Administracinė byla Nr. TA-899-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01366-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog prieš jį yra agresyviai nusiteikę dalis nuteistųjų, kadangi jis davė parodymus baudžiamojoje byloje teisiant pataisos namuose dirbusį asmenį, kuris į pataisos namų teritoriją įnešdavo narkotines medžiagas. Pažymėjo, kad jo asmens byloje yra spaudas „Izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“ ir įrašas didžiosiomis raidėmis „IZOLIUOTI NUO KITŲ“. Pareiškėjas ir žodžiu įspėjo pareigūnus, kad jį laikytų izoliuotą, kadangi jo sveikatai ar net gyvybei yra realus pavojus. Pataisos namuose pagal nusistovėjusią tvarką iš nuteistųjų jokie prašymai, pareiškimai raštu nepriimami. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nebuvo izoliuotas, o buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, dėl ko 2019 m. gegužės 30 d. buvo sužalotas kito nuteistojo. Buvo nuvežtas į Kauno klinikas, atlikta operacija, pašalinta (duomenys neskelbtini), padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, po sužalojimo pablogėjo gyvenimo kokybė, tapo invalidas.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gegužės 30 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje dėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. patirtų sužalojimų 2019 m. birželio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamojo R. J., kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. J. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pataisos namų pareigūnų neteisėti veiksmai konstatuoti nebuvo. Pareiškėjo asmens byloje yra daug prašymų ir skundų, kurie buvo priimti, užregistruoti ir į kuriuos buvo pateikti įstaigos atsakymai. Pareiškėjas nurodydamas, kad įstaiga nepriima nuteistųjų prašymų, nors pats yra pateikęs daugybę prašymų/skundų, kurie buvo priimti, užregistruoti ir atsakyti, akivaizdžiai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas nepagrįstai pasipelnyti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Žala pareiškėjui galbūt kilo ne dėl įstaigos, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė jo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ar kiti asmenys kreipėsi į įstaigos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, atsakovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus informacijos neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 30 d. į kriminalinės žvalgybos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus nesikreipė (2016 m. birželio 26 d. pažyma dėl nuteistojo Nr. I.V (2)-405). Atsakovo vertinimu, neteisėtų pataisos namų veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Pravieniškių PN-AK veikos – jo saugumo neužtikrinimo 2019 m. gegužės 30 d.
7. Teismas rašytiniais duomenimis, byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatė, kad 2019 m. gegužės 30 d. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 6-būrio nuteistųjų bendro naudojimo rūkymo patalpoje pareiškėjas buvo sužalotas kito nuteistojo. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Teismas iš medicininių įrašų nustatė, kad pareiškėjui buvo nustatytos kraujosruvos kaktos, nosies, veido srityje, žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje, paviršinė žaizda juosmens kairėje, kraujosruvos liemens kairėje ties V-VI-VII šonkauliais, (duomenys neskelbtini) plyšimas. Pareiškėjui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio 2019 m. birželio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas). 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00118-19, taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00118-19 nutraukimo dėl įtariamojo R. J. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi BVK 114 straipsnio 1 dalimi, Instrukcijos 7.1 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, jog šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 30 d. būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir jį sužalojusio nuteistojo. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Tačiau, teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai – 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. asmens bylos pažymos, kuriose yra įrašai, kad pareiškėjui reikalinga sustiprinta apsauga izoliuoti nuo kitų, patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK turėjo imtis veiksmų, kad pareiškėjas būtų laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų.
10. Teismas, įvertinęs BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 70 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio, 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus. Teismo vertinimu, jeigu Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų izoliavę pareiškėją nuo kitų nuteistųjų, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus betarpiškai prieš pareiškėją, o pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis). Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.
11. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to jis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 2 000 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo pareiškėjui.
III.
12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. pažymas. 2019 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 485-11 nuteistojo laikymas izoliuotu pripažintas Kauno tardymo izoliatoriuje, nurodant priežastį, kad pareiškėjas yra linkęs užpulti. 2019 m. gegužės 8 d. Pravieniškių PN-AK pažymoje Nr. 12369 nurodyta „Izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“. Nurodymas yra izoliuoti pareiškėją konvojuojant, ne skiriant į gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas nebuvo izoliuotas ir dėl to, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius nenustatė jokių galimų pavojų pareiškėjo sveikatai. Neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikė jokių argumentų, kad būtent dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir, kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
12.2. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad kai kuriais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
14. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo laikymas izoliuotu pripažintas Kauno tardymo izoliatoriuje, nurodant priežastį, kad pareiškėjas yra linkęs užpulti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintos saugios kalinimo sąlygos. Pareiškėjas sunkiai sužalotas buvo pataisos namų teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinus pareiškėjo saugumo, dėl ko, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, 2019 m. gegužės 30 d. buvo sužalotas kito nuteistojo, jam sutrikdyta sveikata, atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, kas sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis), priėjo prie išvados, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, 2019 m. gegužės 30 d. buvo sužalotas kito nuteistojo, tą pačią dieną jis buvo konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Byloje esantys medicininiai įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio 2019 m. birželio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19 pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00118-19, taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00118-19 nutraukimo dėl įtariamojo R. J. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus tyrimo veiksmus nebuvo gauta patikimų ir pakankamų duomenų, kurie leistų nustatyti, kas sunkiai sužalojo nuteistąjį.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustatė ir Instrukcija. Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos bei asmenų, laikomų pusiaukelės namuose, elgesio kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; priežiūros budinčioji pamaina ir kt.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
21. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30 d. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 6-būrio nuteistųjų bendro naudojimo rūkymo patalpoje pareiškėjas buvo sužalotas kito nuteistojo. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 6 būrį 63 brigadą, į 6 būrį iš uždarosios zonos kamerų tipo patalpos persikėlė 2019 m. gegužės 30 d. (būtent tą dieną ir buvo sužalotas), kadangi nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. atlikinėjo jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui akcentavo, jog prieš jį yra agresyviai nusiteikę dalis nuteistųjų, kadangi jis davė parodymus baudžiamojoje byloje prieš pataisos namuose dirbusį asmenį, kuris į pataisos namų teritoriją įnešdavo narkotines medžiagas. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad, atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose, baudžiamojoje byloje davė parodymus išaiškinant narkotikų kurjerį – pataisos namų darbuotoją, kuris įnešdavo narkotikus dideliais kiekiais, jog buvo nuteisti tiek darbuotojas, tiek kiti nuteistieji, kurie po to buvo prieš jį buvo priešiškai nusiteikę, grasindavo su juo susidoroti. Todėl buvo nuspręsta perkelti pareiškėją iš Kybartų pataisos namų į Pravieniškių PN-AK antrąjį sektorių, kad užtikrinti saugias kalinimo sąlygas, bet dėl jam nežinomų priežasčių buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK trečią sektorių, po to Pravieniškių PN-AK pirmą sektorių. Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjui teigė, jog nežino priežasčių dėl grėsmės jo gyvybei, nors išvados dėl bendradarbiavimo su pareigūnais buvo jo asmens byloje. Vėliau sužinojo, kad buvęs pataisos namų darbuotojas, prieš kurį davė parodymus, atlieka bausmę toje pačioje įstaigoje – Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas nurodė pareigūnams, kokiame būryje galėjo atlikti bausmę, bet į jo prašymus buvo nekreipiama dėmesio, jis bijojo būti užpultas ir sužalotas. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atsakovo nepaneigtos.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus, nes Pravieniškių PN-AK sukurta nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų 2019 m. gegužės 30 d. įvykio, kurio metu pareiškėjas buvo sunkiai sužalotas kito nuteistojo, galimybę. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai negalėjo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, todėl privalėjo imtis papildomų priemonių, jog būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas. Pravieniškių PN-AK pareigūnai netinkamai vykdė nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, elgesio kontrolę ar kitokią priežiūrą.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.
25. Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1365-520/2020; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2573-624/2020 ir kt.), teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (2 000 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą nėra pagrindo ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.