Administracinė byla Nr. eAS-502-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00905-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas H. U. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr. 1SS-388-(8.5.) ir įpareigoti NŽT patenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos (projekto organizatoriaus) 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. SD-34.
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad iš atsakovo NŽT atsiliepimo į skundą paaiškėjo, jog net ir vykstant teisminiam ginčui, kurį inicijavo pareiškėjas, laikydamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 59–61 punktuose nustatytos tvarkos, dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūrų teisėtumo (pareiškėjo pateiktų pasiūlymų atmetimo), toliau yra tęsiama valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūra, o trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮS-663 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą ir tęsia projekto planavimo procedūras.
Pareiškėjo teigimu, nors teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl vieno iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūros etapų (pasiūlymo vertinimo) teisėtumo, planavimo procesas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens bendrais veiksmais, t. y. jiems žinant, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka siekia apginti savo pažeistas teises, ginčydamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus planavimo procese, toliau tęsiamas. Jeigu šioje administracinėje byloje bus patenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas atsakovo 2018 m. vasario 27 d. raštas Nr. 1SS-388-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procesas turėtų būti grąžintas į pasiūlymo vertinimo stadiją, rengiamas naujas atsakovo atsakymas į pareiškėjo skundą ar net nutraukiama planavimo procedūra. Nesulaukus teismo sprendimo šioje byloje, toliau tęsiamos planavimo procedūros ir siekiama užbaigti planavimo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo šioje byloje įgyvendinimas pasidarys praktiškai neįmanomas, o skundo patenkinimas taps iš esmės beprasmis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo H. U. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Teismas pažymėjo, kad esminis kriterijus sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala arba kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį tarp šalių. Todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas.
Vertindamas pareiškėjo prašymo argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu, todėl šios aplinkybės nelaikytinos tomis, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teismas akcentavo, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nebūtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
II.
Pareiškėjas H. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras.
Pareiškėjo teigimu, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, visiškai ignoravo ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatą, be kita ko, numatančią, kad jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pareiškėjas prašyme pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė ir pagrindė visas jų taikymo sąlygas: 1) reikalavimas, kurį siekiama užtikrinti, yra tikėtinai pagrįstas; 2) yra reali grėsmė, kad netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas; 3) prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra tiesiogiai susijęs su pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas priėmė nagrinėti; 4) prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareikštas nepiktnaudžiaujant teise, prašomos taikyti priemonės yra proporcingos, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Pareiškėjui iš atsakovo atsiliepimo į skundą argumentų tapo žinoma, kad net ir vykstant pareiškėjo inicijuotam teisminiam ginčui dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūrų teisėtumo (pareiškėjo pateiktų pasiūlymų atmetimo), toliau tęsiama valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūra, o trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮS-663 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą ir tikėtina toliau tęsia projekto planavimo procedūras. Esant tokiai situacijai, būtina sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla teisinis neapibrėžtumas ir nestabilumas rengiant, derinant, tikrinant teritorijų planavimo dokumentus institucijoms, galbūt nepagrįstai švaistomas institucijų laikas ir resursai, tuo labiau, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punktą, projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą.
Taigi šiuo metu valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūrų eigoje susidarė situacija, kai pareiškėjas, nesutikdamas su projekto organizatoriaus (trečiojo suinteresuoto asmens) ir atsakovo atsakymais dėl pateiktų savo pasiūlymų, yra apskundęs NŽT, t. y. subjekto, kuris, be kita ko, turi pateikti išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą, atsakymą, o šis subjektas, nesulaukęs skundo išnagrinėjo rezultatų, teikia išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą. Tokiais atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais toliau tęsiant valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras, yra neabejotinai pažeidžiami proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principai, t. y. nebaigus nagrinėti vieno teisminio ginčo, yra sąmoningai eskaluojami nauji šalių teisminiai ginčai dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo tolimesnių procedūrų.
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį.
Atsakovas su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka ir teigia, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo priemonių taikymo.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad esminis kriterijus sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala arba būtinumas laikinai sureguliuoti padėtį tarp šalių. Be to, asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo būtinumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėje byloje yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, pareiškėjas nurodė tik galimas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmes, pažymėdamas, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla teisinis neapibrėžtumas ir nestabilumas rengiant, derinant, tikrinant teritorijų planavimo dokumentus institucijoms, galbūt nepagrįstai švaistomas institucijų laikas ir resursai, pažeidžiami proporcingumo, proceso šalių pusiausvyros ir viešųjų interesų principai. Atsakovo teigimu, tokios pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pasekmės vertintinos kaip prielaidos ir negali būti pagrindu tenkinti jo prašymą.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas administracinėje byloje prašo panaikinti NŽT 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr. 1SS-388-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo” ir įpareigoti NŽT patenkinti jo 2018 m. sausio 24 d. skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. SD-34 „Dėl 2017-12-13 pasiūlymo“. Įvertinus pareiškėjo reikalavimus administracinėje byloje, atsakovo vertinimu, nėra realios grėsmės, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus ar nepalankaus teismo sprendimo atveju jam galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮS-663 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti projekto planavimo procedūras. NŽT nuomone, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas teisingai vertino, jog pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė iš esmės tik prielaidomis dėl galimų pasekmių, kurios atsirastų atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nepagrindė argumentų, kad nepatenkinus prašymo taikyti užtikrinimo priemones ir teismui priėmus galbūt palankų sprendimą byloje, sprendimo įgyvendinimas pasidarys praktiškai neįmanomas, o skundo patenkinimas taps iš esmės beprasmis.
Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pagrindė užtikrinimo priemonės taikymo sąlygas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neįrodė nei savo reikalavimo pagrįstumo, nei didelės žalos atsiradimo galimybės. Pareiškėjui nepateikus pagrįstų argumentų dėl realių prašomų užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmių, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pažeistų pareiškėjo nurodytus proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti motyvai neįrodo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo H. U. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras, nes nepripažino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo prašoma šioje byloje taikyti tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstomis ir įrodytomis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, susijusius su galbūt byloje priimto palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymu, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Pažymėtina, jog Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši nuostata suteiktų teisę teismui užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., teismo įpareigojimas pašalinti duomenis iš registro, kol nėra išspręstas ginčas). Tai, be kita ko, reiškia, kad net jei administracinis aktas yra įvykdytas, teismas galėtų pritaikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo padėtį ir grąžintų viską į anksčiau (iki administracinio akto įvykdymo) buvusią situaciją.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų.
Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).
Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia, kad būtų sustabdytos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūros, tačiau iš esmės nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus jo nurodomos užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teigia, jog galbūt palankaus teismo sprendimo šioje byloje įgyvendinimas pasidarys praktiškai neįmanomas, o skundo patenkinimas taps iš esmės beprasmis, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, kai siekiama uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. jog nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017).
Pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad nesiėmus šios užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas. Be to, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮS-663 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą, o pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias procedūras reikėtų sustabdyti ir / ar kokiu būdu turėtų būti sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo H. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.