LIETUVOS RESPUBLIKOS
NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 9, 101, 102 , 22, 221, 23, 34, 40, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 102 IR 104 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2020 m. birželio 30 d. Nr. XIII-3215
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;“.
3. Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi:
„Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodomi notarų biurų pavadinimai, notarų vardai ir pavardės, notarų biurų adresai, telefono ryšio ir (jeigu yra) fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, notarų veiklos teritorijos turto paveldėjimo atvejams, jeigu notaro įgaliojimai sustabdyti, įgaliojimų sustabdymo pagrindai. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia notaro įgaliojimai.“
4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).
Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Drausmės bylos notarams keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.
Subjektas, turintis teisę iškelti notarui drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
Notaro drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.
Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, pasisakyti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 102 straipsniu
Papildyti Įstatymą nauju 102 straipsniu:
„102 straipsnis. Notarų garbės teismas
Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas.
Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.“
7 straipsnis. Buvusio 102 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai
Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, sprendimu gali:
1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas.
Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.
Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.
Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.
Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų.“
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 104 straipsniu
Papildyti Įstatymą 104 straipsniu:
„104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas
Notarų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:
Notarui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.
Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.
Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“
9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro atstovą informuoja Notarų rūmus. Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“
10 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
12 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.“
14 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Papildyti 42 straipsnį 2 dalimi:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš notarų, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems skundams nagrinėti ir šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytai tarnybinei priežiūrai atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų garbės teismo sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Notarų atestacijos komisijos įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų atestacijos komisija bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
4. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto Notarų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai po šio įstatymo įsigaliojimo, jo nauja kadencija laikoma pirmąja.
5. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos Notarų atestacijos komisijos narys išrenkamas naujai kadencijai po šio įstatymo įsigaliojimo, jo nauja kadencija laikoma antrąja.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos notarų drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, išskyrus taikomą Notarų garbės teismo sprendimų apskundimui.
7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti skundai dėl Notarų garbės teismo sprendimų baigiami nagrinėti ir Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus, skundžiami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.