Administracinė byla Nr. eA-506-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00585-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Atžalynas-D“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Atžalynas-D“ skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Smėlio pilys“) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.  Pareiškėjas sodininkų bendrija „Atžalynas-D“ (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. LHP.10-38 (16.7.1.10.11) (toliau – 2017 m. sausio 23 d. sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2017 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 2.10-1473 (16.3.187.10.12) (toliau – 2017 m. vasario 8 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrija, pastebėjusi, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Objektas), ketinama neteisėtai vykdyti veiklą, kuri pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir SBĮ) mėgėjų sodų teritorijoje negalima, 2016 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Departamentą ir sodo sklypo savininką – UAB „Nevis“. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2.10-6736(16.7.4.10.11) informavo Bendriją, kad jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nėra pateikę Departamentui paraiškos gauti leidimą-higienos pasą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą šiuo adresu. Matydama, kad Objekte neteisėtai pradėta vykdyti ikimokyklinio ugdymo veikla, Bendrija 2016 m. spalio 17 d. raštu  Nr. 8 kreipėsi į Departamentą, kad jis atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsakovas atsakė 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2.108744(16.4.1.10.12), kuriame nurodė, kad atliko Objekto patikrinimą ir nustatė, jog VšĮ „Smėlio pilys“ vykdo ikimokyklinio ugdymo veiklą neturėdama leidimo-higienos paso, tačiau 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė paraišką šiam dokumentui gauti. Bendrija 2016 m. gruodžio 6 d. raštu ir 2016 m. gruodžio 28 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Departamentą, atkreipdama atsakovo dėmesį į tai, kad Bendrijos teritorijoje negali būti vykdomos bet kokios veiklos, kurios prieštarauja minėtų teisės aktų nuostatose įtvirtintiems sodininkų bendrijos teisėtiems tikslams, todėl leidimo-higienos paso išdavimas ikimokyklinio ugdymo veiklai Bendrijos teritorijoje negalimas ir prašė neišduoti leidimo-higienos paso. Bendrija 2017 m. sausio 17 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą dėl  neteisėtos veiklos (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. Bendrijos mėgėjų sodo teritorijoje, nutraukimo. Atsakovas 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr.2.10-1473 (16.3.187.10.12) atsakė Bendrijai, kad 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. LHP.10-38(16.7.1.10.11) išdavė VšĮ „Smėlio pilys“ leidimą-higienos pasą vykdyti ugdymo veiklą – ikimokyklinio ugdymo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

3.  Pareiškėjas pažymėjo, jog mėgėjų sodo teritorijoje negali būti vykdoma ūkinė – komercinė veikla, kuri prieštarauja SBĮ įtvirtintiems sodininkų bendrijų veiklos tikslams ir vidaus tvarkos taisyklėms. Atsakovui leidus trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrijos teritorijos sodo sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdyti veiklą, kuri pagal SBĮ negalima kaip neatitinkanti mėgėjų sodo teritorijos veiklos tikslų, ginčui aktualus mėgėjų sodo teritorijos sodo sklypas faktiškai nebenaudojamas pagal įstatymu numatytą pagrindinę  naudojimo paskirtį. Keliamam ginčui aktualiu laikotarpiu Bendrija veikė ir šiuo metu veikia pagal Bendrijos įstatus (toliau – ir Įstatai), patvirtintus Bendrijos narių 2015 m. vasario 28 d. susirinkime ir įregistruotus juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka, bei Vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Bendrijos narių 2013 m. kovo 2 d. susirinkime (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šie Bendrijos veiklos dokumentai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu (toliau – ir CK), SBĮ, juose nėra nustatyta taisyklių, kurios prieštarautų šiems ir kitiems galiojantiems įstatymams. Įstatai ir Vidaus tvarkos taisyklės nėra nuginčyti teisme teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl yra privalomi kiekvienam Bendrijos teritorijoje esančio mėgėjų sodo sklypo naudotojui, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, mėgėjų sodo sklypo naudotojui. Tiek SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje, tiek Vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad Bendrijos teritorijoje draudžiama veikla, kuri  tiesiogiai nesusijusi mėgėjų sodininkyste. Bendrija, pabrėždama įstatymų viršenybės principą prieš juos įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, teigė, kad ji savo 2017 m. sausio 17 d. skundu ir ankstesniais skundais pagrįstai ir teisėtai reikalavo, kad atsakovas atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus nutraukiant Bendrijos teritorijoje mėgėjų sodo sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, veiklą, kuri niekaip nesusijusi su Bendrijos veiklos tikslais ir jiems prieštarauja (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 4 dalis, Bendrijos įstatų 11 punktas, Vidaus tvarkos taisyklių 4, 7 ir 8 punktai).

4.  Atsakovas, nagrinėdamas Bendrijos 2017 m. sausio 17 d. skundą ir priimdamas dėl jo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą, taip pat 2017 sausio 23 d. sprendimą, nepaisė Departamento nuostatų 4 punkto reikalavimų. Atsakovas 2017 m. vasario 8 d. sprendimo nepagrindė jokiais įstatymais, abstrakčiai paminėjo Leidimų išdavimo taisykles, nenurodydamas jokios konkrečios jų normos. Abstrakčiai paminėjęs šį teisės aktą, atsakovas nurodė sprendimo turinio neatitinkantį teiginį „vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais“, o po to pažymėjo, kad pagal Statinių naudojimo ne pagal paskirtį tvarkos 4 punktą, ikimokyklinio ugdymo veikla galima ir vieno buto gyvenamajame name. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą-higienos pasą, o 2017 m. sausio 25 d. atliko objekte operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Minėtas skundžiamo sprendimo turinys patvirtino, kad atsakovas į Bendrovės 2017 m. sausio 17 d. skundą atsakė formaliai. Atsakovas neatsakė į Bendrijos 2017 m. sausio 17 d. skundo esminius argumentus, jog Bendrijos teritorijoje esančiame sodo sklype ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) ikimokyklinio ugdymo veikla negalima, kaip prieštaraujanti pirmiau minėtiems Bendrijos veiklos teisėtiems tikslams, kurie Bendrijai kyla iš SBĮ ir jį įgyvendinančių Bendrijos įstatų bei Vidaus tvarkos taisyklių. Skundžiamame sprendime nebuvo jokių atsakovo motyvų, kurie objektyviai nustatytinomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais įstatymų lygmenyje paneigtų Bendrijos skundo argumentus, kad leidimo-higienos paso išdavimas Bendrijos teritorijos mėgėjų sodo sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklai, kuri nesusijusi su Bendrijos veiklos tikslais, prieštarauja SBĮ, Bendrijos įstatų ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatoms, pažeidžia Bendrijos teises ir teisėtus interesus, todėl leidimas negali būti išduotas.

5.  Atsakovo priimti ir Bendrijos skundžiami sprendimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, Bendrijos teises ir teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Dėl atsakovo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo teiginių, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punktą ikimokyklinio ugdymo veikla galima ir vieno buto gyvenamajame name, pareiškėjas pabrėžė, kad esant teisės aktų konkurencijai pagal teisės aktų hierarchijos principą, taikomas aukštesnės galios teisės aktas. Atsakovo nurodytame Tvarkos 4 punkte išdėstyta, kokių rūšių veiklos galimos vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name, tačiau šios poįstatyminio teisės akto normos taikymas neatsiejamas nuo jos 3 punkto, pagal kurį gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, galima Tvarkos 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Šiuo atveju leidimo išdavimas pažeidžia mėgėjų sodo teritorijos bendruomenės gyvenimo ir mėgėjiškos sodininkystės veiklos sąlygas, nes trikdo nusistovėjusį bendruomenės gyvenimą ir vidaus tvarką siekiant įstatymo nustatytų tikslų.

6.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7.  Atsakovas nurodė, kad pagal pateiktą paraišką gauti leidimą-higienos pasą atlikus VšĮ „Smėlio pilys“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų atitikties vertinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad VšĮ „Smėlio pilys“ planuojama ikimokyklinio ugdymo veikla vykdoma vienbutyje gyvenamajame name ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl 2017 m. sausio 23 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti VšĮ „Smėlio pilys“ leidimą-higienos pasą vykdyti ikimokyklinei ugdymo veiklai. Taip pat akcentavo, kad SBĮ imperatyviai nenurodo, jog bendrijos teritorijoje draudžiama užsiimti ikimokyklinio ugdymo (kaip ir kokia nors kita konkrečia) veikla. Be to, Departamentas teisės aktais nėra įpareigotas analizuoti ir vertinti planuojamą vykdyti veiklą pagal sodininkų bendrijos narių išsikeltus veiklos tikslus, vertinami tik konkretūs, leidimų išdavimo taisyklėse nurodyti aspektai, kuriems atitinkant leidimas-higienos pasas turi būti išduodamas.

8.  Atsakovas atsiliepime teigė, kad Departamentas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu (raštu) atsakė pareiškėjui į 2017 m. sausio 17 d. skundą (atsiliepime klaidingai nurodyta skundo data – 2017 m. vasario 17 d.) dėl neteisėtos ikimokyklinio ugdymo veiklos nutraukimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai dėl Departamento skundžiamo rašto yra nepagrįsti ir klaidinantys. Skundžiamame rašte yra detaliai išaiškinama, kokiu pagrindu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo išduotas leidimas-higienos pasas, taip pat išdėstyta apskundimo tvarka.

 

II.

 

9.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo sodininkų bendrijos „Atžalynas-D“ skundą atmetė.

10.     Teismas nustatė, kad UAB „Nevis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuosavybės teisė įregistruota 2016 m. gegužės 17 d.), kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2016 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „Nevis“ ir VšĮ „Smėlio pilys“ buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Bendrija 2016 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į Departamentą, prašydama patikrinti, ar (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikimokyklinio ugdymo veikla Bendrijos teritorijoje pradėta teisėtai. Departamentas 2016 m. lapkričio 15 d. rašte nurodė, kad 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo metu nustatyta, jog VšĮ „Smėlio pilys“ ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros veikla buvo vykdoma neturint leidimo-higienos paso, tačiau VšĮ „Smėlio pilys“ Departamentui 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė paraišką leidimui-higienos pasui gauti. 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VšĮ „Smėlio pilys“ vykdo ikimokyklinio ugdymo veiklą, neturėdama leidimo-higienos paso, t. y. nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinto higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 4 punkto pažeidimas. Bendrija 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į Departamentą dėl trečiojo suinteresuoto asmens vykdomos veiklos. 2017 m. sausio 17 d. Bendrija Departamentui pateikė skundą dėl neteisėtos veiklos, kuriame nurodė, kad neteisėta veikla nenutraukta. 2017 m. sausio 23 d. Departamentas VšĮ „Smėlio pilys“ išdavė leidimą-higienos pasą Nr. LHP.10-38 (16.7.1.10.11) vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d. skundą, 2017 m. vasario 8 d. sprendime pareiškėjui išaiškino, kad leidimai-higienos pasai išduodami vadovaujantis Leidimų išdavimo taisyklėmis. Taip pat nurodė, jog atlikus veiklos sąlygų atitikties vertinimą nustatyta, kad VšĮ „Smėlio pilys“ planuojama ikimokyklinio ugdymo veikla vykdoma vienbutyje gyvenamajame name ir atitinka šiuo metu galiojančius visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl 2017 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas Nr. LHP.10-38 (16.7.1.10.11) išduoti leidimą-higienos pasą.

11.     Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl leidimo verstis ūkine komercine veikla, pažymėjo, jog sklypo savininkas savo nuosavybės teisę gali įgyvendinti įstatymuose nustatytais būdais (šiuo atveju, verstis ūkine komercine veikla), tačiau šie neturi pažeisti atskirų mėgėjų sodų teritorijoje esančių individualių sodo sklypų savininkų privačių, jų grupių ir viešų interesų, o atlikti privalo tik tas pareigas, kurios kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (pareiga nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį (SBĮ 22 straipsnio 5 dalis)). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus Bendrijos narių teisių pažeidimus (nuo ankstyvo ryto į Objektą važiuoja aptarnaujantis personalas ir automobiliai, todėl keliamas triukšmas gali turėti neigiamos įtakos mėgėjų sodo teritorijos asmenų aktyviam poilsiui, gyvenimo sąlygoms bei veiklai, Objekto atsiradimas mėgėjų sodo sklype didina vandens gręžinio apkrovas ir kt.), sprendė, jog jie grindžiami prielaidomis ir spėjimais, į bylą nepateikti jokie nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, o hipotetinio pobūdžio aiškinimai negali būti pagrindas pripažinti, kad VšĮ „Smėlio pilys“ vykdoma ūkinė komercinė veikla pažeidžia Bendrijos narių teises, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

12.     Nagrinėdamas 2017 m. sausio 23 d. sprendimo teisėtumą, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ neturi būti vadovaujamasi, nes jis yra žemesnės galios teisės aktas. Šiuo atveju būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir yra įtvirtinta, kad statiniai gali būti naudojami ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, t. y. šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar statinys gali būti naudojamas ne pagal paskirtį, turi būti vadovaujamasi minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Smėlio pilys“ ūkinę komercinę veiklą vykdo sodininkų bendrijoje, vienbučiame gyvenamajame name, nepažeidžiant visuomenės sveikatos saugos teisės aktų. Vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, jeigu ji atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose tai veiklai keliamus reikalavimus, nėra draudžiama, todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo neišduoti leidimo-higienos paso.

13.     Dėl 2017 m. vasario 8 d. sprendimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog minėtame sprendime buvo detaliai išaiškinta, kokiu pagrindu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo išduotas leidimas-higienos pasas, taip pat išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka.

 

III.

 

14.     Pareiškėjas sodininkų bendrija „Atžalynas-D“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.  Teismo sprendimo motyvai, jog ūkinė komercinė veikla mėgėjų sodo sklype yra leistina, pagrįsti su Bendrijos iškelto administracinio ginčo dalyku nesusijusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos citatomis bei SBĮ 22 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros sodininkų bendrijose.

14.2.  Bendrija skunde ir teismo posėdyje akcentavo, kad Departamentas leidimą-higienos pasą ūkinei komercinei veiklai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, viešoji įstaiga „Smėlio pilys“ išdavė teritorijoje, kurioje subjektų veiklą reglamentuoja specialus įstatymas – SBĮ, kuriuo atsakovas nepagrįstai nesivadovavo išduodamas leidimą. Tačiau teismas šių Bendrijos esminių motyvų dėl materialinės teisės normų taikymo sprendime nepaneigė ir dėl jų nepasisakė.

14.3.  Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs kai kurių Bendrijos skunde ir teismo posėdyje pateiktuose paaiškinimuose nurodytų esminių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, sprendime pateiktas įrodymų vertinimas yra formalus, netinkamas ir klaidingas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas nukrypo nuo suformuotos ABTĮ normų taikymo praktikos, priėmė ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkantį, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas sprendime nors ir paminėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus sprendžiant dėl leidimo-higienos paso išdavimo turi būti atliktas ūkinės komercinės veiklos sąlygų vertinimas surašant vertinimo pažymą ir joje pateikiant atitinkamas išvadas, tačiau sprendimą priėmė neįvertinęs aplinkybės, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo tokio dokumento į bylą nepateikė.

14.4.  Bendrija pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir teikdama apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad Departamento 2017 m. sausio 23 d. sprendimas išduoti leidimą ir 2017 m. vasario 8 d. sprendimas netenkinti su šio leidimo išdavimu susijusio Bendrijos skundo yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini vien dėl to, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies esminių reikalavimų, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas priimamą administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

14.5.  Teismas neatkreipė dėmesio į Bendrijos atstovų paaiškinimus (ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 d. prasme proceso šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų), kad Departamento patikrinimo akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir jomis pagrįstas Departamento 2017 m. vasario 8 d. sprendimas taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus aktas. 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo aktas nėra šios bylos ginčo dalykas, tačiau šis aktas buvo Departamento 2017 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2.10-1473 (16.3.187.10.12) priėmimo pagrindas, todėl teismas šiame akte ir jo prieduose nurodytų aplinkybių pagrįstumą turėjo įvertinti tikrindamas šio Departamento sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad patikrinimo akte minimos komunalinių atliekų išvežimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo sutartys nebuvo pateiktos nei Departamentui, nei teismui, sprendime pasisakė tik dėl patikrinimo akto pirmojo priedo, o antrojo priedo nevertino nenurodydamas jokių motyvų. Be to, teismas, nenurodydamas motyvų, sprendime nevertino 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akto priedo – 2016 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitos faktūros, kurią UAB „Vidurys“ (paslaugos tiekėjas) išrašė paslaugos pirkėjui UAB „Nevis“.

15.     Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16.     Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Smėlio pilys“ vykdoma ūkinė komercinė veikla vykdoma sodų bendrijoje, vienbučiame gyvenamajame name, nepažeidžiant šiuo metu galiojančių visuomenės sveikatos saugos teisės aktų, todėl atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais dėl 2017 m. sausio 23 d. leidimo-higienos paso Nr. LHP.10-38 (16.7.1.10.11) galiojimo panaikinimo. SBĮ imperatyvai nenurodo, jog sodininkų bendrijos teritorijoje draudžiama užsiimti ikimokyklinio ugdymo (kaip ir kokia nors kita konkrečia) veikla. Be to, Departamentas teisės aktais nėra įpareigotas analizuoti ir vertinti planuojamą vykdyti veiklą pagal sodininkų bendrijos narių išsikeltus veiklos tikslus. Išduotas leidimas-higienos pasas nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės nesilaikyti SBĮ.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

17.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento  2017 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. LHP.10-38 (16.7.1.10.11) ir Departamento 2017 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2.10-1473 (16.3.187.10.12) teisėtumo ir pagrįstumo.

18.     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių apeliacinio skundo ribos turėtų būti peržengtos.

19.     Pirmosios instancijos teismas atsakovo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo – Leidimo-higienos paso Nr. LHP.10-38 (16.7.1. 10.11) teisėtumą ir pagrįstumą grindė pirmiausia Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 6 dalies nuostatomis.

20.     Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (ginčui aktuali 2016 m. spalio 11 d. įstatymo redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Įstatymas apibrėžia visuomenės sveikatos priežiūrą, šios priežiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą, nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo ir jų profesinio tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Pagal Įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio asmenų gyvenamosios aplinkos saugą, 4 dalies 4 punktą  ikimokyklinio ugdymo veikla priskiriama tai veiklos rūšiai, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prieš išduodant leidimą-higienos pasą įvertinama, ar pateikti tinkamai įforminti dokumentai, įrodantys teisėtą naudojimąsi patalpomis ir (ar) įranga, atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje, kurio metu patikrinama ir įvertinama, ar numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiklos rūšių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas ir sprendimas išduoti leidimą-higienos pasą priimamas Taisyklių nustatyta tvarka.

21.     Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, ginčui aktuali 2016 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. V-2 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 13 punkte nurodyta kokius dokumentus turi pateikti pareiškėjas (nagrinėjamu atveju - tai trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Smėlio pilys“) leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai arba kontaktiniam centrui: nustatytos formos paraišką gauti leidimą-higienos pasą (taisyklių 1 priedas); dokumentą, įrodantį teisę naudotis patalpomis, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, arba jo kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai patalpos pareiškėjui priklauso nuosavybės teise; patalpų, kuriose numatoma vykdyti ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, kadastrinių matavimų (inventorizacinės) bylos eksplikacijas su patalpų brėžiniais arba jų kopijas (šis reikalavimas netaikomas nesudėtingiems statiniams). Leidimą-higienos pasą išduodančios institucijos atsakingas darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paraiškos gauti leidimą-higienos pasą gavimo dienos įvertina, ar pateikti visi Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai, ar pateiktos dokumentų kopijos nekelia pagrįstų abejonių dėl tikrumo, ar paraiška gauti leidimą-higienos pasą teisingai užpildyta, taip pat iš valstybės įmonės Registrų centro gauna statinio (-ių) (išskyrus nesudėtingų statinių), kuriame (-iuose) numatoma vykdyti  ar vykdoma ūkinė komercinė veikla, pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos išrašą bei iš Juridinių asmenų registro – juridinio asmens duomenis, reikalingus išduoti leidimą-higienos pasą.

22.     Pagal Taisyklių 19 punktą, gavus visus teisingai užpildytus Taisyklių 13 punkte nurodytus dokumentus leidimus-higienos pasus, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos turi būti pradedamas atlikti ūkinės-komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas. Vertinimo metu patikrinama ir įvertinama, ar pareiškėjo numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad vertinimą sudaro šie etapai: 26.1. I etapas – veiklos sąlygų atitikties visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams įvertinimas ūkinės komercinės veiklos vykdymo vietoje: teritorijos, pastatų (patalpų), kuriuose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, įrengimo (įskaitant patalpų vėdinimo sistemas); įrangos, reikalingos ūkinei komercinei veiklai vykdyti;  su ūkinės komercinės veiklos vykdymu susijusių fizikinės, cheminės, biologinės taršos bei kitos taršos šaltinių; savikontrolės, geros gamybos praktikos programos (savikontrolės sistemų programų dokumentų (hospitalinių infekcijų prevencijos, geros gamybos praktikos, geros higienos praktikos ir pan.), jei teisės aktai numato jų įdiegimą); fizinio asmens arba juridinio asmens ar filialo darbuotojų pasirengimo (kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, jei teisės aktai numato, kad asmuo turi turėti atitinkamą kvalifikaciją <...>); 26.2. II etapas – laboratorinių tyrimų programų sudarymas ir jų pateikimas pareiškėjui. Stacionarių triukšmo šaltinių gyvenamojoje aplinkoje matavimai privalo būti atlikti, jeigu ūkinė komercinė veikla yra susijusi su stacionarių triukšmo šaltinių naudojimu. Geriamojo vandens cheminis ir mikrobiologinis tyrimas privalo būti atlikti, jei ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas ne viešai tiekiamas geriamasis vanduo. <...>; 26.3. III etapas – Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos užpildymas.

23.     Iš anksčiau pacituotų  teisės normų, reglamentuojančių leidimo-higienos paso išdavimo tvarką ir taisykles, reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems gauti leidimą-higienos pasą, matyti, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nėra nustatyta pareiga tikrinti kitų, su visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nuostatomis nesusijusių faktinių aplinkybių, kurias nagrinėjamoje byloje kelia ir ginčija pareiškėjas, t. y., kad mėgėjų sodo teritorijoje esančiame gyvenamajame name negali būti vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuria šiuo atveju užsiima trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Smėlio pilys“. Todėl apelianto argumentai, susiję su Sodininkų bendrijų įstatymo privalomuoju taikymu sprendžiant šį ginčą, atmestini kaip nepagrįsti.

24.     Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis – nustatyti sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodo sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus (Įstatymo 1 str.). Tačiau šis įstatymas nereglamentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareigų, sprendžiant leidimo-higienos paso išdavimo tam tikrai ūkinei komercinei veiklai (ikimokyklinio ugdymo veiklai) vykdyti net ir sodininkų bendrijos teritorijoje veikiančiam juridiniam asmeniui klausimus.

25.     Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, kuriose buvo nagrinėjamos visiškai kitokios faktinės aplinkybės, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai, kilę tarp sodininkų bendrijos ir jos nario (ar asmens, išstojusio arba pašalinto iš bendrijos narių) dėl visiškai kitokių faktinių aplinkybių, nei pareiškėjo keliamas ginčas šioje byloje.

26.     Dėl argumentų, kad Departamento 2017 m. sausio 23 d. sprendimas išduoti leidimą-higienos pasą ir 2017 m. vasario 8 d. sprendimas netenkinti su šio leidimo-higienos paso išdavimu susijusio pareiškėjo skundo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė pakankamai išsamiai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip ginčijamą dokumentą,  pirmosios instancijos teismui pateikė tik leidimą-higienos pasą, o ne atsakovo sprendimą išduoti leidimą-higienos pasą. Pats leidimas-higienos pasas yra nustatytos formos dokumentas, užpildomas pagal Taisyklių 3 ar 4 priedą (Taisyklių 36 p.). Atsakovo 2017 m. vasario 8 d. raštas Nr. 2.10-1473 (16.3.187.10.12), pareiškėjo įvardintas sprendimu, yra atsakymas į Sodininkų bendrijos „Atžalynas-D“ 2017 m. sausio 17 d. skundą. Šiame dokumente Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas aiškiai išdėstė tiek faktines aplinkybes, tiek argumentus ir konkrečias teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdamas 2017 m. sausio 23 d. sprendimą išduoti VšĮ „Smėlio pilys“ leidimą-higienos pasą.   Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

27.     Kadangi byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atsakovas, išduodamas VšĮ „Smėlio pilys“ leidimą-higienos pasą, nesilaikė kokių nors anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio dokumento išdavimo pagrįstumą ir teisėtumą, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjas ir nenurodė, kokias gi konkrečiai teisės normas, reglamentuojančias leidimo-higienos paso išdavimą, priskirtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento kompetencijai, pažeidė atsakovas.

28.     Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nors ir kitais argumentais, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo sodininkų bendrijos „Atžalynas-D“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                   Audrius Bakaveckas

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

Skirgailė Žalimienė