KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRAcijos
direktorius
ĮSAKYMAS
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. gegužės 12 d. Nr. ĮS- 893
Kaunas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punktu:
1. T v i r t i n u Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. ĮS-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2016 m. gegužės 12 d.
įsakymu Nr. ĮS-893
GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, draudžiamus veiksmus su gyvūnais, leidimų laikyti pavojingų veislių šunis išdavimą Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijos gyvenamosiose vietovėse.
3. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkiųjų gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių nuostatoms.
4. Šios Taisyklės netaikomos laukiniams gyvūnams, medžioklinių veislių šunims, kurie turi būti laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams.
5. Savivaldybės administracija, įgyvendindama teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų laikymą:
5.2. organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;
5.3. organizuoja bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams ar perdavimą gyvūnų globėjams Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;
5.4. išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti pavojingus šunis ir jais prekiauti;
5.5. vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę Savivaldybės teritorijoje;
5.6. organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir laikinąją globą;
6. Savivaldybės administracijos seniūnijos (toliau – seniūnijos) kontroliuoja šių Taisyklių įgyvendinimą, priima ir nagrinėja skundus gyvūnų laikymo ir priežiūros klausimais, teikia informaciją gyventojams gyvūnų laikymo ir priežiūros klausimais, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus.
7. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.
Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.
Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.
Gyvūno laikymas –gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Gyvūno nugaišinimas –gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.
Gyvūno nužudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.
Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.
Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.
Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.
Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.
Gyvenamoji vietovė – urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.
Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.
Ekskrementai – per žarnyną praėjusio ir suvirškinto maisto likučių, žarnyno bakterijų ir nusišėrusių žarnyno gleivinės ląstelių mišinys, pasišalinęs per išangę.
Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.
Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.
Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.
Prekiautojas gyvūnais – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą prekiauti gyvūnais.
Verslinis gyvūnų augintinių veisimas– teisės aktuose nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais.
Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Kauno VMVT).
Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.
Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.
II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
9. Gyvūnus Savivaldybės teritorijoje leidžiama laikyti laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir šių Taisyklių reikalavimų.
10. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti kiekvienas veiksnus fizinis asmuo.Asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą.
12. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
13. Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.
14. Atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami Gyvūnų augintinių registre ir ženklinami mikroschemomis pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvūnus ženklina ir registruoja veterinarijos paslaugų teikėjai. Dėl gyvūnų registravimo taip pat galima kreiptis į Kauno VMVT.
15. Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
17. Šunis rekomenduojama vedžioti tam tikslui skirtose aikštelėse ar kitose retai žmonių lankomose vietose – laukymėse, parkų, miškų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Vedžiojant šunis privaloma turėti polietileninius maišelius ar kitokią tarą ekskrementams surinkti ir išmesti juos į šunų išmatų ar kitą šiukšlių dėžę.
18. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos ženklu „Šunis vedžioti draudžiama“. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas (1 priedas).
19. Šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba gyvūno globėjas privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.
20. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje ar vietoje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse ar vietose vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.
21. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas apie gyvūno dingimą privalo informuoti seniūnijos seniūną ir policiją.
22. Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas, negalintis prižiūrėti gyvūno ir rūpintis juo, gali jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui arba gali gyvūną atiduoti gyvūnų globos namams.
23. Vagystės, smurto, pagrobimo, ginkluoto užpuolimo atvejais gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.
24. Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas pareigūnų reikalavimu privalo pateikti gyvūno registracijos ir gyvūno skiepijimo pažymėjimus.
25. Gyvūnai žemės valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų:
25.1. savininkas arba gyvūno globėjas gyvūną gali laikyti savo žemės valdoje arba gavęs raštišką žemės valdos savininko sutikimą;
25.2. žemės valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių žemės valdų savininkų sutikimą;
25.3. privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų narių sutikimą;
25.4. uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“. Įspėjamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens (2 priedas). Prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti;
25.5. sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Žemės valdos savininkas ar teritorijos valdytojas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams;
25.6. uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų;
25.7. voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti;
26. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
26.1. bute leidžiama laikyti tik gyvūnus augintinius. Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiuose namuose galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą;
26.2. laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Gyvenamosios patalpos nuomininkai turi teisę laikyti gyvūnus tik gavę raštišką nuomotojo sutikimą;
26.3. bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams;
26.4. bute leidžiama laikyti keletą gyvūnų, atsižvelgiant į minimalias gyvūnams augintiniams (šunims, katėms) skiriamo ploto normas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
27. Gyvūno laikytojas, gyvūno augintinio savininkas privalo:
27.1. laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Gyvūno savininkas arba gyvūnų globėjas privalo nedelsdamas išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas;
27.2. garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos reikalavimų;
27.3. registruoti ir ženklinti laikomus gyvūnus pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus:
27.3.1. katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre;
III. ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS
29. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“. Visi fiziniai asmenys, laikantys ūkinės paskirties gyvūnus,privalo juos registruoti KaunoVMVT. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.
30. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos ir uždaros žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Jeigu ūkinio gyvūno laikytojas šio reikalavimo užtikrinti negali, tuomet jis negali laikyti ūkinių gyvūnų.
31. Ūkiniai gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Uždara žemės valda, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti prižiūrima ir nuolat valoma, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją. Šių gyvūnų laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara ir naudojamos priemonės, neleidžiančios veistis musėms, graužikams ir kitiems ligų platintojams.
32. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342„Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
33. Bitės laikomos vadovaujantis Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
34. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“.
35. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma nurodyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.
36. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ (3 priedas). Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.
37. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte. Veisliniai bitynai, be Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkto reikalavimų, turi atitikti ir 8 punkto reikalavimus.
38. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:
38.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;
39. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ar medžių, nei nurodyta 38.1 ir 3.2 punktuose, galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.
40. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo“.
41. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.
42. Bičių laikytojas, turintis bityną Kauno rajono savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:
42.1. nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;
42.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;
42.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.
43.Ūkiniųgyvūnų savininkas ar laikytojas turi registruoti visus gyvūnams suteikto gydymo atvejus ir kiekvienos apžiūros metu rastų nugaišusių gyvūnų skaičių.
44. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:
44.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
44.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;
44.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;
45. Savivaldybės teritorijoje ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų nuosavose uždarose teritorijose tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose ir ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose.
IV. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
47. Gyvūnų savininkai arba gyvūnų globėjas privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų.
48. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti, naudotis įrengtomis ekskrementų surinkimo dėžėmis.
49. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.
50. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas nedelsdamas turi pranešti Kauno VMVT. Tokį gyvūną savininkas arba gyvūno globėjas privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
51. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno VMVT. Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.
52. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko arba gyvūno globėjo bute ar žemės valdoje ir apie tai skubiai pranešti Kauno VMVT.
53. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Sergantys gyvūnai neturi kontaktuoti su sveikais gyvūnais.
V. GYVŪNŲ VEŽIMAS
55. Viešuoju transportu galima vežti tik gyvūnus augintinius. Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių.
56. Gyvūnus galima vežti tik specialiai pritaikytomis ir tinkamomis tai gyvūno rūšiai transporto priemonėmis. Transporto priemonių konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti pakankamo ploto ir aukščio, atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, dydį ir planuojamos kelionės pobūdį. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.
57. Krepšių, pintinių ir narvelių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.
58. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo:
58.1. užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas;
59. Asmuo, vežantis gyvūną, turi užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1 -207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius.
VI. PREKYBA GYVŪNAIS
60. Prekyba atskirų rūšių gyvūnais turi būti vykdoma vadovaujantis jų prekybą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytose prekybos vietose.
61. Prekiauti dekoratyviniais ir gyvūnų augintiniais leidžiama įteisintose turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus jaunesniems negu 16 metų amžiaus asmenims be jų tėvų (globėjų) sutikimo.
VII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ GAIŠENŲ TVARKYMAS
63. Gyvūnų augintinių gaišenos tvarkomos vadovaujantis Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 „Dėl gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“.
64. Už gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų tvarkymą atsakingas teritorijos, kurioje rasta gaišena, savininkas. Jei gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, tatuiruotę ir pan.) savininkai privalo prisiimti atsakomybę už gyvūnų gaišenų tvarkymą.
VIII. GYVŪNŲ VEDŽIOJIMO VIETOS, AIKŠTELĖS
66. Gyvūnų (šunų) vedžiojimo vietos ar aikštelės (toliau – aikštelės) gali būti numatomos ar įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
67. Aptarusi su gyventojais, vietą aikštelei parenka seniūnija ir raštu pateikia pasiūlymą Savivaldybės administracijai. Aikštelės įrengimą pagal finansines galimybes organizuoja Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka.
68.Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“.
69. Numatytose gyvūnų vedžiojimo vietose ar aikštelėse turi būti pastatyta šunų išmatų dėžės, t.y. konteineriai skirti ekskrementams surinkti.
70. Aikštelės ar numatytos gyvūnų vedžiojimo vietos turi būti prižiūrimos pagal sanitarijos ir higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos.
71.Aikštelėse ar numatytose gyvūnų vedžiojimo vietose pastatytus konteinerius, skirtus ekskrementams surinkti prižiūri juridinis asmuo, veikiantis seniūnijoje, su kuriuo sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų išvežimo.
IX. PAVOJINGŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA, LAIKYMAS IR KOVINIŲ ŠUNŲ BEI KOVINIŲ IR PAVOJINGŲ ŠUNŲ MIŠRŪNŲ LAIKYMAS, LEIDIMŲ IŠDAVIMAS, LAIKINOS GLOBOS ORGANIZAVIMAS
73. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290, šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
74. Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas:
75. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti pavojingus šunis ir jais prekiauti, privalo turėti Savivaldybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena (fizinis asmuo) arba laikys (juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai) pavojingą šunį, šių taisyklių nustatyta tvarka išduotą leidimą (toliau – Leidimas).
76. Leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti pavojingus šunis ir jais prekiauti savivaldybės teritorijoje išduoda, sustabdo ir panaikina Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Leidimo galiojimas pratęsiamas kas dveji metai, patikrinus privalomus Leidimui turėti dokumentus.
77. Asmenys (fiziniai asmenys, sulaukę 18 metų), norintys gauti leidimą, Savivaldybės administracijos direktoriui pateikia:
77.2. fizinis asmuo – Savivaldybės administracijos seniūnijos pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, juridinis asmuo – įregistravimo pažymėjimo kopiją;
77.3. pažymą, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos;
77.4. pažymą, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus ar kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas;
79. Leidimai neišduodami:
79.1. fiziniams asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, fiziniams asmenims įstatymų nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniais šioje srityje. Asmenys, kurių veiksnumas šioje srityje apribotas, gali įsigyti, laikyti gyvūnus tik turėdami rūpintojo sutikimą;
79.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
80. Pažeidus Taisyklių reikalavimus, Leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas arba per vienerius metus šios Taisyklės pakartotinai pažeidžiamos, Leidimas panaikinamas. Leidimas taip pat panaikinamas:
81. Asmeniui, praradusiam Leidimą ir apie tai raštu informavusiam Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, išduodamas Leidimo dublikatas.
83. Pavojingų šunų savininkas arba laikytojas privalo turėti šuns pasą su paskiepijimo (vakcinavimo) žyma ir įrašytu identifikavimo numeriu.
84. Pavojingi šunys gali būti laikomi tik gyvūno savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
85. Atvirose žemės valdose pavojingi šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 2 m aukščio aptvertuose voljeruose.
86. Uždaroje valdoje pavojingi šunys gali būti laikomi nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne negu 2 m tvora. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“.Prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
87. Pavojingi šunys, kaip ir sarginiai šunys, gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint Leidimą. Atsakingas asmuo turi laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės ir nepakenktų lankytojams.
88. Kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokie šunys Lietuvos Respublikos įstatymuose nedraudžiami) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama.
89.PavojingųšunųpaėmimąišsavininkovykdoSavivaldybėsadministracija.Pavojingasšuopaimamaskai atsiranda pagrindai:
89.2. sustabdžius Leidimo laikyti pavojingą šunį galiojimą, kol išnyks Leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai;
89.4. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti Leidimą laikyti šunį;
90. Šuns paėmimą vykdo Savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus pareigūnas, tuo tikslu gali būti pasitelkiami ir kitų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
91. Paimtas šuo laikomas gyvūnų globos įstaigoje, su kuria Savivaldybės administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį (toliau – Laikinas gyvūnų globėjas).Išimtiniais atvejais gali būti perduodamas kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam Leidimą ir sąlygas laikyti tokius šunis.
92. Dėl šuns paėmimo surašomas paėmimo ir perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis paimamas šuo, vieta, laikas, šuns požymiai bei šuns laikymo vieta. Aktą pasirašo dalyvaujantys asmenys. Aktas surašomas trimis egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas šuns savininkui, kitas perduodamas Laikinam gyvūnų globėjui arba asmeniui, kuris priima šunį, o trečiasis lieka paėmimą vykdžiusiam pareigūnui.
93. Sustabdžius Leidimo galiojimą ir Savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus pareigūnui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu pažeidėjas negali laikyti šuns, šuo laikytojo rašytiniu nurodymu, patvirtintu įgalioto pareigūno, perduodamas Laikinajam gyvūnų globėjui.
94. Panaikinus Leidimą ir per įgalioto pareigūno paskirtą terminą buvusiam šuns laikytojui nerealizavus šuns, šuo paimamas ir realizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
95. Asmuo, sugavęs (pastebėjęs) bešeimininkį (bepriežiūrį) pavojingą šunį, privalo nedelsdamas pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį. Jei jam nežinomas šuns savininkas ar jo adresas, jis privalo nedelsdamas apie šuns sulaikymą pranešti seniūnijai arba policijai.
96. Seniūnija ar policija imasi priemonių surasti šuns savininką. Ieškojimo metu šuo laikomas Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboje arba jį sugavusio asmens namuose, o jam atsisakius – turinčiam sąlygas ir Leidimą laikyti šunis savo vietoje.
97. Jeigu per dvi savaites nuo šuns perdavimo laikyti dienos atsiranda šuns savininkas, šuo grąžinamas jam. Šuns savininkas privalo atlyginti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ar tam, kas tuo metu prižiūrėjo šunį, visas išlaikymo išlaidas.
98. Jeigu per nurodytą laiką šuns savininkas neatsiranda, nuosavybės teisės į šunį perduodamos jį išlaikiusiam asmeniui, o jeigu jis atsisako, tuomet šuo perduodamas artimiausiai Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai nugaišinti.
99. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako ir atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių pavojingų šunų padaryta žala žmonių sveikatai, fizinių ar juridinių asmenų, savivaldybės bei valstybės turtui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
100. Jei pavojingas šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai šuns savininkas nedelsdamas turi pranešti policijai ir Kauno VMVT.
101. Kiekvienu atveju pavojingo šuns savininkas arba globėjas, kurio šuo apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, šunį turi izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
102. Jei dėl savininko kaltės pavojingam šuniui gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo jo savininko priklausančių aplinkybių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo priežiūrą atliekančių institucijų pareigūnai turi teisę kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl šuns likimo.
X. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
104. Šios Taisyklės draudžia:
104.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus išimtinius atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
104.5. ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas ar kovas su gyvūnais;
104.8. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;
104.9. naudoti bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose Taisyklėse nurodytų reikalavimų;
104.10. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, siekiant tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
104.13. laikyti gyvūnus jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;
104.17.naudoti gyvūnus reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ir yra luošinami;
104.18. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
104.19. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, stadionuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei kitose viešose vietose, pažymėtose ženklu su užrašu: „Šunis vedžioti draudžiama“ arba draudžiamuoju ženklu (1 priedas) ;
104.22. vedžioti bei maudyti gyvūnus paplūdimiuose, maudymosi vietose nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d.;
104.26. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu ar be jo;
104.28. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti, išskyrus tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;
104.29. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius;
104.31. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;
104.32. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;
104.33. daugiabučių namų gyvenamosiose patalpose, sandėliukuose, rūsiuose, bendrojo naudojimo koridoriuose laikyti ir kitose bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, daugiabučių namų aikštelėse) laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus palaidus bei kaupti mėšlą;
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR ATSAKOMYBĖ
105. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų laikymo reikalavimų, gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paimti perduoti kitam savininkui (ar globėjui) arba nugaišinti.
106. Kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, Savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus pareigūnas, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam Leidimą ir sąlygas laikyti tokius šunis arba Laikinajam gyvūnų globėjui.
107. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, asmenys, nurodyti šių taisyklių 108 p. turi teisę:
107.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir šių Taisyklių;
107.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno laikymo klausimais;
107.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti atsakomybėn už šių Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
107.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;
108.Šių Taisyklių kontrolę vykdo Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai, seniūnijų seniūnai ir kiti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar kitais būdais įgalioti atstovai.
109. Gyvūnų savininkai, laikytojai privalo įstatymuose nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
110. Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo ir laikymo, sprendžia tam atvejui nagrinėti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
Gyvūnų laikymo Kauno rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose
vietovėse taisyklių
1 priedas
DRAUDŽIAMŲJŲ ŽENKLŲ PAVYZDŽIAI
(„Šunis vedžioti draudžiama“)
_________________
Gyvūnų laikymo Kauno rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose
vietovėse taisyklių
2 priedas
ĮSPĖJAMŲJŲ ŽENKLŲ PAVYZDŽIAI
(„Atsargiai, šuo“)
__________________
Gyvūnų laikymo Kauno rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose
vietovėse taisyklių
3 priedas
ĮSPĖJAMOJO ŽENKLO PAVYZDYS
(„Atsargiai, bitės“)
__________________
Gyvūnų laikymo Kauno rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose
vietovėse taisyklių
4 priedas
______________________________________________________________
(vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas)
____________________________________________________________________________________________
(asmens /įmonės kodas)
____________________________________________________________________________________________
(adresas, telefonas, elektroninis paštas)
Kauno rajono savivaldybės administracijai
PRAŠYMAS
IŠDUOTI LEIDIMĄ ĮVEŽTI, ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI PAVOJINGUS ŠUNIS IR JAIS PREKIAUTI
__________________________
(data)
______________________________________
(surašymo vieta)
Prašau išduoti leidimą įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti pavojingus šunis ir jų mišrūnus ir jai prekiauti(Pabraukti leidimo gavimo priežastį)
Nurodytu adresu kartu gyvena ________________________________________________
(nurodyti asmenis)
______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
PRIDEDAMA:
1. Vietos, kurioje bus laikomas pavojingas šuo, nuosavybę įrodantys dokumentai.
2.____ pažyma, kad atsakingas asmuo ir kartu gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos.
3.____ pažyma, kad atsakingas asmuo ir kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus arba kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas.
4. Juridinio asmens įregistravimo pažymėjimo kopija.
__________________________ ______________________________________
(parašas) (vardas, pavardė/ juridinio asmens vadovas)
Gyvūnų laikymo Kauno rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių
5 priedas
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
LEIDIMAS
ĮVEŽTI, ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI PAVOJINGUS ŠUNIS IR JAIS PREKIAUTI
___________________ Nr. __________
(data)
Šuns savininkui (laikytojui)
___________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
l e i d ž i a m a :
1. įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti pavojingų veislių šunis ir jais prekiauti;
2. laikyti šunis nurodytu adresu: ________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
Nesilaikant Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, leidimas gali būti panaikintas.
Administracijos direktorius
______________________
Gyvūnų laikymo Kauno rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose
vietovėse taisyklių
6 priedas
LEIDIMŲ ĮVEŽTI, ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI PAVOJINGUS ŠUNIS IR JAIS PREKIAUTI
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE
IŠDAVIMO REGISTRACIJOS ŽURNALAS
| Eil. nr. |
Asmuo, kuriam išduotas leidimas |
Leidimo išdavimo data |
Leidimą gavusio asmens parašas |
Leidimą išdavusio asmens vardas, pavardė, parašas |
|
| Vardas, pavardė |
Gyvenamoji vieta |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________________