LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2012 M. KOVO 28 D. ĮSAKYMO NR. V-552 „DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBINES BENDROJO UGDYMO IR IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLAS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA YRA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. balandžio 27 d. Nr. V-410
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-552 „Dėl Priėmimo į valstybines bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Švietimo ir mokslo ministerija, tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBINES BENDROJO UGDYMO IR IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLAS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 6 dalimis bei Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų aprašo patvirtinimo“,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. kovo
28 d. įsakymu Nr. V-552
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-410
redakcija)
PRIĖMIMO Į VALSTYBINES BENDROJO UGDYMO IR IKIMOKYKLINIO
UGDYMO MOKYKLAS, KURIŲ SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priėmimo į valstybines bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (toliau – kartu vadinama mokykla), kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, mokyklų paskirtį, programas, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, asmenų priėmimo mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas prašymų ir kitų dokumentų pateikimo vietą, pradžią, pabaigą, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką.
2. Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 dienos švietimo ir mokslo ministras nustato priėmimo laiką, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių (toliau – ugdymo grupės) ir vaikų skaičiaus vidurkį ugdymo grupėse kitiems mokslo metams; kiekvienos klasės klasių skaičių ir mokinių skaičių jose kitiems mokslo metams. Jei sudaroma jungtinė klasė, tai nustato, iš kokių klasių sudaroma jungtinė klasė ir nurodo kiekvienos klasės mokinių skaičių; jei sudaroma jungtinė ugdymo grupė, tai nurodoma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose besimokančių vaikų skaičius. Mokykloms specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams klasių (ugdymo grupių) skaičius pagal poreikį tikslinamas keletą kartų per mokslo metus. Iki rugsėjo 1 dienos klasių (ugdymo grupių) ir mokinių skaičių patikslina: jei asmenų prašymų mokytis mokykloje skaičius yra didesnis, nei buvo nustatytas iki kovo 31 d., neperkeliant mokinių mokytis į antrą pamainą ir nepažeidžiant higienos normų, mokinių, klasių ir (ar) grupių skaičius, didinamas; jei mokykla nesurenka nustatyto mokinių skaičiaus ir nesudaro patvirtinto klasių ir (ar) ugdymo grupių skaičiaus, mokinių, klasių ir (ar) ugdymo grupių skaičius mažinamas.
3. Mokyklos vadovas Švietimo ir mokslo ministeriją raštu informuoja:
3.1. apie prognozuojamą ugdymo grupių (jungtinių ugdymo grupių) ir mokinių skaičiaus vidurkį ugdymo grupėse (jungtinėse ugdymo grupėse) kitiems mokslo metams; mokyklos kiekvienos klasės klasių skaičių ir mokinių skaičių jose kitiems mokslo metams; tuo atveju, jei planuojama sudaryti jungtines klases, nurodoma iš kokių klasių sudaroma jungtinė klasė ir kiekvienos klasės mokinių skaičių – iki einamųjų metų kovo 15 dienos;
4. Asmenų prašymams dėl jiems aktualių priėmimo į mokyklas Apraše nenumatytiems atvejams nagrinėti sudaroma Apraše nenumatytų atvejų komisija (toliau – Komisija). Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Asmenys prašymus teikia mokyklos vadovui, kuris prašymus perduoda nagrinėti Komisijai.
II SKYRIUS
MOKYKLŲ PASKIRTIS IR PROGRAMOS, Į KURIAS VYKDOMAS MOKINIŲ PRIĖMIMAS
5. Bendrojo ugdymo mokyklos:
5.1. bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos:
5.1.1. Buivydiškių, Butrimonių, Kalesninkų Mykolo Rudzio ir Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinių mokyklų (paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo pagrindinės mokyklos) priima mokinius mokytis į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
5.1.2. Juodšilių „Šilo“, Riešės, Turgelių „Aistuvos“, Lavoriškių, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio, Eitminiškių gimnazijų (paskirtis – gimnazijos tipo gimnazijos visų amžiaus tarpsnių vaikams) priima mokinius mokytis į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
5.2. mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:
5.2.1. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
5.2.1.1. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija (paskirtis – gimnazijos tipo konservatorija) priima mokinius mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas: pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą;
5.2.1.2. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija (paskirtis – gimnazijos tipo muzikos gimnazija) priima mokinius mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu, pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas;
5.2.1.3 Kauno dailės gimnazija (paskirtis – gimnazijos tipo dailės gimnazija) priima mokinius mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu, pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas;
5.2.1.4. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija (paskirtis – gimnazijos tipo menų gimnazija (menas, muzika) priima mokinius mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu, pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas; pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu, pagrindinio ugdymo kartu su dailės ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas;
5.2.1.5. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla (paskirtis – gimnazijos tipo menų mokykla (menas, muzika, baletas) priima mokinius mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas: pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu, pagrindinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas;
5.2.2. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
5.2.2.1. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo specialioji mokykla, klausos sutrikimą turintiems mokiniams) priima į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo ar kochlearinių implantų; į pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra klausos sutrikimas ir intelekto sutrikimas, ar turinčius kochlearinius implantus ir intelekto sutrikimą; į socialinių įgūdžių ugdymo programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra klausos sutrikimas ir intelekto sutrikimas ar turinčius kochlearinius implantus ir intelekto sutrikimą;
5.2.2.2. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo specialiojo ugdymo centras (regos sutrikimą turintiems mokiniams), priima į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimo; į pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą – mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimo ar kurčneregystės, ir turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra regos sutrikimas; į socialinių įgūdžių ugdymo programą – mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra regos sutrikimas ar kurčneregystė ir intelekto sutrikimas;
5.2.2.3. „Diemedžio“ ugdymo centras (paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir / ar emocijų sutrikimų turintiems mokiniams) ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Žeimenos skyrius (toliau – Žeimenos skyrius) (paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo specialioji mokykla, skirta elgesio ir / ar emocijų sutrikimų turintiems mokiniams) priima į pagrindinio ugdymo programą mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl elgesio ir / ar emocijų sutrikimų;
5.2.3. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
5.2.3.1. Gruzdžių vaikų socializacijos centras (paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo mokykla vaikų socializacijos centras) priima mokinius mokytis į pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
5.2.3.2. Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“ (paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo mokykla vaikų socializacijos centras) priima mokines mokytis į pradinio, pagrindinio ugdymo programas; įgijusias pagrindinį išsilavinimą – į vidurinio ugdymo programą nuotolinio mokymo organizavimo būdu nuotolinio mokymo mokykloje; į pasirinktą profesinio mokymo programą ar jos modulį profesinėje mokymo įstaigoje ir į socialinių įgūdžių ugdymo programą;
5.2.3.3. Vėliučionių vaikų socializacijos centras (paskirtis – pagrindinės mokyklos tipo mokykla vaikų socializacijos centras) priima mokinius mokytis į pagrindinio ugdymo programą; įgijusius pagrindinį išsilavinimą – į vidurinio ugdymo programą nuotolinio mokymo organizavimo būdu nuotolinio mokymo mokykloje; į pasirinktą profesinio mokymo programą ar jos modulį profesinėje mokymo įstaigoje ar Vėliučionių vaikų socializacijos centre ir socialinių įgūdžių ugdymo programą;
6. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos:
6.1. Mickūnų vaikų lopšelio-darželis (paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga lopšelis-darželis) priima vaikus mokytis į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas;
6.2. Rudaminos vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ (paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga lopšelis-darželis) priima vaikus mokytis į ikimokyklinio ugdymo programą;
6.3. Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centras (paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės mokykla klausos sutrikimą turintiems vaikams) priima į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo ar kochlearinių implantų, ir mokinius, turinčius kompleksinę negalią, kurios derinyje yra klausos sutrikimas ir intelekto sutrikimas, ar kochleariniai implantai ir intelekto sutrikimas.
III SKYRIUS
PRIĖMIMO Į MOKYKLAS KRITERIJAI
7. Priėmimo į bendrosios bendrojo ugdymo mokyklą kriterijai:
7.1. į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas klasėse (ugdymo grupėse) gali būti priimami asmenys, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje: pirmumo teise priimami asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys, ir arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys;
7.2. į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą asmenys renkasi patys. Į mokyklą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą ir įgiję pagrindinį išsilavinimą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia, priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėjęs mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
8. Priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai: į Kauno Juozo Gruodžio, Klaipėdos Stasio Šimkaus ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijas, Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, Klaipėdos Eduardo Balsio, Panevėžio Vytauto Mikalausko, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijas, Kauno dailės gimnaziją, vykdančias specializuoto ugdymo krypties programas (toliau – specializuoto meninio ugdymo krypties programas vykdanti mokykla), priimami gabūs muzikai, dailei ar kitai mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai iš visos šalies, išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinami gebėjimai mokytis pagal atitinkamą specializuoto meninio ugdymo krypties programą vykdančioje mokykloje (toliau – stojamieji egzaminai).
9. Priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, kriterijai:
9.1. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras priima mokinius, kuriems nustatyta:
9.1.1. vidutinė silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,3-0,1 (30-10 procentų), žymi silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,1-0,05 (10-5 procentai), aklumas su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,04-0,01 (4–1 procentas), praktiškas ar visiškas aklumas (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,01-1 šviesos, tamsos skyrimas), kurčneregystė;
9.2. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras priima mokinius, kuriems nustatyta:
9.2.1. vidutinis klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 41–55 decibelai), žymus klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 56–70 decibelų), labai žymus klausos sutrikimas (71-90 decibelų), gilus klausos sutrikimas (kurtumas) (>90 decibelų), ar turinčius kochlearinius implantus;
9.3. „Diemedžio“ ugdymo centras priima mokinius, kuriems nustatyti: elgesio sutrikimai (kodas F 91 pagal TLK-10-AM Sisteminį ligų sąrašą (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija) (toliau – TLK-10-AM); mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (kodas F 92 pagal TLK-10-AM); asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (jei šių sutrikimų simptomatikoje vyrauja elgesio sutrikimai arba jie išsivysto, patyrus galvos smegenų traumas) ir lėtinių ligų (kodas F 7 pagal TLK-10-AM); kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (kodas F 07.8 pagal TLK-10-AM). Mokiniai priimami ne ilgiau kaip 2 mokslo metams, išskyrus atvejus, kai ugdymo proceso trukmė baigiasi sausio–birželio mėnesį, – tokiu atveju mokinys gali baigti mokslo metus mokykloje;
9.4. Žeimenos skyrius priima mokinius, kuriems nustatyta: elgesio sutrikimai (kodas F 91 pagal TLK-10-AM; mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (kodas F 92 pagal TLK–10–AM); asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (jei šių sutrikimų simptomatikoje vyrauja elgesio sutrikimai arba jie išsivysto, patyrus galvos smegenų traumas) ir lėtinių ligų (kodas F 07 pagal TLK–10–AM); kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (kodas F 07.8 pagal TLK–10–AM). Mokiniai priimami ne ilgiau kaip 2 mokslo metams, išskyrus atvejus, kai ugdymo proceso trukmė baigiasi sausio–birželio mėnesį, – tokiu atveju mokinys gali baigti mokslo metus mokykloje;
10. Priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:
10.1. į vaikų socializacijos centrus priimami mokiniai, kuriems yra paskirta vidutinės priežiūros priemonė pagal Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytus pagrindus. Į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiami vaikai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai jiems skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Vaikų Socializacijos centro parinkimo vaikui kriterijus ir tvarką reglamentuoja Išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-181 „Dėl Išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“;
10.2. į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą priimami mokytis 14–15 metų amžiaus berniukai, išimtinais atvejais, kai yra Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas – mokiniai, nesukakę 14 metų;
10.3. į Kauno vaikų socializacijos centrą „Saulutė“ priimamos mokytis 14–17 metų amžiaus mergaitės, išimtinais atvejais, kai yra Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas – mokiniai, nesukakę 14 metų;
10.5. į Vilniaus lietuvių namus pirmumo teise priimami 7(6)–18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonys, lietuvių kilmės užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikai, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių vaikai Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Į likusias laisvas vietas pirmumo teise priimami Vilniaus miesto gyventojų vaikai, atitinkantys Aprašo 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nustatytus kriterijus.
11. Priėmimo į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas kriterijai:
11.1. į mokyklą priimami asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje teritorijoje, pagal tėvų (globėjų) prašymų registracijos eilę. Registracijos eilė sudaroma pagal tėvų (globėjų) prašymų priimti asmenį į ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo grupę pateikimo datą. Asmeniui išvykus, priimamas kitas registracijos eilėje esantis asmuo. Jei asmenų, gyvenančių mokyklai priskirtoje teritorijoje ir pageidaujančių lankyti ugdymo grupę yra daugiau nei laisvų ugdymo vietų, pirmenybė teikiama: asmenims, kurių vienas iš tėvų (globėjų) yra miręs; asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; asmenims, kurių broliai ir (ar) seserys jau yra ugdomi šioje mokykloje pagal vieną iš įgyvendinamų programų; kurių vienas iš tėvų (globėjų) dirba toje pačioje mokykloje, kurioje įsteigta ugdymo grupė. Pirmumo teisę suteikiančios priežastys sumuojamos ir yra lygiavertės;
11.2. į mokyklą mokytis be eilės, esant laisvai vietai, priimami asmenys, kurie yra įvaikinti arba globojami;
11.3. į mokyklą mokytis priimami asmenys, negyvenantys mokyklai priskirtoje teritorijoje, jei ugdymo grupėse yra laisvų vietų, pirmenybę teikiant 11.1. papunktyje numatytiems atvejams;
11.4. į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą ir Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centrą priima vaikus, kuriems nustatyta:
11.4.1. vidutinis klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 41–55 decibelai), žymus klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 56–70 decibelų), labai žymus klausos sutrikimas (71–90 decibelų), gilus klausos sutrikimas (kurtumas) (>90 decibelų), ar turinčius kochlearinius implantus;
12. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, į mokyklą priimami, vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
13. Mokiniai į pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Asmenys į priešmokyklinio ugdymo programą bendrosiose bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose priimami, vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
IV SKYRIUS
PRIĖMIMO MOKYTIS PAGAL IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO IR
BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS PRAŠYMŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO PRADŽIA, PABAIGA, VIETA, REGISTRAVIMAS IR TVARKA
14. Mokinių priėmimą į mokyklą (išskyrus į vaikų socializacijos centrą) organizuoja ir vykdo mokyklos vadovas ir mokinių priėmimo komisija kiekvienais kalendoriniais metais į pradinio ugdymo programą – nuo gegužės 24 d. iki gegužės 31 d.; į pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d.; papildomas priėmimas į mokykloje esančias laisvas vietas organizuojamas nuo rugpjūčio 27 d. iki rugpjūčio 30 d.
15 Prašymų mokytis priėmimo laiką į mokyklą kiekvienais kalendoriniais metais nustato švietimo ir mokslo ministras iki kovo 31 dienos. Prašymai teikiami mokykloje.
16. Per mokslo metus mokiniai priimami (išskyrus į vaikų socializacijos centrą, specializuoto meninio ugdymo krypties programas vykdančias mokyklas) į laisvas mokymosi vietas. Prašymai priimti asmenis į mokyklą (išskyrus į vaikų socializacijos centrą) nustatytais terminais yra teikiami mokyklai visus kalendorinius metus ir eilės tvarka registruojami mokykloje.
17. Į specializuoto meninio ugdymo krypties programas vykdančias mokyklas priimami mokytis stojamąjį egzaminą išlaikę mokiniai. Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką tvirtina specializuoto meninio ugdymo krypties programas vykdančios mokyklos vadovas. Esant didesniam stojančiųjų skaičiui, negu yra patvirtinta klasių komplektų, įstojusiųjų eilė sudaroma atsižvelgiant į stojamojo egzamino rezultatus. Į laisvas mokymosi vietas per mokslo metus gali būti priimti mokiniai, atvykę iš kitos atitinkamą specializuoto meninio ugdymo krypties programą vykdančios mokyklos.
18. Mokinys, pageidaujantis mokytis pagal mokykloje teikiamas ugdymo programas (išskyrus vaikų socializacijos centrą), mokyklos vadovui teikia prašymą, taip pat mokinys, norintis tęsti mokymąsi toje pačioje mokykloje (išskyrus vaikų socializacijos centrą) pagal aukštesnę ugdymo programą mokyklos vadovui teikia prašymą (prašymą už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), nuo 14 metų – vaikas, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą), gimimo liudijimą ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba notaro patvirtintą šio dokumento kopiją, leidimą gyventi Lietuvoje (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius), vaiko įgyto išsilavinimo pažymėjimą arba mokymosi pasiekimų pažymėjimą (netaikytina ikimokyklinio ugdymo mokyklai ir pradėsiantiems mokytis pirmoje klasėje), nustatytos formos vaiko sveikatos pažymėjimą ir vieną fotonuotrauką.
19. Į vaikų socializacijos centrą vaiko pristatymą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius ir numato vaiko pristatymo į vaikų socializacijos centrą datą. Pristatant vaiką į vaikų socializacijos centrą turi būti pateikti dokumentai: vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaiko charakteristika iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi. Taip pat pateikiama kita informacija, numatyta Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo ir aukščiau nurodyti dokumentai. Jeigu aukščiau nurodyti dokumentai nepateikiami, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija organizuoja šių dokumentų surinkimą ir pateikimą vaikų socializacijos centrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą dienos.
20. Kartu su prašymu mokytis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre pateikiama pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažyma dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; gydytojo oftalmologo asmens regėjimo būklės įvertinimas.
21. Kartu su prašymu mokytis Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre ir Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centre teikiama pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažyma dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; gydytojo surdologo asmens klausos įvertinimas su klausos tonine audiograma.
22. Kartu su prašymu mokytis „Diemedžio“ ugdymo centre ir Žeimenos skyriuje teikiama pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažyma dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; gydytojo vaikų psichiatro įvertinimas ir rekomendacija.
23. Prašymas ir kiti teikiami dokumentai registruojami Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
24. Tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, nenumatytų atvejų Komisija, priima sprendimą dėl mokinio mokymosi mokykloje, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS