įsak-Bendrieji PM planai.docx

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2017 m. rugpjūčio 25 d. Nr. V-645

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

t v i r t i n u 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų bendruosius profesinio mokymo planus (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25d.

įsakymu Nr. V-645........

2017–2018 ir 2018–2019 mokslo METŲ BENDRIEJI PROFESINIO MOKYMO PLANAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai (toliau – bendrieji profesinio mokymo planai) reglamentuoja formaliojo profesinio mokymo programų, išskyrus iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų, (toliau – profesinio mokymo programa), įgyvendinimą 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais. Iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų įgyvendinimo planai pateikiami atitinkamose tęstinio profesinio mokymo programose.

2. Bendrųjų profesinio mokymo planų paskirtis – apibrėžti profesinio mokymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus, pateikti rekomendacijas profesinio mokymo teikėjams mokymui planuoti ir organizuoti.

3. Mokiniams, neturintiems 16 metų, profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti mokymosi tęstinumą pagal pagrindinio ugdymo programą.

4. Bendruosiuose profesinio mokymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROCESO TRUKMĖ

5. Mokslo metų laiko paskirstymas įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programas:

5.1.Mokymo proceso trukmė – ne ilgesnė nei 40 savaičių. Švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienas, tačiau profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos atitinkamoje profesinio mokymo programoje apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimai.

5.2. 2017–2018 mokslo metai:

Mokslo metų pradžia	2017 m. rugsėjo 1 d.
Rudens atostogos	2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

5.3. 2018–2019 mokslo metai:

Mokslo metų pradžia		2018 m. rugsėjo 1 d.
Rudens atostogos		2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos		2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.
Žiemos atostogos		2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.
Pavasario (Velykų) atostogos		2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

5.4.Vasaros atostogų pradžią nustato profesinio mokymo teikėjas ir apie priimtus sprendimus informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą, savininką). Profesinio mokymo įstaiga sprendimą dėl vasaros atostogų pradžios derina su profesinio mokymo įstaigos taryba.

5.5.Profesinio mokymo teikėjas gali keisti atostogų datas nekeisdamas bendros atostogų trukmės. Apie priimtus sprendimus informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą, savininką). Profesinio mokymo įstaiga sprendimą dėl atostogų datų keitimo derina su profesinio mokymo įstaigos taryba.

5.6.Rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų profesinio mokymo teikėjas gali neskirti vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms. Apie priimtus sprendimus informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą, savininką). Profesinio mokymo įstaiga sprendimą dėl neskiriamų rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms atostogų derina su profesinio mokymo įstaigos taryba.

5.7.Mokslo metai skirstomi į pusmečius, jų datas nustato profesinio mokymo teikėjas.

5.8.Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai, mokymas gali būti neorganizuojamas mokiniams iki 18 metų. Mokymo procesas, atvykusiems pas profesinio mokymo teikėją mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems pas profesinio mokymo teikėją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama profesinio mokymo teikėjo internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

6. Tęstinio profesinio mokymo pradžią ir trukmę nustato profesinio mokymo teikėjas.

7. Profesinio mokymo teikėjas priima sprendimus dėl mokymo proceso koregavimo, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją. Apie priimtus sprendimus profesinio mokymo teikėjas informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą, savininką).

III SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

8. Profesinio mokymo teikėjas profesinio mokymo programų įgyvendinimą planuoja vadovaudamasis Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

9. Planuodamas įgyvendinti profesinio mokymo programas, sudarytas iš atskirų modulių (toliau – modulinė programa), profesinio mokymo teikėjas jas pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams, nustato, kuriuos pasirenkamuosius modulius (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių modulinėje programoje nėra) siūlys pasirinkti mokiniams. Rekomenduojama, atsižvelgiant į profesinio mokymo programą, siūlyti mokiniui pasirinkti iš ne mažiau 2 pasirenkamųjų modulių.

10. Modulinės programos 1 kreditui skiriamos 27 valandos. Profesinio mokymo teikėjas, planuodamas įgyvendinti:

10.1.pirmai kvalifikacijai įgyti skirtą modulinę programą, kiekvieno modulio 1 kredito 22 valandas paskirsto kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5 valandas skiria mokinio savarankiškam darbui. Mokinio savarankiškam darbui skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo ir bendruosiuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.

10.2.pirmai kvalifikacijai įgyti skirtą modulinę programą specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams kiekvieno modulio 1 kredito 27 valandas paskirsto kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti. Mokiniui savarankiškam darbui valandų neskiriama.

10.3.tęstinio profesinio mokymo modulinę programą, kiekvieno modulio 1 kredito ne mažiau kaip 17 valandų paskirsto kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimų vertinimui, o 10 valandų skiria mokinio savarankiškam darbui. Mokinio savarankiškam darbui skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose nėra įskaičiuotos.

11. Planuodamas įgyvendinti profesinio mokymo programas (išskyrus modulines programas), profesinio mokymo teikėjas profesijos praktiniam mokymui ir praktikai skiria 60–70 procentų profesijos mokymui (teoriniam ir praktiniam mokymui ir praktikai) skirtų valandų, o teorijai skiria atitinkamai 30–40 procentų valandų.

12. Ugdant profesijai reikalingas kompetencijas, kartu ugdomi mokinio bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas ir konstruktyvus jausmų valdymas ugdomas kartu su bendraisiais gebėjimais.

13. Moduliuose integruojamų bendrųjų gebėjimų ugdymui skiriama ne mažiau 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Kiekvienam bendrajam gebėjimui, nustatytam modulyje, ugdyti skiriamas valandas profesinio mokymo teikėjas nustato teikėjo vykdomų programų įgyvendinamo plane.

14. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašo patvirtinimo“, naudojant profesiniam mokymui skirtas valandas. Modulinėse programose darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į įvadinį modulį ir pagal poreikį į kitus modulius.

15. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“. Modulinėse programose civilinės saugos mokymui skiriamas atskiras modulis. Civilinės saugos mokymo programa gali būti neįgyvendinama vykdant tęstinio profesinio mokymo programas ir pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, V Lietuvos kvalifikacijų lygio modulines programas.

16. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. Ugdymas karjerai derinamas su kitomis profesinio mokymo teikėjo organizuojamomis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugomis: informavimu (kartu su profesiniu veiklinimu) ir konsultavimu. Ši programa gali būti neįgyvendinama vykdant tęstinio profesinio mokymo programas ir V Lietuvos kvalifikacijų lygio modulines programas.

17. Atsižvelgiant į profesinio mokymo programos turinį, į ją gali būti integruojami aplinkosauginio ugdymo, estetikos ir profesijos informacinių technologijų dalykai, o ugdymas karjerai – į ekonomikos ir verslo pagrindų dalyką arba (ir) profesinį mokymą, nekeičiant bendros profesinio mokymo programos trukmės. Modulinėse programose ugdymas karjerai ir verslumo ugdymas integruojami į modulius.

18. Profesinio mokymo programų, į kurias priimami asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas, ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko valandos profesinio mokymo teikėjo sprendimu gali būti mažinamos iki 35 procentų šiam dalykui skiriamo laiko, o susidaręs valandų skirtumas skiriamas profesiniam mokymui.

19. Neformaliojo švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai neformaliojo švietimo programai.

20. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą rengia vadovaudamasis bendraisiais profesinio mokymo planais ir, jei vykdo profesinio mokymo programą kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d, įsakymu Nr. V-442 „Dėl 2017–2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ (toliau – bendrieji pagrindinio ir vidurinio ugdymo planai).

21. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planui rengti rekomenduojama sudaryti profesinio mokymo teikėjo bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę.

22. Rekomenduojama profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustatyti:

22.1.vykdomų profesinio mokymo programų ir, jei vykdoma, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo ypatumus;

22.2.dalykams, moduliams skiriamų valandų skaičių;

22.3.integruojamus dalykus, programas ir jų integravimo sąlygas;

22.4.švietimo pagalbos teikimo specialiųjų poreikių mokiniui galimybių ir būdų aprašymus;

22.5.mokinio praktinio mokymo organizavimą;

22.6.praktikos ir mokymo darbo vietoje organizavimą;

22.7.konsultacijas grupei prieš kompetencijų vertinimą;

22.8.profesinio orientavimo organizavimą;

22.9.neformaliojo švietimo veiklos organizavimą;

22.10.mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus ir laikotarpius;

22.11.grupių dalijimo ir jungtinių grupių sudarymo nuostatas;

22.12.mokinių atostogas;

22.13.privalomųjų ir mokyklos įgyvendinamų pasirenkamųjų modulių (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių profesinio mokymo programoje nėra) įgyvendinimo seką.

22.14.moduliuose ugdomus bendruosius gebėjimus ir jų ugdymui skiriamą laiką;

22.15.kitas mokymo turinio įgyvendinimo nuostatas.

23. Individualioms mokinio, kuris mokosi pameistrystės mokymo forma, savarankiškai ar nuotoliniu būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms skiriama iki 15 procentų profesinio mokymo programai skirto laiko.

24. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, kuris mokosi pameistrystės forma, rengia individualų mokymo planą.

25. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

IV SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

26. Profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės forma, vadovaujantis Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

27. Profesinio mokymo programą organizuojant pameistrystės forma, profesinio mokymo teikėjas įgyvendina ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 50 procentų profesinio mokymo ar modulinės programos laiko, kita jos dalis įgyvendinama pameistrio darbo vietoje.

28. Mokyti pagal profesinio mokymo programą nuotoliniu būdu profesinio mokymo teikėjas gali vadovaudamasis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

29. Įgyvendinant profesinio mokymo programas (išskyrus modulines programas) mokiniui skiriama praktika, kuri gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis, darbo vietoje. Siunčiamas į praktiką mokinys turi būti baigęs su praktika susijusius profesinio mokymo programos dalykus ir turi turėti patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus.

30. Įgyvendinant modulines programas, baigus vieną ar kelis modulius ir mokiniui turint patenkinamus jų mokymosi pasiekimų įvertinimus, paprastai skiriamas mokymas darbo vietoje, jį rekomenduojama įgyvendinti sektoriniame praktinio mokymo centre.

31. Įgyvendinant modulinės programos baigiamąjį modulį, mokiniai, turintys patenkinamus visų modulių mokymosi pasiekimų įvertinimus, siunčiami į įmonę, įstaigą, organizaciją, ūkininko ūkį mokytis darbo vietoje.

32. Profesinio mokymo teikėjas prie baigiamojo modulio gali prijungti dalį mokymui darbo vietoje skirtų valandų, tačiau ne daugiau nei skirta kontaktinių valandų baigiamajam moduliui.

33. Profesinio mokymo teikėjas skiria mokomosios grupės praktikai ar mokymui darbo vietoje vadovauti atsakingą darbuotoją, kuriam skiria iki 5 valandų per savaitę.

34. Praktika ar mokymas darbo vietoje gali būti neskiriami asmenims, kuriems apribota ar atimta laisvė.

35. Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę gali būti skiriama 40 astronominių valandų (po 60 minučių) praktikos ar mokymo darbo vietoje (realioje) arba 40 akademinių valandų (po 45 minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami sektoriniame praktinio mokymo centre ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje.

36. Praktiniam mokymui arba praktiniam mokymui, vykdomam kartu su teoriniu mokymu, mokomoji grupė dalijama į pogrupius, kai grupėje yra 20 ir daugiau mokinių.

37. Atsižvelgdamas į skirtus asignavimus, profesinio mokymo teikėjas gali teorinį mokymą ar su profesija tiesiogiai nesusijusios modulinės programos dalį įgyvendinti jungdamas grupes tiems patiems dalykams mokyti, jei turimos sąlygos užtikrina mokymo kokybę.

38. Minimalų mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje nustato profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgęs į finansines galimybes.

39. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai apibendrinami baigus kiekvieną modulį profesinio mokymo teikėjo iš anksto nustatyta ir paskelbta tvarka. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai.

40. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą jiems mokantis, vadovaujamasi profesinio mokymo programose aprašytais mokymosi rezultatais ir vertinimo kriterijais.

41. Neformaliojo švietimo grupes profesinio mokymo teikėjas tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

V SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRMAI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI SKIRTOMS PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS (IŠSKYRUS MODULINES), ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

42. Valandų skaičius dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems mokiniams:

Dalykai	Iš viso valandų I ir II mokymosi metais	Galimas valandų paskirstymas I ir II mokymosi metais
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	1504
1.2. praktika	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60
2.3. Profesijos informacinės technologijos*	40
2.4. Estetika*	20
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	40
2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	30
2.7. Kūno kultūra	100
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	2414	1220/1194
3. Neformalusis švietimas	140

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

43. Valandų skaičius trejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, baigusiems individualizuotas pagrindinio ugdymo programas, socialinių įgūdžių programas, adaptuotas pagrindinio ugdymo programas ar adaptuotas vidurinio ugdymo programas:

Dalykai	Iš viso valandų I–III mokymosi metais	Galimas valandų paskirstymas I–III mokymosi metais
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	2662
1.2. praktika	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60
2.3. Estetika*	20
2.4. Profesijos informacinės technologijos*	40
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	50
2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	50
2.7. Kūno kultūra	170
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	3672	1250/1250/1172
3. Neformalusis švietimas	240

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

44. Valandų skaičius vienerių mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai mokiniams, kuriems atimta ar apribota laisvė:

Dalykai	Valandų skaičius
1. Profesijos mokymas: teorinis ir praktinis mokymas	705
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	20
2.3. Estetika*	40
2.4. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	40
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	825

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

45. Valandų skaičius profesinio mokymo programai, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais įgyvendinamai kartu su pagrindinio ugdymo programos dalimi (II gimnazijos klasė), nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 8 punktu. Šios programos įgyvendinimo trukmė – 3 metai.

46. Valandų skaičius dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, ir specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo turintiems mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą:

Dalykai	Iš viso valandų I–II kurse	Galimas valandų paskirstymas I–II kurse
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	1514
1.2. praktika	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60
2.3. Profesijos informacinės technologijos*	30
2.4. Estetika*	20
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	50
2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	40
2.7. Kūno kultūra	120
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	2454	1240/1214
3. Neformalusis švietimas	100

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

47. Valandų skaičius profesinio mokymo programai, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais įgyvendinamai kartu su vidurinio ugdymo programa, nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 13 punktu, trukmė – 3 metai.

48. Vienerių, vienerių su puse ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai šiems mokiniams: įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar baigusiems vidurinio ugdymo programą; turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regėjimo sutrikimo ir įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar baigusiems vidurinio ugdymo programą:

Dalykai	Iš viso valandų 1 metų profesinio mokymo programai	Iš viso valandų 1,5 metų profesinio mokymo programai, galimas valandų paskirstymas I–II kurse	Iš viso valandų 2 metų profesinio mokymo programai, galimas valandų paskirstymas I–II kurse
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	800	1340	1600
1.2. praktika	320	480	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20	20	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60	60	60
2.3. Profesijos informacinės technologijos*	40	40	40
2.4. Estetika*	20	20	20
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	40	40	40
2.6. Kūno kultūra	40	80	100
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	1340	2080 (1332/739)	2480 (1270/1210)
3. Neformalusis švietimas	20	40	60

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

ANTRASIS SKIRSNIS

MODULINĖMS PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

49. Vienerių, vienerių su puse ir dvejų mokymosi metų trukmės 60, 90 ir 110 kreditų apimties modulinei programai, skirtai pirmai kvalifikacijai įgyti, valandų paskirstymas:

Modulinės programos dalies pavadinimas	Modulinės programos įgyvendinimui skiriamų valandų skaičius
Modulinės programos dalies pavadinimas	60 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	90 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	110 kreditų modulinės programos įgyvendinimui
Modulinė programa (iš viso valandų)	1320	1980	2420
Iš jų mokymui darbo vietoje* iš viso	320	480	600
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	Ne mažiau 1122 valandų (51 kredito)	Ne mažiau 1672 valandų (76 kreditų)	Ne mažiau 2046 valandų (93 kreditų)
1.1. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose)	22 valandos (1 kreditas)	22 valandos (1 kreditas)	22 valandos (1 kreditas)
1.2. Kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas) arba kūno formavimas	44 valandos (2 kreditai)	88 valandos (4 kreditai)	110 valandų (5 kreditai)
2. Pasirenkamoji programos dalis	Ne daugiau 198 valandų (9 kreditų)	Ne daugiau 308 valandų (14 kreditų)	Ne daugiau 374 valandų (17 kreditų)
3. Neformalus švietimas:
II Lietuvos kvalifkiacijų lygiui	70	100	140
III Lietuvos kvalifkiacijų lygiui	50	75	100
IV Lietuvos kvalifkiacijų lygiui	20	40	60

*Mokymui darbo vietoje skirtos valandos paskirstomos baigiamajam moduliui ir mokymui darbo vietoje baigus vieną ar kelis modulius.

50. Valandų skaičius modulinei programai, 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais įgyvendinamai kartu su vidurinio ugdymo programa, nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 13 punktu. Modulinių programų, vykdomų su vidurinio ugdymo programa, įgyvendinimo trukmė: kai modulinė programa 60 kreditų – 2 metai 3 mėnesiai, 90 kreditų – 2 metai 7 mėnesiai, 110 kreditų – 3 metai.

51. Įgyvendinant tęstinį profesinį mokymą, profesinio mokymo teikėjai 60, 90 ir 110 kreditų apimties programoms įgyvendinti skiriamas valandas nustato vadovaudamiesi bendrųjų profesinio mokymo planų 10.3 punktu. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose) ir kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas) arba kūno formavimas, jei asmuo jų mokėsi anksčiau, gali būti įskaitomi, vadovaujantis Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valandų neformaliajam švietimui neskiriama.

52. Vienerių su puse mokymosi metų trukmės 60 kreditų apimties, dvejų su puse mokymosi metų trukmės 90 kreditų apimties ir trejų mokymosi metų trukmės 110 kreditų apimties II Lietuvos kvalifikacijų lygio modulinėms programoms, skirtoms pirmai kvalifikacijai įgyti specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems asmenims, valandų paskirstymas:

Modulinės programos dalies pavadinimas	Modulinės programos įgyvendinimui skiriamų valandų ir kreditų skaičius
Modulinės programos dalies pavadinimas	60 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	90 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	110 kreditų modulinės programos įgyvendinimui
Modulinė programa (iš viso valandų)	1840	2835	3510
Iš jų mokymui darbo vietoje iš viso*	320	480	600
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	Ne mažiau 1377 valandų (51 kredito)	Ne mažiau 2052 valandų (76 kreditų)	Ne mažiau 2511 valandų (93 kreditų)
1.1. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose)	27 valandos (1 kreditas)	27 valandos (1 kreditas)	27 valandos (1 kreditas)
1.2. Kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas) arba kūno formavimas	54 valandos (2 kreditai)	108 valandos (4 kreditai)	135 valandų (5 kreditai)
1.3. Socialinių ir asmeninių įgūdžių moduliai	220 valandų (10 kreditų)	405 valandų (15 kreditų)	540 valandų (20 reditų)
2. Pasirenkamoji programos dalis	Ne daugiau 243 valandų (9 kreditų)	Ne daugiau 378 valandų (14 kreditų)	Ne daugiau 459 valandų (17 kreditų)
3. Neformalus švietimas	120	180	240

*Mokymui darbo vietoje skirtos valandos paskirstomos baigiamajam moduliui ir mokymui darbo vietoje baigus vieną ar kelis modulius.

53. Trejų mokymosi metų trukmės II Lietuvos kvalifikacijų lygio 170 kreditų apimties modulinei programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems asmenims, pirmai kvalifikacijai įgyti skiriama 3510 valandų.

54. Muzikos ir atlikimo meno posričio V Lietuvos kvalifikacijų lygio 68 kreditų modulinei programai skiriamos 1496 valandos. Neformaliajam švietimui valandų neskiriama. Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno posričio modulinių programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais, įtėviais ar globėjais, profesinio mokymo įstaigos tarybos pritarimu pamokos gali vykti šeštadieniais.

_______________