Administracinė byla Nr. eA-683-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00533-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,
sekretoriaujant Julijai Krinickienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. G. ir jo atstovei advokatei A. B. R.,
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas, Paramos gavėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. SKP-489 „Dėl A. G. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ sugrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą paskirti protingą laikotarpį statybos darbų užbaigimo aktui pateikti (iki 3 mėn.).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, paskirdama sankcijas ir nutraukdama pasirašytą 2013 m. balandžio 5 d. paramos sutartį Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodyboje“ taikoma 2012 metų paraiškoms“ (toliau – ir Paramos sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodybos „Gaižuvėlė“ plėtra“ Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 (toliau – ir Projektas) iki 2014 m. rugsėjo 30 d., neįvertino visų objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjui iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikti Agentūrai statybos darbų užbaigimo aktą ir atitinkamai priėmė proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principų neatitinkantį Sprendimą.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad ne dėl pareiškėjo veiksmų užsitęsė projekto paraiškos vertinimas ir projekto vykdymo pradžia, dėl ko pareiškėjui teko skubiai ieškoti naujų projekto finansavimo šaltinių ir prašyti pratęsti I mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Agentūrai atsisakius pratęsti I mokėjimo prašymo pateikimo terminą, I mokėjimo prašymą pareiškėjas pateikė pavėluotai. Dėl užsitęsusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Medicinos bankas“ sprendimo suteikti paskolą, pareiškėjas prašė Agentūros pratęsti ir II mokėjimo prašymo terminą ir atitinkamai pakoreguoti kitų mokėjimų prašymų pateikimo datas. Agentūra II mokėjimo prašymo pateikimą pratęsė iki 2014 m. gruodžio 2 d., o III mokėjimo prašymo – iki 2015 m. sausio 5 d. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 1 d. pateikė Agentūrai prašymą, prašydamas II mokėjimo prašymo lėšų dalį perkelti į III mokėjimo prašymą, nes atlikti tik daliniai statybos darbai, o Agentūra dar nėra išmokėjusi lėšų pagal I mokėjimo prašymą, dėl ko UAB „Medicinos bankas“ atsisako suteikti paskolą. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 2 d. pateikė II mokėjimo prašymą, nurodydamas, kad Agentūra atsisakė perkelti dalį lėšų į III mokėjimo prašymą. Dar iki 2015 m. vasario 11 d. pareiškėjas nebuvo gavęs paramos lėšų pagal I mokėjimo prašymą, dėl ko galiausiai UAB „Medicinos bankas“ atsisakė pareiškėjui suteikti paskolą. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, atsižvelgusi į tai, jog pasikeitė pastato pagrindinis įėjimas, atsirado būtinybė įrengti daugiau privažiavimo ir įėjimo dangos, atsirado papildomų darbų, leido vidinei pastato apdailai skirtų lėšų dalį panaudoti atsiradusio papildomo kelio dangai įrengti bei IV mokėjimo prašymo pateikimo terminą pratęsti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.
4. Agentūra paramos lėšas pagal I mokėjimo prašymą pareiškėjui išmokėjo 2015 m. liepos 28 d., o pagal II mokėjimo prašymą – 2015 m. liepos 29 d. Pareiškėjas teigė, kad teikiant III mokėjimo prašymą, t. y. 2015 m. rugpjūčio 26 d., stogo uždengimo darbai nebuvo baigti (stogas nebuvo apdengtas skarda), nes baigiant stogo darbus rangovas UAB „TMT investicijos“ pareikalavo papildomai sumokėti 20 000 Lt grynais pinigais, o atsisakius – darbų neužbaigė, tačiau jau 2015 m. rugsėjo 24 d. visi stogo darbai buvo pabaigti. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė IV mokėjimo prašymą, galutinę projekto ataskaitą. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros vyko susirašinėjimas, kurio metu pareiškėjas prašė Agentūros leisti pateikti statybos užbaigimo aktą vėliau, nes pastate dar nėra atlikti vidaus apdailos darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti nuosavomis lėšomis. Nurodė, kad tik 2015 m. lapkričio 6 d. Agentūra išmokėjo paramos lėšas pagal III mokėjimo prašymą. Atkreipė dėmesį, kad nors kartu su 2015 m. rugsėjo 30 d. IV mokėjimo prašymu nebuvo pateiktas statybos užbaigimo aktas ir išrašas iš Nekilnojamo turto registro, tačiau tai dienai visi statybos darbai, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo atlikti, panaudojant paramos lėšas, buvo įvykdyti laiku. Nepaisant to, Agentūra priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą paramą, neskirti paramos lėšų pagal IV mokėjimo prašymą ir nutraukti Paramos sutartį. Pareiškėjo nuomone, priimdama tokį sprendimą, Agentūra visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus dėl nesąžiningo rangovo UAB „TMT investicijos“ veiksmų, į pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų laikymąsi (pareiškėjas raštu informavo Agentūra apie visus galimus nukrypimus nuo projekto vykdymo sąlygų, kreipėsi dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, lėmusias terminų pratęsimo būtinumą ir kt.). Nurodė, kad vien pastato užbaigimo akto nepateikimas negali būti vertinimas kaip pareiškėjo negalėjimas pasiekti Paramos sutartyje ar paraiškoje nustatytų tikslų. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu projekto uždaviniai yra įgyvendinti: pastatytas naujas pastatas ir pradėta naujo pastato registravimo procedūra, išasfaltuotas privažiuojamas kelias, įsigyta žoliapjovė, todėl Agentūros priimtas Sprendimas yra neproporcingas, nes nutraukus Paramos sutartį ir susigrąžinus projektų lėšas, projekto tikslas nebebus pasiektas. Pažymėjo, kad Agentūros veiksmai sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų, todėl priimtas Sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo kriterijų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra pareiškėjo atveju yra pradėjusi 84 264,26 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, išieškojimo procedūrą, nors Sprendimo, kurio pagrindu reikalaujama susigrąžinti išmokėtą sumą, teisėtumas yra ginčijamas.
5. Atsakovas Agentūra teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Agentūra paaiškino, kad pareiškėjo vykdomas projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Iki nurodytos dienos pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas projekte numatytai veiklai vykdyti, tačiau pastatas negali būti naudojamas veiklai vykdyti, nes nepateiktas statybos užbaigimo aktas. Nurodė, kad prie 2012 m. rugsėjo 30 d. pateiktos paraiškos pridėtas 2012 m. sausio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimas Nr. LNS-24-120110-00024 statyti naują statinį, neypatingos kategorijos, kaimo turizmo paskirties. Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius Lietuvos Respublikos statybos statymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y., kad „statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą“. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikdamas IV mokėjimo prašymą nepateikė pastato statybos užbaigimo dokumentų. Agentūra pažymėjo, kad paramos gavėjas nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių, nes pastatas, kai nepateiktas jo statybos užbaigimo dokumentas, negali būti naudojamas turizmo paslaugoms teikti, be to, pastatas ne tik turėjo būti užbaigtas, bet jame turėjo būti vykdoma reali veikla, numatyta projekte, t. y., pastatas turėjo būti priduotas ir vykdoma kaimo turizmo veikla. Agentūra teigė, kad ji negali ištęsti paramos administravimo laikotarpio iki neriboto laiko, šiuo atveju paramos administravimo ir lėšų užsakymo laikotarpis baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki šios datos visos patirtos išlaidos turi būti pateiktos ir apskaitytos Europos Komisijai, todėl atsižvelgiant į tai, kad visos paramos lėšos būtų tinkamai ir laiku apskaitytos Europos Komisijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-227 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklėse (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir buvo nustatytas galutinis projektų pabaigos laikotarpis 2015 m. rugsėjo 30 d.
7. Atsakovas nurodė, kad, kai Agentūra priima sprendimą, kuriuo taikoma sankcija – išmokėtos paramos sugrąžinimas bei paramos sutarties nutraukimas – negrąžinus skolos laiku, pradedamos skaičiuoti palūkanos, kurių skaičiavimo tvarka apibrėžiama Komisijos Reglamento (ES) Nr. 65/2016, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 5 straipsnyje. Pareiškėjas nėra atlikęs darbų, kuriuos turėjo atlikti, kas rodo, jog veikla nevykdoma, projekto tikslai nepasiekti. Pažeidimo, kuris yra nurodytas Sprendime, esmė – pažeisti Projekto įvykdymo terminai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.2.12 p., 253.11 p.) ir nevykdoma veikla (Administravimo taisyklių 197.3.2 p., 253.4 p.). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis pasireiškia būtent tuo, kad jis iki nurodyto termino (2015 m. rugsėjo 30 d.) neįvykdė Paramos sutarties sąlygų, t. y. neįvykdė projekto ir nepradėjo vykdyti veiklos. Agentūros vertinimu, sankcija pareiškėjui pritaikyta pagrįstai ir teisėtai pritaikius teisės normas ir nustačius faktus, t. y. skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius Agentūros kompetenciją ir ginčo dalyko turinį.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Ministerija nurodė, kad Projekto įgyvendinimo pabaigoje pastato statyba turėjo būti pabaigta ir pastatas turėjo būti naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti. Paramos gavėjas, 2015 m. rugsėjo 30 d. teikdamas IV mokėjimo prašymą, nepateikė atliktų investicijų, pastato statybos užbaigimo dokumentų. Pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių, nes pastatas, kuriam nepateiktas statybos užbaigimo dokumentas, nėra toks, kurį galima naudoti turizmo paslaugoms teikti. Ministerija paaiškino, kad įvertinusi faktines aplinkybes ir Agentūros nustatytus pažeidimus, atsižvelgusi į Agentūros pateiktą informaciją, įvertinusi padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu, nutarė pritarti Agentūros sprendimui pareiškėjui A. G. taikyti sankciją – susigrąžinti 84 264,46 Eur ir neskirti 95 130,00 Eur paramos sumos, nutraukiant Paramos sutartį.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.
11. Teismas vertino ginčo teisiniams santykiams taikytų aktualių teisės aktų nuostatas, t. y. į Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, Administravimo taisyklių 3.29 ir 197 punktų, Įgyvendinimo taisyklių 30, 31 ir 60 punktų nuostatas, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 4 ir 7.1.1 punktus bei į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 71 straipsnio 1 dalį.
12. Teismas taip pat atsižvelgė į Paramos sutarties 5, 17.10, 20.1, 26.3 bei 26.4 punktus, ir įvertinęs pareiškėjo skundo turinį nustatė, kad pareiškėjas, kaip aplinkybes, sukliudžiusias jam laiku įgyvendinti projektą, nurodė Agentūros (pavyzdžiui, ilgas paraiškos vertinimas) ir rangovo UAB „TMT investicijos“ veiksmus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ne Agentūros neveikimas ar galimai neteisėti rangovo veiksmai, o paties pareiškėjo veiksmai nulėmė, jog Projektas nebuvo įgyvendintas ir nebuvo pasiekti projekto tikslai. Pirma, pareiškėjas neskundė jokių tarpinių Agentūros veiksmų, o už rangovo UAB „TMT investicijos“ veiksmus prieš Agentūrą atsako pats pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė Agentūros veiksmus – ilgas paraiškos svarstymas – įvykusius 2012–2013 metais, kurių, nepaisant to, iki šiol nėra skundęs ir toliau sudarinėjo susitarimus, nustatydamas terminus ir projekto įvykdymo datas. Antra, pareiškėjui ne kartą jau buvo pratęsti terminai Projektui įvykdyti (2015 m. liepos 13 d. bei 2015 m. rugpjūčio 18 d.). Trečia, pareiškėjas aiškiai nevienareikšmiškai pats savo noru ir laisva valia įsipareigojo užbaigti projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Teismas pažymėjo, kad šį paskutinį įsipareigojimą pareiškėjas prisiėmė 2015 m. rugpjūčio 18 d., žinodamas apie, kaip jis teigia, Agentūros ir rangovo UAB „TMT investicijos“ veiksmus. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pateisinančiomis projekto neužbaigimą Paramos sutartyje nurodytu terminu, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad Agentūros veiksmų laisvę ribojo galutiniai projekto lėšų administravimui nustatyti terminai, kurių Agentūra pratęsti neturėjo galimybės, o pareiškėjas apie tai žinojo, pasirašydamas Paramos sutartį. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties, Įgyvendinimo taisyklių bei Administravimo taisyklių nuostatas, taigi Agentūra turėjo teisinį pagrindą imtis poveikio priemonių.
13. Iš atsakovo Sprendimo ir pateiktų į bylą su šio sprendimo priėmimu susijusių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjo atlikto pažeidimo esmė yra praleisti projekto įvykdymo terminai ir nevykdoma veikla. Tuo pagrindu, atsakovas skundžiamu Sprendimu už pareiškėjo pažeidimus pritaikė lėšų susigrąžinimo, lėšų neskyrimo, nutraukiant Paramos sutartį, sankcijas, kurios pareiškėjo požiūriu yra neproporcingos.
14. Teismas pažymėjo, kad vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas. Teismo nuomone, vertinant atsakovo priimtų poveikio priemonių proporcingumą, reikia įvertinti, ar pasirinkta priemonė yra būtina ir tinkama siekiamam tikslui pasiekti, ar pasirinkta priemone yra užkardomas pažeidimas, kuris prieštarauja paramos projekto tikslams ir uždaviniams. Nustatant, ar sankcija yra proporcinga, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį – šiuo konkrečiu atveju – nustatytų terminų nesilaikymas, projektų tikslų neįvykdymas.
15. Pareiškėjo paraiškoje nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – plėtoti kokybiškas kaimo turizmo paslaugas teikiančią sodybą, pritraukti ir aptarnauti poilsiautojų srautus, užtikrinant vietinių prekių ir paslaugų pardavimo apimčių bei kokybės didėjimą, paįvairinti sodybos teikiamas kokybiškas kaimo turizmo paslaugas turistams ir sudaryti galimybę vienu metu priimti didesnį poilsiautojų skaičių, o uždaviniai – naujo pastato, kuris bus skirtas kaimo turizmo paslaugoms teikti statyba, taip pat privažiuojamo kelio asfaltavimas ir žoliapjovės, skirtos sodybos aplinkai prižiūrėti, įsigijimas. Paramos sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad, parama paramos gavėjui suteikiama tik tada, jei paramos gavėjas įvykdys projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (5.1 punktas) bei nustatytu terminu ir tvarka pateiks Agentūrai mokėjimo prašymus ir kitus dokumentus, reikalingus vertinti mokėjimo prašymus (5.3 punktas).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad projekto įgyvendinimo pabaigos dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d., pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas reiškė, jog darbai, kurių atlikimo išlaidas prašoma kompensuoti šiuo mokėjimo prašymu, yra atlikti ir/ar tuo pačiu tai reiškia, jog Projektas įvykdytas ir numatyta vykdyti veikla turi būti įgyvendinama.
17. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sudarius Paramos sutartį ir ją vykdant, jis pagrįstai tikėjosi, kad pasieks Projekto tikslus, visą projekto vykdymo laiką Agentūrą informavo apie visus galimus nukrypimus nuo projekto vykdymo sąlygų, kreipėsi dėl projekto įgyvendinimo terminų pratęsimo, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, lemiančias terminų pratęsimo būtinumą ir tokias aplinkybes nurodė.
18. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant teisėtų lūkesčių principą, teismas sprendė, kad pareiškėjas šį principą interpretuoja netinkamai. Pažymėjo, kad sutartinius įsipareigojimus turi vykdyti ir jų laikytis ne tik viena iš Paramos sutarties šalių, t. y. šiuo atveju ne tik Agentūra, bet ir pats pareiškėjas. Galiojančių teisės aktų reikalavimų ir sutartinių įsipareigojimų netinkamas laikymasis ir vykdymas negali būti pateisinamas teisėtų lūkesčių principu.
19. Pripažinęs, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skirta sankcija yra proporcinga ir nepažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
21. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, neįsigilinęs į pareiškėjo prašymą ir jį pagrindžiančius duomenis, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti bylą. Pareiškėjas pažymi, kad jam neturint byloje kvalifikuotos teisinės gynybos, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
23. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. rugsėjo 12 d. jis teismui pateikė prašymą suteikti jam prieigą prie elektroninės bylos Nr. eI-5887-1047/2016, teisminio proceso numeris 3-61-3-00533-2016-3, kortelės, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta ir prieiga prie elektroninės bylos pareiškėjui nebuvo suteikta. Be to, 2016 m. spalio 29 d. pareiškėjas el. laišku adresu vilniaus.administracinis@teismas.lt informavo teismą, jog negalės atvykti į paskirtą bylos nagrinėjimą dėl sunkios sveikatos būklės, nurodydamas, jog 2016 m. spalio 31 d. yra guldomas į ligoninę, pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, prašė atsižvelgti į nedalyvavimo posėdyje priežastį, laikyti ją svarbia ir perkelti bylos nagrinėjimą kitai datai, nes bylos nagrinėjime pageidauja dalyvauti ir pasisakyti pats asmeniškai. Teismo posėdžio dieną 2016 m. spalio 31 d., 08.50 val. pareiškėjas skambino į teismo rūmus bendruoju telefonu, kalbėjo su posėdžių sekretore, dar kartą informavo apie savo ligą, rūpinosi, kad byla nebūtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, nurodė gydymo įstaigą, kurioje yra gydomas bei gydančio gydytojo kontaktus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, ir jo niekam neatstovaujant. Pareiškėjo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą procesą.
24. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jis, neatvykdamas į procesą pirmosios instancijos teisme, būtų elgęsis nesąžiningai, vilkinęs greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidęs draudimo piktnaudžiauti procesu principą, dėl ko jo prašymas galėtų būti netenkinamas. Pareiškėjui nedalyvaujant procese, byla buvo išnagrinėta išklausius tik vienos pusės argumentus, todėl teismas pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str. 1 d.), bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. l d.), kas laikytina pakankamu pagrindu teismo sprendimui panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės, pareiškėjas nurodo, kad teismas neištyrė ir nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl Agentūros atliktų pažeidimų, administruojant Projektą, kurie tiesiogiai įtakojo negalėjimo laiku pateikti statybos užbaigimo akto nustatytu terminu priežastis, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino priimtų sankcijų (susigrąžinimo ir nemokėjimo) proporcingumo kontekste.
26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Administravimo taisyklių 33 punktą (Įgyvendinimo taisyklių 44 punktą) ir pažymi, kad pareiškėjo teikta Paramos paraiška Agentūroje užregistruota 2012 m. gegužės 30 d., Paramos sutartis sudaryta 2013 m. balandžio 5 d., t. y. Agentūra pažeidė Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklėse reglamentuotą trijų mėnesių terminą Paramos paraiškos vertinimui, todėl nepagrįstai ilgai nebuvo pasirašyta Paramos sutartis.
27. Dėl Agentūros padaryto Paramos paraiškos vertinimo termino pažeidimo, pareiškėjas prarado finansavimą iš fizinių asmenų, todėl iškilo grėsmė tolimesniam Projekto įgyvendinimui, tapo sunku savalaikiai vykdyti Projektą susitartais terminais, tarp jų, laiku teikti mokėjimo prašymus.
28. Pareiškėjas pažymi, jog neskundė Agentūros veiksmų, nes iškilusius klausimus tikėjosi išspręsti operatyviai, sutarties šalims bendradarbiaujant.
29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Administravimo taisyklių 118 punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte nustatytą 30 dienų terminą, per kurį po gavimo turi būti įvertintas mokėjimo prašymas, ir pažymi, kad I mokėjimo prašymas Agentūrai buvo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 25 d., o paramos suma (21 685,78 EUR) pagal šį prašymą pareiškėjui buvo išmokėta tik 2015 m. liepos 23 d.
30. Pasak pareiškėjo, negavus finansavimo iš fizinių asmenų, paskolą suteikti sutiko UAB „Medicinos bankas“. 2014 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai 2014 m. lapkričio 4 d. UAB „Medicinos bankas“ raštą Nr. 574 „Dėl banko sprendimo suteikti kreditą“, kuriuo UAB „Medicinos bankas“ papildomai pažymėjo, kad raštas netenka galios, jeigu kredito sutartis nebus pasirašyta iki 2015 m. sausio 3 d. Tačiau Agentūra visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktą minėtą UAB „Medicinos bankas“ raštą, nepagrįstai vilkino lėšų už I projekto etapą išmokėjimą, dėl ko pareiškėjas neteko finansavimo ir iš UAB „Medicinos bankas“, kas padarė įtaką tolimesniems Projekto vykdymo vėlavimams.
31. Pareiškėjo teigimu, teisingam bylos išnagrinėjimui aktualu gauti telefoninių pokalbių, susijusių su pareiškėju, vykusių tarp Agentūros ir UAB „Medicinos bankas“ įrašus.
32. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūra, aukščiau minėtais veiksmais pati lėmė Paramos sutarties pažeidimą, todėl šiuo pagrindu negali visos atsakomybės už netinkamą Paramos sutarties vykdymą perkelti pareiškėjui.
33. Pareiškėjas nurodo, kad visos lėšos pagal mokėjimo prašymus, tarp jų ir pagal IV mokėjimo prašymą, dėl kurio taikyta neišmokėjimo sankcija, yra įsisavintos, be to, Agentūros veiksmai prisidėjo prie vėlavimo gauti statybos užbaigimo aktą, todėl mano, kad sunkiausia poveikio priemonė pareiškėjui buvo pritaikyta nepagrįstai.
34. Pasak pareiškėjo, iš ginčijamo Agentūros Sprendimo matyti, kad jame nėra analizuotos aplinkybės dėl kurių projektas nebuvo įgyvendintas laiku, ar dėl to yra kaltas pareiškėjas, ar egzistavo kitos aplinkybės nepriklausančios nuo pareiškėjo valios. Agentūros pozicija pasireiškė tik formaliu padaryto pažeidimo fakto konstatavimu.
35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Projekto įvykdymui jam buvo suteiktas ypatingai trumpas laikas, nes pirmosios lėšos kaimo turizmo objektų statybai buvo suteiktos 2015 m. liepos 23 d., antras mokėjimas atliktas 2015 m. liepos 24 d., trečias mokėjimas – 2015 m. lapkričio 6 d., o projektas turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. per du mėnesius pareiškėjas turėjo atlikti statybos darbų už 178 314,22 Eur. Nurodo, kad pastato baigtumas yra 100 proc.
36. Pareiškėjas pastebi, kad teikiamos paramos programavimo laikotarpis 2007–2013 m. Nors 2013 m. sutampa su programavimo laikotarpio pabaiga, tai nėra plano įgyvendinimo pabaiga – jis įgyvendinamas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 visos patirtos išlaidos turi būti pateiktos ir apskaitytos Europos Komisijoje iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis mokėjimo prašymas buvo pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir pažeidimai nenustatyti, Agentūra turėjo galimybę paramos lėšas užsakyti iki 2015 m. gruodžio 31 d.
37. Mano, kad jam paskirta poveikio priemonė savo griežtumu yra neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, dėl ko negali būti pripažinta pagrįsta bei teisinga.
38. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
39. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Agentūra atsiliepime dėsto faktines bylos aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.
40. Agentūros nuomone, Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Agentūros Sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos Paramos sutarties nuostatos.
41. Vien tai, jog pareiškėjas nesutiko su ginčijamą Sprendimą priėmusios Agentūros atliktu veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti negaliojančiu ir neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Agentūros Sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti, nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Agentūros Sprendimo pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas Sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o Sprendimu sukeltas teisines pasekmes pareiškėjas aiškiai suprato. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, todėl jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
43. Ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą, atkreipia dėmesį į ABTĮ 77 straipsnio 1 ir 3 dalis ir pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė atidėti posėdį, kad galėtų tinkamai pasirūpinti atstovavimu bylos nagrinėjime, jo prašymas buvo tenkintas.
44. 2016 m. spalio 28 d., likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio dienos, pareiškėjas vėl pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, argumentuodamas tuo, jog yra guldomas į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno klinikų Neurologijos skyrių, tačiau dokumentų, kuriuose būtų patvirtinta, kad būtent 2016 m. spalio 31 d. jis yra guldomas į VšĮ Kauno klinikų Neurologijos skyrių nepateikė.
45. Ministerija pažymi, kad teismui 2016 m. rugsėjo 12 d. atidėjus posėdį, pareiškėjas jo tinkamu atstovavimu iki kito teismo posėdžio, t. y. 2016 m. spalio 31 d., nepasirūpino, todėl jo argumentai, kad teismas pažeidė jo teisę į teisingą procesą, Ministerijos nuomone, yra nepagrįsti.
k o n s t a t u o j a:
IV.
47. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SKP-489, kuriuo nuspręsta pareiškėjui taikyti išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo ir 95 130,00 Eur paramos sumos neskyrimo sankcijas, nutraukiant Paramos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
48. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad Paramos gavėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikdamas mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KK-12-1-010327-MP004 (galutinis) nepateikė pastato statybos užbaigimo dokumentų, nors projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki nurodytos datos pastatas turėjo būti pastatytas ir naudojamas Projekte numatytai veiklai vykdyti, tuo pažeisdamas Įgyvendinimo taisyklių 31 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 3.29 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 2 dalį, Paramos sutarties 5.1 punktą, 17.10 punktą. Be to, Paramos gavėjas nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, nes pastatas, kai nepateiktas jo statybos užbaigimo dokumentas, negali būti naudojamas turizmo paslaugoms teikti.
49. Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 72 punktu, Administravimo taisyklių 197.2.12 punktu, 197.3.1 punktu, 197.3.2 punktu, 197.3.14 punktu.
50. Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros 2013 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta paramos sutartis Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodyboje“ taikoma 2012 metų paraiškoms“, kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodybos „Gaižuvėlė“ plėtra“ Nr. 3KT-KK-12-1-010327-PR001 iki 2014-09-30.
51. Pareiškėjas per Projekto įvykdymui nustatytą terminą (iki 2014 m. rugsėjo 30 d.) šio Projekto, neįvykdė, ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Galiausiai nustatytas galutinis Projekto įvykdymo terminas 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau pareiškėjas ir iki šios datos visiškai projekto neįgyvendino ir negalėjo vykdyti numatytos veiklos.
52. Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime skiriama sankcija visiškai nėra individualizuota. Todėl Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgių išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo ir paramos neskyrimo sankcijas, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 17 punkte nurodyta, jog sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Taigi nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas iš dalies įvykdytas.
53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
54. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjas projektą vykdė, tačiau dėl vykdymo eigoje kilusių projekto finansavimo nesklandumų ir kilusio ginčo su rangovu UAB „TMT investicijos“ nespėjo jo numatytais terminais užbaigti. Paramos gavėjas atsakovą informavo, jog dėl statinio projekto pakeitimo atsirado papildomų darbų (privažiavimo ir įėjimo kelio, stiklinio tambūro, pagrindinio ir 2 priešgaisrinių laiptų įrengimas). Be to, iki pilno pastato užbaigimo nuosavomis lėšomis, Paramos gavėjas turėjo atlikti vidaus apdailą, kurios įrengimas papildomai kainavo apie 20 000 Eur. Taigi nuosavomis lėšomis privalėjo dar atlikti darbų apytikriai už 40 000 Eur. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog iki 2015 m. rugsėjo 30 d. visi statybos darbai, įsipareigoti atlikti su paramos lėšomis, įvykdyti laiku, o šiuo metu vykdomi užbaigiamieji darbai nuosavomis lėšomis ir tuo pačiu ruošiamas objekto pridavimas. Tuo tarpu priimdama ginčijamą sprendimą visų šių aplinkybių Nacionalinė mokėjimo agentūra nevertino, t. y. pareiškėjo mokėjimo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad įgyvendindamas projektą „Kaimo turizmo sodybos „Gaižuvėlė" plėtra", galėjo pažeisti Paramos sutarties sąlygas - kartu su mokėjimo prašymu nepateikė statybos užbaigimo akto bei nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių.
55. Atsakovo 2015 m. lapkričio 25 d. pranešime apie patikros vietoje rezultatus Nr. S-VK-0174872-79 užfiksuota, kad patikros vietoje metu pateikti išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų originalai, taip pat nustatyta, jog darbai pagal pateiktus atliktų darbų aktus 2015/09/25 ir S001-A001 atlikti (žr. priedus nuo Nr.1 iki Nr.12). Šio patikrinimo vietoje metu kaip trūkumas įvardijamas tai, kad nepateikti projekto „Kaimo turizmo sodybos „Gaižuvėlė" plėtra" statybos užbaigimo aktas ir išrašas iš nekilnojamojo turto registro.
56. Taigi patikros metu Projekte numatyti statybos darbai, finansuojami Projekto lėšomis, realiai buvo atlikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu statybos užbaigimo aktas bei išrašas iš nekilnojamojo turto registro negalėjo būti pateikti, kadangi nebuvo baigtas įrengti statinio vidus, kurio įrengimas finansuojamas pareiškėjo nuosavomis lėšomis. Vertinant Projekto įgyvendinimo procesą, darytina išvada, kad jo įvykdymą lėmė ir kiti objektyvus veiksniai (pavyzdžiui, ginčai su rangovais, nenumatytų darbų atlikimas, pirmosios lėšos projektui finansuoti buvo pervestos tik 2015 m. liepos 23 d. ir pan.), kurių atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą visiškai nevertino. Netgi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Komisijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento, kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudarytos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, 2015 m. liepos 2 d. posėdžio protokole Nr. 8 D-325 (5.50) fiksuota, kad nutarta atsižvelgiant į pateiktą medžiagą ir posėdžio metu išsakytus argumentus, nepritarti Agentūros sprendimui inicijuoti paramos sutarties nutraukimą ir neišmokėti paramos pagal pateiktus mokėjimo prašymus bei pavesta Agentūrai ne vėliau kaip per dvi savaites iš naujo paskaičiuoti taikytinos sankcijos dydį, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir padarytų pažeidimų sunkumą, bei kompensuoti už atliktus darbus pagal pirmą ir antrą mokėjimo prašymus. Tokie Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai niekaip nedera su gero administravimo ir objektyvumo principais.
57. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 6 d. išdavė pareiškėjui statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-20-170206-00114. Byloje pateiktos sąskaitos faktūros, kurios rodo, kad pareiškėjas vykdo Projekte numatytą veiklą. Taigi Projektas įvykdytas visiškai.
58. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. SKP-489 nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjui taikytų konkrečių sankcijų dydžių, t. y. skirtos sankcijos nebuvo visiškai individualizuotos, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Vertinant patikros, atliktos 2015 m. lapkričio 25 d., vietoje rezultatus (Projekto finansuojamomis lėšomis statybos darbai atlikti, o kaip trūkumai įvardijama tai, jog nepateikti statybos užbaigimo aktas ir išrašas iš nekilnojamojo turo registro) tik iš dalies pagrįstais galima pripažinti Agentūros argumentus, kad nepasiektas Projekto tikslas ir rezultatas. Tinkamai neįvertinęs situacijos, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad skundžiamas sprendimas Nr. SKP-489 yra teisėtas ir pagrįstas, skirta sankcija yra proporcinga ir nepažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimų.
59. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis). Todėl panaikinus sprendimo dalį dėl pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos sankcijos, Agentūra turėtų iš naujo spręsti dėl pareiškėjui už nustatyto Paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuojant, ir priimti naują sprendimą.
60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog teisė skirti sankcijas už pareiškėjo padarytą pažeidimą teisės aktuose suteikta Agentūrai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepilnai ir nevisapusiškai, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SKP-489 dalis, kurioje pareiškėjui paskirtos sankcijos už sprendime nustatytus pažeidimus, naikinama ir sankcijų pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimas perduodamas Agentūrai nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SKP-489 dalį, kurioje pareiškėjui taikytos išmokėtos 84 264,26 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo ir 95 130,00 Eur paramos sumos neskyrimo sankcijos, nutraukiant Paramos sutartį, ir perduoti sankcijų pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.