Administracinė byla Nr. A-941-1062/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01099-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. N. (V. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Nuo 2008 m. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis, orumą žeminančiomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi gyvenamosiose patalpose iki 2017 m. buvo laikoma po 16 nuteistųjų, vėliau miegamųjų vietų skaičius buvo sumažintas iki 12 vnt. Alytaus PN pastatas yra senas, nuo lubų krenta tinkas, lovos nepatogios ir susidėvėjusios. Tualetai vienas nuo kito atskirti 1 m aukščio pertvaromis, o pisuarai neatskirti, dėl ko pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Sienelės tualete pagamintos iš medinių plokščių ir nėra galimybės jų nuvalyti. Tualete nėra spintelės ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti, todėl asmeninius daiktus pareiškėjas laikė ant žemės. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo veidrodžio.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, nenustatė higienos normos pažeidimų. Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, tačiau jo būklė yra bloga. Pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją dėl netinkamos lovos. Visos nuteistiesiems skirtos patalpos užtikrina nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, tualetai ir dušinės yra atskirti sienelėmis. Visų būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Būriuose ir uždarosios zonos kamerose įrengtos geros būklės prausyklos ir tualetai.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. (kai pareiškėjas atvyko į Alytaus PN) iki 2015 m. gegužės 28 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie skunde nurodytus pažeidimus, taip pat nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (teismas savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, taip pat atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpius, teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
6. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.
7. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog iki 2017 m. gyvenamosiose patalpose gyveno iki 16 asmenų, vėliau miegamųjų vietų buvo sumažinta iki 12 vnt., tačiau nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog iki 2017 m. gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose, todėl rėmėsi šiais duomenimis darydamas išvadas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, todėl pripažino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų lubų būklės (byrėjo tinkas), teismas pažymėjo, kad Alytaus PN Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašai patvirtina, jog patalpų apžiūra atliekama reguliariai, o pastebėti defektai šalinami. Statinio techninę būklę nuolat stebi statinio techninis prižiūrėtojas. Iš statinio techninės priežiūros 2018 m. gegužės 21 d. akto Nr. STPPA-8-(56.6) matyti, kad bendrabučio konstrukcinių ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama, tačiau byloje nėra duomenų apie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų avarinę būklę. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu, kuriame klozetai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, o pisuarai apskirtai nebuvo atskirti, tačiau pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau priešingai nei kamerų atveju tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.
10. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl netinkamų lovų (susidėvėjusios, nepatogios), negalėjimo tinkamai nuvalyti sienelių sanitariniame mazge, sanitarinio mazgo patalpoje neįrengtų spintelės ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti bei veidrodžio, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovas atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į jį dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o visų būrių sanitariniuose maguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), tualetų pertvaros lengvai valomos. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamų lovų ar netinkamai įrengto sanitarinio mazgo yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas aiškiai nenurodė, kuriose konkrečiai patalpose ir kada jo lova buvo netinkamos būklės, kurio būrio sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.
11. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, dėl to buvo baustas drausmine nuobauda. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai ir nepatogumai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
13.1. Alytaus PN administracijos neteisėti veiksmai buvo tęstiniai, todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas.
13.2. Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 nusidėvėjimas yra 58 proc., todėl atsakovo atstovas pareiškėją kalino nežmogiškomis sąlygomis. Teismas priimdamas sprendimą negalėjo remtis teiginiais, jog pareiškėjas yra narkomanas. Pareiškėjas neneigia, kad buvo narkomanas, tačiau papildomi nepatogumai jam kilo ne dėl narkotikų vartojimo, o dėl Alytaus PN administracijos reikalavimų nesilaikymo.
14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta:
14.1. Visa su skundu susijusi medžiaga teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindę bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 4 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, skundą atmetė, nenustatęs Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, galbūt patirtos nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. gegužės 28 d., atlyginimą.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas jo nurodytam reikalavimui netaikytinas, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, kadangi jis buvo kalintas nežmoniškomis sąlygomis Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 patalpose, kurios yra avarinės būklės. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktą, iš kurio matyti, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).
20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo laikymo sąlygas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog iki 2017 m. gyvenamosiose patalpose gyveno iki 16 asmenų, vėliau miegamųjų vietų buvo sumažinta iki 12 vnt., tačiau nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, todėl pripažino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog byloje esančius atsakovo atstovo pateiktus prieštaringus duomenis apie įstaigos kamerose (kitose patalpose) esančių vietų skaičių ir jose laikytų asmenų skaičių būtina vertinti pareiškėjo naudai ir remtis jo nurodytais duomenimis apie jam tekusį kameros (kitos kalinimo įstaigos patalpos) plotą (žr., pvz., 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Kita vertus, net ir vertinant prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis (kai atsakovas pateikia vienokius duomenis apie kameros plotą ir joje laikytų asmenų skaičių, o pareiškėjas kitokius) pareiškėjo naudai, laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tuos prieštaravimus turėtų pašalinti, prašydamas atsakovo (įkalinimo įstaigos) pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją, o tam būtina bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018). Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir vertindamas prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Alytaus PN pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose kalėjo kartu su pareiškėju. Pirmosios instancijos teismas nepašalino tarp pareiškėjo ir Alytaus PN pateiktos informacijos esančių prieštaravimų, neįpareigojo atsakovo atstovą išdėstyti poziciją dėl pareiškėjo argumentų, jog iki 2017 m. gyvenamosiose patalpose gyveno iki 16 asmenų, vėliau miegamųjų vietų buvo sumažinta iki 12 vnt., taip pat pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. spalio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas 7 būrio 4 miegamajame, kurio plotas 44,73 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 25 d. – 11 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 45,77 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų; nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. sausio 12 d. – 18 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 35,15 kv. m, įrengtos 9 vietos; nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. – 10 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,60 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra avarinės būklės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų avarinę būklę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog byloje yra duomenų apie 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktą, tačiau jis į bylą nebuvo pateiktas, pirmosios instancijos teismas jo iš ginčo šalių neišreikalavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Statinio techninės priežiūros 2018 m. gegužės 21 d. aktas Nr. STPPA-8-(56.6) patvirtina, jog bendrabučio konstrukcinių ir inžinerinių sistemų būklė yra patenkinama, tačiau nesiaiškino aplinkybių apie Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 būklę, neištyrė, ar buvo atlikti kokie nors remonto darbai, siekiant pagerinti pastato būklę, t. y. , ar pakito statinio būklė po 2008 m. vasario 27 d., kai jo būklė buvo pripažinta avarine.
24. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas galbūt nepažeidžiant nustatytų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
25. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.