Administracinė byla Nr. eA-1893-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02232-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 14.6.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų S. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams S. V. ir A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų S. V. ir A. V. (toliau – ir atsakovai) 990,18 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir 38,01 bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Atsakovai yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto objekto savininkai, pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojai. Atsakovai pažeidė prievolę sumokėti vietinę rinkliavą, todėl reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą yra pagrįstas teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
4. Atsakovai nurodė, kad pasirašė konteinerio panaudos sutartį. Jų nuosavybėje yra kitos paskirties pastatai, jie nesiverčia prekyba ar administracine veikla. Visi pastatai deklaruoti ūkininko ūkiui. Iki 2013 m. liepos 1 d. pareiškėjas vietines rinkliavos sumas skaičiavo teisingai. Jiems, kaip ūkininkams, penkių šimtų kvadratinių metrų administracinio pastato nereikia, tačiau pastato paskirties nekeitė. Pastatus naudoja ūkininko ūkiui, nėra jokios administracijos, neturi parduotuvių. Neprivalo paskirtį perregistruoti, bet gali pastatais naudotis.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovų 990,18 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir bylinėjimosi išlaidas; 36,30 Eur už advokato pagalbą ir 1,71 Eur už gyventojų registro išrašų formavimą.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintomis Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatomis (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, sprendė, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kadangi yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkai.
7. Teismas, akcentuodamas Nuostatų 6, 41, 42 punktuose, 1 ir 2 prieduose nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad vietinė rinkliava siejama su viso nekilnojamojo turto (pastato), o ne patalpų paskirtimi. Šioje byloje aktualios redakcijos Nuostatuose nėra numatyta galimybės vietinę rinkliavą apskaičiuoti atsižvelgiant į atskirų pastato patalpų paskirtį. Tokia norma įtvirtinta tik nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiuose Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintuose Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose. Nagrinėjamu atveju nekilnojamo daikto – pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre – gamybos, pramonės, administracinė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filiale įregistruoti kaip gamybos, pramonės, administracinės paskirties ir didesni nei 500 kv. m (502.25 kv. m). Vietinės rinkliavos apskaičiavimas nustatytas atsižvelgiant į tikslinę turto naudojimo paskirtį, turto bendrą plotą bei atitinkamos paskirties ir ploto turtui nustatytą mokėtiną vietinę rinkliavą. Nuostatų 2 priedas nustato minimalius vietinės rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį ir turimą bendrą plotą. Nagrinėjamu atveju Nuostatų 2 priedo 1 punktas numato, kad administracinės paskirties pastatų, kurių bendras plotas nuo 500 kv. m iki 700 kv. m minimali atliekų susikaupimo norma 28,6 kub. m, vietinės rinkliavos dydis nuo 2013 m. liepos 1 d. 972 Lt. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra viso 990,18 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
8. Teismas, atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
10. Atsakovai S. V. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Atsakovai nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurioms esant atsakovai veikė teisėtai, o pareiškėjas, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais, privalėjo atlikti, bet neatliko veiksmų, turinčių esminės reikšmės ginčo objektui, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo suformuota praktika, bet tik ta dalimi, kuri nėra aktuali ginčo sprendimui iš esmės.
12. Atsakovai pažymi, kad neneigia, jog yra vietinės rinkliavos mokėtojai, tačiau nesutinka su vietinės rinkliavos kintamosios dalies nustatymui taikytu teisiniu reglamentavimu, vietinės rinkliavos mokesčio skaičiavimo metodika. Pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai valdo ūkininko ūkį ir nevykdo jokios kitos veiklos, neturi administracinių pastatų, nesiverčia nuoma ar kaimo turizmu ir kad jiems galioja Nuostatų V skyriaus 42 punktas, pagal kurį komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį ir turimą bendrą plotą. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas vietinės rinkliavos skaičiavimą turėjo atlikti pagal Nuostatų 2 priede kitos paskirties pastatams priskirtiną metinę normą.
13. Atsakovai nurodo, kad pagal nuostatų V skyriaus 45 punktą pareiškėjas turi teisę priimti sprendimą taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavą be rinkliavos mokėtojo prašymo, jei nustato, kad rinkliavos mokėtojas naudoja nekilnojamąjį turtą pagal kitą, nei įregistruota Nekilnojamo turto registre, paskirtį. Atsakovai apie kitą nekilnojamojo turto naudojimo ūkininko ūkiui paskirtį pareiškėjui pranešė 2010 metais, keičiant konteinerį į mažesnės talpos.
14. Atsakovų teigimu, teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2010 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 dėl proporcingumo principo taikymo, pagal kurį atliekų turėtojui tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama pagal atliekų kiekį.
15. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas už 2013 metų pirmą pusmetį traktavo juos kaip ūkininkus ir atliko teisingus skaičiavimus.
16. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad sumokėtos vietinės rinkliavos sumos už 2013–2016 metus pareiškėjo nepagrįstai liko neįskaičiuotos.
17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas nurodo, kad vietinę rinkliavą apskaičiavo tinkamai, Nuostatų nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis apie pareiškėjų valdomo statinio paskirtį, kurie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
19. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovų nurodoma paskirtis – ūkininkų ūkis, yra atsakovų ūkinė veikla, veiklos vykdymo forma bei su tuo susijusių teisių bei pareigų visuma, tačiau ne tikslinė pastato naudojimo paskirtis, kaip ji apibrėžiama Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Be to, bylos duomenimis atsakovų ūkis įregistruotas adresu: (duomenys neskelbtini), o skundo reikalavimai nagrinėjamu atveju pareikšti dėl vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
20. Pareiškėjo teigimu, atsakovų argumentai, jog pareiškėjas iki 2013 m. birželio 30 d. traktavo atsakovus kaip ūkininkus, nepagrįsti. Pažymi, kad vietinę rinkliavą skaičiavo pagal aktualią nuostatų dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo redakciją, atsižvelgdamas į naudojamo konteinerio tūrį, ištuštinimo dažnumą ir bazinį dydį.
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų nesumokėtos Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytos ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Atsakovų skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovų 990,18 Eur dydžio ginčo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
23. Ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 ir 2013 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.
24. Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
25. Ginčas byloje kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovai disponavo nekilnojamojo turto objektais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), o tai leidžia pripažinti, jog atsakovai atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Plungės savivaldybės teritorijoje (b. l. 8–13).
26. Atsakovai aplinkybės, jog yra vietinės rinkliavos mokėtojai, neneigia, apeliaciniame skunde ginčija pareiškėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydį, teigia, jog pareiškėjas taikė netinkamą vietinės rinkliavos apskaičiavimo metodiką, nes atsakovai valdo ūkininkų ūkį, todėl vietinė rinkliava skaičiuotina taikant kitos paskirties pastatams priskirtiną metinę normą.
27. Minėtas Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovų disponuojami nekilnojamojo turto objektai, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra administracinės, gamybos, pramonės paskirties pastatai. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įvirtinta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Priešingų duomenų, jog nekilnojamojo turto objektams, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), būtų deklaruota kita paskirtis, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo taikytos klaidingos vietinės rinkliavos skaičiavimo metodikos atsižvelgiant į pastatų paskirtį, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Dėl atsakovų apeliaciniame skunde akcentuojamo proporcingumo principo taikymo, pažymėtina, kad remiantis tuo, jog vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams yra diferencijuojamas atsižvelgiant būtent į jų turimo ar naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir dėl šios veiklos galinčiu susidaryti atlieku kiekiu, pareiškėjo vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo modelis iš esmės yra proporcingas ir tinkamas siekiamam tikslui – principui „teršėjas moka“ užtikrinimui – įgyvendinti.
29. Byloje esanti medžiaga neleidžia daryti išvados, jog atitinkama metinė komunalinių atliekų susikaupimo norma nebuvo apskaičiuota remiantis objektyviais kriterijais. Apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjas neatliko atsakovų atliktų įmokų įskaitymo, paneigia pareiškėjo skolos sumos apskaičiavimai, kurie atlikti atsižvelgiant į atsakovų atliktus mokėjimus (b. l. 76).
30. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant tinkamai ištirti byloje esančius įrodymus. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, be kita ko, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. atsakovams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
31. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovų 36,30 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant skundą. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš atsakovų 36,60 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
32. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumas sudaro 36,30 Eur skundo ir 36,30 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatas A. K..
34. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).
35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
36. Šiame kontekste akcentuotina, kad šiuo atveju nagrinėjama administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą yra spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tokio pobūdžio bylose suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairiais aspektais. Taigi, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra nesudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovų pareiškėjui priteista 36,60 Eur išlaidų už skundo parengimą suma ir pareiškėjo prašoma priteisti iš atsakovų 36,60 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintinos.
37. Skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiamos aplinkybės, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra žymiai mažesnės už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, minėtų išvadų nepaneigia ir pačios savaime taip pat nėra pakankamas teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi.
38. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų (išlaidų) atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016 ir kt.).
39. Šiuo atveju, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų už skundo parengimą sumažinimas iki 14 Eur ir 36,30 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumažinimas iki 14 Eur atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, neriboja pareiškėjo teisės į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinį reglamentavimą atitinkančią praktiką, teisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Pabrėžtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017 ir kt.).
40. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas dalyje dėl 36,30 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo keistinas, priteisiant iš atsakovų pareiškėjo naudai 14 Eur skundo parengimo išlaidų. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovų S. V. ir A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovų S. V., A. V. pareiškėjui uždarai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 14 Eur (keturiolika eurų) (po septynis eurus)) už advokato pagalbą. Kitoje dalyje Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų S. V., A. V. pareiškėjui uždarai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 14 Eur (keturiolika eurų) (po septynis eurus)) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagis
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius