LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. SAUSIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 3D-13 „DĖL NEALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ IR GIROS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. spalio 21 d. Nr. 3D-773

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo 1 straipsnį ir siekdama geriau reglamentuoti nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimą, gamybą ir prekinį pateikimą,

p a k e i č i u Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 „Dėl Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Šiame reglamente gėrimai klasifikuojami į grupes, pogrupius ir kategorijas:

1

2

3

4

Eil.

Nr.

Grupė

Pogrupis

Kategorija

1.

 

 

 

 

 

2.

3.

 

4.

Nealkoholinis gėrimas

 

 

 

 

 

 

 

 

Gira

Gaivusis gėrimas

 

 

 

 

 

Koncentruotas sulčių gėrimas

Stalo vanduo

 

Gira

Aromatizuotas gaivusis gėrimas

Gaivusis gėrimas su sultimis

Gaivusis giros gėrimas

Giros skonio gaivusis gėrimas

Gaivusis sulčių gėrimas

Koncentruotas sulčių gėrimas

Stalo vanduo

Aromatizuotas stalo vanduo

Gira

2. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Nealkoholinis gėrimas – negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto ar kvapiųjų medžiagų, maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.“

3. Pripažįstu netekusiu galios 5.3 papunktį.

4. Papildau 51 punktu:

„51. Koncentruotas sulčių gėrimas – gaiviajam sulčių gėrimui pasigaminti skirtas gaminys, gaminamas iš koncentruotų vaisių, daržovių sulčių, jų tyrės arba jų mišinių, cukraus, gliukozės ar invertuotojo cukraus sirupo, pridedant arba nepridedant įvairių maisto ar kvapiųjų medžiagų, maisto priedų. Koncentruotame sulčių gėrime koncentruotų sulčių turi būti ne mažiau kaip 30 proc.“

5. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

12. Naudojamų žaliavų ir medžiagų užteršimas cheminiais teršalais neturi viršyti 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006, nustatančio didžiausias leidžiamas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 696/2014 (OL 2014 L 184, p. 1), ir Lietuvos higienos normos HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-884 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ patvirtinimo“, nustatytų leidžiamų lygių.“

6. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

„17. Gėrimų gamyboje leidžiama vartoti tik 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p. 16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 685/2014 (OL 2014 L 182 p. 23), nurodytus maisto priedus. Jų koncentracija gėrimuose neturi viršyti nustatytų didžiausių leistinų vartoti kiekių. Giros gamyboje galima vartoti karamelių spalvos dažiklius (E 150 a-d), pieno rūgštį E 270, askorbo rūgštį E 300, natrio askorbatą E 301, citrinų rūgštį E 330, akacijų sakus E 414“.

7. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Maisto priedų specifinio grynumo kriterijai turi atitikti 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL 2012 L 83, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr.685/2014 (OL 2014 L 182, p. 23), reikalavimus.“

8. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Kvapiosios medžiagos turi atitikti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL 2008 L 354, p. 34) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 246/2014 (OL 2014 L 74, p. 58), reikalavimus“.

9. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

„21. Vitaminų ir mineralų, kuriais leidžiama praturtinti nealkoholinius gėrimus, pavadinimai, jų grynumo kriterijai, naudojimo gamyboje sąlygos ir vartojimo apribojimai turi atitikti 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL 2006 L 404 p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. vasario 7 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 119/2014 (OL 2014 L 39, p. 44), reikalavimus.“

10. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

„24. Gėrimai ir jų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi būti tvarkomi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87 p. 109), ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“, nuostatas.“

11. Pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:

34. Gėrimai pilstomi į vienkartinę arba apyvartinę tarą. Buteliai turi būti sandariai užkemšami. Tara ir kamščiai turi būti pagaminti iš 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14), ir Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus atitinkančių medžiagų. Tara ir kamščiai, pagaminti Lietuvoje arba importuoti ne iš Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos, turi turėti ne maisto prekės higieninį pažymėjimą, išduotą pagal Ne maisto prekės higieninio pažymėjimo išdavimo medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-558 Dėl ne maisto prekės higieninio pažymėjimo išdavimo medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, taisyklių patvirtinimo.“

12. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

„42. Gėrimų mikrobiologinė sauga turi atitikti 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2005 L 338, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 217/2014 (OL 2014 L 69, p. 93), Lietuvos higienos normą HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ patvirtinimo“.

13. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:

„45. Didžiausias leistinas alavo kiekis gėrimuose, išpilstytuose į metalines dėžutes, turi neviršyti 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr.1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 696/2014 (OL 2014 L 184, p. 1), nustatyto kiekio“.

14. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:

„48. Gėrimai ženklinami pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (nuo 2014 m. gruodžio 13 d. – pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 78/2014 (OL 2014 L27, p.7), šio reglamento 16 punkte nurodyto teisės akto 22.1, 22.2, 22.3, 22.8, ir 22.9 papunkčių, kitų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių gėrimų ženklinimą, reikalavimus“.

15. Papildau 49.4 papunkčiu:

„49.4. Ženklinant 51 punkte nurodytą gėrimą turi būti nurodomas koncentruoto sulčių gėrimo praskiedimo vandeniu proc., norint gauti reglamento 5.6 papunktyje apibrėžtą gaivųjį sulčių gėrimą, taip pat jo gamybai naudotų koncentruotų sulčių praskiedimo vandeniu proc.“

16. Pakeičiu priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                                                  Virginija Baltraitienė


 

Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento

Priedas

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio  ministro

2014 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 3D- 773

redakcija)

 

ANGLIES DIOKSIDO KOKYBĖS IR SAUGOS RODIKLIAI

 

 

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų – Europos dujų asociacijos (The European Industrial Gases Association), Suspaustų dujų asociacijos (Compressed  Gases Association) ir Tarptautinės gėrimų technologijų sąjungos (The International Society of Beverage Technologists) – nustatytus reikalavimus, maisto ir gėrimų pramonėje naudojamas anglies dioksidas turi atitikti šiuos kokybės ir saugos rodiklius:

 

1

2

3

4

 

Eil.Nr.

Rodiklio pavadinimas

Norma

 

 

Cisternose

Balionuose

 

1.

CO2 tūrio proc., ne mažiau kaip

99,95

99,9

 

2.

Vandens garų tūrio dalis, ppm (μg/kg), ne didesnė kaip,

arba vandens garų prisotinimo temperatūra (rasos taškas), °C, ne aukštesnė kaip

20

 

minus 55

50

 

minus 48

3.

Anglies monoksido tūrio dalis:

ppm (μl/l), ne didesnė kaip

ml/l, ne didesnė kaip

 

10

0,01

 

10

0,01

4.

Azoto oksidų NO ir NO2 (kiekvieno) tūrio dalis, μl/l (ppm), ne didesnė kaip

 

2,5

 

2,5

5.

Amoniako tūrio dalis:

μl/l (ppm), ne didesnė kaip

ml/l, ne didesnė kaip

 

2,5

0,0025

 

2,5

0,0025

6.

Visų lakių angliavandenilių, nustatomų kaip metanas, tūrio dalis:

μl/l (ppm), ne didesnė kaip

ml/l, ne didesnė kaip

iš jų visų lakių angliavandenilių, išskyrus metaną, tūrio dalis, μl/l (ppm), ne didesnė kaip

 

 

50

0,05

 

20

 

 

50

0,05

 

20

7.

Aromatinių angliavandenilių (perskaičiuotų į benzeną) tūrio dalis:

μl/l (ppm), ne didesnė kaip

ml/l, ne didesnė kaip

 

 

0,02

0,00002

 

 

0,02

0,00002

8.

Acetaldehido tūrio dalis, μl/l (ppm), ne didesnė kaip

0,2

0,2

9.

Bendros sieros (kaip S) tūrio dalis:

μl/l (ppm), ne didesnė kaip

ml/l, ne didesnė kaip

 

0,1

0,0001

 

0,1

0,0001

10.

Deguonies tūrio dalis:

μl/l (ppm), ne didesnė kaip

ml/l, ne didesnė kaip

 

30

0,03

 

30

0,03

11.

Nelakios liekanos masės dalis, mg/kg (ppm), ne didesnė kaip

10

10

12.

Nelakios organinės liekanos (alyvos) kiekis, mg/dm3,

masės dalis mg/kg (ppm), ne didesnė kaip

0,01

5

0,01

5

13.

Kvapas

Be pašalinio kvapo

Be pašalinio kvapo

14.

Vandens tirpalo skonis, kvapas ir išvaizda

Rūgštoko skonio, be pašalinio kvapo, be spalvos ir drumstumo

Rūgštoko skonio, be pašalinio kvapo, be spalvos ir drumstumo

15.

Rūgštingumas

*

*

16.

Redukuojančios medžiagos, vandenilio fosfidas ir sulfidas, μl/l (ppm)

**

**

17.

Metanolio tūrio dalis:

μl/l (ppm), ne daugiau kaip

ml/l, ne daugiau kaip

 

10

0,001

 

10

0,001

18.

Sieros vandenilio tūrio dalis, μl/l (ppm), ne didesnė kaip

0,1

0,1

19.

* Įleidus 915 ml dujų burbuliukų į 50 ml šviežai užvirinto vandens, jo rūgštingumas (pagal metiloranžą) neturi būti didesnis kaip 50 ml šviežiai virinto vandens, į kurį įpilta 1 ml (0,01 N) vandenilio chloride rūgšties.

** Įleidus 915 ml dujų burbuliukų į 25 ml amoniakinio sidabro nitrato tirpalo, į kurį įpilta 3 ml amonio, tirpalas neturi susidrumsti arba patamsėti.