Administracinė byla Nr. A-1967-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. (skundo padavimo dienos) buvo kalinamas Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad kamerose buvo tik šaltas vanduo, virduliu, vandens šildytuvais buvo draudžiama naudotis, todėl šiose patalpose negalėjo naudotis karštu vandeniu. Turėjo galimybę nusipirkti maisto produktų (arbatos), tačiau jų panaudoti negalėjo, nes neturėjo, kuo pašildyti vandenį. Pasinaudoti šiltu vandeniu galėjo tik kartą per savaitę, kuomet buvo išvedamas nusiprausti po dušu, tačiau maudymosi laikas buvo ribojamas, todėl nespėdavo nusiprausti bei išsiskalbti savo drabužių. Kalint tokiomis sąlygomis buvo žeminamas jo orumas, tyčia pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamų asmenų. Tvirtino, kad pareigūnai atsisakydavo priimti jo prašymus dėl informacijos suteikimo. Pagal suklastotus kaltinimus buvo pervestas į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas. Kalint tokiomis sąlygomis, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, dėl to turėjo vartoti medikamentus, (duomenys neskelbtini), patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, stresą. Prašė jo reikalavimui netaikyti ieškinio senaties, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kuriuose buvo aiškinamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos, neišversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai nežinojo apie savo teisių pažeidimus. Teigė, kad Konvencijoje tokio pobūdžio pažeidimams nėra įtvirtintas ieškinio senaties institutas, be to pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4. Atsakovas nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kiekvienoje kamerų tipo patalpų kameroje yra išduota po vieną elektrinį virdulį. Šis faktas nebuvo fiksuojamas. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti kartą per savaitę po šiltu dušu. Nuteistųjų patalynė ir rūbai kartą per savaitę skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje. Kamerų tipo patalpų ir Baudos izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kontroliuoja apatinių drabužių ir patalynės surinkimą ir išdavimą nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždarojoje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius dušinėje naudojimosi dušu metu. Dėl to nuteistiesiems jų prašymu išduodamos vonelės ir džiovyklos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų atsiradusios neturtinės žalos. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose pradžios. Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus PN administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie galimai jam daromus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 20 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. pareikšti.
7. Teismas vadovavosi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog EŽTT nutarimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir jis nežinojo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, vertintos kaip subjektyvios, neatitinkančios nurodytų kriterijų, ir savaime negali pateisinti 3 metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Atkreiptas dėmesys, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o EŽTT yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje.
8. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. pareikšti, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo už nurodytą laikotarpį minėtu pagrindu atmestas.
9. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo šioje byloje nurodytus argumentus dėl neleidimo jam naudotis virduliu, vandens šildytuvu tuo metu, kai jis buvo perkeltas į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas, vadovavosi iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto, taip pat nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojusios redakcijos BVK 96 straipsnio, 145 straipsnio 1 ir 2 dalių, Taisyklių 18 priedo 5.7 punkto nuostatomis. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems, kalintiems drausmės grupės sąlygomis, baudos izoliatoriuje ar perkeltiems į kamerų tipo patalpas, BVK nuostatos draudžia naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais elektriniais virduliais bei vandens šildytuvais, tačiau pareiškėjas pretenzijų dėl negalėjimo naudotis asmeniniu virduliu ar vandens šildytuvu kalint baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose nereiškė, jis teigė, jog pataisos namai, jam kalint baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, privalėjo jį aprūpinti virduliu.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos, akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kuriose buvo numatyta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti 1 elektrinis virdulys, tačiau taip pat įtvirtinta ir pastaba, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Reikalavimo aprūpinti elektriniu virduliu baudos ar drausmės izoliatorių bei karcerio kamerų patalpas Aprūpinimo normose nėra nustatyta. Iš šių Aprūpinimo normų turinio teismas padarė išvadą, jog elektriniu virduliu turėjo būti aprūpintos kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
11. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusių Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.9 punkte nustatytas reikalavimas drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpas aprūpinti elektriniais virduliais, tačiau nustatyta sąlyga, jog elektriniais virduliais aprūpinamos tik pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Akivaizdu, kad pagal šio punkto nuostatas, elektriniu virduliu neturi būti aprūpinamos kamerų tipo patalpos, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų.
12. Teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi pareikalavo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (bylos nagrinėjimo metu šioje įstaigoje kali pareiškėjas) pateikti pažymą apie pareiškėjui skirtas nuobaudas už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., bet prašoma pažyma nebuvo pateikta. Tačiau Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namai su atsiliepimu į skundą yra pateikę 2018 m. lapkričio 20 d. pažymą apie pareiškėjui skirtas nuobaudas ir paskatinimus į administracinę bylą Nr. I-1150-505/2019, minėta pažyma apima ir nagrinėjamoje byloje vertinamą laikotarpį, todėl šios pažymos duomenimis buvo vadovaujamasi šioje byloje.
13. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo aprūpinti pareiškėją elektriniu virduliu visą ginčo laikotarpį jam kalint baudos izoliatoriaus kamerose, atliekant jam skirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose iki 2017 m. sausio 1 d. (neatsižvelgiant į jam skirtų nuobaudos rūšį) bei nuo 2017 m. birželio 7 d. atliekant nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų.
14. Tačiau pareiškėjui kalint drausmės grupės sąlygomis (2016 m. birželio 15 d. perkeltas į drausmės grupę 6 mėnesiams, 2017 m. gegužės 4 d. – perkeltas į drausmės grupę 3 mėnesiams ir 2017 m. gruodžio 5 d. – perkeltas 3 mėnesiams), atliekant drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose ilgiau nei 15 parų (2017 m. birželio 5 d. (1 mėn.), 2018 m. vasario 6 d. (1 mėn.)) bei ginčo laikotarpiu aukščiau nurodytais periodais laikinai izoliuojant pareiškėją kamerų tipo patalpose turėjo būti suteiktas elektrinis virdulys.
15. Alytaus PN nurodė, kad vadovaujantis ginčo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu elektriniais virduliais aprūpintos kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Kiekvienoje kamerų tipo patalpų kameroje yra išduota po vieną elektrinį virdulį. Šią aplinkybę grindė sąskaitomis, iš kurių matyti, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pirko elektrinius virdulius.
16. Nors, teismo nuomone, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie virdulių pirkimą neįrodo aplinkybės, jog ginčo kamerų tipo patalpos, kuriose pagal galiojančių teisės aktų nuostatas turėjo būti elektrinis virdulys, buvo aprūpintos elektriniu virduliu, o tai iš esmės leistų šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, tačiau pažymėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
17. Pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl elektrinių virdulių nebuvimo kamerų tipo patalpose, t. y. nenurodė, kada ir kokioje konkrečioje patalpoje nebuvo elektrinio virdulio, kad teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, galėtų vertinti atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. vasarą kamerų tipo patalpos buvo aprūpinamos elektriniais virduliais, tačiau vėliau tvirtino, kad apie virdulių išdavimą tik girdėjo, o jam elektrinis virdulys nebuvo išduotas. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad dėl virdulio nebuvimo pareiškėjas reiškė pretenzijas Alytaus PN pareigūnams, administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl deklaratyvios ir abstrakčios pareiškėjo pretenzijos dėl neaprūpinimo virduliu, kalint kamerų tipo patalpose, atmestos kaip nepagrįstos.
18. Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl karšto vandens tiekimo sistemos kameroje neįrengimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 76:2010) 27 punktu, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015) 18 punktu. Teismas konstatavo, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, karštas vanduo į kamerų tipo patalpas neturi būti tiekiamas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens tiekimo sistemos nebuvimo kamerų tipo patalpose yra nepagrįstos.
19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pasinaudoti šiltu vandeniu galėjo tik kartą per savaitę maudydamasis duše, tačiau tam skirto laiko nepakako tinkamai išsimaudyti ir išsiskalbti drabužius, teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. HN 76:2010 68 punkte ir HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Iš į bylą pateikto Nuteistųjų maudymosi duše grafiko matyti, kad kamerų tipo patalpose kalintys nuteistieji maudėsi – I aukštas – šeštadieniais, II auštas – sekmadieniais 10.00-12.00 val. ir 14.00-18.00 val. Uždarojoje zonoje maudymosi laikas vienam nuteistajam – 15 minučių.
20. Pareiškėjas pripažino, kad jam buvo leidžiama išsimaudyti kartą per savaitę, o tai atitinka teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kai jam trūko laiko išsimaudyti, kada ir į ką kreipėsi dėl šio, jo manymu, teisių pažeidimo, kada ir kokį atsakymą gavo ir pan. Byloje duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl per trumpo maudymosi laiko jam sukeltų nepatogumų, kad šie į jo prašymus nereagavo, nebuvo, todėl jo abstraktūs, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti argumentai dėl nepakankamo laiko išsimaudyti suteikimo atmesti kaip neįrodyti.
21. Teismas nurodė, kad pagal HN 76:2010 64 punktą ir 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovo atstovas pateikė teismui Alytaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-226 patvirtintą Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punkte nurodyta, jog nuteistųjų, bausmę atliekančių uždarojoje zonoje, asmeniniai apatiniai drabužiai (marškinėliai ir trumpikės) skalbiami ir džiovinami vieną kartą per savaitę pataisos namų skalbykloje. Drausmės grupės nuteistųjų, bausmę atliekančių uždarojoje zonoje, asmeniniai viršutiniai drabužiai (išskyrus striukes, paltus ir pan.) skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje vieną kartą per mėnesį, kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį pagal nuteistųjų rašytinius prašymus (Aprašo 4 p.). Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad uždarojoje zonoje kalinčių nuteistųjų apatiniai drabužiai skalbiami ir džiovinami įstaigos skalbykloje kartą per savaitę, viršutiniai pagal nuteistųjų rašytinius prašymus – kartą per mėnesį (paskutinį mėnesio pirmadienį). Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaroje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius dušinėje naudojimosi dušu metu, vonelės išduodamos nuteistųjų prašymu, pateikė teismui dušinės nuotraukas, iš kurių matyti, kad dušinėje pastatytos drabužių skalbimo vonelės. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN uždarojoje zonoje kalintiems nuteistiesiems sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius ir apatinius drabužius. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie konkrečius atvejus, kai pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė (trūko laiko) išsiskalbti drabužius, dėl to pareiškėjo rašytus skundus, prašymus, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktūs, niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išsiskalbti drabužius laikomi neįrodytais.
22. Pareiškėjas tvirtino, kad pareigūnai nepriėmė jo skundų, kėlė konfliktines situacijas tarp nuteistųjų, grasino nuobaudomis, suklastotų kaltinimų pagrindu perkėlė jį į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas, tačiau jis apsiribojo tik abstrakčiu šių aplinkybių įvardinimu, jų nedetalizuodamas, t. y. nenurodė, kada ir koks konkretus pareigūnas, kokio jo skundo nepriėmė, kada, tarp kokių nuteistųjų ir kaip buvo sukeltos konfliktinės situacijos, kas, dėl ko ir kada grasino nuobaudomis, kada, kokių nepagrįstų kaltinimų pagrindu jis buvo patalpintas į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas, nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų parodymais, teiktais skundais atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms ir pan.). Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu jo skundai nebuvo priimami, jam buvo grasinama drausminėmis nuobaudomis, pareigūnų iniciatyva keliamos konfliktinės situacijos. Taip pat neįrodė aplinkybių, jog į drausmės grupę bei kamerų tipo patalpas jis buvo patalpintas be teisėto pagrindo, todėl abstrakčių, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų argumentų pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
III.
24. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ir tenkinti skundą.
25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kada virduliai buvo pateikti į kameras, taip pat ir pareiškėjui. Kas rodo, kad virduliai nors ir buvo nupirkti, bet nebuvo įteikti nuteistiesiems.
26. Pareiškėjas pažymi, kad asmeninėje sąskaitoje pinigų neturi, todėl valstybė privalėjo jį aprūpinti virduliu ne tik kamerų tipo patalpose virš 15 parų, bet ir iki 15 parų (baudos izoliatoriuje).
28. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viršutinius drabužius surinkdavo skalbti tik 1 kartą per mėnesį.
29. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino. Pareiškėjas neturėjo jokios informacijos, teisinės literatūros, nemokėjo paduoti skundą. Pareiškėjas prašo išreikalauti duomenis, nuo kada uždaroje zonoje buvo įvestas internetas.
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. jį kalinant Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, jis nebuvo aprūpinamas karštu vandeniu: nebuvo išduotas virdulys, vandens šildytuvas, todėl negalėjo nusiprausti, naudotis nusipirktais maisto produktais, išsiskalbti drabužių, atlyginimo.
33. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. Dėl likusio laikotarpio teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą ir byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo teiginius dėl neaprūpinimo virduliu, kalint kamerų tipo patalpose, nepakankamo laiko išsimaudyti suteikimo, negalėjimo išsiskalbti drabužius, netinkamo pareigūnų elgesio laikė deklaratyviais ir abstrakčiais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus. Byloje nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas buvo atmestas.
34. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su taikytu ieškinio senaties terminu, teigia, kad virduliai nebuvo išdalinti nuteistiesiems, o kadangi jis neturi pinigų asmeninėje sąskaitoje, virduliu turėjo būti aprūpintas ir atlikdamas nuobaudas kamerų tipo patalpose iki 15 parų, taip pat akcentuoja, kad drabužius rinkdavo skalbti tik 1 kartą per mėnesį.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus dėl senaties taikymo negalimumo bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
37. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).
38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos, kaip teigiama, patirtos laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., padavė 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
39. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
41. Nagrinėjamu bylos apsektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, buvimą.
42. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokios informacijos, teisinės literatūros, neturėjo galimybės naudotis internetu, nepripažintinos objektyviomis ir trukdžiusiomis laiku ginti savo teises teisme. Akcentuotina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys gauti pageidaujamą informaciją arba kreiptis teisinės pagalbos, pavyzdžiui, raštiškų atsisakymų suteikti informaciją, draudimų iš bibliotekos gauti teisinę literatūrą, pareiškėjo skundų dėl nesuteikiamos informacijos. Nenustatyta, jog pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir domėjęsis jam aktualiais teisės aktais, ir neįrodyta, kad pareiškėjas būtų teikęs žodinius prašymus suteikti informaciją, kuriuos Alytaus PN administracija būtų atsisakiusi tenkinti. Be to, pareiškėjas ir nedetalizavo, kokios informacijos trūkumas kliudė laiku realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
43. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimų daliai dėl žalos, kaip teigiama, padarytos iki 2015 m. balandžio 20 d., taikė ieškinio senatį ir skundo šioje dalyje netenkino šiuo pagrindu.
44. Dėl kitos apeliacinio skundo dalies, t. y. žalos, kaip teigiama, padarytos nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., teiginių, susijusių su jo neaprūpinimu elektriniu virduliu baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, pataisos namų kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos vienu elektriniu virduliu, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, o baudos ar drausmės izoliatorių bei karcerio kamerų patalpose aprūpinimas elektriniu virduliu nebuvo numatytas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. elektrinių virdulių išdavimo nuteistiesiems teisės aktai apskritai nenumatė, o nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų nuostatas į kamerų tipo patalpas 1 elektrinis virdulys išduodamas, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų.
45. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis turėjo būti aprūpintas virduliu ir atlikdamas nuobaudas iki 15 parų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima aplinkybė, jog jis neturėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi minėtose teisės normose pareiga aprūpinti elektriniu virduliu nėra siejama su nuteistojo turimomis lėšomis. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, BVK nuostatos draudžia nuteistiesiems, kalintiems drausmės grupės sąlygomis, baudos izoliatoriuje ar perkeltiems į kamerų tipo patalpas, naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais elektriniais virduliais bei vandens šildytuvais.
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
47. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytus įrodinėjimo ypatumus, atsakovo atstovo paaiškinimus, kad elektriniais virduliais yra aprūpintos kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 15 parų ir pateiktas sąskaitas, iš kurių matyti, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pirko elektrinius virdulius, bei tai, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, jog virduliai nebuvo išduodami, nedetalizuodamas nei kurioje konkrečioje kameroje, nei kuriuo laikotarpiu, kai 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats buvo patvirtinęs, jog virduliai buvo išduodami 2017 m. vasarą, šie teiginiai dėl neaprūpinimo elektriniais virduliais buvo pagrįstai atmesti kaip deklaratyvūs, nedetalizuoti ir nepagrįsti.
48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su drabužių skalbimu, pažymėtina, jog HN 76:2010 (galiojusiose iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 64 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančių HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
49. Atsakovo atstovas šiuo klausimu buvo nurodęs, kad nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaroje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius dušinėje naudojimosi dušu metu, be to, pagal Aprašą uždarojoje zonoje kalinčių nuteistųjų apatiniai drabužiai skalbiami ir džiovinami įstaigos skalbykloje kartą per savaitę, viršutiniai pagal nuteistųjų rašytinius prašymus – kartą per mėnesį (paskutinį mėnesio pirmadienį). Taigi galimybės skalbti Alytaus PN buvo suteiktos, pareiškėjas neneigia, kad drabužiai skalbti buvo surenkami. Pažymėtina, kad nurodytos higienos normos nereglamentuoja drabužių skalbimo dažnumo. Todėl šiuo aspektu konstatuoti pažeidimo taip pat nebuvo pagrindo.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas šiuo atveju savo skunde buvo nurodęs tik deklaratyvias, abstrakčias pretenzijas dėl neaprūpinimo karštu vandeniu (virdulio neišdavimo) todėl pagrįstai nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo.
51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.