Administracinė byla Nr. TA-955-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03084-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. D. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. D. personalinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. D. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) 155,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nebuvo sumokėjęs pareiškėjui 76,71 Eur vietinės rinkliavos už turto objektą „Gydymo patalpos“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir 79,07 Eur vietinės rinkliavos už turto objektą „Administracinės patalpos“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau Įmonė į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi suteikė pareiškėjui teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl teisės aktais pareiškėjui suteikta teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą.
3. Atsakovas Įmonė pateikė prieštaravimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, jog nuo 2014 m. spalio 18 d. turto objektai yra išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini) medicinos centras“ (toliau – ir Medicinos centras), kuriam 2019 m. gruodžio 18 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „Reniva“ turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovui perdavė tik 2020 m. gegužės mėn. Pareiškėjas laiku nepateikė bankroto administratoriui kreditorinio reikalavimo, todėl neteisėtai reikalauja padengti įsiskolinimą iš Įmonės.
4. Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apskaičiuodamas prašomą priteisti vietinę rinkliavą, vadovaujasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatas šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pagal viešai skelbiamus duomenis turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2014 m. spalio 18 d. nuomos sutarties Nr. JJ201418 pagrindu buvo išnuomoti Medicinos centrui, nuomos sutarties terminas buvo iki 2017 m. spalio 18 d. Duomenų apie objektų nuomą 2019 m. pareiškėjas neturėjo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui Klaipėdos RATC 155,78 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. pasirašė koncesijos sutartį Nr. J4-831, kuria pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją, kuri įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., ir kuria buvo įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava. Teismas nurodė, jog pagal Nuostatų 3 punktą, dvinarę įmoką privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir jį reglamentuoja viešosios, o ne privatinės teisės normos. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu).
8. Teismas, vertindamas atsakovo prieštaravimus dėl priteistinos skolos, nurodė, kad CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienų metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, abu ginčo turto objektai 2014 m. spalio 18 d. nuomos sutartimi Nr. JJ201418 buvo išnuomoti Medicinos centrui iki 2017 m. spalio 18 d. Nors įrašas apie negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su Medicinos centru VĮ Registru centre buvo panaikintas tik 2020 m. rugpjūčio 18 d., teismas sprendė, jog minėta nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. spalio 18 d., o atsakovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas nuomos pagrindais būtų valdę kiti asmenys, teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas tokio fakto nebuvo išviešinęs teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Teismas sprendė, jog ginčo turto objektų nuomos sutarčių faktas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. viešame registre buvo neįregistruotas bei nebuvo pateikti nuomos sutarčių faktą minėtu laikotarpiu patvirtinantys dokumentai. Ginčo laikotarpiu turto objektus valdė būtent Įmonė, todėl teismas atsakovą laikė vietinės rinkliavos mokėtoju ir nurodė, jog jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas reguliariai siuntė atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis bei terminais, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo. Byloje nebuvo duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, ar, kad jis būtų atleistas nuo pareigos ją mokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovui mokėjimo pranešimai ir priminimai bei teismo procesiniai dokumentai siųsti jo deklaruotu adresu, bylos duomenys patvirtino, jog atsakovas gavo teismo siųstus procesinius dokumentus, todėl turėjo gauti ir pareiškėjo siųstus mokėjimo pranešimus. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 155,78 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
III.
10. Atsakovas J. D. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
11. Atsakovas nurodo, kad pasirašius nuomos sutartį Nr. JJ201418 su Medicinos centru, pareiškėjas nuo 2015 m. iki 2020 m. vasario mėn. jokių mokėjimo pranešimų nesiuntė. Pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos už 2019 metus buvo suformuota 2020 m. sausio 9 d., nors pagal Nuostatų 25 punktą turėjo būti suformuota ir pateikta iki 2019 m. vasario 15 d. Atsakovas su skundu taip pat pateikė įrodymus, jog patalpų nuomos sutartis ginčo laikotarpiu galiojo, taigi ginčo laikotarpiu turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos teise valdė būtent Medicinos centras, kuris ir privalo sumokėti vietinę rinkliavą.
12. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.
13. Pareiškėjas nurodo, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo turto objektai buvo išnuomoti nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuomos teisinių santykių tęstinumą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovo teikiami susitarimai nepatvirtina įrodinėjamos aplinkybės dėl nuomos teisinių santykių tęstinumo 2019 m., pateikti susitarimai pasirašyti 2018 m. vasarį ir kovą. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad patalpas ginčo laikotarpiu valdė būtent atsakovas, t. y. šių patalpų savininkas, todėl jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo Klaipėdos RATC reikalavimo priteisti iš atsakovo Įmonės 155,78 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nustatęs, jog atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o atsakovo minima nuomos sutartis Nr. JJ201418 galiojo iki 2017 m. liepos 18 d. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas nuomos pagrindais būtų valdę kiti asmenys, atsakovas tokio fakto nebuvo išviešinęs teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad patalpų nuomos sutartis ginčo laikotarpiu galiojo, todėl būtent Medicinos centras privalo sumokėti vietinę rinkliavą.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, vietinių rinkliavų mokėtojams nustato lengvatas, taip pat nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Kartu pažymėtina, kad nustatant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą savivaldybė turi vadovautis ir kriterijais, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas).
19. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, esant savininkų raštu įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (įgalioti asmenys). Šioje teisės normoje nurodytų subjektų sąrašas yra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-1062/2017; kt.).
20. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, CK ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tiesiogiai nustato Nuostatai, kurių 4 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip fizinius ir juridinius asmenis arba jų įgaliotus asmenis – komunalinių atliekų turėtojus, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančius vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede.
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovui nuosavybes teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atkreipė dėmesį į tai, jog minėti turto objektai 2014 m. spalio 18 d. nuomos sutartimi Nr. JJ201418 buvo išnuomoti Medicinos centrui, nuomos terminas nurodytas iki 2017 m. spalio 18 d. Kadangi nuomos sutartis ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) negaliojo, laikytina, jog turto objektus tuo metu valdė atsakovas (Įmonė), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rinkliavos mokėtoju laikytinas ginčo objektų savininkas, o ne nuomininkas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu objektus būtų valdę kiti asmenys, o Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojo nuomos sutartis su Medicinos centru.
24. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas nuo 2015 m. iki 2020 m. vasario mėn. jokių mokėjimo pranešimų nesiuntė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas mokėjimo pranešimus bei priminimus siuntė netinkamu adresu. Iš bylos duomenų matyti, kad mokėjimo pranešimai, kaip ir teismo šaukimai, Įmonei buvo siunčiami jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Atsivelgus į tai, atsakovo teiginiai dėl negautų mokėjimo pranešimų laikytini nepagrįstais.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas praleido terminą suformuoti pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 25 punkte įtvirtinta pareiga vietinės rinkliavos administratoriui pagal sausio 1 d. vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis parengti mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikti vietinės rinkliavos mokėtojui. Nagrinėjamu atveju mokėtina vietinė rinkliava buvo paskaičiuota už 2019 metus, todėl Klaipėdos RATC, vadovaudamasis 2020 m. sausio 1 d. registro duomenimis, turėjo parengti ir pateikti mokėjimo pranešimus vietinės rinkliavos mokėtojams iki 2020 m. vasario 15 d. Mokėjimo pažyma šiuo atveju atsakovui buvo suformuota 2020 m. sausio 9 d., todėl šis atsakovo argumentas dėl praleisto termino atmetamas.
26. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui ir jame turi būti tiriami, o nauji įrodymai, kaip išimtis, priimami ir tiriami apeliacinės instancijos teisme, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teiktų naujų įrodymų bei papildomų dokumentų matyti, kad juose nurodomos faktinės aplinkybės egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai reiškia, jog atsakovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nepateikimo priežasčių atsakovas nenurodė, todėl minėti dokumentai apie nuomos sutarties susitarimus bei Medicinos centro nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ 2021 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. SD/RN-21-09-21 apeliacinės instancijos teisme nevertinami. Taip pat pažymėtina, kad net ir priėmus papildomus įrodymus, juose pateikti duomenys nepatvirtina fakto, jog ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektais naudojosi Medicinos centras.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija