Administracinė byla Nr. A-2064-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00955-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl teikiamo maisto ne pagal cukrinio diabeto tvarkaraštį yra žalojama jo sveikata. Dėl to jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo atsakyta arba atsakyta neįsigilinus į jo skundų esmę. Dėl netinkamo maitinimo sutriko jo sveikata. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai yra netinkamai įrengti, jam trūko vietos kamerose, kamerose buvo pelėsis. Jam netinkamai buvo teiktos dantų, skrandžio, kvėpavimo takų gydymo paslaugos.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, taip pat pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos taikyti 3 metų ieškinio senatį.
4. Atsakovas nurodė, kad maisto kiekis ir kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl sergančiųjų cukriniu diabetu maitinimo skyrimo. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymu. 2014 m. sausio 27 d. pirminės apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, tik informavo, kad serga lėtiniu gastritu ir cukriniu diabetu apie metus. 2014 m. vasario 10 d. Lukiškių TI-K gavo pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui 2012 metais diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, vaistus vartojo nereguliariai. Pareiškėjas 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 26 d. ir 2014 m. spalio 16 d. buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) gydymo korekcijai, ištyrimui ir gydymui. Pareiškėjas buvo prižiūrimas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) medicinos specialistų, reguliariai gaudavo medicininį gydymą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjui netinkamai teikiamo dietinio maitinimo; skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų paliko nenagrinėtą, o bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl galbūt netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nutraukė.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas galbūt patyrė Lukiškių TI-K, atlyginimo, kitoje administracinėje byloje teismas išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl maitinimo nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teikė skundą dėl 2016 m. gegužės 18 d. – 2016 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu nesuteikto tinkamo maitinimo.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, vertino, kad pareiškėjas konkrečiai nurodė aplinkybės dėl jam galbūt netinkamai teikiamo maisto, o atsakovas iš esmės nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Byloje pateikti duomenys nepatvirtino aplinkybės, kad Lukiškių TI-K atsakė į pareiškėjo skundus. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jam netinkamai teikiamo maitinimo nebuvo paneigti.
9. Dėl pareiškėjo argumento dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8526-790/2016 vertino pareiškėjo teiktus argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, laisvo ploto, tenkančio vienam asmeniui, ir kamerose buvusio pelėsio. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
10. Teismas akcentavo, kad iš nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo matyti, kad skundą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas reiškė tam pačiam atsakovui, dėstė tas pačias aplinkybes, skunde nepatikslino laikotarpio, dėl kurio teikė šioje byloje nagrinėjamą skundą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-8526-790/2016 ginčas buvo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kilęs tarp tų pačių asmenų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų buvo paliktas nenagrinėtas.
11. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam nebuvo tinkamai teiktos gydymo paslaugos, teismas nurodė, jog tokio pobūdžio ginčai nenagrinėtini administraciniuose teismuose, ir nutraukė bylos dalį, kuria buvo prašoma priteisti neturtinę žalą, padarytą pareiškėjui dėl galbūt netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl galbūt netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų jis turi teisę kreiptis su rašytiniu pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nurodė, jog pareiškėjo prašoma priteisti 15 000 Eur suma nelaikyta adekvačia atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
III.
13. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo skundą.
14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turimas ligas – skrandžio opaligę, cukrinį diabetą, parodontozę, kad jo patirtos kančios buvo daug didesnės dėl nuolat teikiamo netinkamo maisto. Lukiškių TI-K neteisėta veikla, neužtikrinant jam tinkamo maisto, prasidėjo nuo 2014 m. sausio 24 d. ir tęsiasi iki šiol, į jo skundus nėra kreipiamas dėmesys. Minėtos aplinkybės turi neigiamos įtakos apelianto sveikatai, kuri blogėja kiekvieną dieną.
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
16. Atsakovas nurodo, jog apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir išsamiai ir objektyviai įvertinti situaciją, bei pagrįstai taikė ieškinio senatį. Apeliaciniame skunde nenurodomi nauji įrodymai ar faktinės aplinkybės, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo V. S. skundo reikalavimas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį iš Lietuvos valstybės dėl Lukiškių TI-K netinkamai suteikto maitinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K netinkamai buvo teikiamas maitinimas, pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo patirtą žalą, nes neatsižvelgė į jo turimas ligas: skrandžio opaligę, cukrinį diabetą, parodontozę.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui priteista per maža kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
22. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
23. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
24. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).
25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui yra diagnozuotas cukrinis diabetas ir paskirtas dietinis maitinimas, pareiškėjas teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl to, jog trūkdavo produktų pagal valgiaraštį, maisto produktai buvo netinkamai supakuoti, suteiktas maistas buvo netinkamos kokybės. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjui iš viso nebuvo teikiamas dietinis maitinimas, atsižvelgiant į jam diagnozuotą cukrinį diabetą. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad jam taip pat buvo paskirtas specialus maitinimas dėl to, jog jis serga skrandžio opalige, parodontoze, ir atsakovo atstovas neužtikrino, kad jam būtų teikiamas toks maitinimas.
26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną 500 Eur kompensaciją pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą, įvertino pareiškėjo patirtus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų teikiamas dietinis maitinimas teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimo trukmę ir kt. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai ir tyčia siekęs pažeisti pareiškėjo teisę į tinkamą maitinimą, teisę į jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
28. Pareiškėjas prašė priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas byloje neteikė įrodymų, jog dėl to, kad kartais nebuvo teikiamas tinkamas maitinimas, jam pablogėjo sveikata, paūmėjo jo nurodomos ligos.
29. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui papildomai yra nurodęs, kad pablogėjo regėjimas, jam buvo paskirti akiniai, tačiau pareiškėjas byloje nebuvo pateikęs jokių įrodymų, jog regėjimas pablogėjo būtent dėl to, kad jam kartais Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas tinkamas dietinis maitinimas.
30. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo išsireikalauti pažymas apie jo ligas ir pažymas dėl padarytos žalos jo sveikatai. Šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.
31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu neprašė išreikalauti konkrečių dokumentų (įrodymų), nurodomų apeliacinės instancijos teismui, nepagrindė aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
33. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (500 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir pareiškėjo patirtai žalai.
34. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų palikta nenagrinėta, o bylos dalis dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl galbūt netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nutraukta, turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija