Administracinė byla Nr. AS-490-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00943-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3; 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. A., E. D., B. U. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. A., E. D., B. U. ir V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

2017 m. balandžio 19 d. teisme gautas pareiškėjų D. A., E. D., B. U. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintas skundas, kuriame pareiškėjai prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. 495F-3174-(14.49.104.);

2) panaikinti NŽT 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. 133-412-17.5;

3) panaikinti NŽT 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-550-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė“ dalį, kurioje Z. S. įrašyta pagal prašymo padavimo datą – 2001 m. spalio 18 d., o E. D., A. D. ir G. U. – pagal prašymo padavimo datą 2001 m. gruodžio 17 d.;

4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti Z. S., E. D., A. D. ir G. U. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jų pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. rugsėjo 24 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-550-(14.49.2) patvirtintos Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės, apskundimo galimybių teismas nurodė, kad byloje nėra pateiktų duomenų, jog pareiškėjai yra pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). atsižvelgęs į tai, teismas šią skundo dalį atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Teismas pažymėjo, kad, atsisakius priimti minėtą reikalavimą, negali būti priimtas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti Z. S., E. D., A. D. ir G. U. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jų pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. rugsėjo 24 d.

Dėl NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 133-412-17.5 teismas nurodė, kad šis sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) patvirtintos pretendentų eilės privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) šiuo metu yra panaikintas, taigi nebesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl dėl jo priimtas NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 133-412-17.5 taip pat teismo laikytas nebesukeliančiu pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl teismas reikalavimą panaikinti NŽT 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. 133-412-17.5 atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. 495F-3174-(14.49.104.) teismas nustatė, kad šiuo aktu pareiškėjai V. S. ir E. D. informuojami apie S. S. ir E. D. eilės numerį sąraše piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Atsižvelgęs į ginčijamą akto pobūdį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjų teises ar pareigas , todėl šį reikalavimą atsisakė nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

II.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą priimti.

Nesutinka, kad 2017 m. spalio 19 d. raštas pareiškėjams nesukuria teisių ir pareigų: būtent šiuo raštu NŽT išreiškė savo poziciją ir atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl eilės patikslinimo. Nesutinka, kad, panaikinus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymą, pareiškėjai iš naujo turi naudotis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Akcentuoja, kad pareiškėjai ginčija ne eilės numerį, o įrašymo pagrindą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo įsakymai yra keičiami kelis kartus per metus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų D. A., E. D., B. U. ir V. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad pareiškėjai teisme siekia iškelti ginčą, susijusį su eiliškumo nustatymu, sudarant piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, sąrašą.

Šiuo tikslu pareiškėjai teismui pateikė skundą dėl NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 133-412-17.5, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) patvirtintos pretendentų eilės privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Aptartą skundo dalį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, konstatavęs, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) yra panaikintas, taigi nebesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl dėl jo priimtas NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 133-412-17.5 taip pat teismo laikytas nebesukeliančiu pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, todėl teismas reikalavimą panaikinti NŽT 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. 133-412-17.5 atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir akcentuoja, kad jog pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – nebesukelia pareiškėjams teisių ir pareigų). Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁴⁶-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁴⁴²-505/2009).

Vadovaudamiesi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) patvirtintos pretendentų eilės; sulaukę ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusios institucijos sprendimo, t. y. NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo, pareiškėjai su skundu kreipėsi į administracinį teismą.

Kaip matyti iš šių aplinkybių, pareiškėjai pasinaudojo ginčų išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka, kaip tą padaryti juos įpareigoja teisės aktai, todėl teisėtai ir pagrįstai su skundu dėl NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimo kreipėsi į administracinį teismą.

Pažymėtina, kad vien pati aplinkybė, jog siekiamas nuginčyti NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) yra paties atsakovo panaikintas, nelemia išvados dėl galimo pareiškėjų teisės pažeidimo nebuvimo: teismas administracinių aktų teisėtumą tikrina jų priėmimo metu galiojusių teisės aktų ir buvusių faktinių aplinkybių kontekste ir tik tuomet priima galutinį sprendimą dėl suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo. Šios bylos aspektu pažymėtina, kad siekiamo nuginčyti NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali turėti potencialią įtaką ir vėlesniems atsakovo aktams dėl pretendentų eilių sudarymo.

Atsižvelgusi į šiuos motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog NŽT 2017 vasario 15 d. sprendimas Nr. 133-412-17.5 nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjams, todėl šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo kartu su išvestiniu pareiškėjų reikalavimu – įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti Z. S., E. D., A. D. ir G. U. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jų pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. rugsėjo 24 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai, ginčydami NŽT 2017 vasario 15 d. sprendimą Nr. 133-412-17.5, priimtą ginčą nagrinėjant privaloma ikiteismine tvarka, nereiškė reikalavimo panaikinti NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) (jo dalies), todėl šiuo aspektu, iš naujo sprendžiant skundo priėmimo klausimą, svarstytinas skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti 2016 m. spalio 19 d. raštą Nr. 495F-3174-(14.49.104.) (dėl šio rašto informacinio pobūdžio, t. y. nepatenkančio į administracinių teismų kompetenciją) bei 2017 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-550-(14.49.2.) (dėl nepasinaudojimo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.) vertinimu, todėl iš naujo šių motyvų nekartoja ir konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą tenkina iš dalies, panaikina dalį pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą dėl NŽT 2017 vasario 15 d. sprendimo Nr. 133-412-17.5 panaikinimo, ir grąžina šio reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. A., E. D., B. U. ir V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 vasario 15 d. sprendimo Nr. 133-412-17.5 panaikinimo, ir grąžinti šio skundo reikalavimo bei su juo susijusio išvestinio reikalavimo – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių įrašyti Z. S., E. D., A. D. ir G. U. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal jų pirminio prašymo pateikimo datą – 1991 m. rugsėjo 24 d. – priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai	Arūnas Dirvonas
	Stasys Gagys
	Romanas Klišauskas