NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL koncesijos Mokesčio apskaičiavimo metodikOS PATVIRTINIMO
2017 m. balandžio 20 d. Nr. T1-71
Neringa
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. balandžio 6 d. koncesijos sutarties Nr. V31-61 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kuriai pritarta Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T1-59 „Dėl pritarimo susitarimo „Dėl 2007 m. gruodžio 27 d. koncesijos sutarties Nr. V31-07-98 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ projektui“ 33 punkto nuostatomis, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Nustatyti, kad šio sprendimo 1 punktu patvirtinta metodika taikoma atsiskaitymams nuo 2017 m. liepos 1 d.
PATVIRTINTA
Neringos savivaldybės
tarybos 2017 m. balandžio 20 d.
sprendimu Nr. T1-71
koncesijos Mokesčio apskaičiavimo metodika
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Koncesijos mokesčio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, koncesijos sutartimi, pasirašyta tarp Neringos savivaldybės ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – koncesijos sutartis), Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
2. Ši Metodika yra skirta Neringos savivaldybės būtinųjų su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų pagal atskiras veiklas apskaičiavimo principams ir metodams nustatyti. Pagal Metodikos nuostatas apskaičiavus bendrąsias būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, apskaičiuojamas koncesijos mokestis už vienos komunalinių atliekų tonos sutvarkymą Neringos savivaldybėje.
3. Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo veiklos (surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, šių veiklų organizavimas, stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra) rūšių ir įmokos administravimo, be kurių neįmanoma įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo tikslų, uždavinių ir konkrečių priemonių, nustatytų regioniniame ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo plane, bendrųjų sąnaudų suma.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Būtinosios sąnaudos (BS) – tai tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti.
5. Pajamos iš kitos veiklos (P) – tai pajamos iš atliekų tvarkymo atitinkamos veiklos ir kitos pajamos.
6. Pajamų iš kitos veiklos rezervas (PR) – leistinas pajamų rezervas, būtinas kitos veiklos motyvacijai užtikrinti ir kitos veiklos rizikai sumažinti.
7. Normatyvinis pelnas (NP) – leistinas pelnas, būtinas šios veiklos motyvacijai užtikrinti ir veiklos rizikai sumažinti. Regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje veiklos vykdytojo normatyvinis pelnas yra priskiriamas būtinosioms su komunalinių atliekų tvarkymu susijusioms sąnaudoms, kurias apmoka atliekų turėtojai.
9. Koncesijos mokestis (toliau – Mokestis) – nustatytas koncesijos mokestis už vienos komunalinių atliekų tonos sutvarkymą Neringos savivaldybėje, koncesijos sutartyje nustatyta tvarka mokamas Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui (toliau – KRATC).
10. Operatorius – viešųjų pirkimų konkurso būdu išrinktas fizinis arba juridinis asmuo, turintis įgaliojimus užtikrinti įrangos ir (ar) sistemų techninį veikimą. Operatoriaus teisės ir pareigos nustatomos sutartyse tarp šalių numatytais susitarimais.
11. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse, koncesijos sutartyje ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
III SKYRIUS
MOKESČIO SKAIČIAVIMO BENDRIEJI PRINCIPAI
12. Mokestis turi būti toks, kad gautomis lėšomis būtų apmokėtos visos Neringos savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje susidarančių komunalinių atliekų sutvarkymo sąnaudos, patiriamos Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus.
13. Veiksminga sąnaudų mažinimo priemonė – tai viešųjų pirkimų konkursai komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektų projektuotojams, rangovams, operatoriams, komunalinių atliekų surinkėjams ir kt.
14. Mokestis apskaičiuojamas pagal vykdomų veiklų sąnaudas, įvertinant normatyvinį pelną, kuris yra būtinas galimoms neatitiktims tarp apskaičiuotųjų prognozuojamų sąnaudų bei faktinių sąnaudų suderinti. Komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal vežėjų konkurso rezultatus, o kitų veiklų – pagal sąnaudų prognozes, parengtas vadovaujantis šios Metodikos nuostatomis.
15. Mokesčio nustatymo pradinis žingsnis yra atliekų tvarkymo atskirų veiklų būtinųjų sąnaudų nustatymas. Pagrindžiant būtinąsias sąnaudas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas mokestis, turi būti vadovaujamasi šiais dokumentais ir duomenimis:
IV SKYRIUS
SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ ATSKIRŲ VEIKLŲ SĄNAUDŲ IR PAJAMŲ SKAIČIAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS SĄNAUDŲ ELEMENTAI
16. Komunalinių atliekų tvarkymo būtinąsias sąnaudas (prognozuojamas ir faktines) sudaro šių atskirų veiklų sąnaudos:
16.1. komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos:
16.1.1. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos;
16.1.2. į komunalines atliekas patekusių buityje susidarančių pavojingų atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;
16.2. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;
ANTRASIS SKIRSNIS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR VEŽIMO BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
18. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, būtinosios sąnaudos (BSSVM) skaičiuojamos pagal šias grupes:
19. Skaičiuojant mokestį turi būti naudojama atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartyje, sudarytoje su konkurso būdu parinktu atliekų vežėju, nustatyta paslaugų kaina. Teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas gali vienas ar keli vežėjai. Kai vežėjų paslaugų kainos yra skirtingos, skaičiuojant mokestį, turi būti atsižvelgta į kiekvienam iš jų prognozuojamą surinkti atliekų kiekio dalį bendroje atliekų apimtyje, apskaičiuotą pagal prognozuojamus kiekvienam vežėjui tenkančius atliekų kiekius, įvertinus faktinius vežėjų duomenis už praėjusį laikotarpį, t. y. skaičiuojamas svertinis komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų kainos vidurkis.
20. Pagal sudarytas sutartis su vežėjais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo skaičiuojant būtinąsias sąnaudas vadovaujamasi šiais principais:
Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir vežimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
21. Į komunalines atliekas patekusių buityje susidarančių pavojingų atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo būtinųjų sąnaudų, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai (BSSVD), skaičiavimas pragrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamus surinkti didelių gabaritų atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.
Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
22. Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo būtinųjų sąnaudų (BSSVB) skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamus surinkti biologiškai skaidžių atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.
Komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
23. Komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos būtinosios sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:
BSSV = (BSSVM +BSSVD +BSSVB) + PVMSV, (Eur) (1)
kur:
BSSV - būtinosios komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklos sąnaudos, Eur;
BSSVM – mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, būtinosios sąnaudos, Eur;
BSSVD – į komunalines atliekas patekusių buityje susidarančių pavojingų atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo būtinosios sąnaudos, Eur;
BSSVB– biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo būtinosios sąnaudos, Eur;
PVMSV– veiklos PVM, Eur.
24. PVM skaičiuojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai su atliekų vežėjais sudarytose sutartyse nurodyta komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų kaina yra nurodyta neišskiriant PVM, dėl šio mokesčio padidėjimo yra mažinama paslaugų kaina (sąnaudos be PVM), tokiu būdu, kad sutartyje nurodyta kaina liktų nepakitusi.
TREČIASIS SKIRSNIS
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖS EKSPLOATAVIMO BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
25. Neringos savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos, atsižvelgiant į šios veiklos sąnaudas ir pajamų iš kitos veiklos skirtumo sumą.
26. Neringos savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudas sudaro šių rūšių sąnaudos:
26.7. atliekų (didžiųjų atliekų, tekstilės atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, statybos ir griovimo atliekų, naudotų padangų, antrinių žaliavų ir kt.) išvežimo ir tvarkymo sąnaudos;
27. Pelnas skaičiuojamas taikant ne didesnį kaip 7 proc. normatyvinį pelną nuo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinųjų sąnaudų. PVM skaičiuojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
28. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pajamas iš kitos veiklos − Neringos savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo pajamas, bei pajamas už pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą iš gamintojų bei importuotojus atstovaujančių organizacijų.
29. Būtinosios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSDGASA = (Σ SDGASA - Σ PDGASA) + PVMDGASA, (Eur) (2)
kur:
BSDGASA – būtinosios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudos, Eur;
SDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudos, Eur;
PDGASA – pajamos iš kitos veiklos Eur;
PVMDGASA – veiklos PVM, Eur.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
„VARTŲ MOKESČIO“ BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
„Vartų mokesčio“ sąnaudų skaičiavimo principai
30. Neringos savivaldybės „vartų mokesčio“ sąnaudas sudaro šių rūšių sąnaudos:
30.1. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo;
30.2. atliekų mechaninio apdorojimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;
31. Neringos savivaldybei tenkanti „vartų mokesčio“ sąnaudų dalis apskaičiuojama, atsižvelgiant į regiono savivaldybių 2005 m. gegužės 31 d. sudarytos sutarties nuostatas, kurios numato atliekų transportavimo sąnaudų skirtumo dėl atstumo nuo konkrečios savivaldybės iki regioninio sąvartyno kompensavimą, nustatant regioninio sąvartyno teikiamų paslaugų skirtingus tarifus, t. y. kiekvienai konkrečiai savivaldybei apskaičiuojant solidarų „vartų mokestį“.
32. „Vartų mokestis“ Neringos savivaldybei apskaičiuojamas tokia tvarka:
32.1. pagal ketvirtojo ir penktojo skirsnio nuostatas apskaičiuojamos būtinosios „vartų mokesčio“ sąnaudos, t. y. sąnaudos tenkančios visam Klaipėdos regionui;
32.2. pagal penktojo skirsnio nuostatas nustatomas bazinis „vartų mokestis“ ir Neringos savivaldybei apskaičiuojamas solidarus „vartų mokestis“;
Mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
33. Mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos (visam Klaipėdos regionui tenkančios sąnaudos), įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo sąnaudos:
33.1. regioninio sąvartyno eksploatavimo sąnaudos:
34. Atidėjiniai. Atidėjinius sudaro metinės atidėjimų sumos, skirtos regioninio sąvartyno uždarymui ir rekultivavimui. Atidėjinių regioninio sąvartyno uždarymui poreikis nustatomas remiantis sąmatinių skaičiavimų duomenimis – vidutine sąvartyno uždarymo normatyvine kaina (Eur/m2) ir prognozuojamu uždengimo plotu (m2). Atidėjiniai sąvartyno uždarymui skaičiuojami iš bendros atidėjinių sumos atėmus faktiškai sukauptus atidėjinius ir šią sumą padalijus iš prognozuojamo atliekų kiekio, pateksiančio į sąvartyną iki jo uždarymo, kuris apskaičiuojamas iš maksimalios sąvartyno talpos (t) atėmus faktiškai patekusį atliekų kiekį. Vykdant sąvartyno uždarymą ar rekultivavimą patiriamos sąnaudos finansinėje apskaitoje dengiamos iš tam tikslui sukauptų atidėjinių.
35. Darbo užmokesčio fondas sąvartyno darbuotojams. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro sąvartyno personalo suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis. Pagrindas darbo užmokesčio skaičiavimui – patvirtintas sąvartyno darbuotojų etatų sąrašas, darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir planuojami mokėti priedai. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus įmokų tarifus.
36. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos sąvartyne yra skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įmonės nustatytomis turto nusidėvėjimo normomis, įvertinant ir per einamuosius metus planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimą. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas.
37. Draudimo sąnaudos yra skirtos sąvartyne naudojamų mašinų, įrenginių, kitos technikos ir kito turto draudimui bei kitų rūšių draudimas (pvz., turto, darbuotojų, veiklos, civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimas). Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal faktines praėjusio laikotarpio sąnaudas, įvertinant sudarytų draudimo sutarčių įkainius.
38. Mašinų ir įrenginių nuomos ir remonto sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro sąvartyne naudojamos technikos (mašinų ir įrenginių) nuomos, padangų, techninės priežiūros, remonto darbų sąnaudos. Šių sąnaudų dydis apskaičiuojamas pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis, įvertinant sudarytas sutartis ir planuojamą įsigyti techniką.
39. Eksploatacijos sąnaudos sąvartyne. Šias sąnaudas sudaro elektros energijos, vandens ir nuotekų, kuro, tepalų, apsaugos, kompiuterinės įrangos priežiūros, sąvartyno priežiūros ir patalpų valymo bei kitos eksploatacinės sąnaudos sąvartyne. Elektros sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į jų suvartojimą (pagal faktinius ar prognozuojamus duomenis) ir paskelbtas elektros kainas. Vandens sąnaudas sąvartyne sudaro suvartoto vandens (buitinėms reikmėms ir techniniams poreikiams) kaina bei nuotekų (taip pat filtrato) šalinimo kaina. Vandens suvartojimas nustatomas, atsižvelgiant į praėjusių laikotarpių faktinius duomenis. Apskaičiuojant bendras nuotekų šalinimo sąnaudas reikia įvertinti tą aplinkybę, kad sąvartyno veiklos pradžioje susidarantys filtrato kiekiai yra santykinai nedideli, tačiau laikui bėgant jie neišvengiamai didėja, taip pat didėja ir filtrato užterštumas. Apskaičiuojant filtrato šalinimo sąnaudas, turi būti naudojami faktiniai praėjusių laikotarpių duomenys arba projektiniai duomenys. Kuro sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant įmonės taikomus (patvirtintus) atitinkamos sąvartyne naudojamos technikos (mašinų ir įrenginių) kuro suvartojimo per vieną darbo valandą (l/moto h) normatyvus ir prognozuojamą darbo valandų skaičių. Tuo atveju, kai sąvartyne naudojamos technikos kuro sąnaudos skaičiuojamos ir pagal darbo valandas ir pagal ridą, kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal kuro sąnaudų normatyvus bei prognozuojamus darbo valandų ir nuvažiuoto atstumo skaičius. Planuojamos įsigyti technikos kuro suvartojimo normos imamos pagal techninius duomenis (tuo atveju, kai technikos gamintojas nepateikia konkrečių kuro suvartojimo normų – pagal analogiškos technikos kuro suvartojimo normas). Sunaudoto kuro ir tepalų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į prognozuojamas atitinkamos kuro rūšies ir tepalų kainas. Apsaugos sąnaudos apskaičiuojamos pagal sudarytų apsaugos sutarčių įkainius. Sąvartyno priežiūros ir patalpų valymo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius.
40. Kitos sąnaudos sąvartyne. Šias sąnaudas sudaro ūkinių, kanceliarinių ir kitų prekių nurašymo, ryšio paslaugų, pavojingų atliekų utilizavimo ir kitos sąnaudos. Kitos sąnaudos (trumpalaikio inventoriaus sąnaudos, kvalifikacijos kėlimo sąnaudos, kanceliarinės išlaidos ir pan.) skaičiuojamos, atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis (pvz., sąnaudų dydis vienam darbuotojui ir pan.) ar įmonės patvirtintus sąnaudų normatyvus. Ryšių sąnaudas sudaro sąvartyne naudojamos telekomunikacinės įrangos bei kitų ryšio paslaugų sąnaudos. Apskaičiuojamos pagal sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius, pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis arba pagal limitus, jeigu jie įmonės nustatyti.
41. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąnaudos. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatytus mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifus ir planuojamą šalinti atliekų kiekį.
42. Pelnas skaičiuojamas taikant ne didesnį kaip 7 proc. dydžio normatyvinį pelną nuo mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų.
43. Regioninio sąvartyno eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus šias pajamas iš kitos veiklos:
44. Regioninio sąvartyno eksploatavimo būtinosios sąnaudos (BSSE) apskaičiuojamos atsižvelgiant į šios veiklos sąnaudų (SSE) ir pajamų iš kitos veiklos (PSE) skirtumo sumą pagal formulę:
BSSE = Σ SSE– Σ PSE, (Eur) (3)
kur:
BSSE – būtinosios regioninio sąvartyno eksploatavimo sąnaudos, Eur;
SSE – regioninio sąvartyno eksploatavimo sąnaudos, Eur;
PSE – pajamos iš kitos veiklos, kurios apskaičiuojamos pagal septintojo skirsnio nuostatas, Eur;
45. Komunalinių atliekų atidavimo deginimui sąnaudos. Šios sąnaudos apskaičiuojamos vienos tonos KA deginimo kainą (Eur) nurodytą sutartyje sudarytoje su UAB „Fortum Klaipėda“ padauginus iš atiduodamo deginimui KA kiekio (t).
46. Pelnas apskaičiuojamas taikant ne didesnį kaip 7 proc. dydžio normatyvinį pelną nuo komunalinių atliekų atidavimo deginimui sąnaudų.
47. Komunalinių atliekų atidavimo deginimui būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus šias pajamas iš kitos veiklos:
48. Komunalinių atliekų atidavimo deginimui būtinosios sąnaudos (BSD) apskaičiuojamos atsižvelgiant į šios veiklos sąnaudų (SD) ir pajamų iš kitos veiklos (PD) skirtumo sumą pagal formulę:
BSD = Σ SD - Σ PD, (Eur) (4)
kur:
BSD – būtinosios komunalinių atliekų atidavimo deginimui sąnaudos, Eur;
SD – komunalinių atliekų atidavimo deginimui sąnaudos, Eur;
PD – pajamos iš kitos veiklos, kurios apskaičiuojamos pagal septintojo skirsnio nuostatas, Eur.
49. Mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSMKA = BSSE+BSD, (Eur) (5)
kur:
BSMKA– būtinosios mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo veiklos sąnaudos, Eur;
BSSE – būtinosios regioninio sąvartyno eksploatavimo sąnaudos, Eur;
BSD – būtinosios komunalinių atliekų atidavimo deginimui sąnaudos, Eur.
Atliekų mechaninio apdorojimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
50. Atliekų mechaninio apdorojimo sąnaudos:
50.1. darbo užmokesčio fondas darbuotojams, dirbantiems mechaninio komunalinių atliekų apdorojimo procese;
51. Atliekų mechaninio apdorojimo sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro darbo užmokesčio fondas darbuotojams, dirbantiems mechaninio komunalinių atliekų apdorojimo procese. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas sudaro su atliekų mechaninio apdorojimo procesu susijusios ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas. Įrangos nuomos, turto techninės priežiūros ir remonto sąnaudos, šias sąnaudas sudaro atliekų mechaniniame apdorojimo procese naudojamos technikos nuomos, padangų, techninės priežiūros, remonto darbų sąnaudos. Draudimo sąnaudas sudaro su atliekų mechaninio apdorojimo procesu susijusio turto draudimo sąnaudos. Atliekų mechaninio apdorojimo sistemos eksploatacijos sąnaudos, šias sąnaudas sudaro elektros energijos, vandens ir nuotekų, kuro, tepalų, apsaugos, kompiuterinės įrangos priežiūros, bei kitos eksploatacinės sąnaudos. Atliekų rūšiavimo paslaugų sąnaudos, šias sąnaudas sudaro sąnaudos pagal komunalinių atliekų rūšiavimo paslaugų sudarytas sutartis. Tuo atveju, jeigu mechaninio komunalinių atliekų apdorojimo veikla konkurso būdu perduodama Operatoriui, sąnaudos įvertinamos pagal sutartyje nustatytus tarpusavio finansinius įsipareigojimus.
52. Pelnas apskaičiuojamas taikant ne didesnį kaip 7 proc. dydžio normatyvinį pelną nuo atliekų mechaninio apdorojimo sąnaudų.
53. Atliekų mechaninio apdorojimo veiklos būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pajamas iš kitos veikos - antrinių žaliavų pardavimo po komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo pajamas.
54. Atliekų mechaninio apdorojimo veiklos būtinosios sąnaudos (BSMA) apskaičiuojamos atsižvelgiant į šios veiklos sąnaudų ir pajamų iš kitos veiklos (PMA) skirtumo sumą pagal formulę:
BSMA = Σ SMA - Σ PMA, (Eur) (6)
kur:
BSMA – atliekų mechaninio apdorojimo veiklos būtinosios sąnaudos, Eur;
SMA – atliekų mechaninio apdorojimo veiklos sąnaudos, Eur;
PMA – pajamos iš kitos veiklos (antrinių žaliavų pardavimo po komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo), kurios apskaičiuojamos pagal septintojo skirsnio nuostatas, Eur.
Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
55. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos:
56. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro darbo užmokesčio fondas kompostavimo aikštelių darbuotojams, kompostavimo technikos priežiūros ir remonto sąnaudos, eksploatacijos sąnaudos (aikštelių apsaugos, vandens, elektros, technikos kuro, tepalų ir kt.), kompostavimo aikštelių turto draudimo sąnaudos bei kitos sąnaudos (ryšio, darbo priemonių, kt.).
57. Pelnas apskaičiuojamas taikant ne didesnį kaip 7 proc. normatyvinį pelną nuo kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų.
58. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo veiklos būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pajamas iš kitos veiklos:
59. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSŽAKA = Σ SŽAKA - Σ PŽAKA, (Eur) (7)
kur:
BSŽAKA – būtinosios kompostavimo aikštelių eksploatavimo veiklos sąnaudos, Eur;
SŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo veiklos sąnaudos, Eur;
PŽAKA – pajamos iš kitos veiklos, kurios apskaičiuojamos pagal septintojo skirsnio nuostatas Eur.
Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
60. Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos:
61. Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos yra skirtos kitų sąvartynų (ne regioninio sąvartyno) priežiūrai po uždarymo. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro su uždarytų sąvartynų priežiūra susijusių darbuotojų sąnaudos. Prie šios grupės sąnaudų taip pat priskiriamos sąvartynų, įregistruotų Registrų centre kaip nekilnojamasis turtas, nusidėvėjimo sąnaudos, eksploatacijos sąnaudos (apsaugos, teritorijos priežiūros). Kitos sąnaudos, kurios skaičiuojamos pagal sudarytas sutartis dėl priežiūros po uždarymo darbų atlikimo.
62. Pelnas apskaičiuojamas taikant ne didesnį kaip 7 proc. normatyvinį pelną nuo netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudų.
63. Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSNES = Σ SNES, (Eur) (8)
kur:
BSNES – būtinosios netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos, Eur;
SNES – netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos, Eur.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) būtinųjų sąnaudų skaičiavimo principai
64. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) sąnaudos (visam Klaipėdos regionui tenkančios sąnaudos), skaičiuojamos pagal šias grupes:
64.7. mokesčių sąnaudos, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąnaudas;
65. Nuomos ir remonto sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos automobilių ir kitų įrenginių nuomos ir remonto (padangų, techninės priežiūros ir kitos išlaidos) bei patalpų remonto sąnaudos. Automobilių remonto sąnaudos apskaičiuojamos taikant normatyvą nuo sunaudoto kuro vertės. Normatyvas nustatomas pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis – lengvųjų automobilių remonto sąnaudų ir kuro sąnaudų santykis. Patalpų remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal sudarytų sąmatinių skaičiavimų duomenis arba sudarytas sutartis. Nuomos sąnaudos skaičiuojamos pagal sudarytas sutartis.
66. Draudimo sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro administracijos naudojamo ilgalaikio turto (lengvieji automobiliai bei kitas turtas) draudimo sąnaudos bei kitų rūšių draudimas (pvz., sutartinių prievolių įvykdymo laidavimo draudimas ir pan.). Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal praėjusių laikotarpių faktines sąnaudas, įvertinant sudarytas draudimo sutartis.
67. Administracijos darbo užmokesčio fondas. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro administracijos personalo (išskyrus sąvartyno, didelių gabaritų atliekų ir kompostavimo aikštelių darbuotojų, su uždarytų sąvartynų priežiūra ir mechaninio komunalinių atliekų apdorojimo procesu susijusių darbuotojų, vietinės rinkliavos administravimo padalinio darbuotojų) suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis. Pagrindas darbo užmokesčio skaičiavimui – patvirtintas administracijos darbuotojų etatų sąrašas, nustatyti darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir planuojami mokėti priedai. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus įmokų tarifus.
68. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įmonės nustatytomis turto nusidėvėjimo normomis, įvertinant ir per einamuosius metus planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimą. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas.
69. Eksploatacijos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos administracijos reikmėms skirtos vandens, elektros, šilumos, apsaugos ir kompiuterių priežiūros sąnaudos. Elektros sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į jų suvartojimą (pagal faktinius praėjusių laikotarpių duomenis) ir paskelbtas elektros kainas. Vandens sąnaudas, sudaro suvartoto vandens (buitinėms reikmėms) kaina bei nuotekų šalinimo kaina, apskaičiuojamos pagal praėjusių laikotarpių duomenis. Skaičiuojant šildymo sąnaudas vadovaujamasi faktiniais šilumos suvartojimo rodikliais (kWh/m2) ir nustatyta šilumos kaina. Šioms sąnaudoms priskiriamos automobilių kuro išlaidos. Kuro suvartojimas apskaičiuojamas pagal įmonės automobiliams patvirtintas kuro sąnaudų normas (l/100 km) ir prognozuojama vidutiniškai per mėnesį nuvažiuoti atstumą.
70. Visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausymais sąnaudos. Šios sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis, įvertinant sudarytas sutartis.
71. Mokesčių sąnaudos. Mokesčiai (turto, žemės nuomos, kelių, už gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, ir kiti) skaičiuojami vadovaujantis galiojančiais tarifais ir dydžiais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais. Prie šių sąnaudų nepriskiriamos mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąnaudos, mokamos nuo pašalinto atliekų kiekio.
72. Įvairios kitos administracinės ir bendros veiklos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos ūkinių, kanceliarinių prekių, komandiruočių ir kvalifikacijos kėlimo sąnaudos, ryšio, išorinių konsultantų paslaugų, pašto paslaugų, taip pat kitos aukščiau nepriskirtos administracijos reikmių sąnaudos. Šios sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis (pvz., sąnaudos vienam darbuotojui ir pan.), įvertinant prognozuojamus pokyčius, ar įmonės patvirtintus (taikomus) sąnaudų normatyvus. Taip pat atsižvelgiant į sudarytose sutartyse nustatytus paslaugų kainas ir įkainius, taip pat planuojamų sudaryti sutarčių prognozuojamas kainas ir įkainius. Kitos sąnaudos (kvalifikacijos kėlimo sąnaudos, komandiruočių išlaidos ir pan.) skaičiuojamos, atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis, įvertinant prognozuojamus pokyčius, ar patvirtintus (taikomus) sąnaudų normatyvus. Ryšių sąnaudas sudaro administracijos reikmėms naudojamos telekomunikacinės įrangos bei kitų ryšio paslaugų sąnaudos. Apskaičiuojamos pagal sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius arba pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis arba pagal limitus, jeigu jie įmonės nustatyti.
73. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos yra skirtos finansinių ir investicinių įsipareigojimų įvykdymui. Jos apskaičiuojamos, įvertinus tai, kokia bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolas ir lizingą suma bei kitos veikloje patiriamos finansinės veiklos sąnaudos.
74. Pelnas skaičiuojamos taikant ne didesnį kaip 7 proc. normatyvinį pelną nuo bendrųjų ir administracinių ir finansinės investicinės veiklos sąnaudų.
75. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus šias pajamas iš kitos veiklos:
76. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSBA = Σ SBA - Σ PBA, (Eur) (9)
kur:
BSBA – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) būtinosios sąnaudos, Eur;
SBA – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) sąnaudos, Eur;
PBA – pajamos iš kitos veiklos, kurios apskaičiuojamos pagal septintojo skirsnio nuostatas, Eur.
PENKTASIS SKIRSNIS
„VARTŲ MOKESČIO“ BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
77. Būtinosios Klaipėdos regiono „vartų mokesčio“ sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSVM = (BSMKA + BSMA + BSŽAKA + BSNES +BSBA))+ PVMVM, (Eur) (10)
kur:
BSVM – būtinosios Klaipėdos regiono „vartų mokesčio“ sąnaudos, Eur;
BSMKA – mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos, Eur;
BSMA – atliekų mechaninio apdorojimo būtinosios sąnaudos;
BSŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos;
BSNES – netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo būtinosios sąnaudos;
BSBA – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrosios ir administracinės ir finansinės investicinės veiklos) būtinosios sąnaudos, Eur;
PVMVM –„vartų mokesčio“ sąnaudų PVM, Eur.
78. Būtinosios Klaipėdos regiono „vartų mokesčio“ sąnaudos (BSVM), tenkančios vienai tonai komunalinių atliekų, yra vienos tonos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo (deponavimo) regioniniame sąvartyne bazinis „vartų mokestis“. Kiekvienai konkrečiai savivaldybei tenkanti „vartų mokesčio“ sąnaudų dalis nustatoma vadovaujantis regiono savivaldybių 2005 m. gegužės 31 d. sudarytos sutarties nuostatomis, kurios numato atliekų transportavimo sąnaudų skirtumo dėl atstumo nuo konkrečios savivaldybės iki regioninio sąvartyno kompensavimą, nustatant regioninio sąvartyno teikiamų paslaugų skirtingus tarifus. Neringos savivaldybei solidaraus „vartų mokesčio“
dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
SVMN =(BSVM / Σ Qn) – (TN - Tv), (Eur/t) (11)
kur:
SVMN – solidaraus „vartų mokesčio“ dydis Neringos savivaldybei, Eur/t;
BSVM – būtinosios „vartų mokesčio“ sąnaudos pagal uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atliktus skaičiavimus, Eur;
Qn – n Klaipėdos regiono savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus pagal Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodytus atliekų kiekius (esant būtinybei, pakoreguotus pagal faktinius duomenis), t;
TN – Neringos savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno, apskaičiuojami pagal (13) formulę, Eur/t;
Tv – vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai, apskaičiuojami pagal (12) formulę, Eur/t.
79. Vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai yra apskaičiuojami pagal formulę:
TV = Ttr Σ (Qn × Ln) / Σ Qn, (Eur/t) (12)
kur:
TV – vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai, Eur;
Ttr – uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nustatyti vienos atliekų tonos transportavimo kaštai vienam kilometrui, kurie yra vienodi visoms savivaldybėms (Eur/t km), nustatomi remiantis vežėjų ir savivaldybių pateiktais duomenimis apie atliekų transportavimo kaštus, tenkančius 1 tonai komunalinių atliekų;
Qn – n Klaipėdos regiono savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus pagal Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodytus atliekų kiekius (esant būtinybei, pakoreguotus pagal faktinius duomenis), t;
Ln – atstumas nuo n Klaipėdos regiono savivaldybės centro iki regioninio sąvartyno, km.
80. Savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai TN nuo Neringos savivaldybės iki regioninio sąvartyno yra apskaičiuojami pagal formulę:
TN = Ttr × LN, (Eur/t) (13)
kur:
TN – Neringos savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno, Eur;
Ttr – uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nustatyti vienos atliekų tonos transportavimo kaštai vienam kilometrui, kurie yra vienodi visoms Klaipėdos regiono savivaldybėms (Eur/t km), nustatomi remiantis vežėjų ir savivaldybių pateiktais duomenimis apie atliekų transportavimo kaštus, tenkančius 1 tonai komunalinių atliekų;
LN – atstumas nuo Neringos savivaldybės centro iki regioninio sąvartyno (60 km), km.
81. Neringos savivaldybės atliekų transportavimo iki regioninio sąvartyno atstumas LN yra didesnis už vidutinį komunalinių atliekų transportavimo atstumą visame Klaipėdos regione (apskaičiuojamas pagal formulę: Lv = Σ (Qn × Ln) / Σ Qn), todėl solidarus „vartų mokestis“ yra mažesnis už bazinį.
82. „Vartų mokestis“ Neringos savivaldybei apskaičiuojamas remiantis apskaičiuotu solidariu „vartų mokesčiu“ ir įvertinus Neringos savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo būtinąsias sąnaudas bei Neringos savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekį per metus. „Vartų mokestis“ Neringos savivaldybei apskaičiuojamas pagal formulę:
VMN=SVMN + (BSDGASA/QN), (Eur/t) (14)
kur:
VMN – „vartų mokesčio“ dydis Neringos savivaldybei, Eur/t;
SVMN – Neringos savivaldybės solidaraus „vartų mokesčio“ dydis, Eur/t;
BSDGASA – būtinosios Neringos savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudos, Eur;
QN– Neringos savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus, t.
83. Neringos savivaldybei tenkančios „vartų mokesčio“ būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSVMN = VMN × QN, (Eur) (15)
kur:
BSVMN –„vartų mokesčio“ būtinosios sąnaudos Neringos savivaldybei, Eur;
VMN – „vartų mokestis“ Neringos savivaldybei, Eur/t;
QN – Neringos savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus, t.
Šeštasis SKIRSNIS
VIETINĖS RINKLIAVOS ADMINISTRAVIMO BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
84. Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos, skaičiuojamos pagal šias grupes:
85. Nuomos ir remonto sąnaudos. Patalpų remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal sudarytų sąmatinių skaičiavimų duomenis. Automobilių nuomos sąnaudos skaičiuojamos pagal sutartyse nurodytus paslaugų įkainius arba prognozines paslaugų kainas, jei tokias sutartis planuojama sudaryti. Automobilių remonto sąnaudos (padangų, techninės priežiūros, remonto ir kitos išlaidos) apskaičiuojamos taikant apskaičiuotą normatyvą nuo sunaudoto kuro vertės. Normatyvas nustatomas pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis – lengvųjų automobilių remonto sąnaudų ir kuro sąnaudų santykis. Tuo atveju, kai duomenų už praėjusį laikotarpį nėra (pvz., vietinės rinkliavos administravimui nebuvo naudojami lengvieji automobiliai) sąnaudų normatyvas yra lygus dydžiui, apskaičiuojamam pagal 65 punkto nuostatas.
86. Eksploatacijos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos vandens, elektros ir šilumos, kuro, apsaugos išlaidos. Elektros sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į jų suvartojimą (pagal faktinius ar prognozuojamus duomenis) ir paskelbtas elektros kainas. Vandens sąnaudas sudaro suvartoto vandens (buitinėms reikmėms) kaina bei nuotekų šalinimo kaina. Skaičiuojant šildymo sąnaudas vadovaujamasi faktiniais šilumos suvartojimo rodikliais (kWh/m2) ir nustatyta šilumos kaina. Kuro suvartojimas apskaičiuojamas pagal automobiliams patvirtintas kuro sąnaudų normas (l/100 km) ir prognozuojamą vidutiniškai per mėnesį nuvažiuoti atstumą. Kompiuterių priežiūros, programinės įrangos įsigijimo ir aptarnavimo (tobulinimo) sąnaudos, apsaugos paslaugų bei kitos sąnaudos, kurių apskaičiavimo pagrindas – faktiniai praėjusio laikotarpio duomenys, sutartyse nurodyti paslaugų įkainiai, taip pat įmonės patvirtinti (taikomi) normatyvai.
87. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro vietinės rinkliavos administravimo personalo suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis. Pagrindas darbo užmokesčio skaičiavimui – patvirtintas vietinės rinkliavos administravimo padalinio darbuotojų etatų sąrašas. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus įmokų tarifus.
88. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įmonės nustatytomis turto nusidėvėjimo normomis, įvertinant ir per einamuosius metus planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimą. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas.
89. Draudimo sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro vietinės rinkliavos administravimui naudojamo ilgalaikio turto (lengvieji automobiliai bei kitas turtas) draudimo sąnaudos, taip pat kitų rūšių draudimas (pvz., sutartinių prievolių įvykdymo laidavimo draudimas ir pan.). Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal praėjusių laikotarpių faktines sąnaudas, įvertinant sudarytas draudimo sutartis.
90. Vietinės rinkliavos administravimo paslaugų sąnaudos. Banko paslaugų sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į bankų taikomų paslaugų vidutinį įkainį (proc. nuo surenkamos vietinės rinkliavos) pagal praėjusių laikotarpių duomenis, įvertinant prognozuojamus pokyčius. Pranešimų spausdinimo sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į mokėjimo pranešimų, įvertinant papildomus lapus, taip pat mokėjimo priminimų apimtis ir lapų spausdinimo savikainą. Pašto paslaugų sąnaudos apskaičiuojamos pagal su įmonėmis, teikiančiomis pranešimų įteikimo paslaugas, sudarytose sutartyse nurodytas paslaugų kainas. Registrų centro paslaugų sąnaudas sudaro duomenų teikimo iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenų bazių, Nekilnojamojo turto registro duomenų importo ir projektavimo bei kitų darbų, susijusių su duomenų parengimu paslaugos, apskaičiuojamos pagal faktinius paslaugų kiekius ir taikomus įkainius, atsižvelgiant į prognozuojamus pokyčius.
91. Įvairios kitos sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro komandiruočių sąnaudos, kanceliarinių ir ūkinių prekių nurašymo, ryšių sąnaudos. Komandiruočių sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis (pvz., sąnaudų dydis vienam darbuotojui), įvertinant prognozuojamus pokyčius, ar įmonės patvirtintus (taikomus) normatyvus. Ryšių sąnaudas sudaro naudojamos telekomunikacinės įrangos bei kitų ryšio paslaugų sąnaudos. Apskaičiuojamos pagal sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius arba pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis arba pagal limitus, jeigu jie įmonės nustatyti.
92. Pelnas. Vietinės rinkliavos administravimo veiklos pelnas skaičiuojamas taikant iki 2 % normatyvinį pelną nuo vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų.
93. Vietinės rinkliavos administravimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BSVRA = Σ SVRA+ PVMVRA, (Eur) (16)
kur:
BSVRA – vietinės rinkliavos administravimo veiklos būtinosios sąnaudos, Eur;
SVRA – vietinės rinkliavos administravimo veiklos sąnaudos, Eur;
PVMVRA – vietinės rinkliavos administravimo veiklos PVM, Eur.
Vietinės rinkliavos administravimo veiklos PVM skaičiuojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Septintasis SKIRSNIS
PAJAMŲ IŠ KITOS VEIKLOS SKAIČIAVIMAS
95. Pajamų iš kitos veiklos rezervo normatyvas (PR) gali sudaryti iki 7 proc. nuo pajamų iš kitos veiklos.
96. Pajamos iš kitos veiklos (P) apskaičiuojamos pagal formulę:
Pi = VPi – (VPi × PRi), (Eur) (17)
kur:
Pi – pajamos iš kitos veiklos, Eur;
VPi – pajamos iš atliekų tvarkymo atitinkamos veiklos, Eur;
PRi – pajamų rezervo normatyvas, proc.
97. Pajamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pajamos iš nepavojingų pramonės atliekų priėmimo, pajamos iš asbesto turinčių atliekų priėmimo, pajamos už pelenų priėmimą, gautų sudeginus ne KRATC patiektas atliekas mažina mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo (bendrąsias ir administracines ir finansinės investicinės veiklos) sąnaudas proporcingai patirtoms sąnaudoms.
V SKYRIUS
BENDRŲJŲ BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS IR PERSKAIČIAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRŲJŲ BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
98. Neringos savivaldybės bendrąsias būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas sudaro atskirų veiklų būtinųjų sąnaudų suma. Šios bendrosios būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
BBSN= BSSV + BSVMN + BSVRA, (Eur) (18)
kur:
BBSN – prognozuojamos Neringos savivaldybės bendrosios būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos su PVM, Eur;
BSSV – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinosios sąnaudos su PVM, Eur;
BSVMN – Neringos savivaldybės „vartų mokesčio“ būtinosios sąnaudos su PVM, Eur;
BSVRA – vietinės rinkliavos administravimo veiklos būtinosios sąnaudos su PVM, Eur.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
99. Mokesčio skaičiavimo pagrindas – prognozuojamos bendrosios būtinosios sąnaudos, tenkančios 1 tonai komunalinių atliekų. Prognozuojamo Mokesčio skaičiavimai atliekami pagal formulę:
PMN= BBSN/ QN, (Eur/t) (19)
kur:
PMN – prognozuojamas Neringos savivaldybės Mokestis, Eur/t;
BBSN – prognozuojamos Neringos savivaldybės bendrosios būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos su PVM, Eur;
QN – prognozuojamas Neringos savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus, t;
100. Faktinis Mokestis (FM), apskaičiuojamas už pasibaigusį finansinį laikotarpį, remiantis faktiniais finansiniais duomenimis, pagal formulę:
FMN = FSSV/ QNf + (FSVMN/QNf ) + (FSVRA/QN f), (Eur/t), (19)
kur:
FMN – faktinis Neringos savivaldybės Mokestis, Eur/t;
FSSV – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų faktinės sąnaudos su PVM, Eur/t;
FSVMN – „vartų mokesčio“ faktinės sąnaudos, įskaitant PVM, Eur;
FSVRA – vietinės rinkliavos administravimo veiklos faktinės sąnaudos, įskaitant PVM, Eur;
QNf – faktinis Neringos savivaldybės komunalinių atliekų kiekis, t.
101. FM skaičiavimai atliekami vadovaujantis faktiniais rezultatais iki kiekvienų metų liepos 1 d. Šių sąnaudų skaičiavimo vienas iš tikslų yra palyginti faktines sąnaudas su prognozuotomis, pagal kurias buvo apskaičiuotas Mokestis. Apskaičiuotasis FM gali būti didesnis ar mažesnis už anksčiau prognozuotą mokestį.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKESČIO NUSTATYMAS
102. Mokestis tvirtinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir gali būti keičiamas kartą per kalendorinius metus.
103. Mokestis ateinantiems finansiniams metams perskaičiuojamas iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. atsižvelgiant į faktinius praėjusių metų rezultatus ir einamųjų metų 1-9 mėn. faktinius ir 10-12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus.
104. Mokestis gali būti keičiamas:
104.1. kai skirtumas tarp ateinantiems metams apskaičiuoto Mokesčio ir nustatyto Mokesčio yra didesnis kaip 10 proc.;