Administracinė byla Nr. AS-462-525/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00068-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2017 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 17.2-7905 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą, teisme gautą 2018 m. balandžio 9 d., laikyti nepaduotu.
Teismas nurodė, kad nors pareiškėjui jau tris kartus šioje byloje nutartyse buvo išaiškinta procesinių dokumentų teikimo tvarka, teikiant dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), jis nesugebėjo tinkamai pateikti procesinius dokumentus per EPP.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, atskirąjį skundą pateikė ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – ir VEP posistemis), o elektroniniu paštu. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymas neatitiktų proceso operatyvumo principo, kadangi pareiškėjui ne kartą tinkamai buvo išaiškinta skundų pateikimo tvarka.
Tokiu būdu, pareiškėjui nepateikus atskirojo skundo originalo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalis, teismas nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu. Be to, teismas nurodė, kad esant pakartotiniam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis pareiškėjui gali būti paskirta bauda pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes nebuvo atsižvelgta į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę.
Pareiškėjo teigimu, atskirieji skundai laikytini paduotais, nes buvo pasirašyti saugiu kvalifikuotu sertifikuotu elektroniniu parašu remiantis 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo atskirąjį skundą, teisme gautą 2018 m. balandžio 9 d., laikyti nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes nebuvo atsižvelgta į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ nustatyta, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis ABTĮ 134 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas (ABTĮ 134 str. 4 d.). Kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 134 str. 5 d.).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys, susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamosiose bylose.
Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad šiuo metu teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami tik naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-240-662/2018 ir kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl proceso operatyvumo principo taikymo ir mano, kad termino nustatymas atskirojo skundo trūkumams pašalinti neatitiktų proceso operatyvumo principo, nes pareiškėjui tris kartus buvo tinkamai išaiškinta skundų pateikimo tvarka, kuria jis nepasinaudojo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija