomi valymui skirtomis priemonėmis.

36. Esant techninėms galimybėms, dezaktyvavimo metu naudotas vanduo turi būti surenkamas ir saugomas tol, kol bus įvertintas jo radioaktyvusis užterštumas.

VI SKYRIUS

APŠVITOS VERTINIMAS IR ILGALAIKIS SVEIKATOS STEBĖJIMAS

37. Radioaktyviojo užterštumo kontrolės metu nustačius, kad nukentėjusio asmens ar darbuotojo radioaktyvusis užterštumas viršijo Rekomendacijų 23 punkte nustatytus lygius ir (ar) skydliaukės gama (γ) spinduliuotės dozės galia vaikams iki 7 metų amžiaus viršija 0,5 µSv/val., o virš 7 metų amžiaus viršija 2 µSv/val., jis registruojamas ilgalaikiam sveikatos stebėjimui.

38. Nustačius, kad nukentėjusio asmens žaizdų ir veido radioaktyvusis užterštumas viršijo Rekomendacijų 23 punkte nustatytus lygius ir (ar) skydliaukės gama (γ) spinduliuotės dozės galia viršijo Rekomendacijų 37 punkte nustatytus lygius, Plano 106 punkte nurodytų ASPĮ sprendimu gali būti organizuojamas nukentėjusio asmens vidinės apšvitos įvertinimas tiesioginiais ir (ar) netiesioginiais matavimo metodais, nurodytais Lietuvos higienos normos HN 112:2019 „Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 112:2019 „Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“ patvirtinimo“ 7, 8 ir 9 prieduose. Nukentėjusio asmens vidinės apšvitos įvertinimą atlieka RSC.

39. Esant įtarimui, kad nukentėjusio asmens efektinė dozė galėjo viršyti 100 mSv, Plano 106 punkte nurodytų ASPĮ sprendimu gali būti organizuojamas patirtos viso kūno apšvitos vertinimas taikant biologinės dozimetrijos metodą. Kraujo ėminių tyrimams ėmimo, žymėjimo, gabenimo ir siuntimo tvarka nustatyta Rekomendacijų 7 priede.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. RSC, koordinuodamas apšvitos kontrolę avarijos atveju, įvertinęs konkrečią avarinę situaciją ir suderinęs su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, gali rekomenduoti taikyti kitokius radioaktyviojo užterštumo lygius, nei nustatyti Rekomendacijų 25.2, 28.3 ir 28.4 papunkčiuose, 23 ir 37 punktuose.

41. ASPĮ, atlikdamos nukentėjusių asmenų radioaktyviojo užterštumo kontrolę, Rekomendacijų 24.1 ir 24.2 papunkčiuose nurodytais atvejais tvarko asmens duomenis pildydamos nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymas ir nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų registrus, taip pat paimtų tepinėlių lydraščius. RSC Rekomendacijų 24.2 papunktyje ir 27 punkte nurodytais atvejais tvarko asmens duomenis, kurie nurodyti RSC ASPĮ perduotose nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų kopijose ir nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymų registruose, taip pat paimtų tepinėlių lydraščiuose. Asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų apsaugą, nustatytų reikalavimų.

___________________

part_8b9c35016b9b48c9969298e4cc4ee826_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos

organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos

atveju radiacinės saugos rekomendacijų

1 priedas

ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ APSIRENGIMO IR NUSIRENGIMO PROCEDŪRA

Eil. Nr.	Asmeninių apsaugos priemonių (toliau – AAP) apsirengimo ir nusirengimo veiksmai
1.	AAP apsirengimas:
1.1.	Individualusis dozimetras prisegamas prie asmeninių drabužių (po AAP), krūtinės srityje
1.2.	Užsidedamas galvos dangalas
1.3.	Užsimaunamos vidinės apsauginės pirštinės
1.4.	Apsivelkamas apsauginis kostiumas
1.5.	Apsiaunami guminiai batai arba užsimaunami neperšlampantys batų dangalai
1.6.	Apsauginio kostiumo kelnės užtraukiamos ant guminių batų (neperšlampantys batų dangalai – ant apsauginio kostiumo kelnių), vidinės apsauginės pirštinės užtraukiamos ant rankogalių ir persidengimo vietos apklijuojamos lipnia juosta
1.7.	Skaitmeninis dozimetras įjungiamas, įdedamas į plastikinį maišelį ir prisegamas prie apsauginio kostiumo krūtinės srityje
1.8.	Užsidedamas respiratorius. Jeigu naudojamas respiratorius su kilputėmis, užkišamomis už ausų, jis užsidedamas prieš užsidedant galvos dangalą
1.9.	Užsidedami apsauginiai akiniai. Jeigu naudojami akiniai su kojelėmis, jie užsidedami prieš užsidedant galvos dangalą
1.10.	Užsidedamas apsauginio kostiumo gobtuvas
1.11.	Užsimaunamos išorinės apsauginės pirštinės
1.12.	Užsidedama plastikinė prijuostė (atliekant nukentėjusių asmenų dezaktyvavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ)
2.	AAP nusirengimas:
2.1.	Nusimaunamos išorinės apsauginės pirštinės
2.2.	Nuimama plastikinė prijuostė (jei buvo atliekamas nukentėjusių asmenų dezaktyvavimas ASPĮ)
2.3.	Skaitmeninis dozimetras nusegamas, išimamas iš plastikinio maišelio ir įdedamas į švarų plastikinį maišelį
2.4.	Nusivelkamas apsauginis kostiumas (susukant vidine puse į išorę) ir kartu nusiaunami guminiai batai (nuimami neperšlampantys batų dangalai, susukant vidine puse į išorę)
2.5.	Nusegamas individualusis dozimetras ir įdedamas į plastikinį maišelį, ant kurio užrašytas individualųjį dozimetrą nešiojusio darbuotojo vardas, pavardė ir individualiojo dozimetro nešiojimo trukmė
2.6.	Nuimami apsauginiai akiniai. Jeigu naudojami akiniai su kojelėmis, jie nuimami nuėmus galvos dangalą
2.7.	Nuimamas respiratorius. Jeigu naudojamas respiratorius su kilputėmis, užkišamomis už ausų, jis nuimamas nuėmus galvos dangalą
2.8.	Nuimamas galvos dangalas
2.9.	Nusimaunamos vidinės apsauginės pirštinės
2.10.	Rankos ir veidas plaunami vandeniu su muilu arba valomi drėgnomis servetėlėmis, dažnai jas keičiant

Pastabos:

1. Greitosios medicinos pagalbos įstaigų darbuotojams rekomenduojama naudoti guminius batus.

2. Rekomenduojama darbuotojams padėti vienas kitam apsirengti ir nusirengti AAP.

3. Panaudotos vienkartinės AAP sudedamos į plastikinį maišą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, ir laikinai saugomos, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnio jų tvarkymo, o daugkartinio naudojimo AAP sudedamos į plastikinį maišą, pažymėtą jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, ir vėliau dezaktyvuojamos pagal gamintojo rekomendacijas. Radioaktyviosios atliekos saugomos, kol radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas priims sprendimą dėl tolesnio jų tvarkymo.

___________________

part_a750bb7837a34369b2f5c19750f3b3f0_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos

organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos

atveju radiacinės saugos rekomendacijų

2 priedas

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIAUS PARUOŠIMO SCHEMOS PAVYZDYS

Pastabos:

1. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus zonos turi būti pakankamo ploto numatytam nukentėjusių asmenų skaičiui priimti ir pažymėtos juosta atskirtoms patalpoms žymėti.

2. ---- – Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų nukentėjusių asmenų medicinos pagalbos teikimo zona.

3. ---- – Dezaktyvavimo zona.

4. ---- – Radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštų nukentėjusių asmenų medicinos pagalbos teikimo zona.

___________________

part_69beaed08d414c2cb0e390d74fb56ac4_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos

organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos

atveju radiacinės saugos rekomendacijų

3 priedas

VISO KŪNO IR LOKALIOS APŠVITOS ATVEJU VĖMIMO IR ODOS ERITEMOS KLINIKINIŲ SIMPTOMŲ PASIREIŠKIMO LAIKAS

Eil. Nr.	Viso kūno apšvita	Lokali kūno apšvita	Viso kūno apšvitos dozė	Lokalios kūno apšvitos dozė	Rekomenduojama stebėsenos ir (ar) gydymo vieta
1.	Nėra vėmimo	Nėra eritemos	<1 Gy	<3 Gy	Ambulatorinis 5 savaičių trukmės stebėjimas (kraujo ir odos pokyčiai)
2.	Vėmimas po 2–3 val.	Ankstyvoji eritema po 12–24 val.	1–2 Gy	>3~8 Gy	Stebėjimas pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ)
3.	Vėmimas po 1–2 val.	Ankstyvoji eritema po 8–15 val.	2–4 Gy	>15 Gy <25 Gy	Hospitalizavimas Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“ (toliau – Planas), 106 punkte nurodytose ASPĮ
4.	Vėmimas greičiau nei po 1 val.	Ankstyvoji eritemapo 3–6 val. (ar trumpesnį laiką), niežulys, edema ir skausmas	>4 Gy	>25 Gy	Hospitalizavimas Plano 106 punkte nurodytose ASPĮ

___________________

part_61b1d19bc37c4d6c904738bee9630dbb_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos

organizavimo branduolinės ar radiologinės

avarijos atveju radiacinės saugos rekomendacijų

4 priedas

(Nukentėjusio asmens radioaktyviojo užterštumo kontrolės pažymos forma)

______________________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

NUKENTĖJUSIO ASMENS RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO KONTROLĖS PAŽYMA

	Nr.
(data)
(sudarymo vieta)

1. Asmens duomenys:

Lytis: £ vyras        £ moteris	Vardas, pavardė ____________________________
£ gyventojas	Gimimo data _________ -_________ - _________
£ darbuotojas £ avariją likviduojantis darbuotojas	Adresas __________________________________ Telefonas _________________________________

2. Papildoma informacija apšvitos dozei įvertinti

2.1. Ar buvo atliktas skydliaukės blokavimas jodu:           £ Taip                    £ Ne

2.2. Galimas nėštumas:              £ Nežinoma                    £ Taip                    £ Ne

3. Apšvitos įvertinimas

Avarijos data: _____ -_____ - _____ Avarijos laikas (numanomas): ______________

Apšvitos pradžios laikas: _________            Apšvitos pabaigos laikas: __________________

Apšvitos trukmė: _______________             Kūno dalis, patyrusi apšvitą: _______________

Asmuo turėjo skaitmeninį dozimetrą:        £ Taip      £ Ne

Skaitmeninio dozimetro Nr. _______        Skaitmeninio dozimetro matavimai: ___________

4. Radioaktyviojo užterštumo įvertinimas

Naudota kvėpavimo takų apsauga: £ Taip      £ Ne           Naudotos AAP: £ Taip      £ Ne

Nustatytas drabužių radioaktyvusis užterštumas: £ Taip      £ Ne      £ Nevertinta

Matavimo data: ____ - ____ - ____ Matavimo atlikimo laikas:______________

4.1. Prietaiso tipas: ___________, serijos Nr. _________, detektorius: £ gama, £ beta, £ alfa

4.2. Foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertė: ______ µSv/val.

4.3. Didžiausia dozės galia 10 cm atstumu nuo kūno:

4.3.1. prieš dezaktyvavimą ______ µSv/val.

4.3.2. po dezaktyvavimo ______ µSv/val.

4.4. Skydliaukės dozės galia po dezaktyvavimo ______ µSv/val.

4.5. Didžiausias tiesioginis beta (β) spinduliuotės intensyvumas prieš dezaktyvavimą ____ imp./s

4.6. Didžiausias tiesioginis beta (β) spinduliuotės intensyvumas po dezaktyvavimo ____ imp./s

4.7. Didžiausias tiesioginis alfa (α) spinduliuotės intensyvumas prieš dezaktyvavimą ____ imp./s

4.8. Didžiausias tiesioginis alfa (α) spinduliuotės intensyvumas po dezaktyvavimo ____ imp./s

5. Dezaktyvavimas

Dezaktyvavimas atliktas:           £ Taip                           £ Ne

Radioaktyvusis užterštumas:     £ Pašalintas                   £ Nepašalintas

6. Sveikatos priežiūros specialisto vertinimas:

Vertinimo data: ____ -____ - ____

Viso kūno ir lokalios apšvitos klinikiniai simptomai:         £ nėra                £ yra, išvardyti

Vėmimas:   £ Taip    £ Ne        Atsiradimo laikas______ Skaičius ______ Trukmė ______

Eritema:      £ Taip    £ Ne        Atsiradimo laikas______

7. Sveikatos priežiūros specialisto išvada:

£ reikia medicininio sveikatos stebėjimo

£ reikia stacionarinės priežiūros dėl gautos ūmios apšvitos

£ reikia ištirti skydliaukę

Duomenis surašė:

________________________________ (pareigų pavadinimas)

____________ (parašas)

___________________________ (vardas, pavardė)

Pastaba. Jeigu prietaisų matavimo vienetai skiriasi nuo pateiktų šioje pažymoje, reikia įrašyti tokius, kokius išmatuoja konkretus prietaisas.

___________________

part_fe6dd578801549c6b9ef7b6236b0aece_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir

veiklos organizavimo branduolinės ar

radiologinės avarijos atveju radiacinės saugos

rekomendacijų

5 priedas

DEZAKTYVAVIMO METODAI IR TECHNIKA

Užterštas plotas	Metodas	Technika	Pastabos
1. Žaizdos	Nelaidi medžiaga, fiziologinis tirpalas, kambario temperatūros vanduo, pincetas	Žaizdą izoliuoti vandeniui nelaidžia medžiaga. Žaizdą dezaktyvuoti atsargiai, bet kruopščiai plauti fiziologiniu tirpalu arba vandeniu. Jeigu kelis kartus žaizdą išplovus radioaktyvusis užterštumas pašalinamas, žaizda sutvarkoma įprastu būdu, uždengiama steriliu tvarsčiu ir neperšlampama plėvele.	Visos žaizdos laikomos užterštomis, kol neatlikti radioaktyviojo užterštumo matavimai. Žaizdoms plauti naudotą skystį surinkti į atskirą švarų indą, esant poreikiui, šio skysčio tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti radionuklidus ir jų aktyvumą. Jeigu žaizdoje aptinkama matomų dalelių, kurios gali skleisti padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę, pavyzdžiui, metalų skeveldrų, jos išimamos pincetu ir sudedamos į metalinį konteinerį tyrimams. Prieš siuvant žaizdą reikia kiek įmanoma kruopščiau dezaktyvuoti netoli žaizdos esančius odos plotus.
	Chirurginis būdas	Jeigu žaizdą kelis kartus dezaktyvavus išlieka pavojingas radioaktyvusis užterštumas, sprendžiama, ar radioaktyvųjį užterštumą šalinti chirurginiu būdu.	Pašalinto audinio tyrimai atliekami siekiant nustatyti radionuklidus ir jų aktyvumą.
2. Rankos, veidas, kūnas	Muilas ir kambario temperatūros vanduo	Plauti tekančiu vandeniu 3–4 minutes stipriai netrinti, kad nepažeisti ar nesudirginti odos. Skalauti 2–3 kartus ir nusausinti. Patikrinti radioaktyviojo užterštumo lygį.	Rankos iki pažastų ir veidas gali būti plaunami kriauklėje. Visas kūnas dezaktyvuojamas prausiantis po dušu. Jeigu reikia, pakartotinai atliekamas dezaktyvavimas ir tikrinamas radioaktyviojo užterštumo lygis. Jeigu radioaktyviojo užterštumo lygio sumažinti nepavyksta ar pastebimas odos sudirginimas, dezaktyvavimas toliau neatliekamas.
	Muilas, minkštas šepetėlis arba kempinė, kambario temperatūros vanduo, sausos abrazyvinės medžiagos	Gausiai išmuilinti ir lengvai patrinti šepetėliu. Plauti tekančiu vandeniu 3–4 minutes, gerai nuplauti muilą ir abrazyvines medžiagas, skalauti 2–3 kartus ir nusausinti. Patikrinti radioaktyviojo užterštumo lygį. Stipriai netrinti odos šepetėliu arba kempine, kad nepažeisti ar nesudirginti odos.	Jeigu reikia, pakartotinai atliekamas dezaktyvavimas ir tikrinamas radioaktyviojo užterštumo lygis. Jeigu radioaktyviojo užterštumo lygio sumažinti nepavyksta ar pastebimas odos sudirginimas, dezaktyvavimas toliau neatliekamas. Kad oda neišsausėtų ir nesutrūkinėtų, po dezaktyvavimo patepti ją lanolinu arba rankų kremu.
	Muilo milteliai arba analogiškas detergentas, pramoniniai kūno odos valikliai	Iš muilo miltelių padaryti pastą, atskiesti vandeniu ir lengvai pašveisti odą. Plauti tekančiu vandeniu 3–4 minutes, skalauti 2–3 kartus ir nusausinti. Patikrinti radioaktyviojo užterštumo lygį. Stipriai nešveisti, kad nepažeisti ar nesudirginti odos.	Jeigu reikia, pakartotinai atliekamas dezaktyvavimas ir tikrinamas radioaktyviojo užterštumo lygis. Jeigu radioaktyviojo užterštumo lygio sumažinti nepavyksta ar pastebimas odos sudirginimas, dezaktyvavimas toliau neatliekamas. Kad oda neišsausėtų ir nesutrūkinėtų, po dezaktyvavimo patepti ją lanolinu arba rankų kremu.
3. Akys, ausys, burna, nosis	Praplovimas	Akys: atversti vokus ir atsargiai praplauti vandeniu ar fiziologiniu tirpalu (nuo vidinio akių kampo į išorinį), kad nebūtų užteršti ašarų latakai. Ausys: pirmiausia vandeniu arba fiziologiniu tirpalu plaunamas ausų kaušelis. Išorinė klausos landa išvaloma sudrėkintu vatos tamponu. Išorinė klausomos landa praplaunama tam skirtu švirkštu. Burna: skalaujama vandeniu ar izotoniniu tirpalu. Vandens ar izitoninio tirpalo negalima nuryti. Jeigu asmens būklė nėra sunki, jo prašoma išvalyti dantis naudojant dantų šepetėlį ir dantų pastą, dažnai skalauti burną. Jeigu įtariama, kad asmuo nurijo radioaktyviųjų medžiagų, atliekamas skrandžio praplovimas. Nosis: išvaloma sudrėkintu vatos tamponėliu. Jeigu įtariama, kad radioaktyviųjų medžiagų pateko įkvepiant, asmens prašoma šnypšti nosį į švarią servetėlę. Jei reikia, nosies landos plaunamos vandeniu naudojant kateterį. Asmuo turi pasilenkti į priekį, kad nuoplovomis neužterštų odos ar jų nenurytų.	Vokų atvertimą gali atlikti tik medicinos darbuotojas arba apmokytas asmuo. Ausų valymo procedūra atliekama atsargiai, kad nebūtų pažeisti ausų būgneliai. Panaudoti vatos tamponai išorinei klausos landai ar nosiai valyti ir panaudota servetėlė nosiai iššnypšti, esant poreikiui, siunčiami į Radiacinės saugos centrą radionuklidams ir jų aktyvumui nustatyti.
4. Plaukai	Muilas ir kambario temperatūros vanduo	Gausiai išmuilinti plaukus ir lengvai patrinti odą. Plauti tekančiu vandeniu 3–4 minutes, skalauti 2–3 kartus ir nusausinti. Patikrinti radioaktyviojo užterštumo lygį.	Plaunant galvą, plaukai turi būti nukreipti pakaušio link, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo nepatektų į akis, ausis, burną ir nosį.
	Muilas, minkštas šepetėlis, kambario temperatūros vanduo	Iš muilo miltelių padaryti pastą, atskiesti vandeniu ir lengvai pašveisti odą. Stipriai nešveisti, kad nepažeisti ar nesudirginti odos.	Plaunant galvą, plaukai turi būti nukreipti pakaušio link, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo nepatektų į akis, burną, nosį ir ausis.
	Plaukų kirpimas ar skutimas	Plaukai nukerpami ar nuskutami, kad būtų galima dezaktyvuoti galvos odą. Toliau naudojami nurodyti kūno dezaktyvavimo metodai.	Naudojamas tik po to, kai kiti dezaktyvavimo metodai neveiksmingi.

Pastabos:

1. Pradėti nuo pirmojo pateikto dezaktyvavimo metodo. Jeigu prieš tai pateiktas metodas neveiksmingas, palaipsniui pereiti prie kito metodo. Dezaktyvavimo metu reikia imtis visų priemonių, kad nebūtų paskleistas radioaktyvusis užterštumas. Visi dezaktyvavimo metodai turi būti atliekami nuo radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto ploto išorės link centro.

2. Jeigu leidžia nukentėjusio asmens sveikatos būklė, nukentėjęs asmuo savarankiškai atlieka dezaktyvavimą šiame priede nustatyta tvarka, išskyrus žaizdų ir (ar) veido ertmių (akių, ausų, burnos, nosies) dezaktyvavimą.

3. Jeigu po dviejų dezaktyvavimosi kartų radioaktyvusis užterštumas nepašalinamas, radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą plotą reikia gausiai patepti lanolinu arba rankų kremu ir apsimauti gumines pirštines. Po kelių valandų radionuklidai iš rankų odos pereina į rankų kremą. Rankų kremas nuplaunamas vandeniu su muilu.

4. Svarbu gerai nuplauti odos raukšles ir sulinkimus. Radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti nagai trumpai nukerpami, rankos dar kartą plaunamos tekančiu vandeniu su muilu, nagai patrinami šepetėliu.

___________________

part_e075b3b9955e4aa18740bc7f78401a70_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos

organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos

atveju radiacinės saugos rekomendacijų

6 priedas

(Patalpose išmatuotų gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimo duomenų žurnalo forma)

PATALPOSE IŠMATUOTŲ GAMA (γ) SPINDULIUOTĖS DOZĖS GALIOS MATAVIMO DUOMENŲ ŽURNALAS

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas ir adresas _______________________________

______________________________________________________________________________ .

Gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimo (toliau – matavimas) duomenys

Prietaiso tipas: ________________________, serijos Nr. _________________________ .

Eil. Nr.	Matavimo data	Matavimo laikas	Didžiausia išmatuota gama (γ) spinduliuotės dozės galia, µSv/val.	Matavimus atlikusio asmens vardas, pavardė, parašas
1	2	3	4	5

Duomenis surašė:

_________________________________ (pareigos)

_______________ (parašas)

_______________________________ (vardas, pavardė)

Pastaba. Jeigu naudoti prietaisai matuoja gama (γ) spinduliuotės dozės galią ne µSv/val., lentelės 4 stulpelyje reikia įrašyti tokius matavimo vienetus, kokiais matuoja naudojamas prietaisas.

___________________

part_b484afcfa5f141a6944cca9f7a66a22f_end

Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos

organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos

atveju radiacinės saugos rekomendacijų

7 priedas

KRAUJO ĖMINIŲ TYRIMAMS ĖMIMAS, ŽYMĖJIMAS, GABENIMAS IR SIUNTIMAS

1. Nukentėjusio asmens patirtos viso kūno apšvitos vertinimą biologinės dozimetrijos metodu atlieka Radiacinės saugos centras (toliau – RSC). Prieš paimant periferinio kraujo ėminį, būtina susisiekti su RSC.

2. Siekiant nustatyti viso kūno apšvitą, periferinio kraujo ėminius reikia paimti ne ankščiau kaip praėjus kelioms valandoms po patirtos apšvitos. Įtariant dalinę kūno apšvitą, periferinio kraujo ėminius imti galima tik praėjus 24 valandoms.

3. Periferinio kraujo ėminiai turi būti surenkami į vienkartinius sterilius hermetiškus mėgintuvėlius su ličio heparinu. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturi reikiamos rūšies mėgintuvėlių, galima kreiptis į RSC dėl galimybės gauti tyrimui reikiamų mėgintuvėlių.

4. Paėmus periferinio kraujo ėminius, mėgintuvėlį būtina kelis kartus apversti tam, kad antikoaguliantas tolygiai pasiskirstytų po visą kraujo ėminį. Mažiausias tyrimui reikalingas kraujo kiekis – 8 ml (2 mėgintuvėliai po 4 ml).

5. Optimaliausias laikas nuo kraujo paėmimo iki pristatymo į RSC yra 24 valandos ir neturi viršyti 72 valandų.

6 . Periferinio kraujo ėminys gabenimui pakuojamas į trigubą pakuotę. Pirmasis nepralaidus skysčiams, sandarus plastikinis ar metalinis indas, pavyzdžiui, sandarus plastikinis ėminio mėgintuvėlis, paženklintas etikete (ji tvirtinama prieš paimant ėminį) su informacija apie klinikinį ėminį, vyniojamas į skysčius sugeriančią medžiagą, dedamas į antrąjį nepralaidų skysčiams konteinerį ir į gabenimo talpą (trečią konteinerį), apsaugančią nuo mechaninių pažeidimų. Gabenimo talpa ženklinama biologinio pavojaus ženklu (žr. pav.), pažymima, kokia medžiaga siunčiama, siuntėjas, gavėjas ir kita informacija.

1 – ėminys, gabenamas už įstaigos ribų;

2 – pirma pakuotė – sandarus metalinis ar plastikinis indas;

3 – skysčius sugerianti medžiaga;

4 – antra pakuotė – sandarus konteineris arba užlydomas plastikinis maišas;

5 – tvirta išorinė gabenimo talpa;

6 – medžiagos pavadinimas (biologinė medžiaga, B kategorija, ženklas ;

7 – atsakingo asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas.

Pav. Kraujo ėminių gabenimo talpa (adaptuota pagal: „Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos“, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014)

7. Periferinio kraujo ėminiai nuo paėmimo iki pristatymo į RSC turi būti laikomi 18–24°C temperatūroje. Svarbu užtikrinti, kad ėminiai gabenimo metu nebūtų užšaldyti ir (ar) tikrinami panaudojant rentgeno spinduliuotę, todėl išorinę gabenimo pakuotę reikia pažymėti užrašu „SKUBŪS DIAGNOSTINIAI ĖMINIAI – NEUŽŠALDYTI IR NEAPŠVITINTI RENTGENO SPINDULIUOTE“. Šis įspėjimas turi atsispindėti ir siuntą lydinčiuose dokumentuose. Dėl lydinčių dokumentų formų reikia kreiptis į RSC.

8. Išsiuntus periferinio kraujo ėminį reikia informuoti RSC apie numatomą ėminio pristatymo laiką. Jeigu ėminiai bus pristatomi pasitelkiant siuntų pristatymo ar kurjerio paslaugas, RSC reikia pranešti siuntos numerį, kad būtų galima atsekti siuntos buvimo vietą.

___________________

part_1e5705773b764b3cbc96d8f9e8ab8b11_end