II. TARYBOS NARIO STATUSAS
4. Tarybą sudaro 15 tarybos narių. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas Neringos savivaldybės bendruomenės atstovas (toliau – tarybos narys). Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį, ir šios tarybos narys jame prisiekia. Tarybos nario (mero) priesaiką priima savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys. Tarybai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas tarybos narys – meras.
5. Tarybos narys yra valstybės politikas.
6. Tarybos nariu negali būti asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat neišėjęs į atsargą ar profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.
7. Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigomis. Be to, tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo pareigomis, su tos savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų pareigomis, tos savivaldybės viešųjų įstaigų, tos savivaldybės įmonių vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
8. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos, jos komitetų ir komisijų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
9. Tarybos narys įgaliojimų netenka prieš terminą:
9.1. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kai:
9.1.1. jis atsistatydina pagal tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti. Tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, ir tarybos narį iškėlusios partijos (jos skyriaus) vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
9.1.2. jis atsistatydina prieš pradėdamas eiti pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis;
9.1.3. jis praleidžia iš eilės 3 tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties pagal tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
9.1.4. teismas pripažįsta jį neveiksniu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9.1.5. įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
9.1.6. jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
9.1.7. kai Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsniu;
9.1.8. jis miršta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
9.1.9. teismas priima sprendimą dėl tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9.1.10. jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
9.1.11. jeigu pagal Laikino tiesioginio valdymo įstatymo nuostatas savivaldybės teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
9.1.12. tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
10. Tarybos narys turi teisę gauti tarybos nario pažymėjimą ir tarybos nario ženklelį, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. Tarybos nariui pažymėjimą ir ženklelį po tarybos nario priesaikos įteikia priesaiką priimantis asmuo.
11. Komiteto, komisijos ar mero teikimu taryba savo sprendimu deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus.
12. Tarybos narys privalo:
12.1. dalyvauti tarybos posėdžiuose;
12.2. būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;
12.3. dalyvauti komiteto, komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose.
Jeigu tarybos narys negali dalyvauti tarybos, komiteto, ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, iki posėdžio pradžios, privalo pranešti tarybos sekretoriui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.
12.4. raštu arba kitais aiškiai išreikštais veiksmais informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas tarybos, komisijos ar komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Apie tarybos nario pareiškimą dėl nusišalinimo įrašoma į protokolą;
12.5. grįžęs iš komandiruotės, į kurią vyko pagal tarybos sprendimą ar mero potvarkį, per 5 darbo dienas pateikti merui komandiruotės ataskaitą;
12.6. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams. Ataskaitą rinkėjams tarybos narys pateikia pasirinktinai – tiesiogiai nuolat bendraujant su rinkėjais, viešuose susitikimuose su savivaldybės gyventojais, viename iš vietinių laikraščių arba savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
13. Tarybos narys turi teisę:
13.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;
13.2. siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti tarybos sprendimų projektus šio reglamento IX skyriuje nustatyta tvarka, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų ir organizacijų gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su tarybos nagrinėjamais klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, dėl tarybos darbo tvarkos ir kitais, su tarybos nario veikla susijusiais, klausimais;
13.3. šio reglamento 151–158 punktuose nustatyta tvarka tarybos posėdžio metu pateikti pranešėjams klausimų, dalyvauti diskusijose, pasisakyti dėl posėdžio vedimo tvarkos;
13.4. šio reglamento XII skyriuje nustatyta tvarka kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir tarnautojus;
13.5. dalyvauti ir pasisakyti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;
13.6. jungtis į frakcijas reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka;
13.7. gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti;
13.8. savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti trijų (6 priedas).
14. Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių, atsiskaitymo su rinkėjais, atstovavimo savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų, vykdant tarybos ar mero pavedimus, šiam laikui tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
III. TARYBOS NARIO VEIKLOS APMOKĖJIMAS
15. Tarybos nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotoją, už darbą atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. ą.
16. Tarybos nario skaičiuojamas darbo laikas už ataskaitinį mėnesį yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus.
17. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį iki kito mėnesio 4 dienos, o jei ši diena poilsio – tai artimiausią po jos einančią darbo dieną.
18. Tarybos narių atlyginimams už darbą tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose apskaičiuoti posėdžių sekretoriai kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos pateikia tarybos sekretoriui tarybos narių darbo laiko suvestines. Jose žymimas tarybos nario faktiškai dirbtas laikas.
19. Pagal darbo laiko suvestines tarybos sekretorius parengia tarybos narių praėjusio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Juos pasirašo tarybos sekretorius ir iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pateikia savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui.
20. Tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal tarybos sprendimą ar mero potvarkį, apmokamos komandiruočių išlaidos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka bei mokama kompensacija už darbo dienas. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui.
21. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį mokama iki 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) išmoka atsiskaitytinai.
22. Išmoka gali būti panaudota:
22.1. tarybos nario biuro patalpų nuomai, telefoninių pokalbių, interneto ir kitų informacinių technologijų (IT) paslaugų apmokėjimui (kompiuterinės technikos nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui), kai tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka savivaldybės administracija;
22.2. tarybos nario veiklai naudojamų pašto prekių ir paslaugų bei smulkių IT prekių (pvz. USB atmintinės ir pan.) įsigijimui;
22.3. tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui (kurui, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remonto paslaugoms (išrašant sąskaitą faktūrą už transporto priemonės remontą, būtina nurodyti transporto priemonės valstybinį numerį), plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms;
22.4. tarybos nario veiklai naudojamų kanceliarinių prekių įsigijimui;
23. Šiame reglamente nustatyta išmokų suma kas mėnesį pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke tik nustatyta tvarka pateikus mėnesio išlaidų ataskaitą.
24. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijai už kiekvieną praėjusį mėnesį Buhalterinės apskaitos skyriui pateikdamas išlaidų ataskaitą (1 priedas) ir išlaidas pateisinančius dokumentus iki kito mėnesio 10 dienos.
25. Išmokos pagal pateiktą išlaidų ataskaitą tarybos nariams pervedamos iki einamojo mėnesio 25 dienos, o jeigu ataskaitą apie praėjusio mėnesio išlaidas tarybos narys pateikia po kito mėnesio 10 dienos, tai išmoka išmokama mėnesiu vėliau.
26. Ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius.
27. Jeigu nustatoma, kad tarybos narys išmokos lėšas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi grąžinti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies negrąžina, tarybos sprendimu savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja ją iš tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.
28. Tarybos narys gali atsisakyti atlyginimo už darbą, atliekant tarybos nario pareigas, pateikdamas prašymą merui dėl tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui atlyginimas už darbą neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
VI. KOMITETAI
38. Taryba savo įgaliojimų laikui iš savo narių sudaro komitetus. Komitetai sudaromi iš ne mažiau kaip 3 tarybos narių tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos sprendimai ir mero potvarkiai. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus (nutarimus).
39. Komitetų kiekį, pavadinimus, jų įgaliojimus (išskyrus Kontrolės komiteto) ir jų narių skaičių, laikydamasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo, tvirtina taryba.
40. Savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.
41. Kontrolės komitetas:
41.1. teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus veiklos rezultatų;
41.2. siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierių, kai yra Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
41.3. svarsto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus kitų metų veiklos plano projektą, kurį iki spalio 20 dienos savivaldybės kontrolierius pateikia Kontrolės komitetui. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant kitų metų veiklos plano projektą. Kontrolės komitetas teikia pasiūlymus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriui dėl jo kitų metų veiklos plano projekto papildymo ir pakeitimo. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius turi įvertinti Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus ir per 4 darbo dienas nuo šių pasiūlymų gavimo turi pateikti Kontrolės komitetui patikslintą kitų metų savo veiklos plano projektą bei argumentus, jeigu į Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Gavęs patikslintą savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus kitų metų veiklos plano projektą, Kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę, priima sprendimą dėl jo kitų metų veiklos plano projekto ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina jam tvirtinti, nurodydamas dėl jo pasiūlymus, jei tokių pasiūlymų yra;
41.4. įvertina savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia tarybai;
41.5. svarsto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus veiklos;
41.6. siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
41.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus veiklos planas; savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;
41.8. dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje iki sausio 31 dienos pateikdamas ataskaitą už savo veiklą atsiskaito tarybai;
41.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai.
42. Taryboje sudaromi šie komitetai:
42.1. Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas;
42.2. Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komitetas;
42.3. Aplinkos apsaugos ir turizmo komitetas;
42.4. Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas.
43. Pagal savo kompetenciją komitetai svarsto ir sprendžia klausimus dėl:
43.1. Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas:
43.1.1. tarybai teikiamų tvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentų projektų ir biudžeto projekto;
43.1.2. tarybai teikiamos savivaldybės biudžeto įvykdymo ataskaitos, savivaldybės kontrolieriui pateikus išvadą, programų, projektų ir jų įvykdymo ataskaitų;
43.1.3. specializuotų (tikslinių, nebiudžetinių) fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarkos, jų panaudojimo ataskaitų;
43.1.4. papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, savivaldybės biudžeto tikslinimo;
43.1.5. vietinių rinkliavų dydžio nustatymo;
43.1.6. paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už paskolas;
43.1.7. savivaldybės Strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo;
43.1.8. savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
43.1.9. savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymo;
43.1.10. mokesčių lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita teikimo;
43.1.11. kainų ir tarifų už savivaldybės įmonių, specialiosios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto, karšto vandens kainų ir mokesčių tarifų nustatymo įstatymų nustatyta tvarka;
43.1.12. koncesijų suteikimo tikslingumo, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimo, konkurso etapų nustatymo ir gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimo galutiniam koncesijos sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;
43.1.13. socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymo;
43.1.14. socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio nustatymo;
43.1.15. savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektų rengimo;
43.1.16. valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
43.1.17. socialinės, rekreacinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, šių objektų eksploatavimo tvarkos;
43.1.18. savivaldybės socialinių ir ekonominių plėtros programų rengimo ir tvirtinimo;
43.1.19. disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimo, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos nustatymo, išskyrus atvejus, kai tai nustatyta įstatymu;
43.1.20. savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimo;
43.1.21. savivaldybės saugomų teritorijų steigimo, skelbimo savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų, aplinkos apsaugos būklės gerinimo;
43.1.22. savivaldybės teritorijos ribų keitimo;
43.1.23. želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, visuomeninės sveikatos, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitų taisyklių;
43.1.24. kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
43.1.25. savivaldybės įstaigų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių tam tikros veiklos nepriklausomo audito;
43.1.26. savivaldybės teritorijos specialiųjų, detaliųjų planų ir jų koncepcijų;
43.1.27. savivaldybės Bendrojo plano realizavimo priežiūros;
43.1.28. gyventojų pasiūlymų ir pageidavimų miesto planavimo, tvarkymo, statybos ir aplinkosaugos srityse;
43.1.29. eismo (automobilių, dviračių, pėsčiųjų), visuomeninio transporto, energetikos (šilumos ir karšto vandens tiekimo), miesto apšvietimo, gyvūnų laikymo tvarkos nustatymo ir kitų klausimų;
43.1.30. miesto komunalinio ūkio formavimo ir reguliavimo problemų;
43.1.31. verslo plėtros galimybių savivaldybės teritorijose;
43.1.32. infrastruktūros sutarčių projektų su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis bei jų pasirašymo su savivaldybės administracijos direktoriumi.
43.2. Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komitetas:
43.2.1. švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto politikos įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje;
43.2.2. švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto įstaigų steigimo, likvidavimo, reorganizavimo ir darbo optimizavimo bei veiklos koordinavimo;
43.2.3. švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto įstaigų biudžeto formavimo, finansavimo, materialinio aprūpinimo;
43.2.4. švietimo reformos įgyvendinimo eigos, gairių ir planų savivaldybės teritorijoje;
43.2.5. moksleivių privalomojo ugdymo užtikrinimo, moksleivių pavėžėjimo ir nemokamo maitinimo organizavimo;
43.2.6. ikimokyklinio ugdymo užtikrinimo;
43.2.7. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo vaikų, jaunimo neformaliojo ugdymo ir laisvalaikio bei moksleivių ir jaunimo vasaros poilsio organizavimo;
43.2.8. formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų ugdymo organizavimo;
43.2.9. įvairių verslų skatinimo tarp jaunimo;
43.2.10. sporto ir sveikatingumo renginių organizavimo ir sveikos gyvensenos populiarinimo ;
43.2.11. bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo, etninės kultūros ir paveldo globos, kultūros paveldo tyrinėjimo ir išsaugojimo;
43.2.12. savivaldybės ilgalaikių kultūrinių, švietimo, jaunimo ir sporto, demografinių programų rengimo ir vykdymo;
43.2.13. kultūros, meno ir literatūros saviraiškos galių puoselėjimo tarp bendruomenės narių;
43.2.14. reprezentacinės ir meninės leidybos, spaudos ir informacijos darbo organizavimo;
43.2.15. kultūros ir sporto renginių planavimo, organizavimo ir pravedimo bei jų kokybės;
43.2.16. švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto įstaigų tarptautinio bendradarbiavimo ir dalyvavimo projektuose;
43.2.17. mokesčių už švietimo, kultūros, sporto įstaigų teikiamas paslaugas nustatymo;
43.2.18. švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto specialistų ir vadovų kvalifikacijos kėlimo;
43.2.19. gyventojų, juridinių asmenų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymų bei skundų nagrinėjimo, ar jų perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui, merui arba tarybai;
43.2.20. iš savivaldybės administracijos, įstaigų vadovų, gaunamos informacijos apie vykdomus projektus, darbus, susietus su švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto įstaigomis;
43.2.21. teisingos informacijos apie švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto įstaigų veiklos pateikimo bendruomenei;
43.2.22. Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komitetas pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi įstatymų, kaip įgyvendina tarybos sprendimus bei mero potvarkius, kaip atsižvelgiama į komiteto rekomendacijas ir pasiūlymus.
43.3. Aplinkos apsaugos ir turizmo komitetas:
43.3.1. aplinkos apsaugos, aplinkos kokybės gerinimo, darnaus turizmo vystymo, kurorto plėtros, verslo skatinimo ir kitų klausimų;
43.3.2. savivaldybės saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos, atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, statybų ir būsto, urbanistikos ir architektūros, kraštovaizdžio, komunalinio ūkio ir poveikio aplinkai;
43.3.3. savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, susijusius su kurortu, turizmo plėtra, verslumo skatinimu bei aplinkos apsaugos būklės gerinimu;
43.3.4. turizmo ir verslo plėtros politikos formavimo, jos įgyvendinimo priežiūros;
43.3.5. teisinio reguliavimo gerinimo, sudarančio palankesnes sąlygas darnaus turizmo plėtrai ir verslui;
43.3.6. savivaldybės vykdomos turizmo išteklių ir paslaugų rinkotyros bei rinkodaros, turizmo infrastruktūros plėtros projektų bei savivaldybei priskirtos valstybinės žemės valdymo, naudojimo, tvarkymo;
43.3.7. mokesčių, rinkliavų, lengvatų, finansinės paramos nustatymo;
43.3.8. gyventojų, juridinių asmenų, visuomeninių ir kitų organizacijų pasiūlymų ir pageidavimų miesto planavimo, tvarkymo, statybos bei aplinkosaugos srityse;
43.3.9. savivaldybės Strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo, siekiant koordinuoti bendras savivaldybės veiklas turizmo srityje;
43.3.10. individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuoto pajamų mokesčio dydžio nustatymo;
43.3.11. taisyklių, reglamentuojančių savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugą, gyvenamųjų vietovių priežiūrą, atliekų tvarkymą bei aplinkos apsaugą, prekybą viešosiose vietose ir pan.;
43.3.12. savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimo, infrastruktūros sutarčių sudarymo bei įgyvendinimo priežiūros;
43.3.13. savivaldybės bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektų rengimo.
43.4. Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas:
43.4.1 savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimo iš savivaldybės biudžeto;
43.4.2. savivaldybės sveikatos programų rengimo ir įgyvendinimo;
43.4.3. pirminės ir antrinės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros;
43.4.4. bendrųjų ilgalaikių sveikatos, socialinių, demografinių ir kitų programų, projektų rengimo;
43.4.5. socialinio ir kt. būsto fondo formavimo ir būsto suteikimo tvarkos, gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;
43.4.6. socialines paslaugas teikiančių įstaigų, šeimynų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
43.4.7. kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
43.4.8. savivaldybės vardu gautos labdaros skirstymo ir jos tvarkos;
43.4.9. valstybės paramos būstui įsigyti suteikimo;
43.4.10. socialinės globos neįgaliems asmenims teikimo;
43.4.11. alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos;
43.4.12. sveikatos apsaugos, socialinės paramos įstaigų, šių sričių nevyriausybinių organizacijų ir socialinį bei kt. būstą administruojančių įmonių veiklos;
43.4.13. sveikatos ir socialinės apsaugos įstaigų veiklos;
43.4.14. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos, sveikatos priežiūros programos, socialinės paramos ir paslaugų teikimo programos sudarymo ir vykdymo;
43.4.15. teisingos informacijos apie sveikatos ir socialinių įstaigų veiklos pateikimo visuomenei.
44. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu renka komitetai. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių. Kontrolės komiteto pirmininką tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria taryba. Meras ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarybos posėdžio raštu kreipiasi į tarybos opozicijos pirmininką dėl Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros siūlymo. Tarybos opozicijos siūlymas turi būti pateiktas raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki tarybos posėdžio, raštu pridedant ir siūlomo asmens raštišką sutikimą. Jeigu tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Tarybos opozicija tą pačią kandidatūrą gali siūlyti vieną kartą. Jeigu taryboje nepritariama tarybos opozicijos pasiūlytai kandidatūrai, tarybos opozicija turi siūlyti kitą kandidatūrą. Ta pati tvarka galioja ir mero siūlomai kandidatūrai.
45. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
46. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba Vietos savivaldos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Kontrolės komiteto pirmininkas šiame punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu.
47. Komitetai:
47.1. svarsto tarybai pateiktų sprendimų projektus, nagrinėja kitus klausimus, pateiktus komitetams svarstyti, ir teikia išvadas;
47.2. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengia tarybos sprendimų projektus pagal savo kompetenciją;
47.3. rengia ir svarsto klausimus, susijusius su savivaldybės veikla, ir teikia pasiūlymus, svarstytinus tarybos posėdyje;
47.4. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo apyskaitą;
47.5. išklauso savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą;
47.6. nagrinėja gyventojų, visuomeninių ir kitų visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų pareiškimus pagal savo kompetenciją;
48. Komitetų veiklos forma yra posėdžiai.
Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Komiteto posėdis negali vykti Komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, Komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos Komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame punkte nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
49. Komitetai nustato savo posėdžių laiką. Jis be svarbios priežasties nekeičiamas.
50. Komitetų posėdžio laikas ir darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti svarbioms savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje trumpesniu nei reglamente nustatytu terminu, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki komiteto posėdžio pradžios.
51. Komitetai gali sudaryti savo darbo planus. Jie pateikiami merui, skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
52. Komiteto posėdžius šaukia, jų darbotvarkę sudaro ir jiems pirmininkauja komiteto pirmininkas, o kai jo nėra, – jo pavaduotojas. Nesant pirmininko ir jo pavaduotojo, pirmininkauti posėdžiui jame dalyvaujančių komiteto narių sprendimu išrenkamas komiteto narys. Posėdį taip pat gali sušaukti 3 komiteto nariai, parengę darbotvarkę ir sprendimų projektus ir pateikę komitetui.
53. Komitetai nagrinėja tarybos sekretoriaus, komisijų ir tiesiogiai komitetams pareiškėjų raštu pateiktus klausimus. Meras gali pasiūlyti komitetams svarstyti klausimus, nesusijusius su reglamente nurodyta komiteto kompetencija. Tarybos sprendimų projektai komitetui pateikiami kartu su aiškinamaisiais raštais.
54. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.
55. Komitetui pateikto tarybos sprendimo projekto rengėjas privalo dalyvauti svarstant projektą komiteto posėdyje.
56. Komiteto nutarimai, taip pat rekomendaciniai sprendimai ir kiti dokumentai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
57. Posėdžiai yra protokoluojami bei daromas garso įrašas, kuris saugomas informacinėse laikmenose. Posėdžiuose sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
58. Posėdžio protokole išvardijami svarstyti klausimai, pranešėjai, trumpas pranešimo turinys. Jei pranešimas pridedamas prie protokolo kaip atskiras dokumentas, protokole tai nurodoma. Taip pat įrašomi kitų kalbėjusiųjų asmenų vardai ir pavardės, trumpas jų kalbų turinys. Jei kalbos tekstas pridedamas, protokole tai nurodoma. Protokole taip pat nurodomi priimti sprendimai, pridedami dokumentai, balsavimo rezultatai. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga.
59. Posėdžio protokolas surašomas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio. Jį pasirašo posėdžio pirmininkas, posėdžio sekretorius ir protokolas persiunčiamas tarybos nariams.
60. Komitetas turi teisę siūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę.
61. Keli komitetai jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą jungtinį posėdį. Tokiam posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Jungtinis posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė kiekvieno komiteto narių. Sprendimai priimami visų bendrame posėdyje dalyvaujančių komitetų narių balsų dauguma. Posėdžio protokolą pasirašo jungtiniame posėdyje dalyvaujantys komitetų pirmininkai ir posėdžio sekretorius.
62. Komitetas turi teisę savo nagrinėjamus klausimus siūlyti svarstyti ir kitiems komitetams. Komitetas gali pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat gali prašyti kito komiteto pateikti išvadas. Išvados turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos.
63. Komitetų įgalioti atstovai gali tarybos posėdžiuose daryti pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.
64. Komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus tais klausimais, kurie yra teikiami tarybai arba yra perduoti komitetui svarstyti.
65. Komitetai gali kartu parengti pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
66. Komitetai turi teisę siūlyti tarybai svarbius klausimus ir tais klausimais parengtus sprendimų projektus teikti svarstyti visuomenei.
67. Komitetai turi teisę:
67.1. kviesti į posėdžius savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės teritorijoje esančių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, kurių steigėja yra taryba, biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus ar atstovus. Apie tai šiems tarnautojams turi būti pranešta prieš 3 darbo dienas. Komiteto kvietimu savivaldybės administracijos darbuotojai privalo atvykti į komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais;
67.2. raštu reikalauti, kad savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių, įstaigų tarnautojai pateiktų ataskaitinius duomenis ir kitokią klausimui nagrinėti reikalingą medžiagą. Šių įstaigų tarnautojai privalo reikalaujamus duomenis pateikti per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo;
67.3. tikrinti, kaip vykdomi tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į komitetų išvadas ir pasiūlymus;
67.4. raštu teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir pareigūnams;
67.5. kviesti į posėdžius kitus tarybos narius, valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus, ekspertus ir kitus asmenis, nurodytus Vietos savivaldos įstatyme.
68. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komiteto posėdyje svarstomais klausimais, turi teisę dalyvauti juos rengiant ir teikti pasiūlymus. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komiteto gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus – jais naudotis tarybos nario pareigoms atlikti.
69. Komiteto pirmininkas:
69.1. šaukia komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą, sudaro posėdžio darbotvarkę;
69.2. pagal komiteto priimtus sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus, gali siūlyti įtraukti į komiteto posėdžio darbotvarkę svarstyti kitų komitetų nagrinėjamus klausimus;
69.3. kviečia dalyvauti posėdžiuose reikalingus asmenis;
69.4. gali pavesti savivaldybės administracijos direktoriui įvertinti komitetui teikiamus tarybos sprendimų projektus ir savo išvadas bei pasiūlymus pateikti komitetui ir rengėjui, jei jis nėra savivaldybės administracijos darbuotojas;
69.5. pirmininkauja komiteto posėdžiams;
69.6. pasirašo komiteto rekomendacinius sprendimus (nutarimus), išvadas, posėdžių protokolus ir komiteto rengtų tarybos sprendimų projektus, teikiamus svarstyti tarybai;
69.7. informuoja komiteto narius, kaip vykdomi komiteto sprendimai, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus.
70. Savivaldybės administracija, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų rekomendacinius sprendimus (nutarimus) turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams artimiausiame tarybos ir komiteto posėdyje.
71. Komitetų techninį aptarnavimą užtikrina savivaldybės administracija.
72. Komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Šie asmenys komiteto posėdyje gali dalyvauti savo iniciatyva arba komiteto kvietimu. Komitetų posėdžiuose turi teisę dalyvauti meras, mero pavaduotojas, tarybos nariai, politinio pasitikėjimo asmenys, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
73. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti žiniasklaidos, visuomenės atstovai (seniūnaičiai), ekspertai ir valstybės tarnautojai, norėdami dalyvauti komitetų posėdžiuose savo iniciatyva, turi ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas pateikti komiteto pirmininkui prašymą, įgaliojimą atstovauti visuomeninei organizacijai ar kitai įstaigai ir nurodyti, kurio klausimo svarstyme pageidauja dalyvauti.
74. Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.
75. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių visuomenės atstovų skaičių.
VII. KOMISIJOS
76. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją, Antikorupcijos komisiją, Peticijų komisiją.
77. Taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš komisijų narių. Jeigu yra paskelbta tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių. Meras ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarybos posėdžio raštu kreipiasi į tarybos opozicijos pirmininką dėl Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūros siūlymo. Tarybos opozicijos siūlymas turi būti pateiktas raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki tarybos posėdžio, raštu pridedant ir siūlomo asmens raštišką sutikimą. Jeigu tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos ar Antikorupcijos komisijos pirmininką taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu. Tarybos opozicija tą pačią kandidatūrą gali siūlyti vieną kartą. Jeigu taryboje nepritaria tarybos opozicijos pasiūlytai kandidatūrai, tarybos opozicija turi siūlyti kitą kandidatūrą. Ta pati tvarka galioja ir mero teikiamai kandidatūrai. Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkai skiriami slaptu balsavimu. Komisijų pirmininkų pavaduotojus iš komisijos narių renka komisija komisijos pirmininkų siūlymu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį ir šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
78. Peticijos, pateiktos savivaldybės institucijai, nagrinėjamos savivaldybės Peticijų komisijoje jos nuostatų nustatyta tvarka. Peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, reglamento X sk. nustatyta tvarka esant reikalui teikia Tarybai sprendimo projektą dėl peticijoje išdėstytų siūlymų ir reikalavimų.
79. Etikos komisija:
79.1. prižiūri, kaip tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
79.2. analizuoja tarybos narių nedalyvavimo tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir Vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
79.3. tiria ir priima sprendimus dėl tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
79.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl tarybos narių veiklos skaidrumo;
79.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
79.6. tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo;
79.7. veikdama pagal reglamento 79.2 ir 79.6 papunkčius, rengia posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
80. Antikorupcinė komisija:
80.1. tarybos ar mero iniciatyva dalyvauja atliekant savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą. Taisės aktai, kuriuose nustatyta korupcijos pasireiškimo tikimybė, svarstomi komisijos posėdyje ir kiekvienų metų trečią ketvirtį Specialiųjų tyrimų tarnybai teikiama ataskaita;
80.2. dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas ir teikia išvadas tarybai dėl šių programų ir jų įgyvendinimo;
80.3. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;
80.4. informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;
80.5. atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su savivaldybėje įgyvendinama valstybės politika korupcijos prevencijos srityje.
81. Įstatymų nustatytais atvejais arba tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tarybos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
82. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
83. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šiame punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu.
84. Komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai; Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.
85. Komisijų nuostatus tvirtina taryba.
86. Komisijos yra atsakingos ir atskaitingos tarybai.
87. Tarybos narius įtraukti į komisijas tarybai gali siūlyti frakcijos, meras, valstybės tarnautojus – frakcijos, meras, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius ir komisijos sudarymo iniciatoriai. Bendruomenės atstovai į komisijas skiriami komisijų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
88. Laikinosios komisijos sudaromos laikantis proporcingo tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jos darbo trukmę bei suteikia reikalingus įgaliojimus. Taryba laikinųjų komisijų pirmininkais skiria komisijos sudarymo iniciatorių siūlomą asmenį.
89. Taryba nuolatinių komisijų pirmininkais mero teikimu skiria tarybos narius. Komisijų pirmininkų pavaduotojus iš komisijos narių renka komisijos pirmininkų siūlymu.
90. Tarybos sudaromos komisijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat tarybos patvirtintais veiklos nuostatais, kuriuose turi būti nustatyti komisijos tikslai, uždaviniai, funkcijos, narių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimas ir jų įforminimas, taip pat komisijos atsiskaitymo tvarka.
91. Nuolatinių komisijų posėdžių laikas ir darbotvarkė skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt) ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio. Apie posėdžių laiką komisijų nariams turi būti pranešta ir sudaryta galimybė susipažinti su posėdžio medžiaga ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.
Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijų posėdžiai negali vykti komisijų nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komisijų posėdžių klausimai rengiami ir posėdžiai vyksta laikantis reglamente nustatytų savivaldybės tarybos nario teisių. Nuotoliniu būdu priimant komisijų sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
92. Komisijų posėdžiai yra protokoluojami.
93. Komisijų posėdžiuose gali dalyvauti ekspertai, valstybės tarnautojai ir visuomenės atstovai.
VIII. FRAKCIJOS, TARYBOS OPOZICIJA, TARYBOS DAUGUMA, TARYBOS NARIŲ GRUPĖ
94. Savo rinkimų programos ar politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas, sudarydami tarybos opoziciją ar tarybos daugumą. Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai.
95. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. Tarybos nariai į frakcijas jungiasi laisva valia. Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią reglamentui, išsirenka vadovą – frakcijos seniūną ir jo pavaduotoją.
96. Frakcija paskelbiama viename iš savivaldybės posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, jos sudėtis, seniūno ir pavaduotojo vardai ir pavardės. Frakcija laikoma įregistruota nuo pranešimo apie jos įkūrimą tarybos posėdyje.
97. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai, seniūnui ar jo pavaduotojui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, turi būti raštu pranešta merui, ir jis apie tai paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje.
98. Tarybos opozicija – savivaldybės tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero, mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.
99. Tarybos dauguma – savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.
100. Tarybos narių grupė – tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakcijas.
IX. SVARSTYTINŲ KLAUSIMŲ IR SPRENDIMŲ PROJEKTŲ
PATEIKIMO TARYBAI TVARKA
101. Tarybai svarstyti klausimus kartu su sprendimų projektais gali pateikti komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, meras, savivaldybės administracijos direktorius, tarybos sekretorius, tarybos narių grupė.
Jeigu seniūnaičių sueigos (išplėstinės seniūnaičių sueigos) sprendimai yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie teikiami įvertinti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje šių sueigų nuostatų, patvirtintų tarybos sprendimu, nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą. Savivaldybės taryba, svarstydama pateiktus sueigos (išplėstinės seniūnaičių sueigos) sprendimus, priima sprendimą, dėl kurių sueigos (išplėstinės seniūnaičių sueigos) sprendimų pavesti savivaldybės administracijai rengti atskirus savivaldybės tarybos sprendimų projektus Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
Jeigu seniūnaičių sueigos ( išplėstinės seniūnaičių sueigos) sprendimų įvertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti struktūriniams padaliniams atlikti vertinimą ir ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą priimti sprendimą.
102. Jeigu teikiamas sprendimo projektas dėl galiojančio dokumento pakeitimo (nuostatų, taisyklių, tvarkos aprašų ir pan.), prie sprendimo projekto pridedamas to dokumento lyginamasis variantas. Sprendimo projekto lyginamasis variantas nerengiamas, kai sprendimas ir juo tvirtinami teisės aktai dėstomi nauja redakcija ir kai siūloma juos naikinti. Kai teikiamas tarybos sprendimo projektas dėl tarybos sprendimo pripažinimo netekusiu galios (negaliojančiu), prie tarybos sprendimo projekto pridedama siūlomo pripažinti netekusiu galios (negaliojančiu) tarybos sprendimo kopija.
103. Jei teikiamas sprendimo projektas, kuriuo tvirtinamas norminis teisės aktas, prie sprendimo projekto pridedama antikorupcinio vertinimo pažyma (jei reikia atlikti antikorupcinį vertinimą).
104. Sprendimo projektai pateikiami kartu su aiškinamaisiais raštais. Sprendimo projektą vizuoja jo rengėjas (jeigu rengėjas yra savivaldybės administracijos padalinys – jo vadovas ir savivaldybės administracijos direktorius), savivaldybės kalbos tvarkytojas ir teisininkas.
105. Jeigu sprendimo projektų rengėjai yra komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, tarybos sprendimų projektai turi būti derinami su savivaldybės administracija, kuri pateikia dėl jų išvadas.
106. Kartu su sprendimo projektu pateikiamą aiškinamąjį raštą pasirašo sprendimo projekto rengėjas. Aiškinamajame rašte privaloma nurodyti:
106.1. parengto projekto tikslus;
106.2. kaip šiuo metu yra sprendžiami projekte aptarti klausimai;
106.3. kokių pozityvių rezultatų laukiama;
106.4. galimas neigiamas pasekmes priėmus projektą, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;
106.5. kokie šios srities aktai tebegalioja ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;
106.6. rengiant projektą gautus specialistų vertinimus ir išvadas;
106.7. projekto iniciatorių ir jo autorių ar autorių grupę;
106.8. kitus, autorių nuomone, reikalingus paaiškinimus;
106.9. rengiant tarybos sprendimo, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima tarybos sprendimo projekto rengėjas. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tarybos sprendime numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte;
106.10. sprendimų projektų pataisos (siūlomi projekto pakeitimai, papildymai) ir patikslinti sprendimo projektai gali būti pateikiami tarybos sekretoriui raštu ne vėliau kaip likus 24 val. iki tarybos posėdžio pradžios. Pataisas gali pateikti rengėjas, komitetai, komisijos, tarybos nariai, jų grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius ir frakcijos. Siūlomos pataisos turi būti suderintos su savivaldybės kalbos tvarkytoju ir teisininku. Apie pateiktą pataisą tarybos sekretorius informuoja sprendimo projekto rengėją. Korektūra (rašybos, skyrybos, žodžių tvarkos, formatavimo klaidos) gali būti atliekama ir tarybos posėdžio metu.
106.11. sprendimų projektų informacinėje pažymoje nurodomas adresatų sąrašas, kuriame tiesioginis rengėjas nurodo sprendimo projekto pavadinimą, juridinius ar fizinius asmenis, kuriems reikia siųsti sprendimo nuorašą, arba asmenis, kuriems sprendimą reikia siųsti susipažinti.
107. Sprendimų projektai, atitinkantys dokumentų rengimo ir įforminimo bei reglamente nurodytus reikalavimus, teikiami komitetams ir tarybai svarstyti tokia tvarka:
107.1. sprendimo projektą, aiškinamąjį raštą ir kitus būtinus dokumentus bei jų elektroninę versiją rengėjas pateikia ne vėliau kaip prieš 9 darbo dienas tarybos sekretoriui ir Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialistui, kuris juos registruoja tam skirtame registre. Jeigu sprendimo projektas neatitinka nurodytų reikalavimų, tarybos sekretorius jį grąžina rengėjui tinkamai parengti ir suderinti;
107.2. įregistruoti sprendimų projektai ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.
107.3. pagal mero ar mero pavaduotojo rezoliucijas tarybos sekretorius sprendimo projektus ir aiškinamuosius raštus likus 8 darbo dienoms iki numatomos tarybos posėdžio datos pateikia nagrinėti komitetams pagal jų kompetenciją;
107.4. jeigu sprendimo projektui nepritaria du komitetai, tarybos sekretorius informuoja merą apie sprendimų projektus, kuriems nepritarta. Jeigu meras juos įtraukia į tarybos posėdžio darbotvarkę, jis privalo pateikti tarybai savo sprendimo motyvus prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę;
107.5. tarybos sekretorius sprendimų projektų originalus teikia merui. Meras ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio sudaro posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia taryba dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
108. Į darbotvarkę įtraukiami tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai šiame reglamento skyriuje nustatyta tvarka.
109. Tarybos posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodyta: posėdžio data ir valanda, svarstomieji klausimai ir pranešėjai.
110. Sprendimų projektai mero ar tarybos teikimu gali būti pateikti svarstyti visuomenei. Kartu su projektu turi būti skelbiamas ir aiškinamasis raštas.
111. Sprendimo projekto rengėjas iki tarybos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo turi teisę jį atsiimti, apie tai informavęs tarybos sekretorių raštu.
112. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
X. TARYBOS POSĖDŽIAI
113. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Tarybos posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai turi teisę kalbėti kita kalba, jei ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios apie tai praneša tarybos sekretoriui, kuris turi pasirūpinti vertimu.
114. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu. Jeigu buvo įvestas tiesioginis valdymas ar surengti pakartotiniai rinkimai – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.
115. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtas mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti.
116. Pirmajame naujai išrinktos tarybos posėdyje svarstomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti klausimai:
116.1. prisiekia tarybos nariai, jeigu meras neišrinktas, renkamas laikinai mero pareigas einantis tarybos narys;
116.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl tarybos daugumos ir tarybos opozicijos sudarymo;
116.3. priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jų įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;
116.4. gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė. Jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, kuriam pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiriamas tarybos narys laikinai eiti mero pareigas.
117. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, pagal amžių vyriausias tarybos narys.
118. Pirmajam tarybos posėdžiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijomis, o prisiekus merui, posėdį toliau tęsia ir jam pirmininkauja meras.
119. Patalpas tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems tarybos nariams bei kitiems tarybos posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, jeigu nenaudojama slapto balsavimo elektroninė sistema, turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui, gali būti pasirūpinta transliacija per vietinį transliuotoją). Savivaldybės administracija yra atsakinga už tinkamą pasirengimą pirmajam naujai išrinktos tarybos posėdžiui.
120. Pirmąjį tarybos posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir skelbia naujai išrinktų tarybos narių registraciją. Tarybos posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, posėdžio pirmininkas paskelbia kito tarybos posėdžio datą. Kitas tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po neįvykusio tarybos posėdžio.
121. Posėdžio pirmininkas, pradėdamas posėdį, paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių įgaliojimai.
122. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras supažindina tarybos narius su mero pavaduotojo skyrimo procedūra.
123. Mero pavaduotojo skyrimo procedūra:
123.1. mero pavaduotojo kandidatūrą iš išrinktų tarybos narių siūlo meras;
123.2. meras klausia kandidato į mero pavaduotojus, ar jis sutinka būti renkamu;
123.3.meras suteikia žodį kandidatui, sutikusiam būti renkamu mero pavaduotoju, prisistatyti ir atsakyti į tarybos narių klausimus;
123.4. balsuojama slaptai (2 priedas);
123.5. laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų tarybos narių dauguma;
123.6. jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas šiame ar kitame posėdyje gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrąjį kartą pasiūlytai tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas.
124. Paskirto mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai pasirašomas sprendimas dėl mero pavaduotojo skyrimo.
125. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu tarybos sprendimu slaptu balsavimu, dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. (3 priedas).
126. Antrojo tarybos posėdžio metu svarstomas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo klausimas. Gali būti svarstomi tarybos komitetų bei tarybos komisijų sudarymo klausimai.
127. Eilinius tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Eiliniai posėdžiai paprastai vyksta ketvirtadieniais, posėdžio pradžia – 10.00 val. arba 14.00 valanda.
Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame reglamente nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.
Dėl šaukiamo tarybos posėdžio, jo laiko, vietos ir tarybai svarstyti teikiamų klausimų meras priima potvarkį.
128. Neeilinius tarybos posėdžius skubiai spręstiniems klausimams nagrinėti šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus. Neeilinis tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas, o kai šio nėra, laikinai mero pareigas einantis tarybos narys, posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. Neeilinis posėdis šaukiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir šiame reglamente nustatyta sprendimų projektų rengimo, registravimo, darbotvarkės sudarymo, visuomenės, tarybos narių ir Vyriausybės atstovo informavimo apie tarybos posėdį tvarka. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Neeiliniuose posėdžiuose svarstomi tik jų iniciatorių pateikti klausimai.
129. Meras, o kai jo nėra dėl ligos, komandiruotės ar atostogų, mero pavaduotojas, o kai šio nėra, laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys, apie posėdžio laiką ir darbotvarkę gyventojams paskelbia savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
130. Meras, o kai jo nėra dėl ligos, komandiruotės ar atostogų, mero pavaduotojas, o kai šio nėra, laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys, apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais tarybos nariams ir Vyriausybės atstovui praneša ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu. Seniūnaitis, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų), informuojami telefonu ir / ar elektroniniu paštu.
131. Tarybos posėdžius aptarnauja savivaldybės administracija:
131.1. rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba tarybos nariams posėdžių metu;
131.2. rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta tarybos nariams ir pranešėjams;
131.3. registruoja posėdyje dalyvaujančius tarybos narius;
131.4. registruoja posėdžio svečius ir prižiūri, kad jie laikytųsi nustatytos tvarkos;
131.5. protokoluoja posėdį, daro jo garso įrašą ir prireikus rūpinasi jo vertimu. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją, ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, garso ir (ar) vaizdo įrašai nedaromi. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
131.6. vykdo kitus mero ar posėdžio pirmininko, komitetų pirmininkų pavedimus, susijusius su posėdžių rengimu.
132. Posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra dėl ligos, komandiruotės ar atostogų – mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys.
133. Jeigu posėdyje nėra mero ir jo pavaduotojo, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tame posėdyje pirmininku išrinktas tarybos narys.
134. Posėdžio pirmininkas:
134.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, pertraukas ir jų trukmę;
134.2. prižiūri, kad būtų laikomasi reglamento, vadovauja klausimo svarstymo eigai;
134.3. suteikia žodį tarybos nariams, kviestiesiems asmenims ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems posėdžio dalyviams;
134.4. kontroliuoja kalbėtojo kalbos trukmę ir, jeigu ji viršija tarybos nustatytąją, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali jį nutraukti;
134.5. jeigu taryba neprieštarauja, gali pratęsti kalbėti skirtą laiką;
134.6. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
134.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja sprendimus ir teikia balsuoti, vadovaudamasis reglamentu nustato balsavimo tvarką ir skelbia balsavimo rezultatus;
134.8. pasiūlo pašalinti iš posėdžio salės kviestuosius ir kitus asmenis, jeigu jie trukdo dirbti;
134.9. įspėja tarybos narius, jeigu jie nesilaiko reglamento, triukšmauja, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybai dirbti;
134.10. priimdamas sprendimus, ne mažiau kaip 5 tarybos narių reikalavimu, paskelbia, kokiu reglamento punktu vadovaujasi.
135. Tarybos sprendimu gali būti skelbiamos posėdžio pertraukos, taip pat posėdis gali būti perkeltas į kitą dieną, jeigu taryba nespėjo apsvarstyti visų darbotvarkės klausimų.
136. Tarybos posėdžiai yra atviri. Juose, be tarybos narių ir posėdį aptarnaujančių savivaldybės administracijos darbuotojų, dalyvauja savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, kiti kviestieji asmenys. Posėdyje gali dalyvauti Vyriausybės atstovas, žiniasklaidos atstovai.
137. Atitinkamų savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių vadovai privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, kai svarstomi jų kompetencijai priskirti arba susiję su jų vadovaujamų subjektų veikla klausimai.
138. Tarybos posėdyje gali dalyvauti visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, politinių partijų atstovai, gyventojai, ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki posėdžio užsiregistravę pas tarybos sekretorių. Norintys pasisakyti asmenys užsiregistruodami privalo nurodyti, dėl kurio darbotvarkės klausimo pasisakys. Pasisakymui skiriama iki 5 minučių laiko.
139. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti šio reglamento 140 ir 141 punktuose nustatyta tvarka. Tarybos posėdžiai transliuojami interneto svetainėje (www.neringa.lt). Už posėdžių transliavimą atsakinga savivaldybės administracija.
140. Vyriausybės atstovas, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, tarybos sekretorius posėdžio metu turi teisę pasisakyti savo kompetencijos klausimais.
141. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiesiems asmenims. Kitiems užsiregistravusiems pasisakyti asmenims leidžiama kalbėti tarybai pritarus ir nustačius jų kalbėjimo trukmę.
142. Jeigu tarybos narys iš anksto žino, jog negalės dalyvauti posėdyje, apie tai turi pranešti merui ir tarybos sekretoriui prieš posėdį ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
143. Jeigu tarybos narys dalyvavo svarstant ne mažiau kaip 1/2 visų tos dienos posėdžio darbotvarkės klausimų, laikoma, kad jis dalyvavo posėdyje.
144. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Ji nusprendžia, kas gali dalyvauti posėdyje. Uždaro posėdžio įrašą daryti draudžiama.
145. Tarybos nariai registruojami posėdžio pradžioje. Išvykdamas iš posėdžio jam nepasibaigus, tarybos narys apie tai turi informuoti posėdžio pirmininką ir sekretorių.
146. Posėdžio darbotvarkę taryba tvirtina posėdžio pradžioje. Posėdžio pirmininkas, pristatydamas darbotvarkę, privalo tarybos narius informuoti apie tarybai teiktų klausimų neįtraukimo į darbotvarkę priežastis.
147. Posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių motyvuotu siūlymu, jeigu jo rengėjai tarybos nariams pateikia reglamento reikalavimus atitinkančius sprendimų projektus ir aiškinamuosius raštus, ir projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu.
148. Papildomi klausimai, reikalaujantys neatidėliotino svarstymo, gali būti teikiami svarstyti be komitetų išvadų ir įtraukiami į darbotvarkę tarybos sprendimu, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Savivaldybės administracijos parengti sprendimų projektai privalo būti suderinti reglamento 104–106 punktuose nustatyta tvarka. Meras į tarybos darbotvarkę gali įtraukti klausimus dėl informacijos išklausymo. Informaciją apie klausimą, neįtrauktą į darbotvarkę, leidžiama pranešti tarybai pritarus.
149. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas pranešimas. Gali būti ir papildomų pranešimų. Pranešimas turi trukti ne ilgiau kaip 10 minučių, papildomas – ne ilgiau kaip 5 minutes. Pranešėjas privalo informuoti tarybą apie komitetų išvadas dėl pristatomo sprendimo projekto, taip pat apie kitų subjektų pateiktus vertinimus.
150. Pranešėjo prašymu taryba pranešimui skirto laiko trukmę gali pratęsti.
151. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti 2 klausimus. Klausimui pateikti skiriama 1 minutė. Atsakymui į kiekvieną klausimą pranešėjui skiriama ne daugiau kaip 3 minutės. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama tarybos narių diskusija svarstomu klausimu – komitetų, frakcijų ir tarybos narių grupės vardu bei pateikusiems raštiškus pasiūlymus – 7 minutės, kitiems – 5 minutės. Posėdžio pirmininkui leidus, kalbėtojams gali būti suteiktos papildomos 2 minutės. Tik pirmininkas gali nutraukti kalbą.
152. Svarstomu klausimu tarybos narys turi teisę paklausti, vieną kartą kalbėti ir vieną kartą pareikšti repliką. Tarybos narys dar kartą gali paklausti po to, kai paklausia visi kiti pageidaujantys tarybos nariai. Tarybos nariui replikuoti, kalbėti dėl balsavimo motyvų, siūlyti atmesti sprendimo projektą ar grąžinti sprendimo projektą rengėjui tobulinti suteikiamos 2 minutės. Tarybos nariai gali kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš kiekvieną balsavimą. Kalbėti ar replikuoti galima tik pranešėjui baigus kalbėti.
153. Sprendimo projekto svarstymo metu keitimai ir (ar) papildymai negalimi, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus. Svarstymo metu nagrinėjami tik tie siūlymai papildyti ir (ar) pakeisti svarstomą sprendimo projektą, kurie pateikti laiku šio reglamento nustatyta tvarka. Pirmiausia svarstomi komitetų pasiūlymai ir sprendimo rengėjo siūlymai, pateikti šio reglamento nustatyta tvarka. Po to svarstomi kitų sprendimų projektus turinčių teisę rengti subjektų siūlymai, kurie pateikti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios. Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į sprendimų projektus turinčių teisę rengti subjektų pateiktų siūlymų svarbą savivaldybės ekonomikai, finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai ar kitoms sritims ir būtinybę papildyti ir (ar) pakeisti svarstomą sprendimo projektą kuo skubiau, posėdžio pirmininkas gali siūlyti tarybai svarstyti ir siūlymus, kurie nebuvo tinkamai derinami, viešinami, vertinami, ir (ar) kurie nepateikti laiku šio reglamento nustatyta tvarka, jeigu tai nepažeistų kitų teisės aktų reikalavimų. Posėdžio pirmininkas, atsižvelgdamas į siūlomų papildymų ir (ar) pakeitimų pobūdį, mastą, reikšmę ir kitas aplinkybes, gali paskelbti iki 15 minučių trukmės pertrauką siūlomiems papildymams ir (ar) pakeitimams svarstomam sprendimo projektui aptarti, kurio metu gali būti konsultuojamasi su savivaldybės administracijos, savivaldybės kontrolieriaus, Vyriausybės atstovų įstaigos specialistais ir kitais asmenimis. Šiame papunktyje nurodyti siūlymai nesvarstomi, jeigu nėra kliūčių dėl šių siūlymų parengti tarybos sprendimo projekto artimiausiam tarybos posėdžiui papildant ir (ar) pakeičiant priimtą sprendimą.
154. Suteikti žodį posėdžio svečiams posėdžio pradžioje ar pabaigoje nusprendžia posėdžio pirmininkas arba jo prašymu dėl to balsuoja taryba.
155. Diskusijos baigiamos, kai pasisako visi pageidavusieji kalbėti arba kai to pageidauja tarybos nariai ir nusprendžia taryba.
156. Jeigu tarybos nario elgesys ar žodžiai kitų kalbose, jo manymu, pateikiami iškreipti, jis turi teisę prašyti tarybos posėdžio pirmininko leidimo kalbėti asmeniniu klausimu iki 2 minučių. Jeigu pirmininkas nesutinka, tarybos nario pageidavimu dėl šio prašymo privalo balsuoti taryba.
157. Jei taryba nusprendžia baigti diskusiją, o frakcija nespėjo pareikšti savo nuomonės svarstomu klausimu, posėdžio pirmininkas privalo suteikti žodį frakcijos atstovui.
158. Pasibaigus diskusijai, pranešėjui ir papildomam pranešėjui suteikiama ne daugiau kaip po 3 minutes baigiamajam žodžiui.
159. Komitetų, frakcijų, tarybos narių grupių siūlymu taryba posėdyje išklauso valstybės institucijų padalinių, esančių savivaldybės teritorijoje, vadovų informaciją dėl jų veiklos. Taryba gali pateikti valstybės institucijoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo.
XI. TARYBOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
160. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.
161. Jeigu už sprendimo projektą balsuojančių tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), balsavimo rezultatą lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
162. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas. Slaptas balsavimas tarybai nutarus galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši.
163. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
164. Tarybos sprendimai (norminiai teisės aktai) įsigalioja kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Individualūs sprendimai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
165. Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir kontrolę organizuoja savivaldybės administracija. Tarybos sprendimus tarybos sekretorius perduoda savivaldybės administracijos direktoriui, kuris skiria už vykdymą atsakingą savivaldybės administracijos padalinį (tarnautoją), nustato įvykdymo terminą.
166. Prieš teikdamas balsuoti sprendimo projektą ar pateiktas pataisas šio reglamento nustatyta tvarka, posėdžio pirmininkas pasiūlo tarybai balsavimo tvarką, išklauso tarybos narių pastabas dėl siūlomos balsavimo procedūros ir, jeigu tarybos narių nuomonės skiriasi, siūlo balsuoti dėl sprendimo projekto bei sprendimo projekto pataisų priėmimo tvarkos.
167. Balsuojama tokia tvarka:
167.1. dėl siūlymo atidėti sprendimo projektą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės.
167.2. dėl kiekvienos šio reglamento nustatyta tvarka pateiktos sprendimo projekto pataisos balsuojama atskirai. Jeigu dėl vieno sprendimo projekto pateiktos daugiau kaip dvi pataisos, posėdžio pirmininkas jas pagal prasmę sugrupuoja taip, kad per keletą balsavimų taryba pasirinktų priimtiniausią. Daugiausia balsų surinkusi pataisa, jeigu surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimta, priešingu atveju ji pateikiama papildomai balsuoti. Jeigu už pataisą nebalsuoja posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma, tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.
168. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas.
169. Balsavimo metu neleidžiama replikuoti, reikšti pastabų dėl balsavimo motyvų, vaikščioti po salę.
170. Tarybos sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu. Balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“.
171. Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims. Balsuoti reikalingos elektroninės identifikacijos priemonės (kortelės) tarybos nariams išdalijamos posėdžiui prasidėjus (tarybos nariai pasirašo registracijos lape) ir surenkamos jam pasibaigus. Kortelės saugomos pas tarybos sekretorių.
172. Tarybos narys tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.neringa.lt ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
173. Mero ar tarybos nario pareikštas nusišalinimas gali būti nepriimamas tik išskirtiniais atvejais motyvuotu sprendimu, tais atvejais kai:
173.1. mero ar jo įgalioto atstovo, arba asmens, pareiškusio nusišalinimą, nurodytos aplinkybės, savivaldybės tarybos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas interesų konfliktui kilti;
173.2. priėmus mero ar savivaldybės tarybos nario pareikštą nusišalinimą nebūtų įmanoma priimti sprendimo;
173.3. tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris susijęs su institucijų, įstaigų, įmonių ar bendrovių teikiamomis viešosiomis paslaugomis (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, telekomunikacijų, šilumos energijos, vandens tiekimo, komunalinėmis ir pan.), kuriomis naudojasi ir meras ar savivaldybės tarybos nariai, ar jų artimi asmenys, išskyrus atvejus, kai priėmus sprendimą minėtieji asmenys tokiomis paslaugomis naudotųsi išskirtinėmis sąlygomis, suteiktomis dėl asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, einamų pareigų, arba nagrinėjamasis klausimas yra akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar jam artimų asmenų privačiais interesais. Kiekvienas deklaruojantis asmuo privalo atskirai informuoti apie interesų konfliktą ir pareikšti apie nusišalinimą.
174. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi.
175. Dėl balsavimo procedūros motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo procedūros motyvų. Dėl balsavimo procedūros motyvų gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ ne daugiau kaip po du tarybos narius.
176. Atvirai balsuojama naudojant atviro balsavimo elektroninę sistemą.
177. Jeigu nėra techninių galimybių naudotis atviro balsavimo elektronine sistema, balsuojama rankos pakėlimu.
178. Balsuojant atviro balsavimo elektronine sistema, balsavusių tarybos narių pavardės (jeigu yra techninės galimybės) ir balsavimo rezultatai parodomi ekrane.
179. Balsuojant rankos pakėlimu, balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius ir rezultatus pažymi raštu. Kiekvienas tarybos narys po posėdžio patvirtina savo balsavimo rezultatus parašu.
180. Reglamento prieduose balsavimo biuletenių pavyzdžius protokoliniu nutarimu tvirtina taryba. Biuletenyje privalo būti balsavimo esmę nurodanti antraštė. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno asmens priėmimo į pareigas ir (ar) atleidimo iš pareigų arba nepasitikėjimo jam pareiškimo.
181. Balsuojant dėl kandidatų paskyrimo į pareigas, viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės.
182. Balsuojant dėl valstybės tarnautojo atleidimo ar nepasitikėjimo juo arba kolegialia institucija, biuleteniuose turi būti įrašyti teiginiai: „atleisti iš pareigų“ ir „neatleisti iš pareigų“ arba „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“.
183. Balsuojantysis biuletenyje pažymi pavardes tų kandidatų arba tuos teiginius, už kuriuos jis balsuoja.
184. Tarybos nariams slapto balsavimo biuletenius išduoda ir slapto balsavimo procedūrą atlieka tarybos paskirta Balsų skaičiavimo komisija. Ją sudaro tarybos nariai – po vieną į tarybą išrinktos politinės partijos atstovą. Jo kandidatūrą siūlo kiekvienos politinės partijos taryboje atstovas. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išsirenka pirmininką.
185. Slapto balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina / patalpa ir balsadėžė. Balsavimo metu patalpoje vienu metu gali būti tik vienas balsuojantysis ir Balsų skaičiavimo komisijos nariai. Gaudami slapto balsavimo biuletenius, tarybos nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
186. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, biuleteniai, kuriuose pažymėtų pavardžių yra daugiau nei renkamų kandidatų arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, taip pat tie biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai. Biuletenių, kuriuose tarybos nariai nepadarė jokių žymų, nukerpamas viršutinis dešinysis kampas, nepažeidžiant balsuojančiojo žymai skirtos vietos.
187. Slapto balsavimo rezultatus skelbia Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
188. Balsų skaičiavimo protokolą pasirašo visi balsavimą stebėję Balsų skaičiavimo komisijos nariai. Protokolas ir užklijuotas, Neringos savivaldybės tarybos antspaudu antspauduotas bei Balsų skaičiavimo komisijos pirmininko parašu pažymėtas vokas su visais komisijos turėtais biuleteniais pateikiamas tarybos posėdį protokoluojantiems savivaldybės administracijos darbuotojams. Šie dokumentai saugomi iki tarybos kadencijos pabaigos.
189. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame tarybos posėdyje.
190. Balsavimą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu balsuojant rankų pakėlimu kyla abejonių dėl skaičiavimo tikslumo ir jeigu to motyvuotai reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šiam reikalavimui pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Frakcija gali reikalauti pakartotinai balsuoti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas.
191. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas.
XIII. TARYBOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS
200. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas, tarybos sekretorius ir posėdyje sekretoriavęs savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Posėdyje priimtus sprendimus ir kitus dokumentus pasirašo posėdžio pirmininkas.
201. Tarybos posėdžio protokole išvardijami svarstyti klausimai, pranešėjai, trumpas pranešimo turinys. Jei pranešimas pridedamas prie protokolo kaip atskiras dokumentas, protokole tai nurodoma. Taip pat įrašomi kitų kalbėjusiųjų asmenų vardai ir pavardės, trumpas jų kalbų turinys. Jei kalbos tekstas pridedamas, protokole tai nurodoma. Protokole taip pat nurodomi priimti sprendimai ir dokumentai, balsavimo rezultatai. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: tarybos narių registracijos duomenys, vardinio balsavimo rezultatai, tarybos narių pareiškimai ir kita.
202. Protokolas surašomas ir paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po posėdžio.
203. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kito artimiausio tarybos posėdžio pradžioje. Jeigu praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimai netenkina pareiškėjo, taryba priima sprendimą dėl pareiškėjo pretenzijos. Jeigu jos pripažįstamos pagrįstomis, tuomet taisomas protokolas.
204. Tarybos sprendimų originalus pasirašo tarybos posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jų priėmimo, o jų kopijos tvirtinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Norminiai teisės aktai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo skelbiami Teisės aktų registre.
205. Priimtų sprendimų kopijas rengėjų nurodytais adresais savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialistas išsiunčia ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
206. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir (ar) vaizdo įrašas, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo numatytus atvejus, kai tokie įrašai nedaromi. Tarybos posėdžių garso ir (ar) vaizdo įrašai yra vieši ir teisės aktų nustatyta tvarka saugojami savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriuje techninius reikalavimus atitinkančiose laikmenose tarybos kadencijos laikotarpiu ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
207. Komitetų ir komisijų posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų posėdžių pirmininkai ir posėdžių sekretoriai. Visi laikinųjų komisijų dokumentai turi būti perduoti archyvui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus komisijos įgaliojimų laikui.
208. Tarybos sprendimai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt).
209. Taryba turi antspaudą su Neringos herbu. Už jo naudojimą ir saugojimą atsakingas meras.
210. Tarybos antspaudas dedamas ant tarybos priimtų dokumentų, pasirašytų tarybos posėdžio pirmininko, ant sutarčių ir kitų dokumentų, kurie tarybos vardu pasirašyti mero ar kitų įgaliotų asmenų.
211. Tarybos antspaudas taip pat dedamas ant mero arba jo pavaduotojo pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.
212. Oficialius pranešimus apie tarybos posėdžius ir jų darbotvarkes rengia ir skelbia tarybos sekretorius. Pranešimus apie tarybos, komitetų, komisijų sprendimus ir kitą su tarybos darbu susijusią informaciją rengia ir, pranešęs merui ir (ar) jo pavaduotojui, skelbia tarybos sekretorius.
213. Tarybos priimtų dokumentų originalai, visi jų rengimo dokumentai, tarybos posėdžių protokolai ir komitetų bei komisijų veiklos dokumentai saugomi savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriuje.
214. Tarybos pritartų ir įgaliotų asmenų pasirašytų sutarčių ir susitarimų originalai saugomi savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriuje.
215. Į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtrauktų, iš jos išbrauktų, tarybos nepriimtų arba po svarstymo atidėtų sprendimų projektų originalai grąžinami jų rengėjams.
216. Raštvedyba taryboje tvarkoma lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
XIV. MERO, MERO PAVADUOTOJO, SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS PAVADAVIMAS
217. Meras renkamas tiesiogiai tarybos įgaliojimų laikui. Kai Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Meras yra savivaldybės vadovas. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meru ir mero pavaduotoju gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja išrinktų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas šiame ar kitame posėdyje gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas.
Su meru, mero pavaduotoju darbo sutartis nesudaroma.
218. Mero pareigas laikinai eina tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
218.1. meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
218.2. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
218.3. meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
219. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija arba ne mažiau kaip 5 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai; informaciją apie nedarbingumą tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus.
220. Meras netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedus tiesioginį valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai laikinai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.
221. Kai Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, naujai išrinktas meras turi teisę siūlyti tarybai atleisti iš pareigų asmenis, einančius mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir siūlyti į šias pareigas naujus asmenis.
222. Meras visų tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, kitas tarybos paskirtas tarybos narys.
223. Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma:
223.1. Vyriausybės arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta žalos valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei;
223.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių; inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali meras, frakcija arba ne mažiau kaip 5 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai; informaciją apie nedarbingumą tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus;
223.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.
224. Mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
225. Mero pavaduotojas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras šio reglamento nustatyta tvarka privalo įtraukti į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę.
226. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba netenka tarybos nario mandato.
227. Pasibaigus tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
228. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina taryba.
229. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
230. Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.
231. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka mero potvarkiu. Savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už personalo administravimą, gavęs mero ar mero pavaduotojo prašymą dėl atostogų suteikimo, ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas parengia mero potvarkio projektą, jį nustatyta tvarka suderina ir pateikia merui pasirašyti. Vienu metu atostogos negali būti suteikiamos ir merui, ir mero pavaduotojui.
232. Mero, mero pavaduotojo, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus atostogų grafikas tvirtinamas mero potvarkiu.
233. Merui ir mero pavaduotojui komandiruotės įforminamos mero potvarkiu. Komandiruotės išlaidos merui ir mero pavaduotojui apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
234. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadoms dėl tarybos sprendimų projektų rengti mero siūlymu gali būti steigiamas tarybos ir mero sekretoriatas. Tarybos ir mero sekretoriatas gali būti sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tarybos narys.
235. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu (5 priedas).
236. Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose, tarybos sprendimu patvirtintuose savivaldybės administracijos nuostatuose nustatyta tvarka, atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o jei jis taip pat laikinai negali eiti savo pareigų – kitas savivaldybės mero paskirtas administracijos valstybės tarnautojas.
Jeigu skubos tvarka reikia pavesti direktoriaus funkcijas ir tuo metu nevyksta tarybos posėdis, direktoriaus funkcijos pavedamos mero potvarkiu, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms, administracijos direktoriaus pavaduotojui.
XVII. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMAS
IR SVARSTYMAS, BIUDŽETO TVIRTINIMAS IR VYKDYMAS
249. Savivaldybės biudžetas (toliau – biudžetas) sudaromas vieneriems biudžetiniams metams. Biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Biudžeto sandaros įstatymas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Vyriausybės patvirtintos Biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės.
250. Biudžeto projektą rengia savivaldybės administracija, vadovaudamasi savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais.
251. Savivaldybės administracijos direktorius parengtą biudžeto projektą teikia merui ir pristato tarybos posėdyje, tuo pradedamos biudžeto projekto svarstymo procedūros.
252. Biudžeto projektas svarstomas tokia tvarka:
252.1. biudžeto projektas teikiamas svarstyti tarybos frakcijoms, komitetams, jis taip pat skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt) bei vietinės žiniasklaidos priemonėse gyventojams viešai svarstyti 14 dienų iki tarybos posėdžio. Taip pat su biudžeto projektu galima susipažinti savivaldybės administracijos Biudžeto ir Dokumentų valdymo ir ūkio skyriuose. Savivaldybės gyventojai ir juridiniai asmenys pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto teikia 7 dienas nuo projekto paskelbimo dienos elektroniniu paštu adresu meras@neringa.lt arba raštu savivaldybės administracijos Biudžeto skyriui. Komitetai privalo išnagrinėti biudžeto projektą pagal savo kompetenciją ir savo sprendimus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo biudžeto projekto gavimo dienos pateikti Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetui. Į komitetų, kuriuose svarstomas biudžeto projektas, posėdžius kviečiami savivaldybės administracijos atstovai, taip pat gali būti kviečiami Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto nariai;
Pasiūlymus dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo gali teikti išplėstinė seniūnaičių sueiga, pateikdama savo sprendimus per šiame reglamento punkte nurodytą terminą Biudžeto skyriui;
252.2. tarybos frakcijos savo nuomonę dėl biudžeto projekto pateikia Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetui per 7 dienas nuo projekto gavimo dienos;
252.3. per reglamente nustatytą laiką gautus gyventojų ir juridinių asmenų atsiliepimus, išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus apibendrina savivaldybės administracija ir pateikia Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetui;
252.4. pasiūlymai didinti biudžeto projekte numatytus asignavimus arba numatyti naujus asignavimus svarstomi tik tada, kai pasiūlymo iniciatoriai nurodo šių išlaidų finansavimo šaltinį;
252.5. Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas, gavęs frakcijų, komitetų išvadas bei gyventojų ir juridinių asmenų atsiliepimus, išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia apie jį išvadą savivaldybės administracijos direktoriui. Išvadoje turi būti nurodomos frakcijų, komitetų teikiamos pastabos ir pagrindinės išvados. Jeigu Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas nepritaria siūlomoms biudžeto projekto pataisoms, savo išvadoje turi nurodyti konkrečius nepritarimo motyvus;
252.6. apsvarsčius biudžeto projektą visuose komitetuose ir įvykus viešam biudžeto svarstymui, savivaldybės administracijos direktorius teikia biudžeto projektą svarstyti tarybai.
253. Tarybos sprendimo projekte dėl biudžeto tvirtinimo nurodoma:
253.1. bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
253.2. bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybės administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti.
254. Jei taryba priima sprendimą taisyti biudžeto projektą, jo tolesnis svarstymas atidedamas artimiausiam tarybos posėdžiui, bet ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų. Per šį laiką pataisytas biudžeto projektas turi būti apsvarstytas komitetuose šiame skyriuje nustatyta tvarka.
255. Jei biudžeto projektas iki biudžetinių metų pradžios nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali būti didesnės kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto asignavimų.
256. Biudžetiniais metais taryba biudžetą gali tikslinti.
257. Savivaldybės administracijos direktorius iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. tarybai tarybos posėdyje pateikia informaciją apie tų metų savivaldybės biudžeto pirmo pusmečio vykdymą.
258. Savivaldybės administracijos Biudžeto skyrius rengia praėjusių metų Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, kurį savivaldybės administracijos direktorius iki liepos 15 d. pateikia tarybai tvirtinti.
259. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimais, rengia savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, kuris iki liepos 15 d. pateikiamas tarybai tvirtinti.
260. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, prižiūrėdamas ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, kiekvienais metais rengia ir teikia tarybai išvadas dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio šiame reglamente nustatytais terminais ir tvarka:
260.1. kiekvienais metais iki balandžio 25 d. savivaldybės administracija raštu pateikia savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai praėjusių metų biudžeto įvykdymo ataskaitų rinkinį ir iki birželio 15 d. savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį auditui atlikti;
260.2. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba iki liepos 15 dienos pateikia savivaldybės administracijai atliktų auditų ataskaitas ir išvadas;
260.3. kiekvienais metais savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba iki liepos 15 d. teikia tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo.
XX. GYVENTOJŲ APKLAUSA
278. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
279. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.
280. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti tarybą.
281. Apklausa gali būti surengta savivaldybės ar jos dalyje arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje ar jos dalyje.
282. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas.
283. Vieną iš Vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima taryba, atsižvelgdama į Neringos savivaldybėje esančias sąlygas ir aplinkybes.
284. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, tarybai ir merui.
285. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.
286. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu tokia tvarka:
286.1. apklausą inicijuojanti tarybos narių grupė pateikia merui prašymą dėl apklausos organizavimo. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai;
286.2. prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas ir jos teritorija, taip pat tarybai sprendimo projektą pristatyti įpareigotas grupės narys. Prie prašymo privalu pridėti reglamento nustatyta tvarka parengto tarybos sprendimo projektą. Sprendimo projekte dėl apklausos paskelbimo turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą;
286.3. meras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo paskelbia apklausą arba grąžina dokumentus pareiškėjams nurodydamas grąžinimo priežastis.
287. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt) ir gyvenviečių, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.
288. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame tarybos posėdyje. Juos tarybai pristato apklausos komisijos pirmininkas. Jeigu nusprendžiama atsižvelgti į apklausos rezultatus priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų), taryba:
288.1. įpareigoja savivaldybės administracijos padalinį rengti tarybos sprendimo projektą;
288.2. priima sprendimo projektą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų), jeigu jis pateikiamas tame posėdyje.
289. Apklausą dėl gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo organizuoja administracijos direktorius. Apklausai dėl gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo teikiami tik tie pasiūlymai (toliau – pasiūlymai), kuriems yra pritarusi taryba.
Iniciatyvos teisę reglamento skyriuje nustatyta tvarka teikti pasiūlymą (-us) nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms (toliau – pasiūlymai) turi tų gyvenamųjų vietovių gyventojai, jose veikiantys juridiniai asmenys ir jose esančio nekilnojamojo turto savininkai. Iniciatyvos teisę šiais klausimais turi ir savivaldybės institucijos.
290. Gyventojų iniciatyvos teisę teikti 289 punkte nurodytus pasiūlymus turi ne mažiau kaip 10 procentų atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, gyventojų, turinčių teisę rinkti tarybą. Gyventojai argumentuotus pasiūlymus teikia savivaldybės administracijai, pagrįsdami pasiūlymų aktualumą ir reikalingumą bei pateikdami šiame punkte nurodytą kiekį gyventojų, pritariančių pasiūlymams, parašų. Gyventojai, pritariantys pasiūlymams, pasirašydami turi nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo metus, gyvenamąją vietą, datą ir parašą.
291. Juridiniai asmenys, veikiantys gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, kartu su pasiūlymais turi pateikti atitinkamo savo valdymo organo, kuris pagal atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įstatus (nuostatus) yra kompetentingas atstovauti juridiniam asmeniui teikdamas analogiško pobūdžio siūlymus ir kreipimusis, rašytinį kreipimąsi, pasirašytą juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymai turi būti argumentuoti, pagrįstas jų aktualumas ir reikalingumas. Juridiniai asmenys su pasiūlymais savivaldybės administracijai pateikia savo įregistravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat duomenis, kurie pagrįstų, kad juridinis asmuo vykdo veiklą atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, teritorijoje. Taip pat pateikiamas dokumentas dėl juridinio asmens vadovo skyrimo, o jei pasiūlymus pasirašo įgaliotas asmuo – ir įgaliojimas pasirašyti pasiūlymus.
292. Savivaldybės administracijos direktorius iniciatyvos teisę teikti pasiūlymus įgyvendina tokia tvarka:
292.1. pagrįstai manydamas, kad yra tikslinga teikti pasiūlymus, savo įsakymu sudaro darbo grupę iš savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, kitų asmenų, kurie yra kompetentingi nagrinėti klausimus, susijusius su gyvenamųjų vietovių nustatymu ir panaikinimu, jų teritorijų ribų nustatymu ir keitimu, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimu ir keitimu, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo grupės sudarymo dienos pateikia savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį įvertinimą, ar pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus ir galimybes įgyvendinti šiuos pasiūlymus;
292.2. gavęs 292.1 papunktyje nurodytos darbo grupės rašytinį įvertinimą, kad pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus ir kad yra galimybės įgyvendinti šiuos pasiūlymus, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja tarybos sprendimo projekto dėl pritarimo pasiūlymams nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms parengimą ir pateikimą tarybai.
293. Taryba pasiūlymų iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu, kuriame išdėstoma problemos esmė, pagrindžiama, kodėl pasiūlymai yra aktualūs ir reikalingi.
294. Reglamento 290, 291, 292 ir 293 punktuose nurodytų subjektų pasiūlymus preliminariai nagrinėja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė iš savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, mero deleguotų tarybos narių, kitų asmenų, kurie yra kompetentingi nagrinėti klausimus, susijusius su gyvenamųjų vietovių nustatymu ir panaikinimu, jų teritorijų ribų nustatymu ir keitimu, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimu ir keitimu, vadovaudamasi 292.2 papunktyje nustatytais reikalavimais. Jei nustatomi trūkumai, savivaldybės administracijos direktorius raštu paprašo pasiūlymus pateikusių subjektų per 5 kalendorines dienas pataisyti trūkumus.
295. Įsigaliojus tarybos sprendimui dėl pritarimo pasiūlymams ir savivaldybės tarybos sprendimui dėl vietos gyventojų apklausos paskelbimo, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja vietos gyventojų apklausą pagal Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nustatytą tvarką. Savivaldybės administracijos direktorius apie apklausą paskelbia spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt) ir gyvenamųjų vietovių, kurių teritorijų gyventojai apklausiami, skelbimų lentose.
