II SKYRIUS
BENDRIEJI ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ APSAUGOS IR TVARKYMO PRINCIPAI IR VALDYMAS
5. Už Plungės rajono želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos, organizacijos, privačių valdų savininkai ir valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos.
6. Plungės rajono savivaldybės bendrojo naudojimo savivaldybės teritorijoje (jei ji nepriskirta juridiniams asmenims) želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus organizuoja ir kontroliuoja Plungės rajono savivaldybės administracija. Darbus atlieka teisės aktų nustatyta tvarka parinktas paslaugos teikėjas.
7. Plungės rajono savivaldybės administracija organizuoja savivaldybės teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje (nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos) esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, stebi jų būklę, kuria ir tvarko želdinių apskaitos duomenų bazes.
8. Planiniai Plungės rajono savivaldybės želdinių priežiūros, kirtimo, genėjimo darbai atliekami pagal parengtą želdinių inventorizaciją, želdynų ir želdinių stebėsenos rezultatus, pagal esamą būklę.
9. Išlaikomas ir formuojamas gamtinis karkasas, kuriama vientisa tolygi rajono želdinių sistema, nemažinamas atskirųjų želdynų, kurie išskiriami bendrajame bei specialiuosiuose teritorijų planuose, plotas, saugoma ir gausinama biologinė įvairovė.
10. Siekiama išsaugoti ir tinkamai tvarkyti bei prižiūrėti esamus želdinius jų augimo vietoje, prioritetą teikiant jau susiformavusiems želdynams prižiūrėti ir atnaujinti.
11. Siekiama, kad prie gatvių sodinamų medžių rūšys ir (ar) jų veislės pasižymėtų pakankamu atsparumu šalčiui (įšalui), vėjui, ligoms ir kenkėjams, oro ir dirvos taršai, ledo tirpsmo druskoms, kietai ir puskietei dangai, taip pat būtų pakantūs dirvos kokybei ir genėjimui.
12. Atsižvelgiant į teritorijos pobūdį palaipsniui didinami daugiamečių gėlynų plotai, jais pakeičiant esamus vienmečius gėlynus arba įkuriant naujus.
13. Daugiabučiams namams priskirtose teritorijose siūloma gyventojams inicijuoti želdinių sodinimą ir priežiūrą.
14. Plungės rajono bendrojo naudojimo savivaldybės teritorijoje želdinius, augančius elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių ir kitų tinklų apsaugos zonose, prižiūri ir tvarko šiuos tinklus eksploatuojančios organizacijos ar įmonės.
15. Saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miško žemėje, galima kirsti, genėti, persodinti ar kitaip pertvarkyti tik turint savivaldybės išduotą leidimą, be jo šių želdinių kirtimas ar kitoks pertvarkymas laikomas savavališku.
16. Kirsti ar kitaip pertvarkyti medžius ir krūmus, augančius miško žemėje, galima tik gavus Valstybinės miškų tarnybos leidimą.
III SKYRIUS
LEIDIMŲ SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KIRTIMO, PERSODINIMO AR KITOKIO PAŠALINIMO, GENĖJIMO DARBAMS IŠDAVIMO, PAŠALINAMŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ ATKURIAMOSIOS VERTĖS ATLYGINIMO TVARKA
17. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat šių Taisyklių numatytais atvejais prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs Plungės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – Seniūnija) leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Leidimas), išduotą pagal 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime.
18. Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, jeigu:
18.1. jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonoje ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu, telefonu, elektroniniu paštu informavę žemės, kurioje auga saugotini medžiai ir krūmai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys;
18.2. atsakingoms institucijoms šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtos sąlygų, eismo ar kito įvykio pakitus medžių būklei, kai dėl to jie kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui;
18.3. žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas ar jų raštišku sutikimu kitas asmuo geni iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakas, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos – iš stiebo (pirmos eilės ašis) išaugusios pagrindinės (antros eilės ašis) šakos ir iš pagrindinių šakų išaugusios pirmos eilės šalutinės (trečios eilės ašis) šakos.
19. Saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) šiais atvejais, kai:
19.1. šių Taisyklių 18 punkte nurodytais atvejais;
19.2. jie pažeisti stiebo ir (ar) šaknų puviniu arba vabzdžių kenkėjų ar grybinių ligų (išskyrus biologinei įvairovei svarbius želdinius, kurie nekelia grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar eismo saugumui);
19.3. jie pasvirę didesniu negu 45o kampu;
19.4. jie nurodyti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektuose kaip kertami ar kitaip pašalinami želdiniai;
19.5. auga ant piliakalnių ir pilkapių;
19.6. auga kapinėse ir ardo paminklus, antkapius, kitus kapinių statinius ar įrenginius;
19.7. gadina pastato pamatus ar kitas jo dalis;
19.8. pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos, o funkcijų pažeidimo parametrai atitinka Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatytus želdinių sužalojimus;
19.9. auga apsaugos zonose, kai tai nesuderinama su šioms apsaugos zonoms teisės aktais nustatytais apribojimais;
19.10. auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostos teritorijoje ir atitinka Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytus kriterijus;
19.11. jie nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, gamtotvarkos planuose, įvairiose tikslinėse programose, veiksmų planuose kaip kertami ar kitaip pašalinami želdiniai;
19.12. auga žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama įveisti mišką, išskyrus ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus;
19.13. jie pasodinti po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, įsigaliojimo ir pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus dėl atstumų.
20. Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, pateikia vietos Seniūnijai nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo ar genėjimo darbams (toliau – Prašymas), užpildytą pagal 2 priede nustatytą formą. Seniūnijos, kurios nori kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, Prašymus teikia prie Savivaldybės sudarytai Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijai (toliau – Komisija). Asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius kito asmens žemėje, prašymą suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (tokio suderinimo nereikia, kai teikiamas Prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra Savivaldybė).
21. Fiziniai ar juridiniai asmenys prašymą kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti želdinius, augančius bendrojo naudojimo teritorijose (nepriskirtose juridiniams asmenims), kapinėse, pateikia Seniūnijai, kuri organizuoja ir vykdo želdinių tvarkymo ir priežiūros darbus.
22. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pirmininkų, daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių, kitų asmenų prašymai kirsti saugotinus geros būklės, nekeliančius pavojaus želdinius nagrinėjami tada, kai kartu su prašymu pateikiama susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas, patvirtinantis, kad dauguma (daugiau kaip 51 %) namo butų ir kitų patalpų savininkų pritaria šiam prašymui.
23. Fizinis ar juridinis asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, kai planuojamas želdinių kirtimas vykdant statybos darbus, pateikia patvirtintą statinio techninio projekto sklypo arba teritorijos planą su pažymėtais kirsti, genėti, persodinti ar kitaip tvarkyti želdiniais, jų rūšimi, skaičiumi, skersmeniu, būkle.
24. Želdinių būklės ekspertizė atliekama Želdinių būklės ekspertizės Taisyklių aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte nustatytais atvejais iki Leidimo išdavimo.
25. Gavusi Prašymą, Seniūnija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą. Vietos seniūnas ar kitas paskirtas atsakingas Savivaldybės tarnautojas, ar Komisija įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 19.9, 19.11, 19.12 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės tarnautojas (ekologas), kuris yra Komisijos narys, apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 19 punkte numatytus atvejus, ir Seniūnija išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą. Saugotinų medžių ir krūmų būklė nustatoma pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), 2 priede „Želdinių būklė“ nustatytus kriterijus.
26. Priimdamas sprendimą išduoti Leidimą, vietos seniūnas ar kitas paskirtas atsakingas Savivaldybės tarnautojas, ar Komisija prioritetą teikia esamų sveikų, gyvybingų, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingų, perspektyvių želdinių išsaugojimui, jei reikia, – pasiūlo juos genėti. Leidimą saugotinų medžiai ir krūmų šalinimui seniūnas ar kitas paskirtas atsakingas Savivaldybės tarnautojas, ar Komisija išduoda įsitikinusi, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius.
27. Prašyme pateiktoms priežastims pagrįsti Seniūnija ar Komisija gali prašyti papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo, kito fizinio ar juridinio asmens, prašančio kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Kai saugotini medžiai ir krūmai yra kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingoji savybė, būtina dendrologo išvada dėl būtinybės kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus.
28. Komisijos išvadą dėl saugotinų medžių ir krūmų pašalinimo būtinybės privaloma gauti, kai prašoma kirsti:
28.1. geros ir patenkinamos būklės, nustatytos vadovaujantis Įsakymo 2 priedu „Želdinių būklė“, saugotinus medžius ir krūmus;
28.2. 10 ir daugiau vienoje teritorijoje augančių saugotinų medžių ir krūmų;
28.3. gamtinę brandą (kai medžių prieaugis lygus nuliui arba dėl išlūžtančių sausų šakų yra neigiamas) pasiekusius medžius;
28.4. atskiruosiuose želdynuose augančius saugotinus medžius ir krūmus;
28.5. medžius ir krūmus, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės.
29. Į Komisijos sudėtį be valstybės tarnautojų įtraukiami ir Komisijos veikloje neatlygintinai dalyvauti kviečiami želdynų bei želdinių apsauga suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai (rekomenduojama, kad bent vienas bendruomenės atstovas būtų kompetentingas želdynų planavimo, projektavimo ir (ar) arboristikos srityse). Komisijos posėdžiuose dalyvauti kviečiami:
29.1. saugomos teritorijos direkcijos atstovas – kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomos teritorijos direkcijos administruojamoje ir jai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose;
29.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio skyriaus atstovas – kai saugotini medžiai ir krūmai auga nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir kai jie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės;
29.3. Lietuvos transporto saugos administracijos regioninio padalinio atstovas – kai saugotini medžiai ir krūmai auga valstybinės reikšmės kelio juostoje ir valstybinės reikšmės kelio apsaugos zonoje;
29.4. projekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo – kai saugotini medžiai ir krūmai auga objektuose, kuriems yra parengti atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai.
30. Medžio atkuriamoji vertė asmens, kuriam išduotas Leidimas, raštišku prašymu gali būti patikslinta medį nukirtus, jeigu dėl aptikto kamieno puvinio anksčiau apskaičiuota atkuriamoji vertė turėtų būti perskaičiuota.
31. Seniūnija parengia Leidimą ir jį derina su:
31.1. saugomos teritorijos direkcija, kai saugotini medžiai ir krūmai auga saugomos teritorijos direkcijos administruojamose ir jai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, ir jos atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl konkrečiu Leidimu numatomų leisti pašalinti medžių;
31.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi, kai saugotini medžiai ir krūmai auga nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir kai jie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės, ir jo atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje dėl konkrečiu Leidimu numatomų leisti pašalinti medžių.
32. Leidimas derinti su 31 punkte nurodytomis institucijomis neteikiamas, jei nustatytąja tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose ir specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektuose, kurie yra suderinti su 31 punkte nurodytomis institucijomis, yra nurodyti kertami, genimi, persodinami ar kitaip pašalinami medžiai, jų rūšys, skaičius, būklė, atkuriamoji vertė, kirtimo, genėjimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo priežastys, pažymėtos jų augimo vietos. Derinančiajai institucijai Savivaldybės nustatytu terminu nepateikus savo išvadų, Leidimas neišduodamas.
33. Asmuo, kuriam turi būti išduotas Leidimas, prieš saugotinų medžių ir krūmų, įrašytų Leidime, kirtimą ar kitokį pašalinimą turi sumokėti jų atkuriamąją vertę, išskyrus 19 punkte nurodytus atvejus. Seniūnija raštu informuoja asmenį, kuris prašo kirsti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius, apie nustatytą želdinių atkuriamąją vertę ir nurodo Savivaldybės administracijos sąskaitą, į kurią atkuriamoji vertė turi būti sumokėta.
34. Leidimas išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, o jei buvo prašoma papildomos informacijos – nuo papildomos informacijos gavimo dienos ir galioja: kirtimui, persodinimui, kitokiam pašalinimui – 1 metus nuo išdavimo dienos su galimybe pratęsti 1 metus, išskyrus pagal projektus pertvarkomus želdinius, kuriems Leidimas galioja neterminuotai, kai Leidimas išduotas želdiniams genėti, – vienam genėjimui atlikti.
35. Priėmus sprendimą leisti kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, Seniūnijos atstovas numatytus šalinti medžius pažymi raudonais, genėti – geltonais, persodinti – žaliais dažais, išskyrus 25 punkte nurodytus atvejus, kai želdinių būklės įvertinti vietoje neprivaloma.
36. Leidimas neišduodamas, kai:
36.1. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo nepateikia papildomos informacijos priežastims, pateiktoms prašyme, pagrįsti pagal 27 punktą arba pateikia klaidingą informaciją apie prašomo kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti želdinio būklę;
36.2. 31 punkte nurodytos institucijos motyvuotai atsisako suderinti Leidimą;
36.3. 28 punkte nurodyta Komisija želdinių apžiūros metu nustato, kad nėra poreikio šalinti saugotinų medžių ir krūmų, atlikti kitokio želdinių pertvarkymo ir pasiūlo alternatyvų sprendimą dėl prašomų pašalinti želdinių išsaugojimo;
36.4. vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, visuomenė nebuvo supažindinta su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais, dar nepasibaigęs projektų viešinimo terminas arba visuomenė projektų viešinimo metu pateikia argumentuotą prašymą neišduoti leidimo, nurodydama leidimo išdavimo procedūros ar želdynų ir želdinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus;
36.5. vadovaujantis Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė;
36.6. parengti atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai neatitinka Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo Taisyklių aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų;
36.7. asmuo, kuriam turi būti išduotas Leidimas, nesumokėjo į Savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą nustatytos želdinių atkuriamosios vertės.
VI SKYRIUS
ŽELDINIŲ ĮVEISIMAS
41. Želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į Savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis ir Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašu.
42. Želdynų tvarkytojai Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose) sodinti želdinius gali tik suderinę su Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.
43. Veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.
44. Medžiai ir krūmai veisiami:
44.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m – 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių;
44.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 1,5 m atstumu nuo pastatų (išskyrus nurodytus 44.1 papunktyje) sienų;
44.3. medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų;
44.4. medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės;
44.5. šių Taisyklių 4 priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu;
44.6. nuo požeminių inžinerinių tinklų ir objektų, neišvardintų 44.1–44.5 papunkčiuose, sodinami kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme arba Aplinkos ministro įsakymais patvirtintuose statybos techniniuose reglamentuose, kuriuose yra nurodomi medžių ir krūmų sodinimo atstumai.
45. Sodinant gatvės želdinius vietoje anksčiau augusių, nebūtina laikytis atstumų, nurodytų 44.1–44.6 papunkčiuose, jeigu tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams ar sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų.
46. Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami, kaip reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“.
47. Medžius ir krūmus draudžiama veisti:
47.1. vietose, kuriose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašytas draudimas sodinti medžius ar krūmus;
47.2. melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose;
47.3. kapavietėse ir kapinėse nesuderinus su Seniūnija, išskyrus krūmus iki 1 m aukščio;
47.4. valstybinėje žemėje, nesuderinus su Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi arba tos žemės valdytoju, naudotoju ar neturint įgaliojimų tame sklype tvarkyti želdinius.
VII SKYRIUS
MEDŽIŲ IR KRŪMŲ PRIEŽIŪROS, VANDENS TELKINIŲ, ESANČIŲ ŽELDYNUOSE, APSAUGOS, VEJŲ IR GĖLYNŲ PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
48. Medžiai ir krūmai, vandens telkiniai, esantys želdynuose, vejos ir gėlynai prižiūrimi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus.
49. Šių Taisyklių 48 punkte nurodytos taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje. Saugotinų medžių ir krūmų genėjimo reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant ir privačių namų valdas.
50. Medžiai genimi šiais būdais:
50.1. lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 % neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę;
50.2. lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelerius metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę);
50.3. viršūnių pažeminimas – kai medžius būtina žeminti: jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5–2 m ilgio viršūnę, žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio.
51. Netinkamai apgenėti medžiai taisomi:
51.1. lajų pakėlimo būdu, kai išlikęs medžių pagrindinis stiebas;
51.2. taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą, kai sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos. Šiuo atveju trumpinamos išsišovusios 1–3 metų šakelės lajos išorėje.
52. Anksti pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atskirais atvejais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius.
53. Šakos pjaunamos (o ne kerpamos) trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai, baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai.
54. Sausos ir ligotos šakos pjaunamos iki gyvos ir sveikos vietos prie pagrindo.
55. Po kiekvieno medžio nugenėjimo darbo įrankiai dezinfekuojami 1 % formalinu, 10 % vario sulfatu arba spiritu.
56. Iš karto po nupjovimo visos žaizdos, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, užtepamos dažais, skirtais išorei dažyti su 0,5–3 % fungicido priemaiša. Užtepti tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad greičiau apaugtų žaizda. Spygliuočių, kurie gausiai leidžia sakus, žaizdos paliekamos atviros. Plonesnės žaizdos apipurškiamos fungicidais.
57. Genint medžius neleidžiama:
57.1. nupjauti medžio stiebą, bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą (50.3 punkto atveju);
57.2. taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus.
58. Įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V(9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus.
59. Draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.
60. Draudžiama, kertant ar genint medžius piliakalnių ar pilkapių objekto teritorijoje, darbams naudoti sunkiąją ar kitą techniką, galinčią pažeisti kultūrinį sluoksnį. Draudžiama rauti kelmus.
61. Želdynai ir želdiniai nuo ligų ir kenkėjų saugomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Želdynų ir želdinių sanitarinėmis apsaugos taisyklėmis.
IX SKYRIUS
ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
63. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo:
63.1. išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus;
63.2. taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones.
64. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:
64.1. privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų;
64.2. sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais;
65. Želdynų ir želdinių valdytojai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar Savivaldybės administracija pagal kompetenciją nustatyta tvarka turi teisę naudoti želdynus ir želdinius moksliniams tyrimams, mokymui, kultūrinei, švietėjiškai veiklai, gamtos ir kultūros objektų apsaugai, visuomenės lankymui, rekreacijai ir kitiems, įstatymams, teisės aktams neprieštaraujantiems, tikslams.
66. Vykdant statybos darbus, želdiniai saugomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklėmis, kurios privalomos žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems statybos darbus valstybinėje ir privačioje žemėje.
67. Tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus (priskirtus saugotiniems vadovaujantis kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašu), statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas atstovas turi gauti Seniūnijos leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Išduodama leidimą, Seniūnija vadovaujasi Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu.
68. Leidime nurodyti darbai atliekami statytojo (užsakovo) lėšomis.
69. Seniūnija prieš priimdama sprendimą dėl saugotinų medžių ir krūmų iškirtimo, remiasi Vietos ūkio skyriaus vyr. specialisto (ekologo) apskaičiuota atkuriamąją verte, pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Želdinių atkuriamąją vertę atlygina statytojas (užsakovas).
70. Tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti nesaugotinus medžius ir krūmus, augančius valstybinėje žemėje, Statytojas (užsakovas) apie numatomus darbus informuoja Seniūniją.
71. Statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad atliekant statybos darbus būtų laikomasi želdinių apsaugos ir nustatyto režimo statybos laikotarpiu ir baigus statybos darbus jų būklė būtų tokia, kokia buvo nurodyta statinio projekte.
X SKYRIUS
LĖŠŲ, REIKALINGŲ ŽELDYNAMS IR ŽELDINIAMS APSAUGOTI, TVARKYTI, ŽELDYNAMS KURTI IR NAUJIEMS ŽELDINIAMS VEISTI, SKYRIMO TVARKA
72. Želdynų ir želdinių, esančių valstybinėje ir Savivaldybei priskirtoje žemėje, apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbai finansuojami iš:
72.1. Plungės rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų;
72.2. atkuriamosios želdinių vertės kompensacijos;
72.3. savanoriškų fizinių ir juridinių asmenų, asociacijų įmokų, tarp jų ir užsienio šalių.
73. Vykdant svarbius arba jungtinius projektus, apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbai gali būti finansuojami iš:
73.1. Plungės rajono savivaldybės biudžeto;
73.2. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų.
74. Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo, želdinių veisimo finansavimas planuojamas vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, kitais dokumentais, atsižvelgiant į Savivaldybės tvarkomų objektų prioritetus.
75. Iškirtus medžius bendrojo naudojimo teritorijose, mediena yra realizuojama arba kitaip panaudojama Savivaldybės reikmėms. Už medžių vertės nustatymą, užpajamavimą, panaudojimą ir nurašymą atsakingos Seniūnijos.
76. Tikslinės lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, Savivaldybės ižde kaupiamos bendros sąskaitos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų šaltinyje. Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos naudojamos remiantis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatomis.
77. Administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius surinktas lėšas už želdinių atkuriamąją vertę perveda į Savivaldybės iždą, bet ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį.
