VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
Dėl ViešuosiuosE pirkimuose kylančių
interesų konfliktų nustatymo gairių patvirtinimo
2017 m. birželio 28 d. Nr. KS-78
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 100 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia:
PATVIRTINTA
Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos 2017 m. birželio 28 d.
sprendimu Nr. KS-78
ViešuosiuosE pirkimuose kylančių Interesų konfliktų nustatymo gairės
I. Bendrosios nuostatos
Viešuosiuose pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gairių paskirtis – suteikti metodinę pagalbą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams, siekiant nustatyti tipinius interesų konfliktų atvejus viešuosiuose pirkimuose bei sumažinti šių konfliktų kilimo riziką.
II. Interesų konfliktas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, viešųjų pirkimų komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – Įstatymas) interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio
4 dalis). Privatūs interesai - asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas asmenis įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), taip pat draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie jiems sukelia ar gali sukelti interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Minėtąjį konfliktą sukelia valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo
2 straipsnio 5 dalyje, turimi privatūs interesai. Būdamas tokioje interesų konflikto situacijoje, kai yra sprendžiamas su jo ar jam artimo asmens privačiais interesais susijęs klausimas, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Pabrėžtina, jog galima interesų konflikto situacija dar jokiu būdu nereiškia Įstatymo pažeidimo – natūralu, kad atliekant tarnybines pareigas gali tekti susiklostyti aplinkybės, kai svarstomas klausimas yra susijęs ir su asmens privačiu interesu. Interesų konfliktą itin svarbu atpažinti ir jį valdyti. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat nurodo, kad nors interesų konfliktas pats savaime dar nėra korupcija, ji neišvengiamai atsiranda ten, kur konfliktai tarp valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų ir viešųjų pareigų sprendžiami netinkamai arba nesprendžiami apskritai. Esant tokiai padėčiai, visuomenė nustoja tikėti ir pasitikėti valdžia.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nuomone, kurią palaiko ir administraciniai teismai, iškilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijoje ypač svarbus yra asmens elgesys, taip pat vadovo informavimas apie galimą interesų konfliktą, bet ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir jokiu būdu ne subjektyvus savo pareigų bei sprendimo reikšmingumo vertinimas (2011 m. balandžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Įstatymas asmens privatų interesą prilygina jam artimų asmenų (sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai) turimiems interesams. Vadinasi, viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams interesų konflikto situacija kiltų ir tada, jei jie, eidami savo tarnybines pareigas, turėtų spręsti ne tik jiems patiems, bet ir bet kuriam kitam aukščiau išvardytam jų artimam asmeniui svarbų (rūpimą) klausimą.
Sąvoka „interesų konfliktas“ yra sudėtinė, todėl ją reikėtų nagrinėti nuosekliai.
1. Sprendimas
Įstatyme vartojama sąvoka „sprendimas“ apima bet kokį valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmą.
Pavyzdys. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą (savo tiesioginio vadovo ir pan.), dalyvauja darbo grupių, komisijų, komitetų veikloje, rašo tarnybinius raštus, rengia įsakymus, atstovauja, tarpininkauja, vizuoja dokumentus ir t. t. Visi šie veiksmai Įstatymo prasme yra prilyginami sprendimui.
2. Pareiga dalyvauti priimant sprendimą + privatus interesas = interesų konfliktas
Interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas (ar pavedimą), privalo priimti (ar dalyvauti priimant) sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu.
Pavyzdys. Viešojo pirkimo komisijos narys, atlikdamas pareigas, privalo dalyvauti sprendžiant klausimą dėl pirkimuose dalyvaujančio juridinio asmens, kuriame pareigas eina jo sutuoktinė. Nors asmuo dar nesiima jokių veiksmų (nerengia atitinkamų dokumentų ir pan.), jis yra interesų konflikto situacijoje.
3. Sprendimas + privatus interesas + veika = Įstatymo pažeidimas
Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia Įstatymo normas, nustatančias prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
Pavyzdys. Viešojo pirkimo komisijos narys, atlikdamas pareigas, privalo dalyvauti sprendžiant klausimą dėl pirkimuose dalyvaujančio juridinio asmens, kuriame pareigas eina jo sutuoktinė. Jis imasi šios užduoties – dalyvauja rengiant atitinkamus dokumentus, atlieka kitus veiksmus. Nenusišalindamas nuo šio sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo, asmuo pažeidžia Įstatymo normas, nustatančias prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo pažeidimai - formalieji, todėl nešališkumo pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti, kad asmuo pasiekė norimą rezultatą ir (ar) dėl savo dalyvavimo priimant sprendimą gavo naudos, pakanka to, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Aplinkybė, kad asmens, patekusio į interesų konflikto situaciją, balsas nebuvo lemiamas nėra reikšminga, nes vien suinteresuoto asmens dalyvavimas gali daryti įtaką nešališko sprendimo priėmimui. Be to, interesų konfliktą lemia tiek teigiamas, tiek ir neigiamas asmens nusistatymas. Pabrėžtina, kad kilus abejonių dėl asmens elgesio šališkumo įrodinėjimo našta (onus probandi) tenka pačiam asmeniui, t. y. jis privalo pateikti objektyvius duomenis, paneigiančius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vadinasi, asmuo kiekvienoje situacijoje gali įrodinėti, kad jo privatus interesas yra visiškai nežymus ir nereikšmingas, dėl ko jis objektyviai negalėjo turėti įtakos sprendimams atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau tam būtina pateikti objektyvius duomenis, paneigiančius privataus intereso buvimą. Taigi, nagrinėjamo pavyzdžio atveju visiškai nesvarbu, ar asmuo, veikdamas interesų konflikto situacijoje, tinkamai sprendė klausimus, susijusius su sutuoktinės privačiais interesais, t. y. ar laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų, ar jų nepaisė, ar iš to gavo kokios nors naudos, ar jos negavo.
III. Privačių interesų deklaravimas
Privačių interesų deklaravimas, kaip pasisako ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, yra viena iš veiksmingiausių interesų konfliktų prevencijos priemonių, leidžiančių tiek įstaigų vadovams, tiek ir visuomenei susipažinti su asmens privačiais interesais ir užkirsti kelią rastis interesų konfliktų situacijoms. Be to, tai yra kontrolės įrankis pačiam asmeniui, kuris, pildydamas privačių interesų deklaraciją, atitinkamai „susistemina“ duomenis apie savo privačius interesus, juos įsimindamas ir vėliau vengdamas interesų konfliktų.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. Šie asmenys privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, privačių interesų deklaracijoje privalu nurodyti visas asmens ir jo (jos) sutuoktinio (-ės) darbovietes, narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose (išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose), juridinius asmenis, kurio dalyvis yra asmuo (ar sutuoktinis), individualiąją veiklą, kaip ji yra apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, taip pat nurodyti per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų bei per paskutinius 12 mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3000 eurų. Pabrėžtina, kad privačių interesų deklaracijoje privalu nurodyti ir duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (jei tokių yra).
Tikėtina, kad pirkimuose dalyvaujantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją, jeigu jam viešojo pirkimo procedūrose tenka spręsti klausimą, susijusį su privačių interesų deklaracijoje nurodytais duomenimis:
ü turimomis bendrovių ir įmonių akcijomis (dalimis, pajais);
ü darbu kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, individualiuoju užimtumu (autorinėmis sutartimis) ir pan.;
ü naryste, ryšiais ir pareigomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar fonduose;
ü finansiniais ar moraliniais įsipareigojimais (skola) kitiems asmenims, kitais civiliniais santykiais;
ü iš kitų asmenų gautomis (jiems suteiktomis) dovanomis ir paslaugomis;
ü ginču ar konkurencija kitų asmenų ar grupių atžvilgiu;
ü artimų asmenų darbu atitinkamoje pirkimuose dalyvaujančioje įmonėje;
ü ketinimais, susijusiais su naujo darbo paieškomis, derybomis su būsimu darbdaviu ir pan.
Tai tik pavyzdinis sąrašas privačių interesų, kurie valstybinėje tarnyboje gali sukelti interesų konfliktus. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl turėtų būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su VTEK nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.
Pažymėtina, kad nors įstatymai numato privačių interesų deklaracijos pateikimą vieną kartą, prieš prasidedant pirkimo procedūroms, tačiau rekomenduotina pirkimuose dalyvaujančių asmenų pasiteirauti apie jiems galimo interesų konflikto grėsmę prieš kiekvieną viešojo pirkimo procedūrų etapą, nes dėl ilgos procedūrų trukmės aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, gali pasikeisti.
IV. Baigiamosios nuostatos
Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgalioti asmenys privalo kontroliuoti, kaip viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, vykdo šio įstatymo nuostatas.
Viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, jiems iškilus interesų konfliktui, nusišalinimo ar nušalinimo nuo sprendimų priėmimo procedūras nustato VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtintas šių asmenų nusišalinimo tvarkos aprašas (patvirtintas VTEK 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-72).