LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠILUMOS ŪKIO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. 1-226/D1-683
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 4 punktu:
2. Nustatome, kad:
2.2. iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo buvo kreiptasi dėl planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1-226/D1-683
ŠILUMOS ŪKIO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų (toliau – planas) organizavimo, rengimo, keitimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, registravimo ir galiojimo tvarką, teritorijų planavimo objektą ir tikslus, plano sudėties ir turinio reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius.
2. Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, plano rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir išduodančioms institucijoms, planą derinančioms, tvirtinančioms ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems šilumos ūkio specialiojo teritorijų planavimo procese.
3. Planas pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį priskiriamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
4. Pagal teritorijų planavimo lygmenis planai skirstomi į:
4.1. savivaldybės lygmens – planuojama teritorija, išsiskirianti administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (planai rengiami masteliu M 1:20 000 – M 1:50 000);
5. Plano sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu planas pripažįstamas savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi.
6. Planas rengiamas vadovaujantis Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“, ir šių Taisyklių nuostatomis.
7. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
PLANAVIMO OBJEKTAS IR TIKSLAI
8. Planu įgyvendinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatyti sprendiniai ir priemonės yra privalomi savivaldybei ir šilumos ūkio planavimą vykdantiems ir jį įgyvendinantiems asmenims.
9. Planavimo objektas yra savivaldybės teritorijoje esančių šilumos vartotojų ir planuojamų naujų šilumos vartotojų teritorijų aprūpinimo šiluma inžinerinės infrastruktūros sistemos ir šių sistemų dalys, principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, siekiant mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai patenkinti šios teritorijos vartotojų šilumos poreikius.
10. Šilumos ūkio planavimo tikslai yra šie:
10.1. įgyvendinant Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytus sprendinius ir priemones, suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai;
10.2. suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumos gamybai;
10.3. reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir (arba) naudotinas kuro bei energijos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose;
III SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, iniciatoriai, PLANO RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
11. Planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius (toliau – planavimo organizatorius).
12. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, turintys planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai), kurie, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriams dėl vietovės lygmens plano rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, koreguoti ar keisti siūlomą planą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, o prieš tvirtinant planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį.
13. Plano rengėją pasirenka planavimo organizatorius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją.
14. Rengti planą turi teisę fiziniai asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja atestuoti teritorijų planavimo vadovai.
15. Vadovauti plano rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį (universitetinį ar koleginį) ar lygiavertį išsilavinimą, pagal Vyriausybės nustatytas studijų sritis ir kryptis atitinkantį specialiojo teritorijų planavimo dokumento rūšį, ir gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis.
16. Planas rengiamas savivaldybės biudžeto lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl vietovės lygmens plano rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį. Plano rengimas gali būti finansuojamas ir iš Europos Sąjungos lėšų.
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
17. Planas pradedamas rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
18. Sprendimo dėl plano rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijos, kuriai rengiamas planas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.
19. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pasiūlymus dėl vietovės lygmens plano rengimo gali teikti ir planavimo iniciatoriai. Savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius) per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pateikto pasiūlymo arba motyvuotai jį atmesti.
20. Planavimo procesą sudaro 3 etapai – parengiamasis, plano rengimo ir baigiamasis. Kiekvienas plano rengimo etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį. Plano rengimo proceso metu planavimo organizatorius turi pritarti kiekvieno etapo sprendiniams.
21. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.
22. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje:
22.2. atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir teritorijų planavimo lygmenį, nustato konkrečius plano uždavinius:
22.2.1. plėtoti šilumos ūkio inžinerinę infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas;
22.2.2. numatyti šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros statinių ir (ar) teritorijų apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
22.2.3. numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas ir plotus žemei visuomenės poreikiams paimti;
22.4. vadovaudamasis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodo, ar bus atliekamas plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV);
23. Parengiamajame etape planavimo organizatorius Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), nustatyta tvarka viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą.
24. Prieš pradėdamas rengti planą, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo parengia planavimo sąlygas ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Taisyklių 25 punkte nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepateiktas motyvuotas atsakymas, kuriame nurodomos neišdavimo priežastys, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti planą.
25. Planavimo sąlygas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens planams rengti išduoda arba motyvuotą atsakymą apie neišdavimo priežastis teikia:
25.3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;
25.6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys – kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės ir (ar) jų apsaugos zonos;
25.7. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija (ar jos dalis) yra pasienio ruože – savivaldybės lygmens planui, o vietovės lygmens planui – kai planuojama teritorija ar jos dalis yra:
25.7.1. pasienio ruože ir joje planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti infrastruktūros statiniai ir įrenginiai numatomi 30 m ir aukštesni;
25.8. valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcija (toliau - Direkcija), kai planuojama teritorija (jos dalis) yra valstybiniame parke, valstybiniame draustinyje, valstybiniame rezervate, biosferos rezervate, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, šių saugomų teritorijų buferinėse apsaugos zonose arba Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, priskirtoje Direkcijai pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu atliktą šių saugomų teritorijų priskyrimą Direkcijoms;
25.9. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
25.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
25.10.3. specialiosiose radiolokatorių apsaugos zonose ir yra 50 m aukščio ar aukštesni virš žemės paviršiaus;
25.10.5. 100 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus, išskyrus 25.10.1-25.10.4 papunkčiuose nurodytose teritorijose;
25.10.6. Lietuvos kariuomenės vadui persiuntus dokumentus – kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kai planuojamos teritorijos vėjo elektrinėms derinamos pagal Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
26. Planavimo organizatorius sudaro sutartį su plano rengėju ir jam pateikia sprendimą dėl plano rengimo, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, naujausius georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir (ar) kitus valstybinius erdvinių duomenų rinkinius, Miškų valstybės kadastro, Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Kultūros vertybių registro, Žemės gelmių registro duomenis, atliktų mokslinių tyrimų ataskaitų (būtinų plano rengimui) ir kitų planavimo dokumentų bei priimtų sprendimų šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros plėtros srityje. Teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo plano rengimo sutartyje nustatytų planavimo tikslų ir plano uždavinių, todėl duomenys, būtini plano rengimui, ir jų pateikimo terminai kiekvienu konkrečiu atveju gali būti numatomi plano rengimo sutartyje. Projektui rengti reikalingus duomenis skaitmenine arba spausdintine forma projekto rengėjas gauna iš planavimo organizatoriaus arba iš šių duomenų oficialių teikėjų ar platintojų.
27. Plano rengimo etapą sudaro šios stadijos:
27.1. esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į planavimo tikslus, planavimo darbų programą ir vadovaujantis atitinkamo bendrojo plano sprendiniais, planuojamoje teritorijoje atliekama esamos šilumos ūkio būklės analizė: esamo šilumos poreikio pastatams šildyti ir karštam vandeniui ruošti analizė ir įvertinimas; šilumos ūkio (generavimo šaltinių, vietinio šildymo ir centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsižvelgiant į esamą apkrovą, šilumos nuostolius trasose ir kitus rodiklius) gamtinių dujų ūkio ir elektros ūkio, susijusių su šilumos gamyba, įvertinimas; aplinkosaugos būklės analizė (foninio oro užterštumo analizė, savivaldybės teritorijoje esančių taršos šaltinių apibūdinimas ir jų specifika) ir įvertinimas). Esamos būklės vertinimo stadijoje, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje, parengiamas brėžinys, kuriame pažymima esama šilumos ūkio inžinerinė infrastruktūra, jos apsaugos zonos, esama susisiekimo komunikacijų inžinerinė infrastruktūra ir jos apsaugos zonos, saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ir jų apsaugos zonos, privatūs ir valstybiniai miškai, gamtinės kliūtys. Atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį, gali būti pažymimos esamų žemės sklypų ribos;
27.2. bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, teritorijų planavimo lygmenį, atitinkamo lygmens bendrojo plano nuostatas, nustatomi šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros vystymo prioritetai ir galimybių vertinimas: perspektyvinis šilumos vartojimo poreikio įvertinimas; šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros vystymo galimybių prognozė; išnagrinėjamos į planuojamą teritoriją patenkančios žemės nuosavybės formos; aplinkos oro teršalų koncentracijos kitimo prognozė ir nurodytose teritorijose atliktų tyrimų (hidrogeologiniai vandens ir grunto, kiti tyrimai) vertinimas; naudotino kuro balanso prognozė. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV (jei parengiamajame etape buvo priimtas sprendimas jį atlikti). Parengiama koncepcija (jei planavimo darbų programoje buvo numatyta ją parengti), kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo;
27.3. sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, parengiami konkretūs sprendiniai planuojamai šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros plėtrai, parengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai, kuriuose apibrėžiama:
27.3.1. savivaldybės teritorijos suskirstymas šilumos vartotojų teritorijomis. Šilumos vartotojų teritorijos ribas nustato plano rengėjas, įvertindamas techninę galimybę keisti aprūpinimo šiluma būdą šilumos vartotojų teritorijos vartotojams ir alternatyvių energijos ir kuro rūšių naudojimą, šilumos poreikio parametrus ir kitus požymius. Savivaldybės teritorijos suskirstymo šilumos vartotojų teritorijomis pagrindimą plano rengėjas pateikia specialiojo plano prieduose;
27.3.2. planuojamos teritorijos plano šilumos vartotojų teritorijoje nustatomi sprendiniai, pažymintys esamus ir (ar) galimus šilumos generavimo šaltinius, kuro bei energijos rūšis, centrinio šildymo tinklus, dujų ir elektros tinklus, kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius, skirtus šilumos ir karšto vandens gamybai.
28. Atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir plano uždavinius, planavimo organizatorius gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti plano rengimo etapo stadijas.
29. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:
29.1. plano sprendinių viešinimo stadija – plano viešinimas. Viešinimo procedūros atliekamos pagal Visuomenės informavimo nuostatuose nustatytą supaprastintą teritorijos planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką. Planavimo organizatorius savo nuožiūra gali (tačiau neprivalo) atlikti papildomus viešinimą užtikrinančių procedūrų veiksmus: apklausą dėl plano sprendinių, jų pristatymą visuomenės informavimo priemonėse, susitikimus su suinteresuota visuomene, tam tikromis visuomenės grupėmis ir panašiai. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems dėl visuomenės (viešojo) intereso numatoma nustatyti papildomus žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimus, informuojami apie rengiamą planą Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimai dėl kitų asmenų privataus intereso Planu gali būti nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindais;
29.2. plano derinimo stadija – parengto plano derinimas Teritorijų planavimo komisijoje, sudarytoje pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus;
29.3. plano tikrinimo stadija – parengto plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
30. Planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo bei Visuomenės informavimo nuostatų reikalavimais.
31. Susipažinti su rengiamu ar koreguojamu planu skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis nuo jo paskelbimo. Per susipažinimui skirtą laiką planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl plano sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus teikusiems asmenims per 5 darbo dienas nuo susipažinimo laikotarpio pabaigos, nurodydamas, ar atsižvelgta į pasiūlymus, neatsižvelgus – nurodyti priežastį, kodėl neatsižvelgta.
V SKYRIUS
PLANo SUDĖTIS ir turinys
33. Planą, kuris rengiamas 3 egzemplioriais, sudaro plano sprendinių grafinė (brėžiniai) ir tekstinė (aiškinamasis raštas) dalys ir planavimo procedūrų dokumentai. Sutartyje su plano rengėju gali būti numatytas kitas rengiamo plano egzempliorių skaičius. Plano sprendiniai įrašomi į kompiuterinę laikmeną.
34. Pagrindiniame brėžinyje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, pažymima grafiškai arba nurodoma tekstu:
34.2. pagal numatytas prioritetines kryptis nustatytos šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos, valstybinės ir privačios žemės plotai;
34.3. jei planavimo darbų programoje numatyta, – žemės sklypai (ar jų dalys), kuriuos numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirus sklypus, paimamus visuomenės poreikiams;
34.4. esama ir planuojama šilumos ūkio inžinerinė infrastruktūra, jos vystymo ar išdėstymo reikalavimai, pažymint inžinerinių komunikacijų koridorius, susisiekimo komunikacijas, kitų inžinerinių statinių išdėstymą;
34.5. šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros statinių ir teritorijų apsaugos zonos, nustatytos gatvių raudonosios linijos, servitutų zonos, inžineriniai tinklai ir jų technologiniai priklausiniai;
34.6. atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį – esamų žemės sklypų ribos, jų kadastriniai numeriai ar žemės reformos žemėtvarkos projekto projektiniai numeriai;
35. Brėžinių grafiniai ir spalviniai žymėjimai turi atitikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, Lietuvos standarte LST 1569 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ nurodytus žymėjimus. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
36. Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, siekiant raiškiausio jų atvaizdavimo būdo, gali būti rengiami kiti brėžiniai. Plano brėžiniai pagal planuojamos teritorijos dydį, teritorijų planavimo lygmenį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiami Lietuvos geodezinių koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“:
36.1. savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu, rengiami ant naujausio GDR10LT ir skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio;
36.2. vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys ant naujausio GDR10LT ir skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio. Planai M 1:500–M 1:2 000 rengiami ant ne senesnio kaip 3 metų skaitmeninio topografinio plano (atitinkamu masteliu). Topografinis planas gali būti tikslinamas (jei reikia) plano rengimo metu.
37. Plano tekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) apibūdinami planavimo tikslai, plano uždaviniai, pateikiami planuojamos teritorijos esamos būklės įvertinimo rezultatai, aprašomi ir pagrindžiami plano sprendiniai, naudota plano rengimo metodika ir kiti su plano rengimu susiję paaiškinimai.
38. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
38.1. savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
38.4. šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros vystymo koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją parengti;
VI SKYRIUS
PLANO DERINIMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
39. Plano derinimo procedūrą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiami plano sprendiniai ir planavimo procedūrų dokumentai, nurodyti Taisyklių 38 punkte.
40. Planavimo sąlygas išdavusi institucija (toliau – derinanti institucija) planą turi išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvadą pateikti per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti planą pateikimo dienos.
41. Derinanti institucija, gavusi planą, pagal kompetenciją patikrina, ar:
41.1. planas atitinka šilumos ūkio inžinerinės infrastruktūros plėtros programą, strateginių dokumentų nuostatas;
41.3. planas suderintas su galiojančiais aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;
41.4. plano turinys neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planų rengimą, visuomenės (viešajam) interesui;
42. Planas yra suderintas, jei tam pritaria visi Teritorijų planavimo komisijos nariai (dalyvavę posėdyje ar pritarimą pateikę raštu). Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria plano derinimui, jis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka nepritarimo motyvus pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui, kuris gali kreiptis į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario motyvus. Jeigu planui nepritariama, turi būti pateikti nepritarimo motyvai, išdėstyti derinimo procedūros protokole.
43. Suderintą planą planavimo organizatorius teikia tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (toliau – valstybinę priežiūrą atliekanti institucija), nurodytai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Tikrinimui teikiami plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir procedūrų dokumentai. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, patikrinusi savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens planą, per 15 darbo dienų nuo prašymo patikrinti planą pateikimo dienos planavimo organizatoriui pateikia patikrinimo aktą.
44. Planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl plano tvirtinimo yra neigiama. Planas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir ši institucija pritaria plano teikimui tvirtinti. Valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
45. Planavimo organizatorius, gavęs pritarimą teikimui tvirtinti planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens Planas patvirtinamas arba motyvuotai atsisakoma jį tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo tvirtinti dienos.
46. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti pateiktą planą tik šiais atvejais:
46.1. kai planavimo iniciatorius su savivaldybės administracijos direktoriumi atsisako pasirašyti Taisyklių 12 punkte nurodytą plano sprendinių įgyvendinimo sutartį;
47. Planavimo organizatorius duomenis apie patvirtintą planą ir teisės aktus, kuriais planas patvirtintas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrui privalomai teikia registruoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano patvirtinimo dienos.
48. Teisės aktas ir juo patvirtintas planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie patvirtinimą skelbiamas planą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
VII SKYRIUS
PLANO KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR GALIOJIMAS
49. Planas keičiamas, kai nusprendžiama iš esmės keisti plano sprendinius arba kai planuojami keisti plano sprendiniai susiję su viešuoju interesu.
50. Planai keičiami sprendimą rengti planą priėmusios savivaldybės institucijos sprendimu dėl plano keitimo taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą planų rengimo procesą ir tą pačią plano tvirtinimo procedūrą.
51. Sprendimą dėl plano koregavimo priima planavimo organizatorius. Planavimo iniciatorius Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka gali siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens planą.
52. Planas koreguojamas:
52.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti plano sprendiniai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir plano uždaviniams;
52.2. kai atliekami plano esmės (planavimo tikslų ir plano uždavinių) nekeičiantys pakeitimai:
52.2.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje), plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos;
53. Prieš koreguojant planą planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar reikia Aprašo nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų, ar bus atliekamas SPAV, ar bus rengiama koncepcija.
54. Taisyklių 52.2.1 papunktyje nurodytais atvejais koreguotas planas yra tvirtinamas planavimo organizatoriaus sprendimu, neteikiamas derinti ir tikrinti.
55. Kitais atvejais koreguotas planas viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
56. Planas atnaujinamas ne rečiau kaip kas 7 metai, atsižvelgiant į Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytas priemones ir sprendinius, taip pat į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbius veiksnius.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Plano sprendiniai privalo atitikti valstybės strategiją, nacionalinius energetikos tikslus ir Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą. Plano sprendiniai negali prieštarauti įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais bendrojo teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo ir turi būti patvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
59. Plano sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką plano sprendiniams.
60. Rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybių lygmens bendruosius planus savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens planų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir integruojami į bendrųjų planų sprendinius.
61. Planas privalomas visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
62. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
63. Ginčus, kylančius tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų, nagrinėja ir sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.