LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMAS (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU SPORTINIU UGDYMU PROGRAMAS), TIKSLINIO FINANSAVIMO SĄLYGŲ IR TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2019 m. rugsėjo 17 d. Nr. V-1028

Vilnius

 

 

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019−2021 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-108 „Dėl Lietuvos  Respublikos  švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019–2021 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, programos 11-02 „Švietimo, mokslo ir sporto administravimas“ vertinimo kriterijų P-11-02-02-01-04 „Bendrojo ugdymo mokyklose, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymo programas), ugdomų talentingų būsimųjų sportininkų, skaičius (asmenys)“:

1T v i r t i n u  Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas), tikslinio finansavimo sąlygų ir tvarkos aprašą (pridedama).

2.  N u s t a t a u, kad bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu sportiniu ugdymu programas), kurioms skirta valstybės biudžeto lėšų iki šio įsakymo įsigaliojimo, programos baigiamos vykdyti bei už jas atsiskaitoma pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. V-397 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), tikslinio finansavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                    Algirdas Monkevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro

2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-1028

 

 

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMAS (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU SPORTINIU UGDYMU PROGRAMAS), TIKSLINIO FINANSAVIMO SĄLYGŲ IR TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu sportiniu ugdymu) tikslinio finansavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) disponuojamų valstybės biudžeto lėšų skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms, vykdančioms specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu sportiniu ugdymu) (toliau – sporto gimnazija), paskirtį ir sąlygas, valstybės biudžeto lėšų sporto gimnazijai kiekio apskaičiavimo tvarką, paraiškų valstybės biudžeto lėšoms gauti pateikimo tvarką, Ministerijos ir valstybės biudžeto lėšų gavėjo teises ir pareigas, valstybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių sudarymo ir pakeitimo tvarką, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties bei atsiskaitymo už skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą dokumentų formas.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Pareiškėjas – prašymą valstybės biudžeto lėšoms gauti pateikusi sporto gimnazija;

2.2. Vykdytojas – pareiškėjas, kurio teiktai paraiškai buvo skirtos valstybės biudžeto lėšos ir su kuriuo sudaryta valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis;

2.3. Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ilgiau negu vienerius metus ir kurio minimali (įsigijimo (pasigaminimo) savikaina) vertė ne mažesnė už nustatytąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“ 1 punkte, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kilnojamąsias kultūros vertybes, kitas vertybes, transporto priemones, šaunamuosius ginklus (išskyrus vienkartinio naudojimo), priskiriamus ilgalaikiam materialiajam turtui neatsižvelgiant į jų vertę (įsigijimo (pasigaminimo) savikainą);

2.4. kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976  „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ (toliau – Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijos), vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO SPORTO GIMNAZIJAI PASKIRTIS IR SĄLYGOS

3. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos sporto gimnazijos mokinių sportiniam meistriškumui didinti.

4. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos sporto gimnazijos mokinių mokomosioms treniruočių stovykloms (išskyrus mokomąsias treniruočių stovyklas, vykdomas miestuose, kuriuose yra įsteigtos sporto mokyklos ir sporto gimnazijos), dalyvavimui sporto varžybose, sportinei aprangai ir avalynei, sporto inventoriui, sporto inventoriaus priežiūros priemonėms ir medžiagoms, maisto papildams, sportininkų reabilitacijos ir gydymo priemonėms, moksliniams tyrimams.     

5. Valstybės biudžeto lėšos sporto gimnazijai skiriamos jei ji sportinio ugdymo krypties programas įgyvendina laikydamasi Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų.

6. Valstybės biudžeto lėšos sporto gimnazijai skiriamos jei sporto gimnazija yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su visomis nacionalinėmis sporto (šakų) federacijomis (toliau – federacijos), kurių sportininkai mokosi sporto gimnazijoje. Bendradarbiavimo sutartimi su sporto gimnazija nacionalinė sporto (šakų) federacija turi būti įsipareigojusi:

6.1. užtikrinti sporto gimnazijos mokinių, patekusių į nacionalines sporto šakos rinktines, dalyvavimą Europos ir pasaulio jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionatuose;

6.2. pasiūlyti nacionalinės sporto (šakos) federacijos trenerius, atitinkančius ne žemesnę kaip trečios kvalifikacinės kategorijos trenerio kategoriją arba sporto šakos tarptautinės federacijos atitinkamą trenerio kategoriją, jei tokios kvalifikacijos trenerių sporto gimnazijoje nėra, sporto gimnazijose ugdomų atitinkamos sporto šakos sportininkų rengimo planams sudaryti, jų dalyvavimo sporto varžybose strategijai parengti ir šių sportininkų pasiekimų analizei ir vertinimui atlikti.

6.3. derinti su sporto gimnazija jose ugdomų sporto šakos sportininkų mokymo(si), rengimo ir dalyvavimo varžybose klausimus.      

7. Bendradarbiavimo sutartimi su nacionalinės sporto (šakos) federacija, sporto gimnazija turi būti įsipareigojusi suderinti su nacionalinės sporto (šakos) federacija sporto gimnazijoje ugdomų sporto šakos sportininkų rengimo planus.

 

III SKYRIUS

VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO SPORTO GIMNAZIJAI KIEKIO APSKAIČIAVIMO TVARKA

 

8. Mokinių sportinis meistriškumas vertinamas pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų 1 priede nustatytais meistriškumo rodikliais arba dalyvavimą tarptautinėse sporto varžybose, kurios buvo įtrauktos į atitinkamų tarptautinių sporto šakų federacijų varžybų kalendorius (toliau – tarptautinės sporto varžybos), Lietuvos jaunučių, jaunimo ir jaunių nacionalinių sporto šakų rinktinių sudėtyje.

9. Vertinami tik į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų ir (arba) disciplinų varžybose pasiekti meistriškumo rodikliai.  

10. Mokiniui pasiekus kelis meistriškumo rodiklius, vertinamas vienas aukščiausias meistriškumo rodiklis.

11. Meistriškumo rodikliai ir dalyvavimas tarptautinėse sporto varžybose Lietuvos jaunučių, jaunimo ir jaunių nacionalinių rinktinių sudėtyje, vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.

12. Meistriškumo rodikliai pagal užimtą vietą varžybose galioja 2 metus nuo pasiekimo dienos, meistriškumo rodikliai pagal pasiektą rezultatą varžybose galioja 1 metus nuo pasiekimo dienos.

13. Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų sporto gimnazijų mokinių sportiniam meistriškumui didinti, koeficientai (bazinės socialinės išmokos dydžiais):

Lentelė. Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų sporto gimnazijų mokinių sportiniam meistriškumui didinti, koeficientai (bazinės socialinės išmokos dydžiais)

Eil. Nr.

Sporto varžybos, kuriose sportininkas įvykdė meistriškumo pakopos rodiklius

Meistriškumo pakopos

MP 1

MP 2

MP 3

MP 4

MP 5

MP 6

1.

Europos jaunimo olimpinio festivalis, Europos jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, pasaulio jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, pasaulio jaunimo olimpinės žaidynės, vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės

125

105

85

65

2.

Varžybos, įtrauktos į nacionalinės sporto (šakos) federacijos varžybų kalendorių: Lietuvos čempionatas, Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių, vaikų čempionatai, tarptautinės varžybos

36

29

22

12,5

5

 

Pastaba. Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų sporto gimnazijų mokinių sportiniam meistriškumui, koeficientai gali būti keičiami atsižvelgiant į Ministerijos atitinkamiems metams patvirtintus bendruosius asignavimus, numatytus sporto gimnazijų mokinių sportinio meistriškumo plėtojimui.

 

IV SKYRIUS

PARAIŠKŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMS GAUTI PATEIKIMO IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMO TVARKA

 

14. Sporto gimnazija, siekdama gauti valstybės biudžeto lėšų, privalo iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. ir gruodžio 1 d. Ministerijai pateikti:

14.1. prašymą skirti valstybės biudžeto lėšų, kuriame turi nurodyti mokinių skaičių, amžių, jų meistriškumo rodiklius pagal Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijas arba dalyvavimą tarptautinėse varžybose Lietuvos jaunučių, jaunimo ir jaunių nacionalinių sporto šakų rinktinių sudėtyse, taip pat informaciją apie sporto gimnazijoje su sporto šakų sportinio ugdymo grupėmis dirbančių trenerių kvalifikaciją (nurodant trenerio kvalifikacinę kategoriją arba atitinkamos tarptautinės sporto šakos federacijos suteiktą trenerio kategoriją) bei su nacionalinės sporto (šakos) federacija suderintas sportinio ugdymo grupes (pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą) ir sportininkų rengimo planus (pagal Aprašo 2 priede pateiktą formą).

Prašymas turi būti užpildytas lietuvių kalba, pasirašytas pagal pareiškėjo įstatus turinčio teisę pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus asmens ar jo įgalioto asmens (toliau – turintis teisę pasirašyti asmuo), nurodant datą, vardą, pavardę, pareigas. Kartu su prašymu teikiamų dokumentų turi būti pateikiami originalai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos. Jei prašymą pasirašo ar kitą kartu su prašymu teikiamą dokumentą tvirtina įgaliotas asmuo, būtina pridėti įgaliojimo originalą ar tinkamai patvirtintą jo kopiją;

14.2. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įstatų (nuostatų, statuto ar kito steigimo dokumento) kopiją. Jeigu pareiškėjas anksčiau Ministerijai yra teikęs atitinkamo steigimo dokumento kopiją ir šiame dokumente nurodyta informacija nepakito (apie tai pažymima teikiamame prašyme nurodant Ministerijai teikto rašto datą ir numerį), steigimo dokumento kopijos pakartotinai teikti nereikia;

14.3. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų bendradarbiavimo sutarčių su nacionalinėmis sporto (šakų) federacijomis kopijas. Jeigu pareiškėjas anksčiau Ministerijai yra teikęs bendradarbiavimo sutarčių su nacionalinėmis sporto (šakų) federacijomis kopijas ir šiuose dokumentuose nurodyta informacija nepakito (apie tai pažymima teikiamame prašyme nurodant Ministerijai teikto rašto datą ir numerį), bendradarbiavimo sutarčių su nacionalinėmis sporto (šakų) federacijomis kopijų pakartotinai teikti nereikia.

15. Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Ministerijai klausimus dėl finansavimo sąlygų ir tvarkos. Ministerija privalo informuoti pareiškėjus šiais klausimais telefonu (ant raštu gauto paklausimo pažymint kurią dieną ir kokiam konkrečiai asmeniui buvo suteikta paklausime prašoma informacija), išskyrus atvejus, kai raštu gautame paklausime tiesiogiai nurodyta, jog paklausėjas atsakymą į paklausimą pageidauja gauti raštu. Tam tikslui Ministerija paskiria atsakingą valstybės tarnautoją ir savo interneto tinklalapyje nurodo šio valstybės tarnautojo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Į paklausimą turi būti atsakyta nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (atsakant raštu – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų).

16. Prašymus dėl finansavimo sporto gimnazijos gali pateikti tiesiogiai, atvykę į Ministeriją, arba atsiųsti registruotu paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu būdu (pasirašius saugiu elektroniniu parašu) Ministerijos oficialiuoju elektroninio pašto adresu – smmin@smm.lt.

17. Pareiškėjų prašymus dėl finansavimo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pakeitimo ir siūlymus dėl finansavimo tikslingumo ir finansavimo apimties švietimo, mokslo ir sporto ministrui teikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu iš Ministerijos valstybės tarnautojų sudaryta komisija (toliau – komisija). Komisija į savo posėdžius patariamojo balso teise gali kviesti sporto gimnazijų atstovus, savivaldybių, kuriose yra įsteigtos sporto gimnazijos, administracijų padalinių, atsakingų už fizinį ugdymą ir sportą, atstovus, nevyriausybinių fizinio ugdymo ir sporto organizacijų atstovus. Komisijos sprendimai švietimo, mokslo ir sporto ministrui yra rekomendacinio pobūdžio.

18. Sudarydamas komisiją švietimo, mokslo ir sporto ministras iš komisijos narių paskiria pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.

Komisijos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas (jam nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas). Komisijos sprendimai priimami paprasta komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko (jam nesant – komisijos pirmininko pavaduotojo) balsas. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas (jam nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas) ir komisijos sekretorius.

Medžiagą komisijos posėdžiams rengia, protokoluoja posėdžius, švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimų dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) projektus rengia ir informuoja pareiškėjus apie priimtus sprendimus komisijos sekretorius.

19. Pareiškėjų Aprašo 14 punkte nustatytu terminu pateikti prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl finansavimo (atsisakymo finansuoti) priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo pateikimo dienos. Lėšos sporto gimnazijos mokinių sportiniam ugdymui skiriamos einamųjų metų rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiui ir kitų metų sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiui.

20. Komisija, nagrinėdama prašymą įsitikina, ar su prašymu yra pateikti visi reikiami dokumentai bei kita informacija.

Jeigu pareiškėjas pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl finansavimo priimti, komisijos sekretorius raštu praneša pareiškėjui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir apie tai, kad procedūra sprendimui dėl sporto gimnazijos mokinių sportinio meistriškumo didinimo finansavimo priimti yra sustabdyta ir bus atnaujinta nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir trūkstamos informacijos gavimo Ministerijoje dienos. Kartu turi būti nurodomas ir terminas trūkstamiems dokumentams ar informacijai pateikti, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos (tačiau visais atvejais negali būti praleistas Aprašo 19 punkte nurodytas sprendimo priėmimo terminas).

Jeigu pareiškėjas per Ministerijos nurodytą terminą nepateikia prašomų dokumentų ir (arba) informacijos, lėšos neskiriamos tų sporto gimnazijų mokinių sportiniam ugdymui, kurių meistriškumas nėra pagrindžiamas atitinkamais dokumentais.

21. Sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Apie priimtą sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) pareiškėjas informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, kartu įteikiant jam priimto sprendimo kopiją.

22. Valstybės biudžeto lėšos negali būti skiriamos, jeigu:

22.1. pareiškėjas sustabdęs ar apribojęs savo veiklą;

22.2. pareiškėjas prašyme arba papildomuose dokumentuose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė suklastotus dokumentus.

23. Jeigu 22 punkte nurodytos aplinkybės atsirado iki sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšas priėmimo dienos, tačiau paaiškėja po sprendimo priėmimo, šis sprendimas panaikinamas, o išmokėtos valstybės biudžeto lėšos per 20 darbo dienų nuo sprendimo panaikinimo ir jo kopijos vykdytojui išsiuntimo turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Ministerijos sąskaitą.

24. Jeigu 22 punkte nurodytos aplinkybės (išskyrus Aprašo 22.2 papunktyje nurodytą atvejį) atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto gimnazijos mokinių sportinio meistriškumo didinimui įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o aplinkybėms esant išmokėtos valstybės biudžeto lėšos per 20 darbo dienų nuo Ministerijos nurodymo išsiuntimo turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Ministerijos sąskaitą.

V SKYRIUS

TINKAMOS FINANSUOTI VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS IŠLAIDOS IR VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

 

25. Valstybės biudžeto lėšų panaudojimas pripažįstamas tinkamu, jeigu išlaidos yra tiesiogiai susijusios su sporto gimnazijos mokinių sportinio meistriškumo plėtojimu ir būtinos jų sportiniam meistriškumui didinti, realios (patirtos už suteiktas paslaugas ar patiektas prekes ir užregistruotos vykdytojo apskaitoje), atitinkančios rinkos kainas, pagrįstos faktinį lėšų panaudojimą įrodančiais dokumentais ir numatytos detaliojoje lėšų naudojimo sąmatoje (toliau – sąmata).

26. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos:

26.1. komandiruočių faktinės išlaidos, kaip nustatyta Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;

26.2. kompensuojamosios išlaidos;

26.3. išlaidos sporto inventoriui ir (ar) įrangai, kurie reikalingi sporto gimnazijos mokinių sportinio meistriškumo plėtojimui, įsigyti ar nuomoti;

26.4. išlaidos sporto inventoriaus priežiūros priemonėms ir medžiagoms, sporto gimnazijos mokinių reabilitacijos ir gydymo priemonėms, sportinei aprangai ir avalynei, maisto papildams įsigyti;

26.5. išlaidos sporto gimnazijos mokinių moksliniams tyrimams.

27. Iki 5 procentų valstybės biudžeto lėšų sumos, skirtos sporto gimnazijai, gali būti panaudota nenumatytoms išlaidoms, kurios nebuvo tiksliai žinomos valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymo metu ir kurios nedubliuoja sąmatoje jau esančių išlaidų, padengti.

28. Išlaidų dydžiai gali skirtis nuo planuotų sąmatoje, tačiau faktinės išlaidos suminėje vienos išlaidų rūšies sąmatos eilutėje negali viršyti planuotų daugiau kaip 20 procentų.

Jeigu išlaidų dydžiai bus paskirstyti kitaip nei planuota sąmatoje ir viršys šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą dydį, toks lėšų panaudojimas bus laikomas netinkamu.

 

VI SKYRIUS

Valstybės biudžeto lėšų naudojimo SUTARČIŲ SUDARYMO, GALIOJIMO IR PAKEITIMO YPATUMAI

 

29. Priėmus sprendimą skirti valstybės biudžeto lėšų sporto gimnazijai, su pareiškėju sudaroma valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis (pagal Aprašo 3 priede pateiktą sutarties formą).

Sporto gimnazija, kuriai skirta valstybės biudžeto lėšų, per 10 darbo dienų nuo sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto gimnazijos mokinių sportiniam meistriškumui didinti kopijos jam išsiuntimo ar įteikimo tiesiogiai, atvykus į Ministeriją, privalo pateikti Ministerijai pasirašytos valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties du egzempliorius. Ministerija, gavusi pasirašytos sutarties egzempliorius, privalo juos įvertinti ir pasirašyti per 10 darbo dienų nuo šių egzempliorių gavimo dienos.

Jeigu nustatomi valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties netikslumai, Ministerija apie tai informuoja pareiškėją, kuris privalo patikslinti sutartį ir iš naujo pateikti du pasirašytus sutarties egzempliorius. Visais atvejais negali būti praleistas šio punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodytas terminas.  

Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo priėmimo. Jeigu per šį terminą valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis nesudaroma ne dėl Ministerijos kaltės, sprendimas skirti lėšų netenka galios.

30. Siekdamas pakeisti sudarytą valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, vykdytojas privalo pateikti Ministerijai motyvuotą prašymą, kuriame turi būti nurodytos priežastys, sąlygojančios būtinybę keisti sutartį, bei pateikti du pasirašytus susitarimo dėl sutarties pakeitimo egzempliorius.

31. Gautus vykdytojų prašymus dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pakeitimo Ministerija privalo išnagrinėti per 15 darbo dienų nuo šių prašymų gavimo Ministerijoje.

32. Susitarimas dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pakeitimo pasirašomas arba vykdytojui įteikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro motyvuoto sprendimo dėl atsisakymo pakeisti sutartį kopija per 10 darbo dienų nuo švietimo, mokslo ir sporto ministro atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 

33. Ministerijai nesutikus pakeisti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų, vykdytojas privalo per 20 darbo dienų nuo motyvuoto sprendimo dėl atsisakymo pakeisti sutartį kopijos gavimo dienos į sutartyje nurodytą Ministerijos sąskaitą grąžinti nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas.

34. Ministerija turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai:

34.1. Aprašo 23 ir 24 punktuose nurodytais atvejais;

34.2. kai vykdytojas  laiku  nepateikia  ataskaitų  apie  valstybės biudžeto lėšų  panaudojimą ar  nevykdo  kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartimi nustatytų įsipareigojimų;

34.3. kai nustatoma, kad skirtas valstybės biudžeto lėšas vykdytojas naudoja ne pagal paskirtį ar nustatomi kiti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų arba Aprašo pažeidimai ir vykdytojas per Ministerijos nustatytą terminą jų nepašalina.

35. Nutraukus valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį pagal Aprašo 34.1 papunktį, taikomi atitinkamai Aprašo 23 ar 24 punktai.

Kai valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis nutraukiama nustačius, kad skirtas valstybės biudžeto lėšas vykdytojas naudojo ne pagal paskirtį, vykdytojas privalo per 20 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo dienos į sutartyje nurodytą Ministerijos sąskaitą grąžinti visas sutarties pagrindu išmokėtas valstybės biudžeto lėšas.

36. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis gali būti nutraukiama ir abipusiu sutarties šalių susitarimu. Šiuo atveju vykdytojas privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už panaudotas valstybės biudžeto lėšas, o nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas – per 20 darbo dienų nuo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties nutraukimo, bet ne vėliau, kaip iki kitų metų sausio 10 dienos, grąžinti į sutartyje nurodytą Ministerijos sąskaitą.

 

VII SKYRIUS

ATSISKAITYMO UŽ PANAUDOTAS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠAS TVARKA

 

37. Vykdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais Ministerijai pateikti šiuos dokumentus:

37.1. detaliosios valstybės biudžeto lėšų naudojimo sąmatos vykdymo ketvirčio ir metinę ataskaitas (pagal Aprašo 4 priede nurodytą formą);

37.2. valstybės biudžeto lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų ketvirčio registrą (pagal Aprašo 5 priede nurodytą formą).

38. Ministerijai pareikalavus, vykdytojas privalo pateikti ūkinių-finansinių dokumentų (sąskaitų faktūrų, žiniaraščių, aktų, sutarčių ir kt.) ir kitų, su sporto gimnazijos mokinių sportinio meistriškumo didinimu susijusių, dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas.

 

VIII SKYRIUS

MINISTERIJOS IR VYKDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

39. Ministerija privalo:

39.1. teikti vykdytojui metodinę ir informacinę pagalbą rengiant valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitas ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo klausimais;

39.2. raštu prieš 7 darbo dienas informuoti vykdytoją apie planuojamą lėšų patikrinimą, nurodydamas, kurio laikotarpio lėšų panaudojimas bus tikrinamas ir kokius dokumentus reikės pateikti;

39.3. skelbti su Ministerijos skiriamų valstybės biudžeto lėšų administravimu susijusią informaciją Ministerijos interneto svetainėje;

39.4. vykdyti kitas Apraše nustatytas pareigas. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje šalys gali sutarti dėl papildomų pareigų Ministerijai, kurios neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams.

40. Ministerijos teisės:

40.1. patikrinus išmokėtų lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą bei radus pažeidimų, nustatyti protingą, ne trumpesnį kaip 2 ir ne ilgesnį, kaip 14 dienų, terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu vykdytojas laiku nepašalina pažeidimų, Ministerija turi teisę reikalauti grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas valstybės biudžeto lėšas, taip pat sustabdyti tolesnį lėšų mokėjimą ar priimti sprendimą dėl sutarties nutraukimo;

40.2. vienašališkai keisti atsiskaitymo už panaudotas lėšas dokumentų pateikimo formas ir tvarką;

40.3. reikalauti pateikti visas išlaidas pateisinančių dokumentų patvirtintas kopijas;

40.4. Ministerija turi ir kitų apraše numatytų teisių. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje šalys gali sutarti dėl papildomų teisių Ministerijai, kurios neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams.

41. Vykdytojas privalo:

41.1. valstybės biudžeto lėšas naudoti teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai;

41.2. teikti Ministerijai sutartyje nustatytais terminais Aprašo 38 punkte nurodytus dokumentus;

41.3. naudojant skirtas valstybės biudžeto lėšas visoms išlaidoms apmokėti atsiskaitymus vykdyti negrynaisiais pinigais;

41.4. laikytis teisės aktuose nustatytų kompensuojamųjų išlaidų dydžių;

41.5. sudaryti sąlygas atlikti valstybės biudžeto lėšų naudojimo patikrinimus, pateikti prašomus dokumentus;

41.6. viešindamas savo veiklą nurodyti, kad jo veiklą finansuoja Ministerija (nuorodos ruošinys pateikiamas Ministerijos interneto svetainėje (www.smm.lt);

41.7. vykdyti kitas Apraše nustatytas pareigas. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje šalys gali sutarti dėl papildomų pareigų vykdytojui, kurios neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams.

42. Vykdytojo teisės:

42.1. gauti informacinę ar metodinę pagalbą, reikalingą rengiant valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitas ir kitais valstybės biudžeto lėšų naudojimo klausimais;

42.2. teikti prašymus dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pakeitimo;

42.3. vykdytojas turi ir kitų apraše numatytų teisių. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje šalys gali sutarti dėl papildomų teisių vykdytojui, kurios neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

43. Už valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ir teikiamų dokumentų teisėtumą, gautų valstybės biudžeto lėšų tinkamą apskaitos tvarkymą atsako vykdytojas.

___________