LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJOS PATVIRTINIMO

 

2021 m. lapkričio 24 d. Nr. 1-494

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktu,

tvirtinu požeminio vandens išteklių klasifikaciją (pridedama).

 

 

 

Direktorius                                                                                                      Giedrius Giparas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos prie

Aplinkos ministerijos direktoriaus

2021 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-494

 

 

POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1Požeminio vandens išteklių klasifikacija (toliau – Klasifikacija) nustato požeminio vandens išteklių klasifikavimo reikalavimus.

2Klasifikacijoje vartojamos sąvokos:

2.1. ištirtieji požeminio vandens ištekliai – tiesioginiu žemės gelmių geologiniu tyrimu įvertinti požeminio vandens ištekliai;

2.2. prognozuojamieji požeminio vandens ištekliai – netiesioginiu žemės gelmių geologiniu tyrimu įvertinti požeminio vandens ištekliai;

2.3. kitos Klasifikacijoje vartojamos sąvokos suprantamos kaip Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme.

 

II SKYRIUS

požeminio vandens IŠTEKLIŲ KLASIFIKAVIMAS

 

3Požeminio vandens ištekliai pagal ištirtumo pobūdį skirstomi į ištirtuosius ir prognozuojamuosius.

4Ištirtiesiems požeminio vandens ištekliams priskiriami apskaičiuoti požeminio vandens vandenviečių ištekliai, kai:

4.1. patikimai nustatytos požeminio vandens vandeningųjų, pusiau laidžių ir vandensparinių sluoksnių slūgsojimo sąlygos, paplitimo ribos ir jų hidrogeodinaminė reikšmė;

4.2. ištirti požeminio vandens vandeningųjų sluoksnių filtraciniai ir kiti hidrogeodinaminiai parametrai ir rodikliai;

4.3. ištirta požeminio vandens produktyvaus ir jį maitinančių sluoksnių kokybė, paviršinio vandens, kai paviršinis vanduo dalyvauja požeminio vandens išteklių formavimesi, kokybė, požeminio vandens išteklių formavimosi šaltiniai ir kaptažo (vandens gavybos iš sluoksnio) sąlygos;

4.4. nustatyti hidrogeodinaminiai parametrai ir žinomi kiti duomenys, kurie leidžia prognozuoti požeminio vandens išteklių gavybos poveikį aplinkai.

5Prognozuojamiesiems požeminio vandens ištekliams priskiriami požeminio vandens vandeningųjų sluoksnių arba vandeningųjų kompleksų ištekliai, apskaičiuoti pagal turimą geologinę, hidrogeologinę informaciją arba analogijos būdu.

6Ištirtieji požeminio vandens ištekliai pagal įvertinimo detalumą mažėjimo tvarka skirstomi į A ir B kategorijas:

6.1.   A kategorijai priskiriami ištirti požeminio vandens ištekliai, kurių išgavimo galimybė yra įrodyta požeminio vandens vandenviečių kaptažo įrenginių eksploatavimo arba tiriamųjų išpumpavimų analize ir susieta su konkrečia kaptažo įrenginių konstrukcija ir jų išdėstymu požeminio vandens vandenvietėje, taip pat įvertinta išgaunamo požeminio vandens kokybė;

6.2.    veikiančiose požeminio vandens vandenvietėse, kurių požeminio vandens ištekliai priskirti B kategorijai, požeminio vandens ištekliai gali būti priskiriami A kategorijai, kai požeminio vandens gavybos duomenimis įrodoma, kad visą numatomą požeminio vandens gavybos laiką požeminio vandens vandenvietės hidrodinaminis režimas bus stacionarus, o požeminio vandens išteklių kokybė nesikeis;

6.3.    B kategorijai priskiriami ištirti požeminio vandens ištekliai, kai jų išgavimo galimybė nėra įrodyta požeminio vandens kaptažo įrenginių eksploatavimo metu arba tiriamųjų išpumpavimų analize ir susieta su konkrečia kaptažo įrenginių konstrukcija ir jų išdėstymu požeminio vandens vandenvietėje arba, kai dėl sudėtingų hidrogeodinaminių ir hidrocheminių požeminio vandens vandenvietės sąlygų, požeminio vandens kiekis ir (ar) kokybė turi būti patikslinti papildomais žemės gelmių geologiniais tyrimais arba požeminio vandens išteklių gavybos duomenimis.

7Ištirtieji požeminio vandens ištekliai pagal kokybinius parametrus gali būti priskiriami AN ir BN subkategorijoms.

8AN ir BN subkategorijoms priskiriami atitinkamai A ir B kategorijų požeminio vandens ištekliai, kurių požeminio vandens cheminė sudėtis neatitinka geriamajam vandeniui taikomų toksinių (cheminių) rodiklių reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ arba mineraliniam vandeniui taikomų reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ patvirtinimo“, 4 priede „Natūralaus mineralinio vandens gamtinės kilmės sudedamosios dalys ir jų koncentracijų ribinės vertės, kurias viršijant gali kilti rizika visuomenės sveikatai“.

9Prognozuojamieji požeminio vandens ištekliai priskiriami požeminio vandens išteklių P kategorijai.

__________