LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL DARBO RINKOS STEBĖSENOS SĄLYGŲ IR TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2017 m. birželio 22 d. Nr. A1-314

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 33 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“ 1.2.2 papunkčiu:

1. Tvirtinu Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. A1-473 „Dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

4. Šis įsakymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                               Linas Kukuraitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-314

 

darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato darbo rinkos stebėsenos organizavimo ir vykdymo sąlygas bei tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) vartojamas sąvokas.

3. Darbo rinkos stebėsenos tikslas – sudaryti sąlygas efektyviai įgyvendinti užimtumo rėmimo sistemos tikslą ir uždavinius.

4. Darbo rinkos stebėseną sudaro:

4.1. darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaita;

4.2. padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas;

4.3. darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimas.

5. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) vykdo šalies darbo rinkos stebėseną, o teritorinės darbo biržos – joms priskirtų teritorijų darbo rinkos stebėseną.

6. Darbo rinkos stebėsenos vykdymo sąlygos:

6.1. teritorinės darbo biržos nustato darbo pasiūlą pagal duomenis, surinktus registruojant darbo ieškančius asmenis;

6.2. teritorinės darbo biržos nustato darbo paklausą pagal duomenis, surinktus registruojant laisvas darbo vietas, apie kurias praneša ieškantys darbuotojų darbdaviai;

6.3. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos pagal joms priskirtą kompetenciją ir funkcijas, siekdamos suderinti darbo pasiūlą ir paklausą, vertina padėtį darbo rinkoje ir prognozuoja jos pokyčius;

6.4. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos vertina aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo efektyvumą ir viešai skelbia vertinimo rezultatus;

6.5. Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos, vykdydamos darbo rinkos stebėseną, atsižvelgia į Europos statistikos praktikos kodekso nuostatas ir laikosi Aprašo 7 punkte nurodytų darbo rinkos stebėsenos principų.

7. Darbo rinkos stebėsenos principai:

7.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami darbo rinkos stebėsenai vykdyti;

7.2. sistemingumas – darbo rinka stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo;

7.3. nešališkumas – darbo rinkos stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

7.4. patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

7.5. konfidencialumas – skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti asmens duomenų anonimiškumą;

7.6. skaidrumas – darbo rinkos stebėsenos rezultatai skelbiami viešai.

8. Darbo rinkos stebėsenos rezultatai naudojami Užimtumo įstatymo 34 straipsnyje nustatytais tikslais.

 

II SKYRIUS

DARBO IEŠKANČIŲ ASMENŲ IR LAISVŲ DARBO VIETŲ APSKAITA, PADĖTIES DARBO RINKOJE VERTINIMAS IR JOS POKYČIŲ PROGNOZAVIMAS

 

9. Lietuvos darbo birža vykdo šalies, o teritorinės darbo biržos – joms priskirtų teritorijų darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą Lietuvos darbo biržos direktoriaus nustatyta tvarka.

10. Darbo ieškančių asmenų apskaita pradedama vykdyti nuo darbo ieškančių asmenų įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

11. Teritorinėje darbo biržoje registruoti darbo ieškantys asmenys į apskaitą įtraukiami pagal jiems suteiktą statusą.

12. Vykdydamos teritorinėje darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų, kuriems nebuvo suteiktas bedarbio statusas, apskaitą, teritorinės darbo biržos juos gali registruoti vienu iš Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytų statusų.

13. Pasikeitus sąlygoms – pakeitus, sustabdžius, panaikinus ar atkūrus teritorinėje darbo biržoje registruoto darbo ieškančio asmens statusą – informacija apie įregistruoto asmens statusą atnaujinama.

14. Laisvų darbo vietų apskaita pradedama vykdyti nuo laisvos darbo vietos įregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

15. Pasikeitus aplinkybėms, informacija apie įregistruotas laisvas darbo vietas atnaujinama.

16. Darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitos duomenys naudojami darbo rinkos stebėsenai atlikti.

17. Lietuvos darbo birža vertina šalies, o teritorinės darbo biržos – joms priskirtų teritorijų padėtį darbo rinkoje ir prognozuoja jos pokyčius.

18. Padėties darbo rinkoje vertinimo tikslas – nustatyti šalies ir atskirų teritorijų darbo rinkos padėtį.

19. Padėtis darbo rinkoje vertinama ir jos pokyčiai prognozuojami pagal Užimtumo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis.

20. Lietuvos darbo birža rengia statistinę informaciją apie padėtį darbo rinkoje, teikia ją Lietuvos statistikos departamentui, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kitoms suinteresuotoms institucijoms ir skelbia ją viešai Lietuvos darbo biržos direktoriaus nustatyta tvarka.

21. Padėties darbo rinkoje pokyčių prognozavimo tikslai:

21.1. numatyti besikreipiančiųjų į teritorines darbo biržas srautus, jų pasiskirstymą profesiniu, demografiniu ir socialiniu požiūriu;

21.2. numatyti darbo jėgos paklausą ir jos pokytį pagal profesijas, ekonomines veiklas, įmonių dydį;

21.3. įvertinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, užimtumo didinimo programų ir darbo rinkos paslaugų poreikį.

22. Lietuvos darbo birža atlieka trumpalaikę (iki 1 metų trukmės) kvalifikacijų ir kvalifikuotų specialistų poreikio prognozę, nustato būsimas darbo vietas pagal Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą metodiką.

23. Lietuvos darbo birža rengia padėties Lietuvos darbo rinkoje vertinimo ataskaitas (metines, pusmetines, ketvirtines) bei trumpalaikę darbo rinkos prognozę ir jas skelbia viešai, teritorinės darbo biržos rengia aptarnaujamos teritorijos padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitas (metines, pusmetines, ketvirtines) bei trumpalaikę aptarnaujamos teritorijos darbo rinkos prognozę ir jas skelbia viešai.

24. Ataskaitų (metinių, pusmetinių, ketvirtinių) formas ir skelbimo viešai tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius.

 

III SKYRIUS

DARBO RINKOS PASLAUGŲ TEIKIMO IR AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS

 

25. Darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo tikslas – įvertinti teritorinių darbo biržų teiktų darbo rinkos paslaugų kokybę ir įgyvendintų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, siekiant tobulinti Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklą.

26. Darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumą vertina Lietuvos darbo birža ir teritorinės darbo biržos.

27. Darbo rinkos paslaugų teikimo efektyvumas vertinamas vykdant darbo ieškančių asmenų ir darbdavių apklausas (toliau – apklausos), vertinant apklausų rezultatus ir juos viešinant.

28. Apklausos vykdomos ir jų rezultatai vertinami pagal Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams teikiamų paslaugų kokybės vertinimo apklausų vykdymo planą.

29. Apklausų rezultatai vertinami:

29.1. analizuojant rezultatų pokyčius, lyginant su praėjusių laikotarpių apklausų rezultatais;

29.2. lyginant teritorinės darbo biržos, atskirų jos skyrių, vykdančių darbo ieškančių asmenų ir darbdavių aptarnavimo funkcijas, apklausų rezultatus su šalies mastu gautais visų teritorinių darbo biržų rezultatais;

29.3. analizuojant rezultatų tarpusavio priežastingumą.

30. Prireikus gali būti vykdomos atskirų tikslinių darbo ieškančių asmenų grupių apklausos.

31. Apklausų rezultatai sistemingai taikomi peržiūrint, tobulinant ar kuriant naujas paslaugas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams.

32. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumas vertinamas, naudojantis Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos duomenimis, pagal šiuos rodiklius:

32.1. integracijos į darbo rinką rodiklis – visų įdarbintų, įsidarbinusių ar pasilikusių dirbti profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotėje ir remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvavusių asmenų (toliau – dalyvis) dalis iš visų šių priemonių dalyvių skaičiaus. Šis rodiklis skaičiuojamas profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotės ir remiamojo įdarbinimo priemonių kartu ir kiekvienos priemonės atskirai, vertinant dalyvių įdarbinimą, įsidarbinimą, pasilikimą dirbti priemonėms pasibaigus:

32.1.1. atliekant trumpalaikį vertinimą – po 14 dienų, 3 ir 6 mėnesių;

32.1.2. atliekant ilgalaikį vertinimą – po 12, 18 ir 24 mėnesių;

32.2. registracijos teritorinėje darbo biržoje rodiklis – kiek profesinio mokymo, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotės ir konkrečios remiamojo įdarbinimo priemonės dalyvių registravosi ar pasiliko registruoti teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbiai šioms priemonėms pasibaigus. Šis rodiklis skaičiuojamas vertinant, kokia priemonių dalyvių dalis pakartotinai registravosi ar pasiliko registruota teritorinėje darbo biržoje:

32.2.1. atliekant trumpalaikį vertinimą – po 14 dienų pasibaigus priemonėms, išskyrus profesinį mokymą ir įdarbinimą pagal pameistrystės darbo sutartį, taip pat po 3 ir 6 mėnesių pasibaigus visoms priemonėms;

32.2.2. atliekant ilgalaikį vertinimą – po 12, 18 ir 24 mėnesių pasibaigus visoms priemonėms;

32.3. tiesioginės naudos rodiklis – ar pavyko išlaikyti įgyvendinant konkrečią paramos darbo vietoms steigti priemonę įsteigtą darbo vietą (-as). Šis rodiklis skaičiuojamas vertinant, ar įsteigtos subsidijuojant darbo vietos nepanaikintos kitą darbo dieną, praėjus:

32.3.1. atliekant trumpalaikį vertinimą – 36 mėnesiams nuo darbo vietų įsteigimo dienos;

32.3.2. atliekant ilgalaikį vertinimą – 48 mėnesiams nuo darbo vietų įsteigimo dienos.

33. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo vertinimo rodiklių apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius.

34. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumas gali būti vertinamas ir pagal kitus (Aprašo 33 punkte nenurodytus) rodiklius.

35. Lietuvos darbo birža, atlikdama trumpalaikį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimą, kas ketvirtį, pasibaigus ketvirčiui, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 20 dienos, o atlikdama darbo rinkos paslaugų teikimo efektyvumo vertinimą ir ilgalaikį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimą, kartą per metus, pasibaigus metams, iki kitų metų sausio 20 dienos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatų analizės ataskaitą, išvadas ir pasiūlymus dėl minėtų paslaugų teikimo ir priemonių įgyvendinimo tobulinimo.

36. Darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus kartą per metus Lietuvos darbo birža skelbia viešai.

_______________________