Administracinė byla Nr. eA-2459-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01547-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-488 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vyriausiajam specialistui D. V.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl, kad per duomenų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) „Avilys“ atsisakė patvirtinti, jog susipažino su darbo saugą reglamentuojančiais dokumentais. Pareiškėjo teigimu, jis su teiktomis instrukcijomis yra susipažinęs ir tai patvirtinęs kitais būdais (raštu), todėl tarnybinė nuobauda jam skirta nepagrįstai ir neteisėtai.
2.2. Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 10-TE-2358 (toliau – viršininko įsakymas) jis buvo paskirtas į VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas. 2019 m. gruodžio 27 d. jam buvo pateikta susipažinti su įsakymais bei aprašais. Minėti dokumentai buvo pateikti per DVS „Avilys“. Su dokumentais susipažino, tačiau dėl tam tikrų priežasčių atsisakė patvirtinti DVS „Avilys“ aplinkoje. Susipažinimą su dokumentais patvirtino 2020 m. sausio 15 d. atsisakymo susipažinti su saugos sveikatos instrukcijomis akte ir 2020 m. sausio 30 d. elektroniniame laiške, kuris buvo adresuotas tiesioginiam viršininkui. Tai eliminuoja galimybę konstatuoti, jog jis atsisakė vykdyti darbdavio pavedimą susipažinti su darbo saugą reglamentuojančiais dokumentais ir taip pat paneigia pagrindą tarnybinei atsakomybei taikyti.
2.3. Pareiškėjo manymu, vien patvirtinimo apie susipažinimą su darbdavio pateiktais norminiais aktais formos nesilaikymas (minėtu atveju nepasirašymas per DVS „Avilys“) negali būti laikomas darbdavio pavedimo nevykdymu. Minėtas pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tik kaip mažareikšmis ir už jį neturėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda.
2.4. Atsisakymą patvirtinti susipažinimą su pateiktais dokumentais per DVS „Avilys“ aplinką grindė tuo, kad nebuvo instruktuotas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 6 punktą, instruktavimo procedūra net nebuvo pradėta, todėl pareiškėjas negalėjo DVS „Avilys“ patvirtinti, jog su dokumentais susipažino, nes tai reikštų, jog pripažįsta, kad buvo tinkamai instruktuotas, tačiau to iš tikrųjų nebuvo. Darbuotojo pareiga yra patvirtinti apie susipažinimą su teisės aktu, jog instruktavimo medžiaga yra suprantama. Pasak pareiškėjo, medžiaga jam pasirodė neaiški, kilo papildomų, klausimų, tačiau užduoti jų nebuvo kam. Nei vedėjas, nei asmuo, kuris pateikė susipažinti minėtus dokumentus, į pareiškėjo klausimus neatsakė. Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiškėjas susilaikė nuo mygtuko „Susipažinau“ paspaudimo, nes priešingu atveju reikštų, jog pareiškėjui medžiaga aiški, suprantama, o mygtuko paspaudimas būtų prilyginamas jo parašui.
2.5. Jokie mokymai ar instruktavimas darbo saugos klausimais pareiškėjui atlikti nebuvo. Susipažinimui pateikti dokumentai rengti ne jo darbdavio, o kitos biudžetinės įstaigos. Tai jam sukėlė abejonių, ar šios instrukcijos rengtos, atsižvelgiant būtent į jo darbovietės profesinės rizikos veiksnius. Minėti dokumentai buvo nepakankamai detalūs. Jis nebuvo apmokytas dirbti su DVS „Avilys“ elektronine sistema. Su minėta sistema dirbti mokėsi savarankiškai, tačiau jam iki šiol vis dar kyla klausimų dirbant su DVS „Avilys“ sistema. Darbdavys neturėjo teisės reikalauti, kad pirmomis darbo dienomis jis išmoks dirbti su minėta sistema ir už tai skirs tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas įžvelgia darbdavio kaltę dėl to, kad neapmokė dirbti su sistema ir dėl to darbuotojas neatliko tam tikrų pareigų, todėl mano, kad už tai negali būti taikoma tarnybinė nuobauda.
2.6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo panaikintas VPK viršininko 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-2087 „Dėl D. V. atleidimo iš pareigų“, pareiškėjas buvo grąžintas į darbą. Pareiškėjo manymu, atsakovas nerodė noro bendradarbiauti ir pirmai progai pasitaikius skyrė tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, jis buvo diskriminuojamas dėl savo lyties, amžiaus bei socialinės padėties.
2.7. Buvo pažeistas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas, nes nebuvo jokių objektyvių aplinkybių ir teisinių pagrindų tokiam tyrimui pratęsti. Tyrimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. kovo 4 d., tačiau tyrimo išvados surašymo data yra 2020 m. balandžio 1 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pažeidimas galėtų sudaryti savarankišką pagrindą jo skundo patenkinimui.
3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė:
3.1. Pareiškėjas, gavęs dokumentus, su kuriais turėjo susipažinti, sąmoningai, tyčia atsisakė DVS aplinkoje paspausti funkciją „Susipažinau“, nors patvirtinimo raštuose ant atsisakymo rašto užrašė „su teiktomis instrukcijomis esu susipažinęs“ bei tai pakartojo 2020 m. sausio 30 d. siųstame elektroniniame laiške. Jokių kliūčių pareiškėjui pasirašyti naudojantis DVS sistema nebuvo. Pareiškėjas, dalyvaujant atsakingiems pareigūnams, turėjo galimybę susipažinti ir patvirtinti susipažinimą su dokumentais raštu, tačiau atsisakė. Jokių klausimų, susijusių su instrukcijomis ar jų turinio neaiškumais, pareiškėjas neuždavė ir atsisakymą pasirašyti motyvavo tuo, jog nurodytos instrukcijos rengtos kitos biudžetinės įstaigos, kad tai nėra tas asmuo, kuris turėtų pareigą, galimybes ir teises veikti kitos biudžetinės įstaigos veiklos ir kompetencijos srityje arba atlikti reikiamas funkcijas.
3.2. Pareiškėjas panašaus pobūdžio darbą dirbo nuo 2013 m., o nuo 2015 m., kai atsirado DVS „Avilys“, jis parengė 198 dokumentus bei pasirašė 113 dokumentų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo apmokytas dirbti su minėta sistema ir mokėsi savarankiškai bei iš jo darbdavys neturėjo teisės reikalauti pirmomis dienomis valdyti DVS sistemos darbą ir skirti už tai tarnybinę nuobaudą, neatitinka tikrovės, šie pareiškėjo teiginiai klaidina teismą.
3.3. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, o tik išdėstė pasvarstymus elektroniniuose laiškuose apie instruktavimo aspektus įstaigoje, todėl jo veiksmai buvo vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, taip pat pareiškėjo pozicija ir atsisakymo pasirašyti motyvai gauti iš pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu su jo vadovu (V. R.) bei laiškų pateiktų tyrimą atlikusiam pareigūnui. Pareiškėjo veiksmai liudija apie siekį apsunkinti tyrimą bei pasilikti galimybę savo poziciją išdėstyti tik po atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo, priderinant savo pasisakymus prie nustatytų faktinių aplinkybių, tokie pareiškėjo veiksmai laikytini siekiu išvengti atsakomybės.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis atsisakė DVS aplinkoje patvirtinti susipažinimą su jam pateiktais dokumentais: Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-803 patvirtinta Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1 (toliau – ir Instrukcija Nr. 1) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-443 patvirtinta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinės saugos instrukcija Nr. GS-1 (toliau – ir Instrukcija Nr. GS-1), taip sąmoningai nevykdė Vilniaus apskrities VPK viršininko nurodymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad jis DVS sistemoje savo parašu nepatvirtino apie tai, jog su jam teiktais aktais susipažino.
6. Teismas akcentavo, kad ginčo atveju aktualu yra tai, kad pareiškėjui buvo pateikti susipažinti darbo saugą bei gaisrinę saugą reglamentuojantys norminiai aktai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-715 patvirtinto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų policijos įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad policijos įstaigų darbuotojams leidžiama dirbti po to, kai jie Policijos dokumentų valdymo sistemoje, paspausdami mygtuką „Susipažinau“, patvirtina, kad jiems pateikta instruktavimo medžiaga suprantama. Tai, kad pareiškėjas prierašu ant 2020 m. sausio 15 d. atsisakymo susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis akto nurodė, jog yra susipažinęs su teiktomis instrukcijomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pavedimą įvykdė tinkamai ar konstatuoti, kad pažeidimas yra formalus. Pareiškėjui pateiktos susipažinti Instrukcijos Nr. 1 3 punkte yra aiškiai nurodyta, kad darbuotojų supažindinimas su šia instrukcija vyksta DVS sistemoje. Darbuotojai, paspausdami mygtuką „Susipažinau“, patvirtina, kad jiems pateikta instruktavimo medžiaga yra suprantama, ir kad šis supažindinimo (instruktavimo) patvirtinimas prilyginamas darbuotojo parašui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir pareiškėjui teiktoje susipažinti Instrukcijoje Nr. GS-1, kurios 2 punkte nustatyta, kad visi instruktažai registruojami elektroninėje erdvėje – Policijos dokumentų valdymo sistemoje, o darbuotojas, perskaitęs instrukciją, privalo patvirtinti apie susipažinimą, paspausdamas mygtuką „Susipažinau“. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui norminių aktų nustatyta tvarka savo parašu DVS sistemoje nepatvirtinus, kad jis susipažino su jam pateiktais darbo saugą reglamentuojančiais norminiais aktais negalėjo būti pavedamos atlikti darbinės funkcijos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentus, kad jo pažeidimas yra mažareikšmis ir už jį negalėjo būti skiriama tarnybinė nuobauda teismas laikė nepagrįstais.
7. Įvertinęs pareiškėjui teikiamų instrukcijų turinį, teismas pripažino, kad pareiškėjui, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį universitetinį transporto inžinerijos išsilavinimą, jų turinys turėjo būti aiškus ir suprantamas, todėl jam papildomi mokymai neturėjo būti organizuojami. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nenustatyta, jog laikotarpiu nuo norminių aktų pareiškėjui pateikimo dienos, tai yra 2019 m. gruodžio 27 d., iki 2020 m. sausio 15 d., kuomet buvo surašytas atsisakymo susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis aktas, pareiškėjas būtų aiškiai raštu išdėstęs, kokios teiktų aktų nuostatos jam yra neaiškios, dėl ko jis savo parašu negalėtų patvirtinti, kad jis su jomis yra susipažinęs. Tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Aplinkybę, kad pareiškėjas konkrečių klausimų dėl jam pateiktų susipažinti instrukcijų turinio nebuvo iškėlęs, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti V. R. bei V. G.. V. G. nurodė, kad pirmą kartą pareiškėjui pateikė instrukcijas susipažinti 2019 m. gruodžio 27 d. palikdamas pareiškėjui jų popierinį variantą, nurodė, kad pareiškėjas uždavinėjo klausimus tik dėl jo kompetencijos. Teismas nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pagrindžiančių, kad jis negalėjo nustatyta tvarka patvirtinti apie susipažinimą su pateiktais darbų saugą reglamentuojančiais aktais.
8. Pareiškėjo atsisakymo susipažinti su pateiktomis instrukcijomis argumentus, kad jie parengti ne jo darbdavio, o Policijos departamento, teismas laikė nepagrįstais. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus AVPK vadovas sutartimi Nr. 10-ST2-83 perleido darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įstaigoje organizavimo ir šių priemonių įgyvendinimo kontrolę, gaisrinės saugos kontrolę Policijos departamentui, įgyvendinimą pavedant kontaktiniam asmeniui, t. y. Policijos departamento aptarnavimo skyriaus Saugos ir sveikatos poskyrio vyriausiajam specialistui V. G.. Todėl teismas sprendė, kad tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui pateiktos instrukcijos buvo priimtos įgalioto subjekto ir perduotos susipažinti įgalioto asmens teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl neįgalioto subjekto nelaikytinos pateisinamomis priežastimis atsisakyti įvykdyti pavedimą susipažinti su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais norminiais aktais.
9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis buvo diskriminuojamas, nes teismo sprendimu buvo grąžintas į darbą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis piktybiškai vengė įvykdyti jam pavestą užduotį – nustatyta tvarka susipažinti su darbuotojų saugą reglamentuojančiais norminiais aktais, ko pareiškėjas be pateisinamų priežasčių neįvykdė, o ne todėl, kad jis teismo sprendimu buvo grąžintas į darbą.
10. Pareiškėjo argumentus, kad jam pirmosiomis darbo dienomis buvo liepta DVS sistemoje savo parašu patvirtinti apie susipažinimą, kad jis nebuvo apmokytas dirbti su sistema, teismas vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK pradėjo dirbti 2013 m. lapkričio 25 d., nuo 2015 m. iki 2020 m. sausio 1 d. DVS sistemoje parengė 198, o pasirašė 113 dokumentų.
11. Teismo vertinimu, tyrimas buvo atliktas visapusiškai ir išsamiai. Pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, tačiau pareiškėjas viso tyrimo metu paaiškinimų raštu nepateikė, tik teikė jo elektroninį susirašinėjimą su padalinio vadovu bei savo užklausą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tyrimą atliekančiam asmeniui elektroniniuose laiškuose kėlė klausimus dėl neatliekamo instruktavimo bei kėlė klausimus, kad susipažinimui pateikti dokumentai yra parengti ne Vilniaus apskrities VPK. Tyrimo metu buvo įvertinti visi pareiškėjo pateikti duomenys ir kvalifikuotai dėl jų pasisakyta. Teismo vertinimu, tyrimo išvadoje bei Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Tai, kad tyrimas buvo atliekamas daugiau negu 20 darbo dienų, negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu, nes tyrimas buvo pratęstas 20 darbo dienų motyvuotu vyriausiojo tyrėjo 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu, kurį teigiamai vizavo Vilniaus AVPK viršininkas.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, jo kaltės forma yra netiesioginė tyčia, dėl pareiškėjo neteisėtos veikos kilo neigiamų pasekmių – jam darbovietėje nebuvo galima pavesti vykdyti tarnybinių funkcijų. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui, norminių aktų nustatyta tvarka nepatvirtinus apie susipažinimą su darbo saugą ir gaisrinę saugą reglamentuojančiomis instrukcijomis, negalėjo būti skiriamos darbinės funkcijos, kad atsisakymas patvirtinti apie susipažinimą su instrukcijomis truko pakankamai ilgą laiką, teismas darė išvadą, jog tarnybinės nuobaudos – pastabos, paskyrimas yra proporcinga nuobauda, kurios nėra pagrindo panaikinti.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-488 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo aptarnavimo skyriaus transporto poskyrio vyriausiajam specialistui D. V.“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti Lietuvos Respublikos naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. Darbdavys turėjo pareigą pateikti visą su darbo sauga susijusią informaciją taip, kad pareiškėjui nekiltų jokių neaiškumų bei atsakyti į visus jam kylančius klausimus, o ne spausti (net pritaikant drausminę nuobaudą), kad pasirašytų, jog viskas yra aišku ir suprantama. Teismas neįvertimo tos aplinkybės, kad pareiškėjas kitais būdais negalėjo išsireikalauti iš darbdavio, jog būtų tinkamai instruktuotas, t. y. kad būtų atlikta visapusiška instruktavimo procedūra, kaip to reikalauja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 27 straipsnio nuostatos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, darbdavys visais atvejais turėtų aiškintis priežastis, dėl ko darbuotojas atsisako patvirtinti pasirašytinai, jog įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai jam yra aiškūs ir suprantami, tačiau tai nebuvo daroma, kas lėmė nepagrįstą tarnybinės nuobaudos skyrimą ir ginčo nagrinėjimą teisme.
14.2. Nesutinka su teismo vertinimu dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad jis atsisakė per DVS „Avilys“ patvirtini pateiktus susipažinti dokumentus Nr. 5-V-443 ir Nr. 5-V-803, kadangi jie buvo rengti ir patvirtinti ne darbdavio Vilniaus AVPK, o kitos biudžetinės įstaigos – Policijos departamento. Pareiškėjo manymu, vien ta aplinkybė, kad apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, pastarajam nesukuria darbdavio teisių ir pareigų Vilniaus AVPK darbuotojų atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjo darbdavio funkcijas atlieka valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus AVPK, o jos vadovas, yra atsakingas už įstaigos darbo organizavimą, tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą. Taigi, būtent Vilniaus AVPK vadovas (komisariato viršininkas) yra atsakingas ir už Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų įgyvendinimą kaip darbdavys, kaip valstybės tarnautoją į pareigas šioje įstaigoje priimantis asmuo. Vykdant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-819 buvo patvirtinta Vilniaus AVPK pareigūno saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 16, kurioje nurodyta, kad pareigūno darbdavys yra Vilniaus AVPK, o darbdaviui atstovaujantis asmuo – Vilniaus AVPK viršininkas. Šioje instrukcijoje, be kita ko, įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti pareigūnų instruktavimo (mokymo) saugos ir sveikatos tvarką bei organizuoti instruktavimą. O tai dar kartą patvirtina pareiškėjo poziciją, jog Policijos departamentas nėra jo darbdavys.
14.3. Policijos departamento nuostatuose nėra nurodytas toks tikslas ar funkcija, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pavaldžiose įstaigose organizavimas, ir šių priemonių įgyvendinimo kontrolė, gaisrinės saugos kontrolė ar šių įstaigų darbuotojų konsultavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, todėl 2019 m. gegužės 8 d. pasirašytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bei gaisrinės saugos kontrolės sutartis Nr. 10-ST2-83 yra sudaryta nesant jokio teisinio pagrindo. Ši sutartis yra niekinė, nes prieštarauja Lietuvos policijos departamento steigimo dokumentui ir neatitinka Darbuotojų sveikatos ir saugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Šioje sutartyje Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Saugos ir sveikatos poskyrio vyriausiasis specialistas V. G. nurodomas tik kaip kontaktinis asmuo, tačiau pastarajam nėra suteikti įgaliojimai atlikti policijos įstaigos darbuotojų instruktavimą. Be to, šio darbuotojo pareigybiniame aprašyme ir byloje nėra duomenų apie V. G. žinių patikrinimą Valstybinėje darbo inspekcijoje ir turimą jo išsilavinimą, taip pat byloje nėra duomenų apie Lietuvos policijos departamento ir / ar Vilniaus AVPK viršininko jam suteiktus įgaliojimus atlikti policijos įstaigos darbuotojų instruktavimą.
15. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai akcentuoja, kad:
15.1. Pareiškėjas de facto (faktiškai) po tarnybinės nuobaudos paskyrimo bylinėjimosi laikotarpiu nustatyta tvarka DVS susipažino su pateiktais dokumentais, taip patvirtindamas jog pateikti dokumentai yra aiškūs ir suprantami. Pirmosios instancijos teismas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo pasisakė teismo sprendime, o pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų motyvų bei nepaneigė teismo sprendime išdėstytos argumentacijos.
15.2. Dėl pareigos aiškintis atsisakymo susipažinti priežastis atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą, tačiau šis paaiškinimo neteikė, o teikė tik kelis elektroninius laiškus su teiginiais, jog, pateiktus susipažinti dokumentus, perskaitė ir abejoja juos parengusio subjekto teise tokius dokumentus rengti. Be to, tyrimo metu buvo įvertintas ir pareiškėjo susirašinėjimas su tiesioginiu vadovu bei raštiškai išdėstyti teiginiai ant 2020 m. sausio 15 d. atsisakymo susipažinti su saugos sveikatos instrukcijomis akto. Visuma šių aspektų aiškiai liudijo apie pareiškėjo atsisakymo motyvus, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti nauji atsisakymo susipažinti motyvai pateikti, įvertinus tiek tarnybinio patikrinimo išvados turinį, tiek pirmosios instancijos teismo motyvus, negali būti vertinami kaip objektyvūs bei realiai buvę atsisakymo momentu. Be to, pats pareiškėjas patvirtino, kad naujus motyvus išsakė tik bylos nagrinėjimo metu ir tai nurodė apeliacinio skundo 6 punkte.
15.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja juridinio asmens teisę sudaryti sandorius ir remiasi Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-819. Tačiau pagal teisės teorijoje galiojančius norminių aktų aiškinimo principus vėliau priimtas teisės aktas turi aukštesnę galią, nes laikoma, kad jis yra aktualesnis. Be to Civilinio kodekso 6.189 straipsnis „Sutarties galia“ nustato, kad “Sutartis jos šalims turi įstatymo galią“. Pareiškėjas nėra subjektas, galintis kvestionuoti sutarties šalių sandorį, preziumuojama, jog sutartis yra galiojanti tol, kol nėra nutraukta šalių susitarimu ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjo motyvai dėl minėtos sutarties teisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti bei pateikti subjekto neįgalioto kvestionuoti sutarties teisėtumą. Be to, pareiškėjo cituojama Įsakymo Nr. 10-V-819 nuostata, kad jog darbdaviui atstovaujantis asmuo yra Vilniaus AVPK viršininkas, nesuponuoja ribojimo savo įgalinimus perleisti kitam asmeniui įgaliojimu ar sutartimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-488 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vyriausiajam specialistui D. V.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir nėra pagrindo jos panaikinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, nors ir susipažinimo su pateiktais dokumentais DVS „Avilys“ aplinkoje nepatvirtino, tačiau tai jis padarė kita forma – atitinkamą patvirtinimą pateikė 2020 m. sausio 15 d. atsisakymo susipažinti su saugos sveikatos instrukcijomis akte ir elektroniniame laiške 2020 m. sausio 30 d., adresuotame tiesioginiam viršininkui, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jis atsisakė vykdyti darbdavio pavedimą susipažinti su darbo saugą reglamentuojančiais dokumentais ir tai paneigia pagrindą taikyti tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjo manymu, jei pažeidimas ir galėtų būti konstatuojamas, tai jis yra mažareikšmis ir už jį neturėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo netinkamai instruktuojamas, po pateiktų instrukcijų jam kilo papildomų klausimų, tačiau į jam iškilusius klausimus atsakymų negavo.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
21. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
23. Iš Vilniaus AVPK 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 10-IS-30 „Dėl D. V. atsisakymo susipažinti su dokumentais“ matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba, paskirta už tai, kad jis, atsisakydamas pasirašyti jam pateiktus norminius aktus: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-443 patvirtiną Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinės saugos instrukciją Nr. GS-1 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-803 patvirtintą Darbuotojo, dirbančio su biuro įranga, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 1, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Vilniaus AVPK komisariato viršininko 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 10-V-213 (2018 m. lapkričio 23 d. redakcija Nr. 10-V-616) patvirtinto Vilniaus AVPK darbo reglamento 22 punktą, Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 10-V-613 patvirtintų Vilniaus AVPK dokumentų valdymo taisyklių 24 punktą ir Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 10-V-598 patvirtintos Vilniaus AVPK AS TP vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybės charakteristikos (pareigybės aprašymo) 5.13 punktą.
24. Pareiškėjas neginčija, kad su minėtais įstaigos norminiais aktais jis turėjo susipažinti, susipažinimą patvirtinant DVS „Avilys“ aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Instrukcijos Nr. 1 3 punkte yra aiškiai nurodyta, jog darbuotojų supažindinimas su šia instrukcija vyksta DVS sistemoje. Analogiška nuostata įtvirtinta ir pareiškėjui teiktos susipažinti Instrukcijos Nr. GS-1 2 punkte. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tokiu būdu susipažinti su minėtais aktais atsisakė, nes jam kilo papildomų klausimų darbdaviui. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nustatė, o pareiškėjas apeliaciniame skunde to nepaneigė, kad laikotarpiu nuo norminių aktų pareiškėjui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d., iki 2020 m. sausio 15 d., kuomet buvo surašytas atsisakymo susipažinti su saugos ir sveikatos instrukcijomis aktas, pareiškėjas būtų aiškiai raštu išdėstęs, kokios teiktų aktų nuostatos jam yra neaiškios, dėl ko jis savo parašu negalėtų patvirtinti, kad jis su jomis yra susipažinęs. Tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Be to, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nagrinėjamoje byloje liudytojais buvo apklausti pareiškėjo tiesioginis viršininkas V. R. ir vyr. specialistas V. G., kurie patvirtino aplinkybę, kad konkrečių klausimų dėl pareiškėjui pateiktų susipažinti instrukcijų turinio jis nekėlė, klausimus uždavinėjo tik dėl jo kompetencijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik apeliaciniame skunde detalizavo jam iškilusius neaiškumus dėl pateiktų susipažinti instrukcijų.
25. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl 2019 m. gegužės 8 d. darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bei gaisrinės saugos kontrolės sutarties Nr. 10-ST2-83 ydingumo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku – Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-488, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis atsisakė susipažinti su jam pateiktais įstaigos dokumentais, t. y. atsisakė vykdyti darbdavio nurodytus ir laikytis darbovietėje galiojančios tvarkos, todėl nevertinami.
26. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui norminių aktų nustatyta tvarka savo parašu DVS sistemoje nepatvirtinus, kad jis susipažino su jam pateiktais darbo saugą reglamentuojančiais norminiais aktais, negalėjo būti pavedamos atlikti darbinės funkcijos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir proceso šalių paaiškinimus, sutiktina, kad skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai ir nėra pagrindo jos panaikinti.
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pastebėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).
28. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta. Pareiškėjo skundą atmetus, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija