LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, LIGŲ, VABZDŽIŲ IR GYVŪNŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI APSKAITOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. gruodžio 12 d. Nr. 259-14-V
Kaunas
Vadovaudamasis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, 49 punkto, Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo, 19.3 punkto nuostatomis:
1. t v i r t i n u Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarkos aprašą;
PATVIRTINTA
Valstybinės miškų tarnybos
direktoriaus
2014 m. gruodžio 12 d.
įsakymu Nr. 259-14-V
ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, LIGŲ, VABZDŽIŲ IR GYVŪNŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų (toliau – Pažeidimai) miškui apskaitos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato kriterijus Pažeidimams registruoti miškuose bei miško medelynuose, Pažeidimų ploto nustatymą ir tvarką, kuria vadovaujantis registruojami Pažeidimai, padaryti valstybiniuose ir privačiuose miškuose bei miško medelynuose.
II. PAŽEIDIMŲ APSKAITA
2. Pažeidimai registruojami Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale (toliau – Žurnalas). Žurnalas interaktyvus, jis pildomas naudojant Valstybinės miškų tarnybos pateiktą internetinę nuorodą ir naudotojams priskirtus prisijungimo duomenis.
3. Registruojami naujai kilę arba naujai pastebėti Pažeidimai, kai jų dydis ir (arba) Pažeidimo intensyvumas ne mažesni, negu nurodyta šio tvarkos aprašo, III–V skyriuose:
3.1. abiotinių veiksnių sukelti pažeidimai – nepalankių gamtinių (vėjo, kritulių, sausros, užmirkimo, šalnos, kaitros ir kt.) ir (ar) antropogeninių (taršos, rekreacijos ir kt.) veiksnių, tai yra neorganinių, cheminių ir fizinių veiksnių arba jų visumos, darančios tiesioginį ar netiesioginį poveikį miško augalijai;
3.2. biotinių veiksnių sukelti pažeidimai – skirtingų gyvųjų organizmų tarpusavio sąveikos jiems gyvuojant, darančios tiesioginį ir netiesioginį poveikį miško augalijai:
3.2.1. miško kenkėjų sukelti pažeidimai – organizmų (mikroorganizmų, bestuburių arba stuburinių gyvūnų), kenkiančių miško medžiams, mažinančių jų prieaugį, bloginančių jų kokybę ir darančių nuostolius;
4. Pažeidimai registruojami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pastebėjimo, išskyrus gyvūnų padarytus pažeidimus. Gyvūnų padaryti pažeidimai registruojami vieną kartą per metus (pavasarį iki vegetacijos pradžios, nes tuomet jie būna aiškiausiai pastebimi).
5. Žurnale taip pat registruojamos visos einamaisiais metais atliktos miško sanitarinės apsaugos priemonės, tarp jų – ir profilaktinės. Miško sanitarinės apsaugos priemonės: biologinės ir cheminės veikliosios medžiagos ir preparatai, skirti miškų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, taip pat kitos priemonės, gerinančios miško sanitarinę būklę (sanitariniai kirtimai, vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžių gaudyklės, kenkėjus atbaidančios priemonės, aptvėrimai nuo gyvūnų, naudingus gyvūnus gausinančios priemonės ir kt.).
7. Už Pažeidimų apskaitą valstybiniuose miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose atsakingas girininkas ir miško medelyno vadovas. Privačiuose miškuose ir valstybinę miško žemę valdančių savivaldybių, kitų valstybės įmonių bei organizacijų miškuose už Pažeidimų apskaitą atsakingas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio specialistas jam priskirtoje teritorijoje.
8. Už pranešimą apie Pažeidimus privačiuose miškuose ir valstybinę miško žemę valdančių savivaldybių, kitų valstybės įmonių bei organizacijų miškuose atsakingi miško valdytojai ir naudotojai.
9. Pažeidimų apskaitos kontrolė:
9.1. valstybinių miškų girininkijose ir miško medelynuose – Pažeidimų apskaitos kontrolę vykdo miškų urėdijų (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos) administracijos specialistai, atsakingi už miško sanitarinę apsaugą (ar juos pavaduojantys asmenys), ar urėdo įsakymu paskirti urėdijos administracijos darbuotojai;
9.2. privačiuose miškuose ir valstybinę miško žemę valdančių savivaldybių, kitų valstybės įmonių bei organizacijų miškuose – vykdo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių vedėjai (ar juos pavaduojantys specialistai);
9.3. kontrolė turi užtikrinti savalaikį Pažeidimų registravimą bei duomenų atitikimą medynų ir miško medelynų pažeidimus natūroje bei juose atliktas priemones. Atliekama ne rečiau kaip du kartus metuose: einamųjų metų pirmojo pusmečio duomenų kontrolė – liepos 1-15 dienomis, praėjusių metų duomenų kontrolė – iki kitų metų sausio 15 dienos.
III. KRITERIJAI PAŽEIDIMAMS MIŠKUOSE REGISTRUOTI
10. Pažeistais medžiais laikomi:
10.1. pažeisti abiotinių veiksnių – nudžiūvę (nušalę, nulūžę ir pan.) 25 procentai ir daugiau spyglių, lapų, ūglių, pumpurų, lajos ir kt., išversti, nulaužti medžiai;
10.2. medžiai, pažeisti spyglių, lapų ligų ir spyglius, lapus graužiančių vabzdžių – 25 procentai ir daugiau spyglių ar lapų yra nugraužta, nurudavę, pageltę ar kitaip pakeitę spalvą;
10.3. medžiai, pažeisti vabzdžių liemenų kenkėjų – po žieve yra medžių liemenų pavojingų kenkėjų: gyvų kiaušinėlių, lervų, lėliukių, suaugusių vabzdžių arba šviežių jų veiklos požymių (įsigraužimų, takų ir kt.);
10.4. medžiai, pažeisti kitų vabzdžių (straubliukų, smaliukų, šakniagraužių, blakių, ūgliagraužių ir kt.) ar grybinių ligų – nekrozės, žaizdelės, dėmės ir pan. ant stiebelio, ūglio, pumpuro ar šaknų;
10.5. medžiai, pažeisti gyvūnų – einamaisiais metais netekę viršūninio ar daugiau nei 25 procentai šoninių ūglių, viršūninio pumpuro, yra nulaupyta stiebo žievė – šviežios žaizdos iki brazdo yra daugiau kaip 5 cm pločio arba tokios žaizdos sudaro daugiau kaip 25 procentus (eglės – daugiau kaip 10 procentų) medžio stiebo perimetro.
12. Šakninės pinties pažeidimai registruojami:
12.1. pušynuose, kai einamaisiais metais nudžiūvę, džiūstantys medžiai sudaro 10 ir daugiau medžių grupę, nepriklausomai nuo ploto;
13. Spyglius, lapus graužiančių kenkėjų pažeidimai registruojami, kai pažeista 10 procentų ir daugiau visų medžių medyne ar jo dalyje.
14. Žievėgraužio tipografo pažeidimai registruojami, kai pažeisti, šviežiai nudžiūvę, džiūstantys medžiai sudaro 5 ir daugiau medžių grupę, nepriklausomai nuo ploto.
15. Kiti Pažeidimai registruojami:
15.2. pusamžiuose medynuose: esant tolygiam išsidėstymui – kai pažeista 10 procentų ir daugiau visų medžių; esant grupiniam išsidėstymui – kai pažeista 3 m³/ha ir daugiau visų medžių;
IV. KRITERIJAI PAŽEIDIMAMS MIŠKO MEDELYNUOSE REGISTRUOTI
16. Pažeistais sodmenimis laikomi:
V. ABIOTINIŲ VEIKSNIŲ, LIGŲ, VABZDŽIŲ IR GYVŪNŲ PADARYTŲ PAŽEIDIMŲ MIŠKUI PLOTO NUSTATYMAS
18. Pažeidimo plotu miškuose laikoma:
18.1. kai pažeisti medžiai ar jų grupės išsidėstę tolygiai – visas taksacinio sklypo ar jo dalies plotas, ne mažesnis negu 0,1 ha;
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Registruotų pažeidimų ir atliktų priemonių išspausdintos suvestinės (pirmojo pusmečio ir metinės) patvirtinamos VĮ miškų urėdijų urėdų ar Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių vedėjų parašais. Suvestinės siunčiamos į Valstybinę miškų tarnybą per 20 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, Valstybinėje miškų tarnyboje saugomos ne mažiau 10 metų.