Administracinė byla Nr. A-4198-552/2021
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00181-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu J. H. I. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui P. V.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,
vertėjaujant Justinai Pilkauskaitei Kariniauskienei ir Umut Kesici,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu J. H. I. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu J. H. I. prisistačiusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu J. H. I. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis, Apeliantas) sulaikymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., 15 asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą, Rimšės kaimo prieigose Ignalinos savivaldybės teritorijoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, VSAT Ignalinos pasienio rinktinės veikimo teritorijoje. Užsienietis su savimi neturėjo jo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Centras nurodė, jog sulaikymo metu Užsienietis prisistatė J. H., vėliau J. I., o 2021 m. birželio 23 d. buvo apklaustas dėl riaušių kurstymo Užsieniečių registracijos centre, kur buvo apgyvendintas. Užsieniečių registracijos centras teigė, kad savo galimai tikrus asmens duomenis, jog yra J. H. I., pateikė tik po 19 dienų, 2021 m. birželio 30 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą iš esmės nagrinėja skubos tvarka, nes Užsienietis yra pateikęs tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant ar jam gali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 5 d. rašte Nr. 10K-20601 nurodė, kad aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį, jis nurodė, jog kartu su broliu iš gimtosios šalies nelegaliai išvyko į Turkijos Respubliką ir krovinine transporto priemone, tikėdamiesi pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką, atvažiavo į Baltarusijos Respubliką, iš kur pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Centras nurodė, kad Migracijos departamentas įvertinęs šiuos Užsieniečio teiginius, nustatė, jog prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje nėra J. H. I. vardu prisistatančio asmens tikslas, pasinaudojęs nelegalia migracija į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, Užsienietis ketino nelegaliai nuvykti į Europos sąjungos valstybes, Užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema, todėl neatmestina prielaida, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar, nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno sutarties valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Teikime pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs Užsieniečio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo jį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., apelianto skundą atmetė kaip nepagrįstą.
4. Užsienietis teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad gavo savo asmens dokumentus ir prašė taikyti atvirą stovyklą, nes 3 mėnesių sulaikymas yra labai ilgas. Užsieniečio atstovas advokatas nurodė, kad su Teikimu nesutinka, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi yra prašoma pratęsti sulaikymą 3 mėnesiams. Teigė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia valstybei ir viešajai tvarkai jokios grėsmės, o jeigu būtų pratęsiamas sulaikymo terminas, tai reiktų ji sutrumpinti.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 7 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką 2021 m. birželio 11 d. 15 asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, VSAT Ignalinos pasienio rinktinės veikimo teritorijoje, su savimi neturėjo jo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikymo metu Užsienietis prisistatė J. H. 2021 m. birželio 30 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teikdamas duomenis jis nurodė, kad yra J. H. I.. 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo jį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 8 d., Apelianto skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė kol kas nėra nustatyta, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nori pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kuriuos neseniai gavo. Teismas nurodė, kad teismas tokių patvirtinančių dokumentų iki posėdžio pradžios nėra gavęs. Teigė, jog gavus dokumentus būtina juos pateikti Užsieniečių registracijos centrui, kad būtų nustatyta ir patvirtinta tapatybė. Pirmosios instancijos teismas apibendrino, jog Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų nelegaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, Užsienietis keitė parodymus apie jo asmens duomenis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik praėjus 19 dienų po sulaikymo vienareikšmiškai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti priimtus sprendimus dėl jo sugrąžinimo į kilmės šalį.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, ir įvertinęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi 116 ir 117 straipsniu, nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro Teikimą.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, neturėtų būti formaliu pateisinimu jo atžvilgiu taikyti griežčiausią sulaikymo priemonę. Teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės, todėl teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo.
10.2. Byloje dėl sulaikymo pratęsimo, būtina spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Teismas nenagrinėjo šių klausimų. Užsienietis būdamas sulaikytas nėra padaręs apgyvendinimo vietos tvarkos pažeidimų. Apeliantas teigia, kad teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Apeliantas savo elgesiu daugiau niekaip nėra parodęs, kad jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos, slėptis, todėl jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas tolesnis jo buvimas sulaikyme griežčiausiu judėjimo suvaržymo būdu.
10.3. Teismo keliamus tikslus galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nebūtų suvaržytos Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.
11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis tapatybę patvirtinančio dokumento nuturėjo. Toks veiksmas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas. Pažymima, jog faktiniai duomenys patvirtina, kad būdamas pilnamečiu ir veiksniu asmeniu Užsienietis suvokė, kad į kitą užsienio valstybę turi pareigą patekti tik per šios šalies pasienio kontrolės punktą ir su savimi turėti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis šią prievolę ignoravo. Akcentuojama, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Užsienietis keitė savo asmens duomenis po sulaikymo ir apklausų metu, dalyvavo riaušėse Užsieniečių registracijos centre, tai vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Apeliantui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų kiltų akivaizdi rizika, jog siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis pasišalins iš Centro ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti 2021 m. liepos 15 d. Migracijos departamento priimtą sprendimą apeliantą išsiųsti į kilmės šalį ir nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsiliepime nurodoma, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, todėl jam negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro Teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte, 2 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę, todėl sulaikymo taikymą pratęsė.
15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kiek būtinas ir neišvengiamas yra jo sulaikymas, neaptarė alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimo. Užsieniečio teigimu, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati, atitiktų Centro, Migracijos departamento ir jo interesus naudotis asmens laisve.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
17. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
18. Užsieniečio – prieglobsčio prašytojo – sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 punktas), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 punktas).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto veikdamas asmenų grupėje ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, būdamas Užsieniečių registracijos centre dalyvavo riaušėse, keitė savo asmens tapatybės duomenis apklausų metu, taip pat, atsižvelgus į tai, kad yra priimtas, bet neįsiteisėjęs 2021 m. liepos 15 d. Migracijos departamento sprendimas, vis dar aktualūs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.
20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
21. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą.
22. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Užsieniečio elgesys (dalyvavimas riaušėse Užsieniečių registracijos centre, asmens duomenų keitimas apklausų metu) nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Užsieniečio tapatybė nėra patvirtinta. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.
23. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsieniečių registracijos centras Teikime ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai nurodė užsieniečio sulaikymo pratęsimo teisinius pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalys yra taikomos užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad galutinis sprendimas J. H. I. prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis tebelaikomas prieglobsčio prašytoju, kurio sulaikymo pagrindai išdėstyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, patikslinant užsieniečio sulaikymo pagrindą.
24. .Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimas yra pagrįstas, tačiau keistinas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu J. H. I. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio J. H. I. sulaikymo terminas pratęsiamas trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje .
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius