Administracinė byla Nr. eA-427-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ (toliau – ir pareiškėjas, KSU) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikinojo studijų krypčių akreditavimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjo studijų kryptys yra su laikinai akredituotais ribojimais.
2. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymais ištirti, ar: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 (toliau – ir Įstatymas) pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 26 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtinto Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7 ir 11 punktų nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatoms.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo akredituotos visos jo vykdomos studijų programos laikotarpiais iki 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. birželio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. vasario 9 d., 2021 m. birželio 30 d. Akreditacijų metu pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. nustačius teisės aktų taikymą atgal ir naujus kriterijus bei reikalavimus studijų programoms, buvo priimta skundžiama Įsakymo dalis, kuria pareiškėjo studijų kryptys buvo panaikintos. Dėl to pareiškėjas nebegali priimti studentų ir turės nutraukti veiklą. Skundžiama Įsakymo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes yra nemotyvuota, nepagrįsta faktiniais duomenimis, kadangi pareiškėjui nebuvo pateikti jokie priimtos Įsakymo dalies motyvai, tokį sprendimą lėmę dokumentai ar duomenys, informacija, kuria buvo remtasi. Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurį įgyvendinant priimta skundžiama Įsakymo dalis, pareiškėjo teigimu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi joje buvo įtvirtintos naujos nuostatos dėl aukštųjų mokyklų laikinojo akreditavimo, kurių iki tol galiojusioje Įstatymo pakeitimo įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta. Pareiškėjas turėjo aiškų ir pagrįstą lūkestį, kad suteiktos akreditacijos liks galioti jų nustatytą laiką. Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo sudarytos prielaidos laikinai ir retrospektyviai įvertinti studijų kryptis bei numatyti laikinojo akreditavimo galimybę, tačiau nebuvo pateikti aiškūs tokios laikinosios akreditacijos vertinimo kriterijai. Taip pat Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja ir Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatoms, kuriose nenumatyta, kad studijų kryptys gali būti laikinai akredituotos. Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė Įstatyme nustatytą reguliavimą. Atitinkamai, Aprašo 6, 7 ir 11 punktai, kuriais remiantis priimta skundžiama Įsakymo dalis, pažeidžia minėtą konstitucinį teisinės valstybės principą ir Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatas. Nurodytos Aprašo nuostatos galioja atgal, kadangi visi Apraše numatyti vertinimo kriterijai bei sprendimų priėmimas yra susijęs su praeities veiklos rezultatų vertinimu. Aprašu taip pat pažeidžiamas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principas, kadangi nors ir buvo nustatyti nauji kriterijai akreditacijos vertinimui, tačiau nenumatytas joks pereinamasis laikotarpis, dėl to pareiškėjui nebuvo sudarytos jokios galimybės prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Pareiškėjas skunde remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-442-14/2013 pateiktu išaiškinimu.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patikslino, kad palaiko tik skundo reikalavimo dalį, kuria prašoma panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį, kitų reikalavimų nebereiškiant.
6. Atsakovas paaiškino, kad pagal skundžiamos Įsakymo dalies priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, Centrui pavesta atlikta studijų krypties akreditavimą, todėl Centras, savo kompetencijos ribose, privalėjo nedelsdamas įgyvendinti Įstatyme, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme ir Apraše įtvirtintą pareigą akredituoti studijų kryptis ir tokiu būdu užtikrinti, kad aukštosiose mokyklose studijos vyktų ir studentai studijuotų teisėtai. Įsakymo dalis priimta vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tam nustatytu laiku, yra pagrįsta teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Centras elektroniniu paštu 2018 m. vasario 5 d. kreipėsi į pareiškėją, informuodamas, kad ruošiantis laikinajam studijų krypčių akreditavimui ir vykdant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir Ministerija) įpareigojimą, visoms aukštosioms mokykloms išsiunčiamas vykdomų studijų programų sąrašas ir preliminarus atitikties numatomiems taikyti slenkstiniams reikalavimams įvertinimas. Laiške taip pat buvo nurodyta, kad duomenys imami iš oficialaus valstybinio Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro. Į šį laišką pareiškėjas atsakė 2018 m. vasario 9 d. atsiųsdamas pakoreguotą programos sąrašą, taip pat teiraudamasis dėl slenkstinių rodiklių sąrašo. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo atsakyta. Šis susirašinėjimas su pareiškėju įrodo, kad Centras nuo to momento, kai Ministerijos 2018 m. vasario 2 d. organizuoto susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais metu sužinojo galutinį numatomą vertinimo ir laikinojo akreditavimo mechanizmą, ėmėsi aktyvių veiksmų informuoti aukštąsias mokyklas apie būsimus sprendimus ir iš aukštųjų mokyklų gauti visą šiam procesui realizuoti reikiamą informaciją. Pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. kovo 6 d. raštu, kuo remiantis buvo priimti sprendimai dėl laikinosios akreditacijos. Kadangi visų pareiškėjo vykdomų studijų krypčių mokslo 2015 m. ir 2016 m. įvertinimo rezultatai nesiekė 1 balo, t. y. nacionalinio lygio, o pareiškėjui, pasinaudojus Aprašo 8 punkte nustatyta galimybe Lietuvos mokslo tarybos įvertinimui pateikti 2017 m. mokslo produkciją, jų įvertinimai nepasiekė 1,5 balo, Įsakymo dalis priimta pagrįstai. Jei Įsakymo dalis nebūtų priimta, pareiškėjas turėtų esamų studentų atžvilgiu nutraukti studijų procesą, o jei tęstų – darytų tai neteisėtai, taip pažeisdamas studentų lūkesčius. Skundžiama Įsakymo dalis neužkerta kelio teikti paraišką Centrui dėl ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo ar studijų dar nevykdomose studijų kryptyse išorinio vertinimo ar akreditavimo praėjus ne trumpesniam nei 1 metų terminui po laikinojo akreditavimo sprendimo įsigaliojimo.
7. Teismo posėdyje Centro atstovė laikėsi pozicijos, kad tuo metu, kai buvo priimama skundžiam Įsakymo dalis, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos buvo galiojančios, todėl Centras neveikė taip, kaip neturėjo veikti. Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimo, visi teisės aktai, kurie buvo priimti įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris buvo pripažintas antikonstituciniu, nėra panaikinti, jie yra galiojantys, tačiau pareiškėjai teisinių pasekmių jie nėra sukėlę, t. y. faktiškai po minėto nutarimo priėmimo Ministerija inicijavo susitikimą su visomis aukštosiomis mokyklomis, kuriame nusprendė atstatyti priėmimą į aukštųjų mokyklų studijų programas, kurios buvo laikinai akredituotos ribojamai. Šiuo metu skundžiama Įsakymo dalis nėra naikinama, kadangi laukiama, kada, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą bus priimti teisės aktai, kurie nustatys, kaip turi būti vykdoma aukštųjų mokyklų akreditacija ateityje.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Ministerija paaiškino, kad įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, buvo patvirtintas Aprašas, kuris ir nustato laikinosios akreditacijos tvarką ir kuriame įtvirtinti studijų krypčių laikinosios akreditacijos vertinimo rodikliai. Rodikliai buvo derinti su aukštosiomis mokyklomis, ir nuspręsta naudoti tik pagrindinius rodiklius, kurie tik esminiais aspektais atspindi aukštųjų mokyklų potencialą vykdyti studijų krypties studijas. Duomenys apie šiuos rodiklius aukštosioms mokyklos buvo žinomi ir nesudaro papildomos administracinės naštos. Kompromiso būdu buvo sutarta, kad laikinai studijų krypties akreditacijai pakanka tenkinti atitinkamų mokslo krypčių ekspertinio vertinimo minimalų įvertį – 1,5 balo 5 balų skalėje. Tarptautinėje praktikoje nėra atvejų, kad mokslo veiklos lygis būtų vertinamas kaip nors kitaip, nei pagal mokslo rezultatus, pasiektus iki vertinimo pradžios. Aukštosioms mokyklos sudaryta galimybė po laikinosios akreditacijos įvertinimo, atsižvelgus kokie sprendimai priimti, teikti studijų krypties kokybės užtikrinimo per artimiausius 2 metus planą, taip pat galimybė, jeigu 2015 m. ir 2016 m. vertinimo rezultatai nesiekia 1,5 balo įvertinimo, pateikti Lietuvos mokslo tarybai 2017 m. mokslo veiklos rezultatus. Įsakymo dalis priimta įgyvendinus Aprašo nuostatas. Centras, priimdamas skundžiamą Įsakymo dalį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Įsakymo dalis neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Centras ir buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Aprašas priimtas įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ skundą tenkino visiškai, t. y. panaikino Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikinojo studijų krypčių akreditavimo“ dalį, kuria pareiškėjo UAB „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ studijų kryptys yra su laikinai akredituotais ribojimais.
11. Teismas nustatė, kad Centro direktorė, vadovaudamasi Aprašo 4 ir 7 punktais, remdamasi Aprašo 6 punkte nustatytiems rodikliams įvertinimo rezultatais, priėmė Įsakymą, kuriuo akreditavo studijų kryptis (pagal 1 priedą) ir kuris įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d. Skundžiama Įsakymo dalimi visos pareiškėjo studijų kryptis laikinai akredituotos ribojamai. Aprašas priimtas įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2018 m. sausio 24 d., kuriuo buvo pakeista Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, kurioje nurodyta, kad išorinio studijų vertinimo ir aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo procedūros pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą taikomos nuo 2018 m. kovo 1 d., o procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių įstatymų nuostatas. Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras.
12. Teismas nurodė, kad administracinės bylos teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė 2018 m. birželio 19 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016 m. liepos 14 d., Nr. 20555) 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija; TAR, 2018 m. sausio 23 d., Nr. 1033, identifikacinis kodas 2018-01033) nuostatos „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras“ tiek, kiek jose numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu, pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kuriuo teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, toks teisės aktas eliminuojamas iš teisinės sistemos ir negali būti taikomas. Todėl ir visi poįstatyminiai teisės aktai, priimti įgyvendinant tokį teisės aktą, taip pat turi būti panaikinti ir negali būti taikomi. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, kuriuo Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, iš esmės nurodyta, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu švietimo ir mokslo ministro priimtas įsakymas, kuriuo patvirtintas Aprašas, taip pat remiantis juo Centro direktoriaus priimti įsakymai dėl studijų krypčių laikino akreditavimo pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais jokių teisinių padarinių aukštosioms mokykloms.
14. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje Centro atstovė patvirtino, jog šios bylos nagrinėjimo metu Ministerija nėra panaikinusi Aprašo, kuris, kaip matyti, priimtas įgyvendinus Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris pripažintas nekonstituciniu bei paaiškino, kad po nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo de facto (iš tikrųjų) skundžiama Įsakymo dalis pareiškėjui jokių neigiamų teisinių pasekmių nebesukėlė, kadangi susitikimo su aukštosiomis mokyklos metu Ministerija atstatė priėmimą į aukštųjų mokyklų studijų programas, kurios buvo laikinai akredituotos ribojamai. Tačiau Centras laikosi savo pozicijos, kad skundžiama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tuo metu galiojančio teisinio reguliavimo pagrindu, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu galiojančioje Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje buvo ir yra įtvirtintas švietimo ir mokslo ministrui įgaliojimas patvirtinti studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius. Tačiau šiuo metu naujos tvarkos, vertinamųjų sričių ir rodiklių švietimo ir mokslo ministras nėra priėmęs, nors pačiame Konstitucinio Teismo nutarime, kuris priimtas 2018 m. birželio 19 d., nurodyta, kad švietimo ir mokslo ministras šį jam suteiktą įgaliojimą privalo įgyvendinti per kiek įmanoma trumpiausią terminą, kad nebūtų kliūčių vykdyti studijų krypčių akreditavimą pagal bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką.
16. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog Ministerija nevykdo Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies ir nepanaikina Aprašo, kuris priimtas įgyvendinant pripažintą nekonstituciniu Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą ir kuriuo vadovaujantis priimta skundžiama Įsakymo dalis, galiojimo, nėra kliūtis individualioje administracinėje byloje teismine tvarka panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį, remiantis tuo, jog Aprašo, kurio pagrindu priimta skundžiama Įsakymo dalis, taikymas negalimas. Tai, kad žvelgiant retrospektyviai, Centras, priimdamas skundžiamą Įsakymo dalį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris įgyvendintas priėmus Aprašą, kuriuo vadovaudamasis Centras ir atliko laikinąją aukštųjų mokyklų akreditaciją, prieštarauja Konstitucijai.
17. Teismas vertino, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris pripažintas nekonstituciniu, pagrindu priimta skundžiama Įsakymo dalis negali jokia prasme būti laikoma teisėta ir pagrįsta susidariusių faktinių aplinkybių kontekste. Todėl skundžiama Įsakymo dalis naikintina, o pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
III.
18. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
19. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose nenuosekli. 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą analogiškoje byloje pagal pareiškėjo LCC tarptautinio universiteto skundą (administracinė byla Nr. I-2529-463/2018) dėl studijų krypčių laikino akreditavimo tuo pačiu Įsakymu. Teisėjų kolegijai abejais atvejais pirmininkavo teisėja J. M.. Skunde pareiškėjas LCC tarptautinis universitetas prašė panaikinti Įsakymo dalį dėl LCC atžvilgiu priimtų laikinojo akreditavimo sprendimų, o teisėjų kolegija konstatavo, kad šio Įsakymo dalis dėl studijų programų laikinojo akreditavimo nebesukelia jokių realių teisinių padarinių ir kad nebėra materialinio teisinio pareiškėjo suinteresuotumo dėl skundžiamos Įsakymo dalies panaikinimo. Minėtos bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu jau buvo priimtas aktualus Konstitucinio Teismo nutarimas, tačiau teisėjų kolegija nevertino Įsakymo ir nutarimo santykio, ir pareiškėjo LCC tarptautinio universiteto skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Centro priimto Įsakymo dalį dėl priimtų laikinojo akreditavimo sprendimų. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjo.
20. Atsakovas pažymi, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo paskelbimo Ministerija inicijavo aukštųjų mokyklų pasitarimą, kuriame buvo nuspręsta, jog vykdant minėtą nutarimą Centro direktoriaus priimti įsakymai dėl studijų krypčių laikino akreditavimo pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais teisinių padarinių, leisti vykdyti bendrąjį priėmimą į visas iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo akredituotas studijų programas. Tokiu būdu buvo įgyvendinta nutarime suformuluota nuostata, kad „<...> aukštosios mokyklos gali vykdyti studijas pagal visas akredituotas studijų programas iki pirmojo studijų krypčių akreditavimo pagal bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką <...>“. Centras, įgyvendindamas šias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, nedelsdamas peržiūrėjo visų Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų akreditavimo terminus, besibaigiančius akreditavimo terminus pratęsė (Centro 2018 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. SV6-28 ir vėlesni akreditavimo įsakymai) bei atnaujino informaciją savo tinklalapyje. Teismas klaidingai interpretuoja susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais, įvykusio po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, faktą kaip aplinkybę, jog Ministerija iš esmės faktiškai nebesilaiko priimto Aprašo ir nebevykdo Centro direktoriaus priimtų įsakymų. Centro manymu, šios faktinės aplinkybės turėtų būti vertinamos ne kaip Aprašo nuostatų nesilaikymas, o kaip Konstitucinio Teismo nutarimo suformuotos pozicijos, jog Aprašas ir Centro įsakymai negali būti laikomi sukėlusiais teisines pasekmes aukštosioms mokykloms ir, kad aukštosios mokyklos ir toliau gali vykdyti visas iki Konstitucinio Teismo nutarimo akredituotas studijų programas be apribojimų, kurie buvo nustatyti Apraše.
21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Centro sprendimą dėl to, kad įsakymas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o būtent, jog šaltiniai, kurių duomenys buvo naudoti sprendimų priėmimui, taip pat sprendimų priėmimo motyvai jiems nebuvo žinomi, ir tuo, kad Centro priimtas sprendimas nebuvo pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime peržengia skundo ribas – t. y. nebenagrinėja Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, skundo faktinių aplinkybių (dėl ko ir yra kilęs ginčas), o nagrinėja Centro ir Ministerijos elgesį po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir aplinkybes, kokiu būdu jis yra vykdomas.
22. Atsakovas nurodo, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, įteisino perėjimą iš studijų programų akreditavimo į studijų krypčių akreditavimą numatant, kad iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Šioms nuostatoms įgyvendinti buvo priimtas Aprašas, kuriuo pagrindu yra priimtas Įsakymas. Įsakymas jo priėmimo metu buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojančių teisės aktų pagrindu, neviršijant kompetencijos, o pavestas funkcijas įgyvendinant taip, kaip tai buvo nurodyta Apraše. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nei Lietuvos Respublikos Seimas, nei Ministerija nėra priėmę teisės aktų, kuriais būtų pakeistas antikonstitucinis reglamentavimas, sudarantis pagrindą Centrui kaip mokslo ir studijų politiką įgyvendinančiam subjektui pakeisti (panaikinti) savo priimtus teisės taikymo aktus. Centro Įsakymas yra žemiausią teisinę galią aptartoje teisės aktų grandinėje užimantis teisės taikymo aktas ir jo mechaniškas panaikinimas, nepanaikinus Aprašo, lemtų teisinio reguliavimo nenuoseklumą. Be to, tiesiog panaikinus Įsakymo dalį bus įnešta dar didesnė sumaištis į teisinį reguliavimą dėl to, kad likusi Įsakymo dalis ir toliau išliktų galioti kitų aukštųjų mokyklų atžvilgiu. Tiek Aprašas, tiek Įsakymas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, aukštosioms mokykloms, taip pat ir pareiškėjui, teisinių padarinių nesukelia, t. y. aukštosios mokyklos, taip pat ir pareiškėjas, neturi materialaus teisinio suinteresuotumo dėl Įsakymo galiojimo ir jo naikinti vien techniškai nėra pagrindo, kadangi jau Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimas ir Įsakymą, ir Aprašą savaime eliminavo iš teisinės sistemos.
23. Pareiškėjas UAB „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymo, kaip individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, priskirtas nagrinėti Lietuvos Respublikos administraciniams teismams. Įsakymas yra individualus administracinis aktas, tačiau tuo pačiu jis laikomas poįstatyminiu teisės aktu, kurį atsakovas turi pareigą panaikinti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies pagrindu, kai Konstitucinis Teismas pripažino atitinkamas įstatymo nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Teisės aktų registre matoma, kad Įsakymas vis dar formaliai galioja, o KSU studijų kryptys laikinai akredituotos ribojamai. Atsakovas nėra linkęs panaikinti Įsakymą, taigi yra susidariusi situacija, kai atsakovas pripažįsta, jog Įsakymas nesukelia jokių teisinių padarinių, tačiau laikosi pozicijos, kad jis buvo priimtas teisėtai ir todėl nėra tikslo Įsakymo panaikinti. Nors atsakovas, priimdamas Įsakymą vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, jie kaip nekonstituciniai buvo eliminuoti iš teisės sistemos, todėl vadovaujantis neteisėtais teisės aktais priimti individualūs administraciniai teisės aktai taip pat negali būti laikomi teisėtais ir yra naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Vien tai, kad Atsakovas nevykdo pareigos ir nepanaikina Įsakymo, nėra kliūtis individualioje administracinėje byloje teismine tvarka panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį.
25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodomos administracinės bylos ir šios bylos situacija nėra analogiškos, kadangi kitoje byloje atsakovas priėmė kitus įsakymus, kuriais panaikino skundžiamą Įsakymą. LCC programos, kurios buvo laikinai akredituotos ribojamai, buvo įvertintos iš naujo ir naujais atsakovo įsakymais LCC studijų programos buvo laikinai akredituotos arba laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis. Kadangi teismas nustatė, jog naujais įsakymais buvo panaikintas skundžiamas Įsakymas, teismui būtų reikėję išeiti už LCC skundo ribų (skundu buvo reikalaujama panaikinti dalį Įsakymo, o ne naujus įsakymus), tačiau tam pagrindo nebuvo. Šios bylos atveju atsakovas nėra priėmęs jokių kitų įsakymų, kuriais Įsakymas būtų panaikintas, o KSU studijų programos būtų laikinai akredituotos arba laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis kaip LCC atveju. Atvirkščiai, Įsakymas vis dar formaliai galioja, o KSU studijų kryptys laikinai akredituotos ribojamai. Todėl teismui, sprendžiant šią bylą, priešingai negu LCC bylos atveju, nereikia išeiti už KSU skundo ribų, kad panaikintų atsakovo priimtą Įsakymą.
26. Pareiškėjas dėl argumentų dėl teisinio reguliavimo nenuoseklumo pažymi, kad Įsakymas jau nuo Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimo paskelbimo nebesukuria jokių teisinių padarinių, o jo nei teismai nei kitos valstybės institucijos negali taikyti. Kadangi Įsakymas vienaip ar kitaip nebeturi praktinės reikšmės, jo panaikinimas nesukeltų jokio reguliavimo nenuoseklumo, o atvirkščiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Ginčas byloje kilo dėl Centro 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikinojo studijų krypčių akreditavimo“ dalies, kuria pareiškėjo UAB „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ studijų kryptys yra su laikinai akredituotais ribojimais, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
30. Byloje skundžiamas Įsakymas (jo dalis) priimtas vadovaujantis Aprašu. Aprašas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo NR. XI-242 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi. Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. KT14-N9/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016-07-14, Nr. 20555) 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija; TAR, 2018-01-23, Nr. 1033, identifikacinis kodas 2018-01033) nuostatos „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras“ tiek, kiek jose numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
31. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pasisakydamas dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija) pripažinimo prieštaraujančia Konstitucijai teisinių padarinių, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo NR. XI-242 pakeitimo 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija) pagrindu švietimo ir mokslo ministro priimti įsakymai, kuriais patvirtinti Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašas, Rezidentūros studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašas, taip pat remiantis jais Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus priimti įsakymai dėl studijų krypčių laikino akreditavimo pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais jokių teisinių padarinių aukštosioms mokykloms. Kitoks aiškinimas neleistų įvykdyti konstitucinio teisingumo ir užtikrinti konstitucinio teisėtumo, nes Konstituciją atitinkančiais būtų pripažinti neigiami padariniai, teisinių santykių subjektams kylantys dėl to, kad jie nesilaikė tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį iš jų buvo reikalaujama daryti tai, ko apskritai jie atlikti negalėtų, ar kad buvo mėginama įgyvendinti tai, ko apskritai neįmanoma įgyvendinti.
32. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek Aprašas, tiek jo pagrindu priimtas skundžiamas Centro Įsakymas (jo dalis) nebuvo panaikinti juos priėmusių subjektų. Aprašas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-703 (įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d.), t. y. jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o skundžiamo Įsakymo dalis, susijusi su pareiškėju, pagal Teisės aktų registro duomenis, galioja iki šiol.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėjo UAB „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ studijų kryptys yra su laikinai akredituotais ribojimais. Nežiūrint to, kad Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarime teigiama, jog Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus priimti įsakymai dėl studijų krypčių laikino akreditavimo pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais jokių teisinių padarinių aukštosioms mokykloms, ginčijamas byloje Įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas, taigi formaliai teisinėje sistemoje jis egzistavo, be to administracinis ginčas kilo iki aptartos konstitucinės justicijos bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo spręsti kompetenciją turi administracinis teismas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju skundžiama Įsakymo dalis pagrįstai ir teisėtai panaikinta ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams.
34. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nenuoseklios Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikos, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste jie nėra teisiškai reikšmingi, o vienodos administracinių teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formavimas įstatymu pavestas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnis).
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija