Administracinė byla Nr. eA-896-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02668-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Informo“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KIV“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir centrinis registratorius) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr.cspr1-148 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr.VILKS-1676 atsisakyti įrašyti nekilnojamo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą; įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 8 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymą įregistruoti nekilnojamą daiktą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Ginčo pastatas), ir visus tam reikiamus dokumentus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. VILKS-1676 „Atsisakyti įrašyti nekilnojamo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamo turto kadastrą“, VĮ Registrų centras 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. cspr1-148 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ paliko galioti Vilniaus filialo sprendimą. Pareiškėjas nesutiko su VĮ Registrų centro išvada, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 panaikinti nekilnojamo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „KIV“ nuosavybės teisių į jį registraciją atliktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų“, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, o nauji dokumentai, patvirtinantys nekilnojamojo daikto teisėtumą, nepateikti. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 nepanaikino nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 nei 2014 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. teisės normos, reglamentuojančios statybas ir nekilnojamojo daikto duomenų įrašymą į nekilnojamo turto kadastrą keitėsi daug kartų. Todėl centrinio registratoriaus vadovavimasis nuostata, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. PASS-00-140926-00865 ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla neatitiko 2014 m. rugsėjo 29 d. galiojusių įstatymų redakcijų nuostatų, priimant sprendimą 2017 m. gegužės 18 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas. VĮ Registrų centras, priimdamas sprendimus, privalo vadovautis galiojančiais įstatymais. Pareiškėjo teigimu, UAB „KIV“ turi teisę paduoti dokumentus, nes yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, statytojas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017 m. sausio 1 d.), visi UAB „KIV“ pateikti dokumentai yra galiojantys ir nėra panaikinti, pateikta nekilnojamo daikto byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus taip pat nėra žinoma apie pateiktų duomenų nesutapimus ir kitas priežastis, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti įregistruoti nekilnojamą daiktą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įpareigoja kadastro tvarkytoją ne tik nurodyti atsisakymo įrašyti duomenis pagrindą, bet ir išdėstyti motyvus. Centrinis registratorius neįvertino visų šių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, VTPSI 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendimų Nr. PASS-00-140926-00865 nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia. 2014 m. rugpjūčio 25 d. suformuota nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla nėra panaikinta ar pripažinta turinti trūkumų bei atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Centrinis registratorius nenagrinėjo, ar sutampa pateiktų dokumentų duomenys su kadastro bylos duomenimis, nesivadovavo tuo, kad dokumentai yra galiojantys, netikrino ar nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo keliamus reikalavimus, rėmėsi tik aplinkybe, kad minėti dokumentai buvo panaudoti priimant sprendimą įrašyti registro duomenis, kuris vėliau buvo panaikintas. Sprendime nenurodomas atsisakymo registruoti nekilnojamą daiktą pagrindas, kas užkerta kelią, statytojui ir teisėtam nekilnojamo daikto savininkui UAB „KIV“ ištaisyti trūkumus (jei tokie yra). Sprendime neišdėstomi motyvai, dėl kurių atsisakoma įregistruoti nekilnojamą daiktą, nenurodomos teisės aktų normos bei nustatyti objektyvūs duomenys, leidžiantys taikyti konkrečių teisės normų nuostatas.
3. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Nurodė, kad UAB „KIV“ VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2014 m. rugsėjo 26 d. prašymą įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei UAB „KIV“ nuosavybės teisę į Ginčo pastatą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs UAB „KIV“ pateiktą prašymą ir dokumentus, Nekilnojamojo turto registre 2014 m. rugsėjo 29 d. įregistravo Ginčo pastatą 2014 m. rugpjūčio 25 d. kadastro duomenų bylos ir 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 pagrindu, bei 2014 m. rugsėjo 29 d. įregistravo UAB „KIV“ nuosavybės teisę į Ginčo pastatą VTPSI 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 pagrindu. VĮ Registrų centras 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. csprl-22 paliko šį sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 tuo metu bankrutuojančios UAB „Informo“ apeliacinį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. csprl-22 dalį, kuria atsisakyta panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą bei panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo Registre (įrašo Nr. 44/1441103) anksčiau minėtų dokumentų pagrindu buvo įregistruotas Ginčo pastatas ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą, Registre 2017 m. gegužės 11 d. išregistravo Ginčo pastatą ir UAB „KIV“ nuosavybės teises į jį. UAB „KIV“ 2017 m. gegužės 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti Ginčo pastatą bei UAB „KIV“ nuosavybės teisę į jį. Kartu su šiuo prašymu pateikė anksčiau (2014 m. rugsėjo 26 d.) teiktus dokumentus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. VILKS-1676 atsisakė tenkinti UAB „KIV“ 2017 m. gegužės 8 d. prašymą įregistruoti Ginčo pastatą, nes yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 panaikinti Ginčo pastato teisinę registraciją ir UAB „KIV“ nuosavybės teises į jį, o naujas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, nepateiktas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas taip pat nurodė, kad prašymas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo bus nagrinėjamas, kai Registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
5. Atsakovo manymu, centrinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą – panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. VILKS-1676, nes pareiškėjo pateiktų dokumentų atitikimą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatoms įvertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017. Po minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo šiame sprendime nurodytos aplinkybės nepasikeitė, t. y. pareiškėjas Vilniaus filialui nepateikė naujų dokumentų, patvirtinančių Ginčo pastato suformavimo teisėtumą, todėl Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
6. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 konstatavo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, draudžiančių Ginčo pastato ir pareiškėjo nuosavybės teisių į jį įregistravimą Registre, buvimą, todėl minėtas teismo sprendimas yra pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą – tų pačių dokumentų pagrindu Registre įregistruoti Ginčo pastatą ir pareiškėjo UAB „KIV“ nuosavybės teises į jį. Atsakovas pažymėjo, jog teisės normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto registravimą Registre ir galinčios turėti kokios nors įtakos Ginčo pastato registravimui Registre, nėra pasikeitusios. Pareiškėjas nenurodo nei vienos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuri būtų pasikeitusi ir turėtų įtakos Ginčo pastato registravimui Registre. Dokumentams yra taikomi jų sudarymo bei patvirtinimo metu galioję teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamame Centrinio registratoriaus sprendime nenurodomi atsisakymo motyvai, yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes atsisakymo motyvai aiškiai nurodyti.
8. Teigė, kad šis klausimas yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1084-560/2017 dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, sprendimo suteikti adresą panaikinimo, kadastrinių matavimų bylos, pažymos ir teisinės registracijos panaikinimo.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „KIV“ VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2017 m. gegužės 8 d. prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. VILKS -1676 „Atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą“. Pareiškėjas 2017 m. birželio 13 d. minėtą sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr.cspr1-148 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ paliko nepakeistą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą.
11. Kaip nustatyta byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Centrinio registratoriaus 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-22 dalį, kuria atsisakyta panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą bei panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo Registre (įrašo Nr.44/1441103) 2014 m. rugpjūčio 25 d. kadastro duomenų bylos ir VTPSI 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr.PASS-00-140926-00865 pagrindu buvo įregistruotas ginčo pastatas ir pareiškėjo UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017, šio sprendimo pagrindu pagrįstai ir teisėtai Registre išregistravo Ginčo pastatą bei pareiškėjo nuosavybės teises į jį. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 8 d. kreipdamasis į atsakovą, prašydamas įregistruoti ginčo pastatą bei nuosavybės teisę į jį, kartu su prašymu vėl pateikė jau teiktus dokumentus: 2014 m. rugpjūčio 25 d. kadastro duomenų bylą ir VTPSI 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymą Nr. PASS-00-140926-00865. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr.VILKS-1676 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą įregistruoti ginčo pastatą, motyvuodamas tuo, kad yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį, o naujas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, nepateiktas. Atsakovas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, kad prašymas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo bus nagrinėjamas, kai Registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagrįstas ir teisėtas yra ir Centrinio registratoriaus 2017 m. birželio 19 d. sprendimas Nr.cspr1-148, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas, kadangi minėtame sprendime taipogi nurodyta, jog yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 panaikinti ginčo pastato ir pareiškėjo nuosavybės teisių į jį registraciją, atliktą aukščiau minėtos pažymos ir kadastro duomenų bylos pagrindu, o dokumentai, patvirtinantys nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, nepateikti. Centrinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, tinkamai nurodė, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų (VTPSI 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. kadastro duomenų bylos) atitikimą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatoms įvertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017, panaikindamas ginčo pastato ir pareiškėjo nuosavybės teisių į jį registraciją, nes nustatė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytas aplinkybes, draudžiančias ginčo pastato ir pareiškėjo nuosavybės teisių į jį registravimą.
12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir VĮ Registrų centrui, įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas kitokia nei instancine tvarka, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad Registro tvarkytojas neturi teisės kitaip vertinti dokumentų, kurių neatitikimą įstatymo nuostatoms konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jis įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
13. Atsakovas taipogi pagrįstai nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto registravimą Registre ir galinčios turėti kokios nors įtakos ginčo pastato registravimui Registre, nėra pasikeitusios. Teismas, vertindamas visus įrodymus, darė išvadą, kad skundžiami sprendimai yra motyvuoti, išsamūs, nėra teisinio pagrindo jų panaikinti. Teismas darė išvadą, kad tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, įvertino jiems pateiktus dokumentus, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.
III.
14. Pareiškėjas UAB „KIV“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų bei argumentų, nenurodė argumentų, kodėl juos atmeta.
16. Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įpareigoja kadastro tvarkytoją ne tik nurodyti atsisakymo įrašyti duomenis pagrindą, bet ir išdėstyti motyvus. Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nenurodė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyto pagrindo, kuriuo vadovaudamasis atsisakė registruoti nekilnojamą daiktą, taip pat nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios atitiktų bent vieno Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyto pagrindo nuostatas.
17. Pareiškėjo manymu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog teisės normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto registravimą Registre ir galinčios turėti kokios nors įtakos ginčo pastato registravimui Registre, nėra pasikeitusios, tačiau nenurodo įrodymų, kuriais grindžia tokią išvadą. Taip pat neargumentuoja, kodėl atmetami pareiškėjo pateikti įrodymai apie turėjusius reikšmės registravimui teisės aktų pasikeitimus.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius, priimdami skundžiamus sprendimus nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau nenurodė įstatymų, kuriais teismas vadovavosi, nepateikė nuorodų į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
19. Pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo skundo, neišdėstė argumentų ir nepasisakė abiem esminiais skundo klausimais: ar VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. VILKS – 1676 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio reikalavimus.
20. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes.
22. Atsakovo manymu, apeliacinio skundo teiginys, kad registro tvarkytojas nenurodė nei vieno Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyto atsisakymo pagrindo, vertintinas kaip priedanga sugrįžti prie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog kadangi minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėjęs, šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. cspr1-148, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr.VILKS-1676, ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. VILKS-1676, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
26. UAB „KIV“ apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėją atstovaujantis asmuo dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
27. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1764 redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal minėto įstatymo ir straipsnio 2 dalį, kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo įrašyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. PASS-00-140926-00865 „Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ ir 2014-08-25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindais. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, jog UAB „KIV“, prašydamas įrašyti anksčiau nurodyto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį, pateikė tuos pačius dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2014-09-29 jau buvo įrašyti minėto gyvenamojo namo kadastro duomenys ir įregistruotos UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 pažymėta, jog nebaigto statyti gyvenamojo namo 2A4/b nuosavybės įregistravimo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. PASS-00-140926-00865 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Nekilnojamojo turto kadastre padaryta žyma – kadastriniai matavimai atlikti UAB „Planai“, įregistravimo pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų byla, 2014 m. rugpjūčio 25 d. Minėtame sprendime konstatuota, kad teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo šioje byloje išsakytus argumentus dėl Pažymos ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos, nesutinka su atsakovu, kad pateikta Pažyma ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitiko minėtų įstatymų nuostatas, nes šiuose dokumentuose nurodyti duomenys neatitiko registruose įregistruotų duomenų, nurodomi prieštaringi duomenys. Tiek trečiojo suinteresuoto asmens prašyme, tiek Pažymoje ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje yra nurodomi prieštaringi duomenys apie žemės sklypą, kuriame trečiasis asmuo pastatė dalį gyvenamojo namo 2A4/b, t. y. apie Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/1441103) buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 2A4/b, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „KIV“ nuosavybės teisės į jį, bei VĮ Registrų centro 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. cspr1-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ dalį, kuria atsisakyta panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.
30. Kaip atsiliepimuose į skundą ir apeliacinį skundą nurodo atsakovas, nekilnojamasis daiktas ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Vykdydamas anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017, atsakovas Nekilnojamojo turto registre 2017 m. gegužės 11 d. išregistravo ginčo pastatą ir UAB „KIV“ nuosavybės teises į jį.
31. Taigi įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas teisingai sprendė, kad nauji dokumentai, patvirtinantys nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – suformavimo teisėtumą, nepateikti. UAB „KIV“ tų pačių dokumentų (Pažymos ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos), kuriuose, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017, nurodyti duomenys neatitiko registruose įregistruotų duomenų, nurodomi prieštaringi duomenys, pagrindu siekia dar kartą įrašyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį. Be to, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį teikė kokius nors naujus dokumentus ir atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jų neįvertino, o tik teigia, kad Pažyma ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nėra panaikinti, pripažinti negaliojančiais ar pripažinti turinčiais trūkumų bei atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.
32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. cspr1-148 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr.VILKS-1676 dėl atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, inter alia (lot. be kita ko) tokio pobūdžio dokumentui keliamus motyvavimo reikalavimus.
33. Esant įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017 UAB „KIV“ apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aktų pasikeitimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I–1240 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573 redakcija) 27 straipsnis) yra nereikšmingi.
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
35. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti UAB „KIV“ apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija