Nr. DOK-2489 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38686-2017-0
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 18 d. gautu atsakovės D. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė D. S. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir N. L. ieškinį atsakovei D. S. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 ir 12 straipsnių, CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgę į tai, kad teisės aktai nustato vaiko teisę, o ne pareigą bendrauti su giminaičiais; pažeidė CK 3.172, 3.176 straipsnių nuostatas, nes bendravimo tvarką nustatė nesant vaikaičio emocinio ryšio su seneliais, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų bei nesant ieškovų teisės bendrauti su vaikaičiu pažeidimo; pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, ES Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą vaiko teisių ir interesų pririteto principą, nes patenkinus ieškinį, nepilnametis vaikas nebeturi galimybės laisvai ir natūraliai pasirinkti jam priimtiną bendravimo su seneliais tvarką; pažeidė CPK 12 straipsnyje numatytą rungimosi principą ir CPK 178 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, nes nenustatė ieškovams pareigos įrodyti, kad ieškovus ir vaikaitį sieja emocinis ryšys ir kad atsakovė jį pažeidė; netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), nes neatsižvelgė į teismo nutartimi paskirto nepilnamečio vaiko ir senelių kompleksinio psichologinio įvertinimo ekspertizės tikslais išvadas; pažeidė CPK 380 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko nuomonę. Be to, anot atsakovės, skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja CPK 2 straipsnyje numatytiems civilinio proceso tikslams, nes teismo nustatytos bendravimo tvarkos neįmanoma įvykdyti.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai – jais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,