LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014-2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. liepos 24 d. Nr. D1-618

Vilnius

P a k e i č i u  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1.  Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonės“:

1.1. pakeičiu trečiąjį skirsnį „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“:

1.1.1. pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.029	„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“	procentai	86	79
2.	P.S.328	„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“	hektarai	1500	5500
3.	P.N.028	„Inventorizuota neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“	procentai	5	20“

1.1.2. pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
79.605.005	0	14.047.942		0	14.047.942	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
79.605.005	0	14.047.942		0	14.047.942	0	0“

1.2.      pakeičiu dešimtojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7.309.361	0	1.289.886		0	1.289.886	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
7.309.361	0	1.289.886		0	1.289.886	0	0

1.3.     pakeičiu tryliktąjį skirsnį „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“:

1.3.1.  pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Priemonės Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų būklės tyrimams atlikti, įsigijimas;

1.3.2. jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimai ir vertinimai;

1.3.3. taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos tobulinimas;

1.3.4. priemonių, reikalingų Baltijos jūros biologinei įvairovei išsaugoti, įgyvendinimas;

1.3.5. vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos nuo neigiamo poveikio dokumentų rengimas;

1.3.6. požeminio vandens būklės monitoringo sistemos stiprinimas;

1.3.7. individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos geologijos tarnyba;

1.4.3. Lietuvos jūrų muziejus;

1.4.4. Lietuvos kariuomenė;

1.4.5. Aplinkos ministerija;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Žemės ūkio ministerija;

1.5.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.“;

1.3.2.  pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.326	„Vidutinė bendra azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“	mg/l	0,50	0,25
P.N.040	„Įsigyti įrangos ir priemonių, reikalingų jūriniams ir vidaus vandenų tyrimams atlikti, komplektai“	Skaičius	0	10
P.N.041	„Parengti jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimai“	Skaičius	0	5
P.N.042	„Įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“	Skaičius	0	4
P.N.043	„Parengti vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos dokumentai“	Skaičius	0	14
P.N.044	„Įrengtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras“	Skaičius	0	1
P.N.045	„Įsigytos priemonės požeminio vandens būklės monitoringui ir laboratoriniams tyrimams vykdyti“	Skaičius	2	2
P.N.046	„Aglomeracijos, kuriose atlikta individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija“	Skaičius	0	75“

1.4. pakeičiu septynioliktąjį skirsnį „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens telkinių būklės gerinimas“:

1.4.1.   pakeičiu 1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.3. remiama veikla – vandens telkinių geros būklės atstatymo priemonių įgyvendinimas (žuvų pralaidų įrengimas arba rekonstravimas, migracijos kliūčių pašalinimas, įskaitant upės vagos sutvarkymą, įžuvinimas plėšriosiomis ir fitoplanktonu mintančiomis žuvimis, susmulkėjusių karpinių žuvų išgaudymas, perteklinės makrofitų biomasės šalinimas, ežere susikaupusių nuosėdų šalinimas, ežero tvarkymas surišant ežero vandenyje ar dugno nuosėdose esantį perteklinį fosforą į stabilius cheminius junginius, vandens pralaidų rekonstravimas, upių vagų renatūralizavimas arba kitų hidrologinio režimo natūralizavimo priemonių taikymas, vandens išsiliejimo galimybių Nemuno žemupio slėnyje didinimas siekiant nusėdinti biogenines medžiagas ir sumažinti jų patekimą į Kuršių marias ir Baltijos jūrą).“;

1.4.2.   pakeičiu 1.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos.“;

1.4.3.   pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„Šios priemonės lėšomis finansuojami Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinami žuvų pralaidų įrengimo arba rekonstravimo darbai objektuose, nurodytuose Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312, ir kuriems nenumatytas finansavimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis“;

1.4.4.   pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 327	„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“	procentai	54	72
P.S.332	„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“	skaičius	0	25“

1.5.      pakeičiu devynioliktojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-022 „Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
61.000.000	0	16.450.000	0	0	0	16.450.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
61.000.000	0	16.450.000	0	0	0	16.450.000

2.  Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą:

2.1.    pakeičiu 2.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai		Sąvokų apibrėžtys		Apskaičia-vimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
2.6.	P.N.058	„Parengtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimo planas regionų lygmeniu“		Vienetai		Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė – geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) Viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas – teritorija, atitinkanti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnįjį administracinį vienetą – apskritį ir jos ribas, kurioje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) Įmonių veiklos tobulinimo planas – dokumentas, kuriame numatyti veiksmai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimui	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojamas parengtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos tobulinimo planas regionams	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.2.     pakeičiu 14.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai		Sąvokų apibrėžtys		Apskaičia-vimo tipas		Skaičiavimo būdas		Duomenų šaltinis		Pasiekimo momentas		Institucija
14.4.	P.N. 043	„Parengti vandens telkinių būklės valdymo ir apsaugos dokumentai“		Skaičius		Paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Požeminio vandens telkinys – sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje yra susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per dieną būtų galima išgauti 10 m3 (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija (šaltinis: Ekonomikos pagrindai, 2001) Vandens apsauga – teisinių aktų ir techninių priemonių visuma, sauganti vandenis nuo taršos ir kenksmingo poveikio (šaltinis: Terminų bankas) Gruntinio vandens apsauga – priemonių visuma gruntiniam vandeniui nuo taršos apsaugoti (šaltinis: Terminų bankas) Požeminio vandens telkinio būklė – bendra požeminio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo kiekybinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Paviršinio vandens telkinio būklė – bendra paviršinio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo ekologinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) Jūros aplinkos būklė – jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir procesai, natūralios ir dėl žmogaus veiklos tam tikroje akvatorijoje ar už jos ribų susidarančios geomorfologinės, geografinės, biologinės, geologinės, klimatinės, fizinės, akustinės ir cheminės sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas)		Automatiškai apskaičiuoja-mas		Skaičiuojami šie parengti dokumentai: 1. programos (planai) 2. galimybių studijos 3. metodikos 4. techniniai sprendiniai		Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai		Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.3.     pakeičiu 14.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai		Sąvokų apibrėžtys		Apskaičia-vimo tipas		Skaičiavimo būdas		Duomenų šaltinis		Pasiekimo momentas		Institucija
14.7.	P.N.046	„Aglomeracijos, kuriose atlikta individualių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija“		Skaičius		Aglomeracija – tai teritorija, kuri yra gana   tankiai apgyvendinta ir/arba  kurioje gana sutelkta ūkinė veikla (teritorijoje yra  ne mažiau kaip 25 atskiri nuotekų šaltiniai (objektai), kurių bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 100 GE, o įrengiant centralizuotąjį nuotakyną vienam GE vidutiniškai tektų ne  daugiau  kaip 15 m lauko/gatvių tinklų,  nevertinant įvadų, kolektorių  iki valymo įrenginių ir išleidimo vietos ilgio),  dėl ko nuotekas tikslinga surinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną,  arba  teritorija, kurioje nuotekas rinkti naudojant centralizuotąjį nuotakyną yra  tikslinga dėl  kitų priežasčių (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas) Individualusis nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka namų ūkio nuotekų arba nuotekų, susidarančių vykdant ūkinę komercinę veiklą, išleidimas į nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų kaupimo ar valymo įrenginius, nuotekų valymas, išleidimas į aplinką, valant nuotekas susidariusių atliekų (dumblo), sukauptų nuotekų perdavimas nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiam asmeniui (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) Individualusis nuotekų tvarkymas vykdomas atskirąja ir (ar) grupine nuotekų tvarkymo sistema, neprijungta prie centralizuoto nuotakyno Atskiroji nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti  skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis priemonėmis (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas) Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis priemonėmis (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas) Centralizuotasis nuotakynas (centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema) –  nuotakynas, į kurį patenkančios nuotekos nukreipiamos į aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą ir kurį naudojant teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos ir surenkama ne mažiau kaip 30 % aglomeracijoje susidarančių nuotekų (šaltinis: Nuotekų tvarkymo reglamentas) Inventorizacija - turto surašymas (šaltinis: Terminų žodynas) Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis (šaltinis: Terminų bankas)		Automatiškai apskaičiuoja-mas		Skaičiuojamos aglomeracijos, kuriose inventorizuotos visos  individualios nuotekų tvarkymo sistemos		Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai		Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Aplinkos ministras                                                                                                                                                                                               Kęstutis Navickas

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2017-06-13 raštu Nr. ((24.37-02)-5K-1710296)-6K-1703941.