LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2007 M. SPALIO 26 D. ĮSAKYMO NR. V-876 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 140:2007 „GYDYTOJAS UROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. liepos 12 d. Nr. V-822

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V-876 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 140:2007 „Gydytojas urologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 140:2019 „GYDYTOJAS UROLOGAS“ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 140:2019 „Gydytojas urologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V-876 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 140:2007 „Gydytojas urologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V-876 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 140:2019 „Gydytojas urologas“ patvirtinimo“.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                          Aurelijus Veryga

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2007 m. spalio 26 d. įsakymu

Nr. V-876 (Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2019 m. liepos 12 d. įsakymo

Nr. V- 822 redakcija)

 

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 140:2019

GYDYTOJAS UROLOGAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos medicinos norma MN 140:2019 „Gydytojas urologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) privaloma gydytojams urologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

2. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

2.1. Gydytojas urologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją.

2.2. Gydytojo urologo praktikateisės aktų reglamentuojama gydytojo urologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti šlapimą išskiriančių organų ir vyro lytinių organų ligų diagnostiką, medikamentinį ir chirurginį gydymą.

2.3. Urologija medicinos mokslo ir praktikos sritis, apimanti šlapimą išskiriančių organų ir vyro lytinių organų ligų diagnostiką, medikamentinį ir chirurginį gydymą.

2.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 

3. Gydytojo urologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir urologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo urologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Teisę verstis gydytojo urologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją.

5. Gydytojas urologas verčiasi gydytojo urologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti urologijos paslaugas.

6. Gydytojas urologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais specialistais.

7. Gydytojas urologas urologijos paslaugas teikia visų amžiaus grupių pacientams.

8. Gydytojas urologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu.

 

II SKYRIUS

TEISĖS

 

9. Gydytojas urologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo urologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.3. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. spręsti laikinojo nedarbingumo klausimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.6. siųsti pacientus nustatyti jų darbingumo lygio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.7. pagal kompetenciją konsultuoti dėl urologinės patologijos įvairaus profilio skyriuose ir ambulatoriškai gydomus pacientus;

9.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.9. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.10. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;

9.11. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinių draugijų veikloje;

9.12. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus ligonius;

9.13. tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

9.14. siūlyti sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, kaip gerinti urologinėmis ligomis sergančių pacientų tyrimą, gydymą bei šių ligų profilaktiką;

9.15. gydytojas urologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

 

III SKYRIUS

PAREIGOS

 

10. Gydytojas urologas turi pareigą:

10.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. pagal savo kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

10.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

10.4. bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus;

10.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

10.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

10.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

10.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti paciento teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia. Kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

10.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. laikytis licencijuojamos sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

10.11. tvarkyti gydytojo urologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. paaiškinti gydytojo urologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

10.13. taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;

10.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

10.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

 

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

 

11. Gydytojo urologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurie įgyjami baigus gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulinant profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

12. Gydytojas urologas turi žinoti:

12.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

12.2. medicinos statistikos pagrindus;

12.3. sveikatos draudimo pagrindus;

12.4. sveikatos teisės pagrindus;

12.5. darbo saugos principus;

12.6. asmens duomenų apsaugos principus.

13. Gydytojas urologas turi mokėti naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis.

14. Gydytojas urologas turi išmanyti:

14.1. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

14.2. anatomijos, biochemijos, fiziologijos, biomechanikos, patologijos, mikrobiologijos klausimus, susijusius su lyties ir šlapimo sistemos ligomis;

14.3. lyties ir šlapimo sistemos organų anatomiją ir fiziologiją;

14.4. lyties ir šlapimo sistemos organų ligų rizikos veiksnius, epidemiologiją, patogenezę, patomorfologiją, klasifikaciją, klinikinius simptomus ir diagnostiką, profilaktikos bei reabilitacijos principus;

14.5. sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos, racionalios mitybos principus;

14.6. medicinos genetikos pagrindus.

15. Gydytojas urologas turi gebėti interpretuoti šių tyrimų rezultatus:

15.1. šlapimo organų ir vyro lytinių organų kompiuterinės tomografijos;

15.2. šlapimo organų ir vyro lytinių organų magnetinio rezonanso tyrimo;

15.3. šlapimo organų ir vyro lytinių organų angiogramos, aortogramos, selektyvinės inkstų angiogramos, vyro lytinių organų venogramos, radioizotopinės nefrogramos;

15.4. dinaminės inkstų scintigramos;

 

15.5. skeleto scintigramos;

15.6. pozitronų emisijos tomografijos tyrimo;

15.7. laboratorinių, morfologinių, endoskopinių tyrimų;

15.8. ultragarsinių tyrimų su kontrastine medžiaga ir be jos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos sulietus vaizdus.

16. Gydytojas urologas pagal kompetenciją turi gebėti įtarti, diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir sveikatos sutrikimus (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TKL-10-AM):

16.1. urogenitalinės sistemos tuberkuliozę, A18.1;

16.2. streptokokinę septicemiją, A40;

16.3. kitas septicemijas, A41;

16.4. toksinio šoko sindromą, A48.3;

16.5. sifilį, A50–A53;

16.6. lytinių ir apatinių šlapimo takų gonokokinę infekciją, A54.0–A54.1;

16.7. chlamidijų sukeltas ir lytiškai santykiaujant plintančias ligas, A56.0–A56.2;

16.8. urogenitalinę trichomonozę, A59.0;

16.9. lytinių organų ir urogenitalinės sistemos pūslelinės viruso (herpes simplex) sukeltą infekciją, A60.0;

16.10. juosiančiąją pūslelinę (herpes zoster), B02;

16.11. citomegalo viruso sukeltas ligas, B25;

16.12. šlapimo takų šistomatozę ,B60–65;

16.13. retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinius navikus, C48;

16.14. varpos piktybinius navikus, C60;

16.15. priešinės liaukos piktybinius navikus, C61;

16.16. sėklidės piktybinius navikus, C62;

16.17. kitus ir nepatikslintus vyro lytinių organų piktybinius navikus (sėklidės prielipo, sėklinio virželio, kapšelio, sėklinių pūslyčių, sėklidės makštinio dangalo, išplitusius navikus), C63;

16.18. inkstų piktybinius navikus, C64;

16.19. inkstų geldelių piktybinius navikus, C65;

16.20. šlapimtakio piktybinius navikus, C66;

16.21. šlapimo pūslės piktybinius navikus, C67;

16.22. kitus ir nepatikslintus šlapimą išskiriančių organų piktybinius navikus (šlaplės, parauretrinės liaukos, išplitusius navikus), C68;

16.23. kitus ir netiksliai nurodytų lokalizacijų piktybinius dubens navikus, C76.3;

16.24. antinksčių piktybinius navikus, C74;

16.25. metastazinius pilvaplėvės ir retroperitoninio tarpo navikus, C78.6;

16.26. metastazinius šlapimo takų navikus, C79.0, C79.1;

16.27. urogenitalinės sistemos karcinomą in situ, D09.7;

16.28. gerybinius navikus urogenitalinėje sistemoje ir susijusius su urogenitalinės sistemos organais, D17.6, D19–D21;

16.29. vyrų lytinių organų gerybinius navikus, D29;

16.30. šlapimą išskiriančių organų gerybinius navikus, D30;

16.31. kitų nepatikslintų vidinės sekrecijos liaukų gerybinius navikus, D35;

16.32. urogenitalinės sistemos ir antinksčio nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus, D40, D41, D44.1;

16.33. ūminę pohemoraginę anemiją, D62;

16.34. diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją, D65;

16.35. cukrinį diabetą su inkstų pažeidimu, apatinių šlapimo takų ir lytinės sistemos funkcijos pakenkimu, E10–E14;

16.36. adrenogenitalinės sistemos funkcijos sutrikimus, E25;

16.37. sėklidžių disfunkciją, E29;

16.38. lytinio brendimo sutrikimus, E30;

16.39. kraujo tūrio sumažėjimą, E86;

16.40. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų balanso sutrikimus, E87;

16.41. lytinę disfunkciją, nesukeltą organinio sutrikimo ar ligos, F52;

16.42. arklio uodegos (cauda equina) sindromą (neurogeninės šlapimo pūslės dėl arklio uodegos sindromą), G83.4;

16.43. kitas nepatikslintas nugaros smegenų ligas (šlapimo pūslės pakitimus dėl nugaros smegenų pažeidimo), G98;

16.44. varikocelę, I86.1;

16.45. inksto arterijos aneurizmą, I72.2;

16.46. kirkšnies išvaržą, K40;

16.47. kitas pilvines išvaržas (susijusias su urogenitaline sistema), K45;

16.48. peritonitą, K65;

16.49. vaistų sukelta osteoporozę, su patologiniu lūžiu, M80.4;

16.50. vaistų sukelta osteoporozę, dauginės vietos, M81.40;

16.51. ūminį tubulointersticinį nefritą, N10;

16.52. lėtinį tubulointersticinį nefritą, N11;

16.53. tubulointersticinį nefritą, nepatikslintą kaip ūminis ar lėtinis, N12;

16.54. obstrukcinę ir refliuksinę uropatiją, N13;

16.55. kitas inkstų tubulointersticines ligas, N15;

16.56. inksto ir apyinksčio (periferinį) abscesą, N15.1;

16.57. inkstų tubulointersticinius pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N16;

16.58. ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą, N17;

16.59. lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą, N18;

16.60. inkstų ir šlapimo takų akmenligę ,N20–N23;

16.61. pakitimus dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos, N25;

16.62. nepatikslintos kilmės inkstų susiraukšlėjimus, N26;

16.63. mažą inkstą dėl nežinomos priežasties, N27;

16.64. kitas inkstų ir šlapimtakių ligas, neklasifikuojamas kitur, N28;

16.65. įgytą inksto cistą, N28.1;

16.66. cistitą, N30;

16.67. šlapimo pūslės neuromuskulinę disfunkciją, N31;

16.68. kitas šlapimo pūslės ligas (šlapimo pūslės kaklelio obstrukciją, vezikointestinalinę fistulę, šlapimo pūslės fistulę, šlapimo pūslės divertikulą, šlapimo pūslės pažeidimus nepatikslintus), N32;

16.69. uretritą ir šlaplės sindromą, N34;

16.70. šlaplės striktūrą, N35;

16.71. kitas šlaplės ligas, šlaplės fistulę, N36, N36.0;

16.72. šlaplės divertikulą, N36.1;

16.73. šlaplės gleivinės išsivertimą, N36.3;

16.74. kitas šlapimo organų ligas (šlapimo takų infekciją, šlapimo nelaikymą ir kt.), N39;

16.75. priešinės liaukos hiperplaziją, N40;

16.76. priešinės liaukos uždegimus, N41;

16.77. kitas priešinės liaukos ligas, N42;

16.78. sėklidės ir sėklinio virželio vandenę, N43;

16.79. sėklidės užsisukimą, N44;

16.80. orchitą ir epididimitą, N45;

16.81. vyro nevaisingumą, N46;

16.82. apyvarpės perteklių, fimozę ir parafimozę, N47;

16.83. kitas varpos ligas, N48;

16.84. vyro lytinių organų uždegimus, N49;

16.85. kitas vyrų lytinių organų ligas, N50;

16.86. vyrų lytinių organų pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N51;

16.87. kitas moters dubens organų uždegimines ligas, N73;

16.88. moters lytinių organų iškritimą, N81;

16.89. moters lytinių organų fistules (susisiekiančias su šlapimo takais), N82;

16.90. nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekciją, O23;

16.91. šlapimo takų infekciją po gimdymo, O86.2;

16.92. kitas įgimtas periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydas, Q27.1, Q27.2;

16.93. kriptorchizmą, Q53;

16.94. hipospadiją, Q54;

16.95. kitas įgimtas vyro lytinių organų formavimosi ydas, Q55;

16.96. neaiškią lytį ir pseudohermafroditizmą, Q56;

16.97. inksto agenezę ir kitas redukcines ydas, Q60;

16.98. cistinę inkstų ligą, Q61;

16.99. įgimtus obstrukcinius inkstų geldelės defektus ir įgimtas šlapimtakio formavimosi ydas, Q62;

16.100. kitas įgimtas inkstų formavimosi ydas, Q63;

16.101. kitas įgimtas šlapimo sistemos formavimosi ydas, Q64;

16.102. įgytą hidrocelę, P85;

16.103. simptomus ir požymius, susijusius su šlapimo organų sistema, R30–R39.8;

16.104. kitus šokus, R57.8;

16.105. nenormalius šlapimo tyrimo duomenis be diagnozės, R80–R82;

16.106. išorinių lytinių organų sumušimą, S30.2;

16.107. pilvo, juosmens ir dubens žaizdą, S31;

16.108. inkstų kraujagyslių sužalojimus, S35.4;

16.109. inkstų sužalojimus, S37.0;

16.110. šlapimtakių sužalojimus, S37.1;

16.111. šlapimo pūslės sužalojimus, S37.2;

16.112. šlaplės sužalojimus, S37.3;

16.113. kitų dubens organų sužalojimus, S37.8;

16.114. vidinių ir išorinių lyties organų trauminį sužalojimą, S38–S39;

16.115. svetimkūnį šlapimo takuose, T19;

16.116. terminį lyties ir šlapimo organų nudegimą, T28.3;

16.117. cheminį lyties ir šlapimo organų nudegimą, T28.8;

16.118. lytinių ir šlapimo takų protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų komplikacijas, T83;

16.119. inkstų transplantato suirimą bei atmetimo reakciją, T86.1;

16.120. infekcinę ir uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų, T85.7;

16.121. anafilaksinį šoką dėl žalingo tinkamai skirtų vaistų poveikio, T88.6.

17. Gydytojas urologas turi siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą įtaręs šias ligas ir sveikatos sutrikimus (kodai pagal TLK-10-AM):

17.1. žmogaus imunodeficito viruso ligą B20–B24;

17.2. hiperparatireozę ir kitus prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimus, E21;

17.3. lyties tapatumo sutrikimus, F64;

17.4. seksualinio pasirinkimo sutrikimus, F65;

17.5. psichologinius ir elgesio sutrikimus, susijusius su seksualine raida ir orientacija, F66;

17.6. neorganinę enurezę, F98.0;

17.7. hipertenzinę inkstų ligą su inkstų nepakankamumu, I12.0;

17.8. Reiterio ligą, M02;

17.9. glomerulų ligas, N00–N08;

17.10. vaistų ir sunkiųjų metalų sukeltus tubulointersticinius ir tubuliarinius sutrikimus, N14.

18. Gydytojas urologas turi gebėti atlikti:

18.1. šlapimtakio stentavimą;

18.2. šlapimtakio stento pašalinimą;

18.3. šlapimo pūslės naviko fulguraciją;

18.4. šlapimo pūslės naviko rezekciją;

18.5. šlapimo pūslės distenziją;

18.6. cistolitotripsiją;

18.7. cistolitotomiją;

18.8. šlapimtakio akmenų šalinimą;

18.9. šlapimo pūslės kaklelio inciziją, plastiką;

18.10. prostatos inciziją;

18.11. prostatos rezekciją;

18.12. prostatos išgarinimą, abliaciją;

18.13. prostatos balioninę dilataciją;

18.14. optinę uretrotomiją;

18.15. endopielotomiją;

18.16. nefrostomiją,

18.17. nefrolitotripsiją;

18.18. cistostomiją;

18.19. inksto cistos skleroterapiją;

18.20. retroperitoninio tarpo ir mažojo dubens skysčio sankaupų drenavimą;

18.21. adrenalektomiją;

18.22. gydomąją arba donorinę nefrektomiją, lumbotomijos, laparatomijos arba torakoliumbotomijos būdu;

18.23. inksto cistos rezekciją;

18.24. nefropeksiją;

18.25. pieloureterolitotomiją, ureterolitotomiją;

18.26. radikalią prostatektomiją;

18.27. sritinę arba išplėstinę limfadenektomiją;

18.28. limfocelės marsupializaciją;

18.29. radikalią cistektomiją;

18.30. varikocelektomiją su venine anastomoze arba be jos;

18.31. operacijas esant inksto traumai (izoliuotų inksto fragmentų šalinimą, inksto siūlę, inksto šalinimą, ureterokalikostomiją ir kt.);

18.32. operacijas esant šlapimtakio, šlapimo pūslės, šlaplės traumai (šlapimtakio, šlapimo pūslės siūlę, šlaplės siūlę, cistostomiją, drenažą ir kt.);

18.33. operacijas esant varpos ir kapšelio traumai;

18.34. nefroureterektomiją su šlapimo pūslės rezekcija;

18.35. inksto rezekciją, abliaciją;

18.36. šlapimtakio rezekciją;

18.37. geldelės plastiką;

18.38. pieloureteroplastiką;

18.39. pielonefrolitotomiją ir nefrolitotomiją;

18.40. inksto dekapsuliaciją;

18.41. inksto pūlinio drenavimą;

18.42. inksto cistos marsupializaciją;

18.43. šlapimo pūslės rezekciją;

18.44. šlapimo puslės divertikulektomiją;

18.45. šlapimtakių neoimplantaciją;

18.46. antirefliuksines operacijas;

18.47. šlapimo pūslės augmentaciją;

18.48. šlapimo rezervuaro formavimą iš žarnų ar skrandžio segmentų;

18.49. transvezikinę prostatektomiją;

18.50. retropubinę prostatektomiją;

18.51. transrektalinę prostatos inciziją;

18.52. šlaplės meatotomiją;

18.53. šlaplės rezekciją;

18.54. šlaplės plastiką esant epispadijai ir hipospadijai;

18.55. operaciją esant šlapimo pūslės ekstrofijai;

18.56. šlaplės bužavimą;

18.57. cirkumciziją, dorsumciją, raištelio elongaciją;

18.58. varpos amputaciją;

18.59. hidrocelektomiją;

18.60. hidrocelės skleroterapiją;

18.61. spermatocelektomiją;

18.62. spermatocelės skleroterapiją;

18.63. kastraciją arba sėklidžių enukleaciją;

18.64. orchopeksiją;

18.65. epididimektomiją;

18.66. vazektomiją;

18.67. vazovazostomiją, vazoepididimostomiją;

18.68. kondilomų šalinimą, chemine, lazerine kriokoaguliacija ar elektrokoaguliacija;

18.69. varpos plastiką esant oleomai, kreivai varpai ar Peyronie ligai;

18.70. antegradinę ar retrogradinę varikocelės skleroterapiją;

18.71. arterijos-venos fistulių hemodializei formavimą, taip pat ir naudojant autoveną, dirbtinę kraujagyslę ir kitus kraujagyslių pakaitalus;

18.72. laikinų ir ilgalaikių centrinių venų kateterių hemodializei implantavimą;

18.73. peritoninės dializės kateterio implantavimą;

18.74. gyvo ar mirusio donoro inksto eksplantaciją ir transplantaciją;

18.75. donorinio inksto transplantavimą, simultaniškai vykstant ir kitų organų transplantacijai;

18.76. transplantuoto inksto operacijas: pielolitotomiją, ureterocistoplastiką, ureteropielo-anastomozę, transplantatektomiją, nefrostomiją ir kt.;

18.77. inksto autotransplantaciją;

18.78. šlapimo nelaikymo operacijas, taip pat ir minimaliai invazines;

18.79. intervencijas esant neurogeninei ar dirgliai šlapimo pūslei, dubens skausmui;

18.80. dirbtinio sfinkterio implantaciją esant šlapimo nelaikymui, raiščių implantaciją;

18.81. varpos implantų operacijas esant impotencijai;

18.82. operacijas esant ankstyvam sėklos išsiliejimui;

18.83. varpos ilginimo ir storinimo operacijas;

18.84. testikulų implantų operacijas;

18.85. lyties keitimo operacijas (vyrų ar moterų);

18.86. šlapimo organų ir moters lytinių organų fistulių šalinimo operacijas;

18.87. šlapimo organų ir žarnų fistulių šalinimo operacijas;

18.88. makšties operacijas esant šlapimo nelaikymui ir cistocelei;

18.89. urogenitalinės sistemos organų navikų lokalią ir sisteminę chemoterapiją;

18.90. urogenitalinės sistemos organų navikų lokalią ir sisteminę imunoterapiją;

18.91. urogenitalinės sistemos organų navikų lokalią ir sisteminę hormonoterapiją;

18.92. prostatos vėžio brachiterapiją, krioterapiją aukšto dažnio fokusuotu ultragarsu (toliau –HJFU), fotodinaminę terapiją;

18.93. urogenitalinės sistemos navikų paliatyvinę terapiją;

18.94. urogenitalinės sistemos navikų biologinę molekulinių taikinių terapiją;

18.95. inkstų vėžio radiodažnuminę abliaciją, HJFU, krioterapiją; mikrobanginę abliaciją;

18.96. šlapimo pūslės vėžio fotodinaminę diagnostiką ir terapiją;

18.97. prostatos ligų gydymą transuretrine adatine abliaciją;

18.98. ekstrakorporinę litotripsiją.

19. Gydytojas urologas turi gebėti atlikti ne urogenitalinės sistemos intervencijas:

19.1. odos ir paodžio bei gleivinės darinių eksciziją, inciziją;

19.2. adheziolizę;

19.3. laidinę anesteziją;

19.4. apendektomiją;

19.5. hernioplastiką;

19.6. žarnos rezekciją ir anastomozę;

19.7. splenektomiją;

19.8. intraoperacinę organų biopsiją;

19.9. trombektomiją;

19.10 kraujagyslių siūlę;

19.11. cholecistektomiją;

19.12. pooperacinių išvaržų plastiką;

19.13. perikardo drenavimą;

19.14. inkstų ir kitų retroperitoninių organų paėmimą ir ruošimą transplantacijai;

19.15. gimdos, jos priedų ekstirpaciją, makšties rezekciją.

20. Gydytojas urologas turi mokėti atlikti:

20.1. apžvalginę ir ekskrecinę urogramas;

20.2. retrogradinę ureteropielogramą;

20.3. cistogramą;

20.4. uretrogramą bei uretrocistogramą;

20.5. mikcinę cistouretrogramą;

20.6. urogenitalinės sistemos organų ir limfmazgių ultragarsinį tyrimą;

20.7. urogenitalinės sistemos organų ir limfmazgių biopsiją;

20.8. urogenitalinės sistemos organų endoskopinius tyrimus (cistomanometriją, urofloumetriją, kompleksinį urodinaminį tyrimą).

 

 

___________________________