LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOTYROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. vasario 8 d. Nr. V-207
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Aplinkotyros studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-207
APLINKOTYROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkotyros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami aplinkotyros (C04) studijų krypties, kuri priklauso fizinių mokslų studijų krypčių grupei (C), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas aplinkotyros studijų krypties (toliau – aplinkotyros kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Rengiant aprašą remtasi Aplinkos apsaugos sektoriaus profesiniu standartu bei tarptautine aplinkotyros studijų praktika ir rekomendacijomis – „Žemės mokslų studijų programų sudarymo ir įgyvendinimo rekomendacijomis“ (angl. Reference Points for the Design and Delivery of Degree Programmes in Earth Science, Tuning Project) ir Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo kokybės kodekso gairėmis žemės mokslų, aplinkotyros mokslų ir aplinkotyros studijų programoms (angl. Earth Sciences, Environmental Sciences and Environmental Studies. UK Quality Code for Higher Education, 2014).
3. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Bendrieji aplinkotyros krypties tikslai:
4.1. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų aplinkotyrinio ir aplinkosauginio mąstymo paradigmai formuoti;
5. Baigus aplinkotyros krypties studijas, įgyjamas fizinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu diplomu ir diplomo priedėliu.
6. Aplinkotyros krypties studijos galimos dviejų studijų krypčių studijų programose, organizuojamose su informatikos, fizinių, gyvybės, inžinerijos, technologinių, sveikatos, socialinių (ekonomikos, politikos mokslų, visuomeninės geografijos), ugdymo, žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupių studijų kryptimis, kurių suteikiamos kompetencijos papildo viena kitą.
7. Dviejų krypčių studijų programose aplinkotyros krypties studijų dalykų kreditų skaičius turi būti ne mažesnis negu 150 kreditų; gretutinės studijų krypties dalykų skaičius turi būti ne mažesnis negu 60 kreditų.
9. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys būtų įgiję ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį fizinių, gyvybės, inžinerinių, technologinių, informatikos, sveikatos, žemės ūkio, socialinių mokslų studijų krypčių programose. Pirmosios studijų pakopos pasiekti studijų rezultatai turi užtikrinti gebėjimą studijuoti aplinkotyros magistro studijų programas, todėl aplinkotyros magistro studijas vykdančios aukštosios mokyklos įvertina savo organizuojamų studijų pobūdį ir nustato tiesiogiai ar su papildomosiomis studijomis teikiamų priimti bakalauro studijų krypčių sąrašus. Papildomųjų studijų apimtis turi būti ne mažesnė negu 30 kreditų.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Aplinkotyra yra tarpdalykinis mokslas, tiriantis aplinkos fizinių, cheminių, biologinių komponentų ir žmogaus tarpusavio sąveikas, koncentruojantis į žmogaus poveikio aplinkai tyrimus, aplinkos tvarkymą bei apsaugą, gamtos ir visuomenės darnų vystymąsi.
11. Aplinkotyros studijos yra tarpdalykinė akademinė kryptis, integruojanti fizinių (fizikos, chemijos, geografijos, geologijos, geoinformatikos), gyvybės (ekologijos, biologijos) ir socialinių mokslų (ekonomikos, politikos mokslų, teisės) žinias ir gebėjimus, reikalingus aplinkotvarkos ir aplinkos apsaugos problemoms spręsti.
12. Aplinkotyros krypties interesai yra susiję su šiomis sritimis: aplinkos inžinerija, gamtos išteklių technologijomis, energetika, visuomenės sveikata ir žemės ūkiu.
13. Sudarant aplinkotyros krypties studijų programas, rekomenduojama laikytis šių nuostatų dėl jų sudėties:
13.1. pirmosios pakopos studijose 10–15 procentų kreditų turi sudaryti fizinių mokslų srities pagrindų dalykai (aukštoji matematika, statistika, chemija, fizika); 15–25 procentų – gyvybės mokslų dalykai; 15–25 procentų – geomokslų dalykai, 25–40 procentų – specialybės gilinimo arba plėtojimo dalykai (įskaitant kursinius darbus, baigiamąjį darbą ir praktiką); ne mažiau kaip 5 procentai – bendrųjų universitetinių studijų dalykai;
13.2. antrosios pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų kreditų turi sudaryti studijų krypties gilinimo arba plėtojimo dalykai, ne daugiau kaip 20 procentų – pasirenkamieji arba kitos studijų krypties dalykai, ne mažiau kaip 25 procentus – baigiamasis darbas ir 5 procentus – praktika;
14. Aplinkotyros krypties absolventai gali dirbti švietimo įstaigose, mokslo ir studijų institucijose, aukštųjų technologijų ir tradicinėse pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, analizės, analitikos ir kitose srityse, valstybės tarnyboje, kurti naujas verslo įmones bei dirbti ir kitose institucijose.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Baigus aplinkotyros krypties pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. išmano ir supranta fundamentalius gamtos ir antropogeninius reiškinius, jų kokybinę ir kiekybinę išraišką;
16.1.2. apibūdina pagrindinius gamtos ir antropogeninius aplinkos komponentus, jų tarpusavio sąveiką ir poveikį gamtinės ir žmogaus aplinkos būklei;
16.1.3. apibendrina svarbiausias aplinkos būklės problemas ir jas lemiančius veiksnius bei galimas pasekmes;
16.1.4. paaiškina svarbiausias žmogaus veiklos sukeltas vietinio, regioninio ir pasaulinio masto aplinkos išsaugojimo problemas bei geba siūlyti jų sprendimo būdus;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. turi tiriamojo darbo planavimo įgūdžių, geba formuluoti tyrimų problemą, parinkti metodiką ir tyrimų įrangą, saugiai atlikti tyrimus;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba naudotis aplinkos stebėsenos duomenų ir mokslinių publikacijų bazėmis, kitais informacijos šaltiniais, vertinti, analizuoti ir interpretuoti aplinkos stebėsenos duomenis;
16.3.2. geba formuluoti su studijų kryptimi susijusias praktinės veiklos problemas, planuoti, projektuoti ir kontroliuoti atlikimą parenkant ir taikant tinkamą įrangą ir būdus;
16.3.3. geba naudotis šiuolaikiška aplinkos tyrimų analitine, geoinformacine, statistinės analizės ir matematinio modeliavimo įranga profesinėje veikloje reikalingiems duomenims gauti ir analizuoti;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. geba dirbti savarankiškai ir grupėje, ieškant informacijos aplinkos ir darnaus vystymosi klausimais ir ją analizuoti, formuluoti ir pateikti išvadas auditorijai;
16.4.2. geba įvertinti priimamus sprendimus etiniu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais;
16.4.3. geba imtis atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir jos vertinimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu, socialinės atsakomybės principais;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. supranta savarankiško mokymosi visą gyvenimą svarbą ir turi gebėjimų, reikalingų nuolatiniam profesiniam tobulėjimui;
16.5.2. geba planuoti ir organizuoti savarankiškus darbus, juos raštu ir žodžiu pateikti auditorijai;
16.5.3. geba surasti informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių, įskaitant operatyvinę informaciją, ir ją sisteminti bei struktūrizuoti;
16.5.4. geba naudotis teisės aktais ir kitais dokumentais, analizuoti standartus, susijusius su aplinkotyra ir aplinkos apsauga;
17. Aplinkotyros krypties antrosios pakopos studijų rezultatai – įgyjamos gilesnės aplinkotyros krypties žinios ir gebėjimai arba išplėstinė gretimų krypčių kompetencija:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. išmano klasikines ir šiuolaikines aplinkotyros ir aplinkos apsaugos koncepcijas ir geba jas taikyti savo profesinėje veikloje;
17.1.2. pagrindžia, remiantis darnaus vystymosi principais, teisines, politines, administracines, ekonomines bei technines priemones neigiamam poveikiui aplinkai ir visuomenei mažinti ar gerai būklei išsaugoti;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba analizuoti ir integruotai vertinti aktualių aplinkotyrai mokslo krypčių tyrimų duomenis, kelti tyrimų hipotezes;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba kritiškai vertinti bei siūlyti naujas aplinkotyros, aplinkos apsaugos ir aplinkos politikos bei kovos su klimato kaitos sukeltais padariniais koncepcijas ir strategines priemones;
17.3.2. geba planuoti ir organizuoti aplinkos tyrimus, aplinkos apsaugos ir aplinkotvarkos darbus, taikyti naujausias tarpdalykines žinias;
17.3.3. geba taikyti matematinius, statistinės analizės metodus ir GIS technologijas vertinant procesus aplinkoje;
17.3.4. aplinkotyrinėje ir aplinkos apsaugos veikloje geba vadovautis darnaus vystymosi principais bei Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais;
17.3.5. geba parengti ūkinės veiklos neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei prevencijos ir mažinimo planą;
17.3.6. geba analizuoti kompleksines aplinkos apsaugos ir klimato kaitos problemas, nustatyti jų veiksnius ir tarpusavio sąsajas bei integruoti tarpdalykines žinias;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba organizuoti ir derinti savarankišką ir grupinį darbą, imtis atsakomybės už savo ir komandinės veiklos kokybę bei jos tobulinimą;
17.4.2. geba efektyviai bendrauti aplinkotyros ir darnaus vystymosi klausimais nacionalinėje bei tarptautinėje profesinėje erdvėje;
17.4.3. geba organizuoti ir vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą individualiai ir grupėse, taip pat tarpdalykinėje komandoje, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.2. geba analizuoti problemas, formuluoti išvadas, rašyti tyrimo ataskaitas, rengti mokslinius straipsnius;
17.5.3. geba savarankiškai priimti sprendimus sudėtingose situacijose, kritiškai vertinti tinkamiausius nacionalinius ir tarptautinius informacijos šaltinius, suvokti priimamų sprendimų aplinkosauginius, teisinius, socialinius, ekonominius ir darnaus vystymosi aspektus;
17.5.4. geba strategiškai mąstyti aplinkos apsaugos klausimais, siekti inovatyvių aplinkotyros ir aplinkotvarkos sprendimų įgyvendinimo;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų efektyviai pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
19. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Studentai studijų metu turi būti rengiami ir skatinami sekti šios koncepcijos principais.
21. Didaktinė programų sistema turi ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, analitinius, metapažinimo ir bendruosius gebėjimus. Rekomenduojama į studijų procesą įtraukti kompleksines užduotis, tiriamuosius darbus, pritaikomus versle, pramonėje, valstybės tarnyboje ar kituose srityse.
22. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, taikyti įvairius studijų metodus siekdami optimaliai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
23. Dėstymo metodikos pasirinkimas turi priklausyti nuo numatytų konkrečių dėstomo dalyko studijų tikslų, siekiamų studijų rezultatų, studentams suteikiamų žinių ir ugdomų kompetencijų. Rekomenduojama taikyti į studentą orientuotus studijų metodus, įgalinančius studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese.
24. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, besiskiriantys užduočių apimties ir sudėtingumo požiūriu, studento savarankiškumo indėliu ir panašiai. Pavyzdžiui, paskaitos (interaktyvios paskaitos), laboratoriniai darbai, seminarai (studijos mažose grupėse), pratybos (modeliavimas, uždavinių sprendimas), individualios konsultacijos, praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje, valstybės tarnyboje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje), individualūs ir (arba) komandiniai projektai (realių problemų sprendimas projektuose), interaktyvūs mokymosi metodai, pažintinės išvykos, atvejų analizė, rašto darbų (referatų, esė, ataskaitų) rašymas, reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų bei originalių mokslinių straipsnių skaitymas, pranešimų rengimas, pristatymas ir gynimas, diskusijos, debatai.
25. Studijų pradžioje dėstytojas turi išsamiai supažindinti studentus su dėstomojo dalyko programa, tikslais ir jų ryšiu su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamais studijų rezultatais, numatomu mokymosi krūviu, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka ir kriterijais (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaka galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminais ir kt.).
26. Studijų vertinimo sistema studentams turi užtikrinti grįžtamąją informaciją apie jų studijavimo pasiekimų ir atliktų darbų įvertinimo pagrįstumą.
27. Vertinimo metodai gali būti tiek apibendrinamojo, tiek formuojamojo bei diagnostinio pobūdžio. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyko studijas, semestrą, kursą ar studijų programą. Formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia dėstytojui ir studentui stebėti studijų eigą, identifikuoti sunkumus, analizuoti pasiekimus.
28. Dėstytojams turi būti žinomi visuotinai priimti vertinimo būdai, jų taikymo metodika, jų indėlis studentams sėkmingai įgyjant žinių ir ugdant gebėjimus. Dėstytojai gali rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgdami į vertinimo ir dėstomo dalyko ugdymo tikslus, numatomus rezultatus bei kitus veiksnius. Siektinas yra studentų dalyvavimas įvertinimo ir įsivertinimo procese.
29. Studijų pasiekimų įvertinimui taikomi būdai turi būti pagrįsti aiškiai suformuluotais kriterijais, leidžiančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė (dalyko) studijų metu. Įvertinimo kriterijai turi parodyti, kaip studento įgytų žinių ir gebėjimų lygis atitinka studijų programoje apibrėžtus siekiamus rezultatus ir ugdomas kompetencijas.
30. Pasiekti studijų rezultatai turi būti vertinami pagal dešimties balų kriterinę vertinimo sistemą. Rezultatų pasiekimų įvertinimo metodai gali būti egzaminas raštu ir žodžiu, testas, laboratorinių darbų rezultatų ataskaita ir gynimas, modeliavimo darbas, uždavinių sprendimas, individualaus ar komandinio projekto ataskaita, žodinis ir stendinis pranešimas, kolokviumas, kontrolinis darbas, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo klausimus, rašto darbas (literatūros apžvalga, referatas, esė ir panašiai), kursinis, baigiamasis darbas ir jo gynimas, mokslinio tiriamojo darbo kolegialus vertinimas.
31. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir įvertinimas apibendrina studento įgytas žinias, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, atitinkančias bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
32. Svarbi studentų pasiekimų bei rezultatų vertinimo dalis – grįžtamosios informacijos teikimas studentams apie jų pasiekimus bei rezultatus bei įvertinimo pagrindimą, taip pat studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojams, siekiant tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą, gerinti dėstymo kokybę. Studentai turi laiku gauti informaciją apie savo atliktus darbus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
34. Bendrieji reikalavimai aplinkotyros krypties studijų programų dėstytojams:
34.1. pirmosios studijų pakopos aplinkotyros krypties universitetinių studijų programoje ne mažiau kaip pusę studijuojamų dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai;
34.3. ne mažiau kaip 10 procentų krypties dalykų apimties pirmoje studijų pakopoje bei ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties antrojoje studijų pakopoje turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
34.4. ne mažiau kaip 60 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti dėstytojai, kurių mokslinės veiklos kryptis atitinka jų dėstomus dalykus;
34.5. aplinkotyros krypties studijose turi būti skatinamas keitimasis dėstytojais, mokslininkais su kitomis Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo centrais;
34.6. dėstytojų kompetencija turi būti vertinama pagal dėstomų dalykų akademinį lygį, pedagoginio ir mokslinio darbo patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui vartojama užsienio kalba, iniciatyvas kuriant veiksmingesnius studijų metodus, dalyvavimą kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimo programose, pagarbaus kolegiško bendravimo su studentais įgūdžius;
35. Bendrieji reikalavimai kitiems darbuotojams ir asmenims (laboratorinių darbų, praktinių užsiėmimų dėstytojams, praktikų vadovams), įgyvendinantiems studijų programų dalykus:
35.1. visų studijų pakopų aplinkotyros krypties studijų programose dalykų laboratorinius darbus ir kitus praktinius užsiėmimus vesti ir praktikai vadovauti gali asmenys, baigę su dėstomu dalyku susijusias studijas ir įgiję ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį;
36. Bendrieji reikalavimai studijų procesui:
36.1. studijų procesas turi būti paremtas nuosekliu studijuojančio asmens kompetencijų gilinimu studijų programoje dėstomų dalykų atžvilgiu;
37. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijos baigiamos studento savarankiškai parengtu baigiamuoju darbu (projektu):
37.1. pirmosios studijų pakopos studijų baigiamasis bakalauro darbas (projektas) turi būti pagrįstas tyrimais, įgytų žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis gebėjimus, atitinkančius programos tikslus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentai turi parodyti tinkamą aplinkotyros krypties žinių ir pradinį savarankiško eksperimentinio ar teorinio darbo atlikimo lygį, gebėjimus analizuoti pasirinktą temą, atsižvelgti į ankstesnius kitų tyrėjų darbus, aprašyti savo darbą ir jo rezultatus sklandžia, rišlia kalba, vartoti taisyklingus specialiuosius terminus, formuluotes, formuluoti aiškias, pagrįstas tyrimų išvadas. Baigiamųjų darbų temos gali būti siejamos su realiomis verslo ar valstybės institucijų identifikuotomis problemomis, atitinkančiomis aplinkotyros krypties studijų tikslus;
37.2. pirmosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pristatytas ir apgintas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
37.3. antrosios studijų pakopos studijų baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, įgytų žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų metu įgytus gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentai turi parodyti gerą sprendžiamos aplinkotyrinės problemos supratimo lygį, gebėjimą išsamiai analizuoti pasirinktą temą, atsižvelgti į ankstesnius tos tematikos tyrėjų darbų rezultatus, savarankiškai planuoti ir atlikti tyrimus, aprašyti atliktą tiriamąjį darbą sklandžia, rišlia kalba, vartoti taisyklingus specialiuosius terminus, formuluotes. Studentas turi parodyti gebėjimą trumpai apibendrinti savo darbą, gautų rezultatų analizės pagrindu formuluoti pagrįstas, apibendrinančias išvadas bei rekomendacijas. Baigiamųjų darbų temos gali būti siejamos su realiomis verslo ar valstybės institucijų identifikuotomis problemomis, atitinkančiomis aplinkotyros krypties studijų tikslus;
37.4. antrosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pristatytas ir apgintas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje;