Administracinė byla Nr. eA-1370-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04087-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA) 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. KKL-877(10.6.1E) „Dėl suteikiamos paramos ir pritaikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pritaikyta 4 000 Eur sankcija (poveikio priemonė). Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. NMA Sprendimu informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2471-662/2019, kuria panaikintas NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. KKL-234(10.6.1E) „Dėl suteikiamos paramos ir pritaikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimas), buvo pervertintas pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. NMA pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 ir projekto Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 „Ūkio plėtra į pienininkystės veiklą“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo ataskaita Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 bei apskaičiuota 97 736 Eur paramos suma vietoje prašytos 101 736 Eur paramos sumos. NMA informavo, kad pareiškėja nepasiekė paraiškoje planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus rodiklio, todėl tai laikė pažeidimu, už kurį pritaikė paramos dalies sumažinimo sankciją – 1 proc. nuo skirtos paramos sumos, t. y. 4 000 Eur. Pareiškėja 2015 m. birželio 29 d. pateikė paraišką Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2015 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiškos IX skyriuje planuota, kad 2016 m. pareiškėjos ūkyje bus auginamas 81 galvijas, 2017 m. – 112 galvijų. NMA Sprendime nurodyta, kad 2016 m. planuotas gyvulių kiekis nepasiektas ir iki galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos dienos. Pareiškėja neneigia, kad Paraiškoje numatyto galvijų skaičiaus negalėjo pasiekti iki numatyto laikotarpio pabaigos (2017 m. gruodžio 31 d.), bet NMA netinkamai vertino šio įsipareigojimo neįgyvendinimo priežastis, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, lėmusias šio įsipareigojimo neįgyvendinimą, ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl sankcijų.
1.2. Pareiškėja dar 2017 m. spalio 3 d. raštu, 2017 m. spalio 24 d. prašymu paaiškino priežastis, dėl kurių ji negalėjo įsigyti tiek galvijų, kiek buvo numatyta Paraiškoje. Nurodyta, kad 2016 m. sausį įsigijo 32 karves, tačiau iš šių įsigytų karvių per porą mėnesių nugaišo 6 karvės. 2016 m. birželio mėn. papildomai įsigyta dar 13 karvių, iš jų 4 nugaišo. 15 karvių ūkis buvo priverstas išvežti į skerdyklą dėl nuolatos pastebėto itin didelio somatų kiekio piene, kurio karvėms nebebuvo galimybių išgydyti. Šios visos aplinkybės yra objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios. Būtent dėl šių priežasčių Projekto kontrolės metais nepavyko taip sparčiai padidinti gyvulių skaičiaus, kaip planuota. Minėtas faktines aplinkybes pagrindžia dokumentai. NMA Sprendime pripažįsta, kad gyvulių kiekis buvo mažesnis nei planuota dėl minėtų aplinkybių (dalis gyvulių nugaišo, dalis buvo paskersta), bet šių priežasčių NMA nepagrįstai nelaikė svarbiomis. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti visus įsipareigojimus, ieškojo būdų ir galimybių papildomai įsigyti galvijų, nors ūkis patyrė nuostolių ir tam trūko lėšų. Aplinkybės, kad pareiškėja neturi galimybių nusipirkti „EKO“ statusą atitinkančių telyčių, išdėstytos pareiškėjos 2018 m. sausio 19 d. pranešime, kuris pateiktas NMA. Visa tai įrodo, kad numatytų gyvulių skaičiaus pareiškėja negalėjo įsigyti dėl objektyvių priežasčių – negalėjo jų nusipirkti iš ūkininkų. NMA visiškai nevertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė Sprendime.
1.3. Pareiškėja planavo dalį galvijų pirkti 2016 rudenį panaudodama 2016 m. rudens derliaus realizavimo pajamas. Tačiau dėl blogų oro sąlygų, dėl smarkaus lietaus rugsėjo ir spalio mėnesiais dalis sunokusių grikių liko nenukulta (beveik trečdalis grikių derliaus, kas sudarė didžiąją dalį pasėlių). Dėl šių priežasčių ūkis patyrė nemažai nuostolių ir pritrūko nuosavų lėšų investuoti į likusią galvijų dalį. 2017 m. rudenį dėl ekstremalios padėties Lietuvoje (dėl didelio kritulių kiekio) taip pat liko nenuimta dalis derliaus, dėl ko patirti didžiuliai nuostoliai. Lietuvoje dėl lietingo rudens buvo paskelbta ekstremali situacija (ypač (duomenys neskelbtini), kur yra pareiškėjos dirbama žemė). Dėl tokios situacijos pareiškėja patyrė nuostolius. NMA Sprendime nurodo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtus nuostolius dėl blogų oro sąlygų. Tokie dokumentai NMA buvo žinomi ir pateikti. Pareiškėja yra pateikusi 2017 m. spalio 10 d. informaciją apie patirtus nuostolius. Buvo aiškiai nurodyta, kokie yra nenuimto derliaus plotai. Vien tik iš deklaruotų 44,07 ha kukurūzų ploto nenuimta 40 ha derliaus plotas. Nors NMA Sprendime nurodo, kad pareiškėja 2016 m. gavo daugiau pajamų nei planuota, todėl galėjo įsigyti gyvulių, tačiau šie NMA teiginiai niekuo nepagrįsti. Netgi jeigu pareiškėja ir gavo daugiau pajamų, tai tos pajamos buvo būtinos technikai įsigyti ir kitoms būtinoms ūkio išlaidoms.
1.4. Išdėstytos aplinkybės liudija, kad pareiškėja negalėjo įsigyti daugiau gyvulių ne dėl jos priklausančių priežasčių: patirti nuostoliai dėl gyvulių gaišimo, priverstinio skerdimo; ekologiškų gyvulių trūkumas; nuostoliai dėl nenuimto derliaus esant ekstremaliai situacijai dėl oro sąlygų; technikos trūkumas ir NMA laiku neišmokėta parama už įsigytą techniką bei papildomų lėšų nebuvimas. Visi šie argumentai paneigia NMA Sprendime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja neva turėjo galimybes įsigyti gyvulių. NMA priimdama Sprendimą pareiškėjos neprašė jokios papildomos informacijos. Atsakovui buvo žinomi visi dokumentai (taip pat ūkininkų pateikta informacija, jog neturi ir pareiškėjai negali parduoti ekologinių gyvulių) ir priežastys, dėl ko ji negalėjo įsigyti numatyto gyvulių skaičiaus. Vis tik ne visus dokumentus NMA vertino, ne dėl visų argumentų pasisakė ir priėmė nepagrįstą Sprendimo dalį, pritaikydama 4 000 Eur sankciją.
1.5. NMA Sprendime nurodo, kad pareiškėja turėjo įvertinti riziką prieš prisiimdama įsipareigojimus dėl gyvulių įsigijimo. Teisės aktai numato ne tik rizikos įvertinimą, bet ir force majeure (liet. nenugalimo jėgos) aplinkybes. Pareiškėja negalėjo įsigyti numatyto skaičiaus gyvulių dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, dėl to turi būti taikoma 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, (neteko galios 2013 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią sankcijos netaikomos, jeigu įsipareigojimai nepasiekti dėl force majeure aplinkybių.
1.6. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, (2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės), 178.1 punktą projektų įgyvendinimo laikotarpiu ir projekto kontrolės laikotarpiu NMA vykdo projekto įgyvendinimo eigos stebėseną, t. y., ar projektas vykdomas pagal paramos paraišką, verslo planą (projekto aprašą). Pagal Administravimo taisyklių 178.2 punktą vertinama paramos gavėjų atitiktis atrankos vertinimo kriterijams, už kuriuos paraiškų vertinimo metu buvo skirtas pirmumas, ekonominį gyvybingumą apibūdinantiems rodikliams, projekto priežiūros rodikliams. Pagal pastarąsias nuostatas NMA turi vertinti būtent šiuos rodiklius. Pažymėtina, kad ne visas įsigytas galvijų kiekis nepakenkė jokiems kitiems pareiškėjos įsipareigojimams. Pareiškėja įgyvendino ekonominio gyvybingumo reikalavimus, pasiekė Projekto priežiūros rodiklius, vykdo veiklą, iš kurios gauna numatytas pajamas ir pelną. Jokių pažeidimų dėl Administravimo taisyklių 178.1 ir 178.2 punktuose nustatytų rodiklių pasiekimo nenustatyta. Be to, pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui. Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 759 redakcija), (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės), 3 punkte nustatyta, kad pažeidimu laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Todėl NMA, teigdama, kad pareiškėja padarė pažeidimą ir priimdama Sprendimą sumažinti mokėtiną paramos sumą dėl galvijų skaičiaus, privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su įtariamu pažeidimu, o taip pat nustatyti, ar dėl tokių veiksmų atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad ne kiekviena galutinio paramos gavėjo veika, kuri vertinama kaip Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktų arba paramos sutarties nesilaikymas, turi būti vertinama kaip pažeidimas, sudarantis pagrindą priimti sprendimus pripažinti mokėjimo prašymuose nurodytas išlaidas netinkamomis finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondo lėšų bei jau išmokėtų lėšų grąžinimo: tokiu pažeidimu yra Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1707-624/2009). Pareiškėja pateikė įrodymus (kurie žinomi ir NMA), kad įgyvendino ekonominio gyvybingumo reikalavimus, pasiekė Projekto priežiūros rodiklius, vykdo veiklą, iš kurios gauna numatytas pajamas ir pelną. Tai reiškia, kad paramos tikslai yra pasiekti, o formalus neatitikimas jokiu būdu nepadarė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui.
1.7. NMA, taikydama sankciją pareiškėjai už neva padarytą pažeidimą, vadovavosi Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 25 d.), (toliau – Metodika) (1 priedo) 27 punktu, kuriame nenustatytas sankcijų dydis. NMA įpareigota sankcijas taikyti pagal savo patvirtintą tvarką. Tai reiškia, kad norint taikyti sankciją, pirmiausiai ji turi būti numatyta NMA patvirtintame teisės akte. Kitaip tariant, sankcijai taikyti privalo būti teisinis pagrindas, privalo būti teisės aktas, kuriame konkrečiai būtų numatyta sankcija už konkretų pažeidimą. Nesant teisinio pagrindo, sankcija negali būti taikoma. Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 14 d.) (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte numatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Nėra nustatyta konkrečios sankcijos už konkretų pažeidimą. Kita vertus, NMA turėjo įvertinti aplinkybes, dėl ko pareiškėja negalėjo turėti numatyto gyvulių skaičiaus ir sankcijos netaikyti. NMA, pritaikydama 1 proc. sankciją, nesant tokios sankcijos taikymui teisinio pagrindo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažeistas ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Kai sankcijos dydis kiekvienu atveju priklauso nuo ją taikančio subjekto ir kiekvienu atveju netgi už tą patį pažeidimą gali būti kitokio dydžio sankcija, pažeidžiami VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatyti objektyvumo ir lygiateisiškumo principai.
1.8. NMA neįgyvendino Administravimo taisyklių 178.3 punkte numatytos pareigos pareiškėjai teikti pasiūlymus, rekomendacijas Projekto įgyvendinimo eigai gerinti. NMA, neatsižvelgusi į faktines aplinkybes, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai pritaikė sankciją. Tai visiškai nesuderinama su viešojo administravimo principais, teisės aktų nustatytomis NMA pareigomis teikti pasiūlymus ir rekomendacijas pareiškėjams. Sprendimas priimtas nenustačius ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių, nesant teisinio pagrindo, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
2. Atsakovas NMA atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pasirašydama 2016 m. gegužės 12 d. paramos sutartį Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 (toliau – ir Sutartis) pareiškėja prisiėmė riziką ir dėl Projekto įgyvendinimo, taigi, teikdama Paraišką bei verslo planą, privalėjo įvertinti galimas rizikas, t. y. numatyti ūkio plėtrą, be to, pareiškėja taip pat patvirtino, kad „visada įsigijus bei atsivežus galvijų yra tam tikras procentas gyvulių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neišgyvena“. Iš pareiškėjos skunde nurodytų priežasčių, dėl kurių nebuvo pasiektas Projekte numatytas laikomų gyvulių skaičius, matyti, kad jos susijusios su natūraliomis bandos formavimo problemomis – gyvulių negalavimais, gyvulių skerdimas savo reikmėms ar bandos atnaujinimas dėl jų tinkamumo aparatiniam melžimui. Be to, Projekte numatytas galvijų skaičiaus rodiklis nebuvo pareiškėjos pasiektas kelis metus iš eilės, t. y. rezultatas nebuvo pasiektas 2016 m. – apie 30 proc., o 2017 m. – 50 proc. Šie faktai rodo tai, kad pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių šiai padėčiai ištaisyti per ilgą laiką, bei jos neištaisė ir per NMA nustatytą laiką.
2.2. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad ji negalėjo įsigyti gyvulių dėl to, jog jų negalėjo nusipirkti iš ūkininkų, nes jie jų nepardavė, ir savo teiginius grindžia trijų Lietuvos ūkininkų paaiškinimais. Pareiškėja savo 2017 m. spalio 3 d. paaiškinime teigė, kad planavo įsigyti galvijų iš Vokietijos, o šiuo atveju pateikia tik trijų Lietuvos ūkininkų paaiškinimus, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų bei neįsigijo gyvulių iš Vokietijos ar kitų šalių. Jeigu Lietuvoje buvo tokia, anot pareiškėjos, komplikuota situacija dėl gyvulių įsigijimo, ji privalėjo imtis kitų aktyvių veiksmų ir dėti maksimalias pastangas tam, kad tinkamai bei laiku pasiektų numatytus Projekto rodiklius. Pati pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, rūpestinga bei savo rizika prisiėmė įgyvendinti Projektą visa apimtimi. Galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja numatytų laikomų gyvulių skaičiaus rodiklio nepasiekė ne dėl force majeure ar kitų išimtinių aplinkybių, todėl negali būti taikoma nuostata, numatyta Reglamento 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje, kai sankcijos netaikomos, jeigu projekto priežiūros rodikliai nepasiekti dėl force majeure ar kitų išimtinių aplinkybių.
2.3. NMA išanalizavo visus pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus bei vadovaujantis oficialia informacija nenustatė, kad 2016 m. (rugsėjo, spalio mėnesiais) kritulių kiekis buvo didesnis nei ankstesniais metais. Atsakyme į paklausimą pareiškėja paminėjo, kad neteko trečdalio grikių derliaus, NMA skaičiavimais tai būtų apie 22 t, vadinasi, galėjo būti prarasta apie 9 460 Eur pajamų. Tačiau 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad ūkis gavo 312 253 Eur pardavimo pajamų, iš kurių 244 492 Eur sudarė pajamos, gautos pardavus augalininkystės produkciją, kai prognozuota gauti 209 241 Eur pardavimo pajamų, o iš augalininkystės 90 854 Eur pajamų. Taigi pardavimo pajamų 2016 m. gauta daugiau, nei buvo prognozuota, todėl grikių derliaus dalies praradimas nepagrindžia nuosavų lėšų trūkumo, dėl kurių pareiškėja negalėjo įsigyti gyvulių.
2.4. Nors pareiškėja teigia, kad negalėjo į galvijus investuoti, nes neturėjo visos reikiamos įrangos ir technikos, o taip pat pakankamai lėšų, tačiau iš Paraiškoje esančių dokumentų nustatyta, jog tik kai kurios investicijos įsigytos 2016 m. antroje pusėje, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pateiktoje 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad ūkis gavo 275 554 Eur pardavimo pajamų, kai prognozuota buvo gauti 175 958 Eur. Todėl teiginys, kad gauta mažiau įplaukų, nei planuota, nepagrįstas.
2.5. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad „paramos tikslai yra pasiekti, o formalus neatitikimas jokiu būdu nepadarė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui“, nes NMA, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka tam tikras funkcijas, iš kurių pagrindinės yra įtvirtintos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-31 redakcija), (toliau – ir Nuostatai). NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA atsiskaito ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Taigi NMA negali šiuo atveju netaikyti pareiškėjai sankcijų ir skirti paramos dėl nepasiektų Projekto rodiklių, nes tokiu atveju pareiškėjai būtų sudaromos išskirtinės teisės ir tai būtų akivaizdus lygiateisiškumo principo pažeidimas. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi.
2.6. Tad pareiškėjos argumentai dėl nepasiektų Projekto rodiklių yra nepagrįsti, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos ūkis tiek 2016 m., tiek 2017 m. gavo žymiau daugiau pardavimo pajamų, nei buvo planuota Paraiškoje bei verslo plane. Taip pat nėra pagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl force majeure aplinkybių, nes 2016 m. vyravusi sausra neturėjo įtakos pareiškėjos derliui, kadangi iš pelno nuostolių ataskaitų matyti, kad gauta daugiau pardavimo pajamų iš augalininkystės, nei planuota Paraiškoje bei verslo plane. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėja pateikdama Paraišką bei prisiimdama įsipareigojimus privalėjo objektyviai įvertinti visas galimas rizikas ir objektyvias galimybes tam, kad išlaikytų įsipareigotą galvijų skaičių per visą įsipareigojimų laikotarpį.
2.7. NMA Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, apibūdinti pareiškėjos padaryti pažeidimai įgyvendinant Projektą, o taikoma sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui. NMA Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, o taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta 1 proc. sankcija už tai, kad pareiškėja nepasiekė planuoto auginamų galvijų skaičiaus rodiklio, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. birželio 29 d. pateikė Paraišką, kuria prašė paramos Projektui įgyvendinti. Paraiškos IX dalyje, kurią patikslinusi, pareiškėja nurodė prognozes, t. y. 2016 m. prognozavo auginti 81 galviją, 2017 m. – 112 galvijų. Prie Paraiškos pareiškėja pridėjo tipinį verslo planą, kuriame, be kita ko, nurodė kiekvienais metais planuojamas gauti pajamas. Pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja, o 2016 m. birželio 12 d. su NMA pasirašė Sutartį, kurios 3.1.15 punkte pareiškėja įsipareigojo pasiekti verslo plane ir Paraiškoje numatytą žemės ūkio naudmenų ir gyvulių kiekį. Pareiškėja 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo prašymu prašė išmokėti 101 736 Eur paramą, skirtą įsigytų puspriekabių finansavimui. NMA 2017 m. birželio 14 d. informavo pareiškėją, kad, vertinant jos mokėjimo prašymą, nustatyti neatitikimai ir yra inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pranešė pareiškėjai, kad vietoj mokėjimo prašyme nurodytos 101 736 Eur paramos sumos, jai skiriama 34 321,36 Eur parama. Ginčas dėl NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimo buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-2332-968/2018) ir teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo panaikintas, atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu (Paraiškos IX dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2471-662/2019 ši minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu ir, konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė Sutarties 3.1.15 punkte prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nepasiekė planuoto gyvūnų skaičiaus, pareiškėjai skirta sankcija – 4 000 Eur (1 proc. nuo skirtos paramos sumos). Sprendime NMA nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus, tačiau turėjo būti 67 galvijai. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja nepasiekė planuoto galvijų skaičiaus, taip pat nėra ginčo dėl aritmetinio sankcijos apskaičiavimo.
6. Teismas pažymėjo, kad NMA Sprendime nurodyta, jog pareiškėja 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus, tačiau turėjo būti 67 galvijai, ir pateiktas skaičiavimas, iš kurio matyti, kad atsakovas iš pareiškėjos planuoto 2016 m. auginti 81 galvijų skaičiaus atėmė 14 galvijų, kurių dėl įvairių priežasčių pareiškėja neteko, ir sprendė, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus, vietoje galimų turėti 67 galvijų. Taigi akivaizdu, kad atsakovas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji 2016 m prarado 14 galvijų, atsižvelgė. Taip pat kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjos teiginiai, kad rodikliai nepasiekti dėl planuotų įsigyti galvijų trūkumo. Iš byloje esančio pareiškėjos 2017 m. spalio 3 d. rašto turinio matyti, kad 2016 m. pradžioje ji planavo įsigyti per du kartus 80 vienetų (po 40) suaugusių galvijų iš Vokietijos ir nurodė 2016 m. sausio mėn. įsigijusi 32 galvijus, tačiau nei NMA, nei teismui pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų konstatuoti, jog ji neįsigijo planuoto skaičiaus galvijų iš Vokietijos būtent dėl galvijų trūkumo. Pareiškėjos pateikti ūkininkų 2017 m. gruodžio mėn. rašyti raštai dėl „EKO“ statusą turinčių galvijų įsigijimo galėtų patvirtinti aplinkybę, jog galėjo būti sudėtinga įsigyti galvijų 2017 m. gruodžio mėn., tačiau byloje nagrinėjama situacija, pagal kurią pareiškėja turėjo pasiekti rodiklius 2016 m. ir 2017 m., o ne 2017 m. gruodžio mėn. Taigi pareiškėjos ūkininkų pateikti raštai nepatvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su galvijų trūkumu 2016–2017 m. Byloje nėra duomenų, kad siekdama rodiklių pareiškėja visą šį laikotarpį sąžiningai siekė įsigyti reikalingą skaičių galvijų, tačiau to negalėjo padaryti būtent dėl galvijų trūkumo rinkoje.
7. Teismas pabrėžė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas vertino pareiškėjos paaiškinimus, tikrino pareiškėjos nurodytą informaciją apie 2016 m. didesnį iškritusį kritulių kiekį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje, kurio nuoroda nurodyta Sprendime, ir pareiškėjos nurodytų aplinkybių nenustatė. Pareiškėja nei NMA, nei teismui įrodymų apie 2016 m. susidariusią ekstremalią situaciją nepateikė, todėl šis teiginys laikytinas neįrodytu. NMA Sprendime išsamiai išanalizavo pareiškėjos dokumentus, susijusius su planuotu derlingumu 2016 m., 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuotolių) ataskaitoje pareiškėjos nurodytomis gautomis 312 253 Eur pardavimo pajamomis, iš kurių 244 492 Eur buvo gauti pardavus augalininkystės produkciją, ir, sulyginusi šiuos duomenis su pareiškėjos prognozuotomis gauti 209 241 Eur pardavimo pajamomis, nustatė, kad 2016 m. pareiškėja gavo pardavimo pajamų daugiau, nei prognozavo, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė nuosavų lėšų trūkumo.
8. Teismas pažymėjo, kad pati pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. pateiktame pirmame mokėjimo prašyme deklaravo įsigytas investicijas ir pateikė perdavimo-priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad traktorius pareiškėjai perduotas 2015 m. rugpjūčio 21 d., teleskopinis krautuvas – 2016 m. rugsėjo 12 d., automatizuota melžimo sistema – 2016 m. birželio 30 d., sėjamoji – 2015 m. rugsėjo 3 d., plūgas – 2016 m. rugpjūčio 21 d. Taigi iš visos nurodytos technikos tik du dalykus – teleskopinį krautuvą ir plūgą – pareiškėja įsigijo 2016 m. antroje pusėje, todėl pagrįstai NMA Spendime pareiškėjos teiginį, susijusį su technikos įsigijimo laikotarpiu, laikė nepagrįstu.
9. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja priežastis, dėl kurių jai nepavyko pasiekti planuoto galvijų skaičiaus, nurodė savo 2017 m. spalio 3 d. ir 24 d. raštuose. Šiuos raštus bei kitus pareiškėjos pateiktus dokumentus vertino ir atsakovas, priimdamas Sprendimą. Minėtuose raštuose argumentų, kad įsipareigoto galvijų skaičiau nepasiekimą grindžia ir pavėluotai (2018 m. vasario 23 d. ir 2019 m. lapkričio mėn.) išmokėta paramos suma, taip pat 2017 m. turėtomis kitomis būtinomis išlaidomis ir finansiniais įsipareigojimais, pareiškėja nebuvo nurodžiusi, byloje nėra duomenų, kad šias aplinkybes ji prašė įvertinti atsakovo prieš priimant ginčijamą Sprendimą. Todėl teismas, vertindamas nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, dėl šių aplinkybių nepasisakė.
10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepasiekė Sutartyje numatyto įsipareigojimo įsigyti reikiamą galvijų skaičių dėl savo pačios veiksmų ir dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių, ką ir nurodė NMA ginčijamame Sprendime. Todėl nėra pagrindo pareiškėjai taikyti Reglamento 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies nuostatą, t. y. netaikyti sankcijų, jeigu įsipareigojimai nepasiekti dėl force majeure aplinkybių. Ginčijamame NMA Sprendime nurodyti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis pareiškėjai pritaikyta sankcija, ir motyvai, dėl kurių NMA nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Sprendimas priimtas NMA kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais.
III.
11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip prašo priteisti pareiškėjai iš atsakovo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai kaip ir skunde. Pareiškėja, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad:
11.1. Teismas nepagrįstai nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo įsigyti numatyto galvijų kiekio. Reikalavimas įsigyti galvijus iš Vokietijos rinkos nėra nustatytas teisės aktuose. Pareiškėja planavo galvijų įsigyti ir iš Vokietijos, bet tai nėra imperatyvi pareiga. Pareiškėja rodiklius turėjo pasiekti iki 2017 m., kas apima ir 2017 m. gruodžio mėn. laikotarpį. Byloje pateiktame NMA 2017 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. BRK-5941 yra nurodyta, kad pareiškėja įpareigota iki 2017 m. gruodžio 31 d. pasiekti Paraiškoje planuotą gyvulių kiekį. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji galvijų negalėjo įsigyti dėl rinkoje ekologiškų galvijų trūkumo. Numatytų gyvulių skaičiaus pareiškėja negalėjo įsigyti dėl objektyvių priežasčių – negalėjo jų nusipirkti iš ūkininkų. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Įsipareigojimus pareiškėja turėjo pasiekti iki 2017 m. gruodžio 31 d., dėl to visos aplinkybės, iki šio laikotarpio trukdžiusios pasiekti įsipareigojimus, yra svarbios ir turi būti vertinamos.
11.2. Teismas neatsižvelgė į 2016 m. susidariusią ekstremalią situaciją ir dėl to pareiškėjos patirtus nuostolius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos paskelbta informacija apie 2016 m. rugsėjo, spalio mėnesiais kritulių kiekius yra pateikta byloje. Šie duomenys yra svarbūs, nes būtent dėl to pareiškėja patyrė nuostolius. NMA Sprendime nurodo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtus nuostolius dėl blogų oro sąlygų. Tokie dokumentai NMA buvo žinomi ir pateikti. Šių aplinkybių teismas nevertino, tik formaliai pasakė, kad ekstremali situacija neįrodyta, nuostoliai nepagrįsti.
11.3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja nepagrindė nuosavų lėšų trūkumo. Pagal banko sąskaitų išrašus pareiškėja 2017 m. sumokėjo 132 447,73 Eur bankams paskoloms grąžinti, palūkanoms ir kitiems mokėjimams. Visada daugiau nei 120 000 Eur yra reikalinga ūkio poreikiams (kurui, technikos remontui, darbuotojų darbo užmokesčiui, draudimams, sėkloms pirkti ir pan.). Be to, būtinas lėšų rezervas kreditų grąžinimui. Visa tai matyti iš verslo plano duomenų, kur Tipinio verslo plano VI dalyje nurodyta informacija apie ūkio subjekto veiklos sąnaudas. Šios aplinkybės parodo, kad netgi jeigu pareiškėja ir gavo daugiau pajamų, nei planuota, tai ji, laiku negavusi paramos išmokos už įsigytą techniką (kai NMA nepagrįstai išmokos neišmokėjo laiku, o tai padarė tik 2019 m. lapkričio mėn.), neturėjo galimybės padengti skolos iš gautos paramos lėšų, gauti naują paskolą ar panaudoti gautas pajamas gyvuliams įsigyti. Visi byloje pateikti bankų sąskaitų išrašai įrodo, kad, priešingai nei teigiama teismo sprendime, nuosavų lėšų pareiškėjos ūkiui neužteko.
11.4. Teismas nepasisakė dėl NMA pavėluotai išmokėtos paramos sumos, kuri turėjo įtakos pareiškėjos finansinei padėčiai įsigyjant galvijus. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šias aplinkybes (aplinkybes apie pavėluotai, t. y. 2018 m. vasario 23 d. ir 2019 m. lapkričio mėn., išmokėtą paramos sumą) ji prašė įvertinti atsakovo prieš priimant ginčijamą Sprendimą. Todėl teismas, vertindamas nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, dėl šių aplinkybių nepasisakė. Visi šie teismo nurodyti duomenys, dėl kurių nepasisakyta teismo sprendime, NMA buvo žinomi. NMA, iš naujo vertindama mokėjimo prašymą dėl paramos išmokėjimo už gyvulius ir priimdama Sprendimą, pareiškėjos neprašė jokios papildomos informacijos. Teismas vertino tik NMA Sprendime minėtas aplinkybes, kad pareiškėja 2016 m. gavo daugiau pajamų, nei planuota, todėl galėjo įsigyti gyvulių. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus ir pateiktus įrodymus. Teismas nevertino, kad 2017 m. toliau buvo vykdomi Projekto investiciniai pirkimai. Pareiškėja mokėjo už puspriekabes 2017 m. kovo 22 d. (20 520 Eur), 2017 m. kovo 27 d. (43 092 Eur), 2017 m. balandžio 4 d. (80 Eur). Po 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo prašymo pateikimo bei gautos paramos buvo planuota grąžinti lėšas bankui, ir bankas žadėjo skolinti pinigų gyvulių pirkimui. Tačiau NMA nepagrįstai įtarė pažeidimus įsigyjant priekabas, dėl ko paramos mokėjimas už Projektą buvo sustabdytas. NMA dalį paramos, t. y. 34 321,36 Eur, už įsigytas puspriekabes sumokėjo tik 2018 m. vasario 23 d. Kita paramos dalis, t. y. 63 414,64 Eur, už techniką buvo išmokėta tik 2019 m. lapkričio mėn. Taigi NMA laiku neišmokėjus visos pareiškėjai priklausančios paramos, pareiškėja negalėjo grąžinti lėšų bankui ir gauti iš banko kitą paskolą gyvulių įsigijimui. Visos šios aplinkybės buvo žinomos NMA. Teismas šių įrodymų ir faktų visiškai nevertino.
11.5. Teismas nepasisakė dėl NMA neatliktų pareigų. Teismas nevertino, kad NMA, reikalaudama pareiškėjos griežtai laikytis įsipareigojimų ir nepagrįstai taikydama sankcijas net už pasekmių ar nuostolių nesukeliančius nukrypimus nuo Projekto, pati nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir neatlieka viešajai institucijai priskirtų funkcijų. NMA neįgyvendino Administravimo taisyklių 178.3 punkte numatytos pareigos pareiškėjai teikti pasiūlymus, rekomendacijas Projekto įgyvendinimo eigai gerinti. NMA, neatsižvelgusi į faktines aplinkybes, nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai pritaikė sankciją. Tai visiškai nesuderinama su viešojo administravimo principais, teisės aktų nustatytomis NMA pareigomis teikti pasiūlymus ir rekomendacijas pareiškėjams. Teismas šių aplinkybių nevertino.
11.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sankcijai taikyti privalo būti konkretus teisinis pagrindas. NMA, pritaikydama 1 proc. sankciją, nesant tokios sankcijos taikymui teisinio pagrindo, pažeidė skunde nurodytas VAĮ nuostatas (principus). Kita vertus, NMA turėjo įvertinti aplinkybes, dėl ko pareiškėja negalėjo turėti numatyto gyvulių skaičiaus, ir sankcijos netaikyti.
11.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytu atveju nėra force majeure aplinkybių. Pareiškėjos byloje nurodytos aplinkybės įrodo, kad ji negalėjo įsigyti daugiau gyvulių ne dėl jos priklausančių priežasčių: patirti nuostoliai dėl gyvulių gaišimo, priverstinio skerdimo; ekologiškų gyvulių trūkumas (tai įrodo apklausti ūkininkai); nuostoliai dėl nenuimto derliaus esant ekstremaliai situacijai dėl oro sąlygų; technikos trūkumas ir NMA laiku neišmokėta parama už įsigytą techniką. Visos šios aplinkybės kilo ne dėl pareiškėjos kaltės. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad ne visas įsigytas galvijų kiekis nepakenkė jokiems kitiems pareiškėjos įsipareigojimams. Paramos tikslai yra pasiekti, o formalus neatitikimas jokiu būdu nepadarė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui.
12. Atsakovas NMA atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei teisės taikymo ginčo santykiams.
16. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
18. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų nekeičia, o tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.
20. Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sutrukdžiusiais tinkamai vykdyti įsipareigojimus, pažymėtina, kad pareiškėja prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį siekdama vystyti pienininkystę turėjo žinoti apie verslo rizikų egzistavimą šioje srityje ir numatyti galimą jų apimtį. Pareiškėjos nurodytos nepalankios verslui aplinkybės, tai yra galvijų kritimas ir nepalankios klimatines sąlygos 2016 m. bei lėšų stygius, galėjo būti amortizuotas sukaupus atitinkamą lėšų rezervą bei atitinkamai planuojant galimas rizikas. Todėl jos pagrįstai nėra pripažintos kaip netikėtos ar išskirtines, dėl kurių atsiradimo nebuvo galimybės įvykdyti įsipareigojimų.
21. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes taip pat nėra pagrindo pripažinti nenugalimos jėgos (force majeure) atveju, kadangi pagal ginčui taip pat aktualaus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 2 straipsnio 2 dalį tai yra išskirtinės aplinkybės, susijusios su paramos gavėjo mirtimi, ilgalaikiu paramos gavėjo profesiniu nedarbingumu, didele gaivaline nelaime, turinčia didelį poveikį valdai, gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimu dėl nelaimingo atsitikimo, epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai, visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną (iš esmės analogiškas sąrašas buvo nustatytas ir jau nebegaliojančio Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje). Be to, apie tokių aplinkybių atsiradimą kompetentingai institucijai turi būti pranešama per 15 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti (2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 4 str. 2 d.). Force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018).
22. Pareiškėja nustatyta tvarka neinformavo NMA apie atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kliudančias ūkininkauti ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl atsakovas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes kaip nenugalimos jėgos atvejį.
23. Dėl teisės, nustatančios atsakomybę, taikymo šiam ginčui pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sankcija pritaikyta teisėtai ir pagrįstai. Sankcijos dydis apskaičiuotas teisingai, remiantis Metodika. Padaryto pažeidimo kvalifikavimui nėra teisės aktais nustatytas privalomas žalos požymis, todėl žalos dydis nėra įrodinėtina aplinkybė, sankcijos taikymui pakanka konstatuoti, kad paramos gavėjas neįvykdė įsipareigojimų.
24. Atsakovo sprendimas dėl sankcijos taikymo pakankamai motyvuotas, nurodyti teisės aktai, pagal kuriuos kvalifikuotas pažeidimas, sankcijos dydis nustatytas ir sankcija paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija