LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SLAUGOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-803
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d.
įsakymu Nr. V-803
SLAUGOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Slaugos studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja specialiuosius reikalavimus slaugos studijų krypties studijų programoms.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“.
3. Aprašas taikomas pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms. Pirmojoje pakopoje jis taikomas universitetinėms bakalauro ir koleginėms profesinio bakalauro studijų programoms, antrojoje pakopoje jis taikomas universitetinėms magistrantūros studijų programoms.
4. Aprašo paskirtis:
4.2. informuoti studentus ir socialinius partnerius apie slaugos krypties studijų metu įgyjamas žinias ir gebėjimus;
5. Slaugos studijų kryptis priklauso biomedicinos mokslų sričiai, medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupei. Jai taip pat priklauso akušerijos šaka.
6. Slaugos studijų krypties pirmosios pakopos studijos organizuojamos nuolatine forma, antrosios pakopos studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir (ar) ištęstine forma. To paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis (studijų kreditai, kontaktinio darbo valandos), studijų turinys ir studijų rezultatai turi būti vienodi nepriklausomai nuo studijų formos.
7. Į slaugos studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
8. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas priimami asmenys būtų baigę slaugos krypties pirmosios pakopos universitetines studijas, slaugos krypties pirmosios pakopos kolegines ir papildomąsias studijas arba įvykdę kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Papildomųjų slaugos krypties studijų dalykų sąrašą, studijų turinį ir priėmimo sąlygas nustato aukštoji mokykla.
9. Baigus slaugos studijų krypties studijų programas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
9.1. baigus koleginių studijų programas suteikiamas slaugos arba akušerijos profesinio bakalauro laipsnis bei bendrosios praktikos slaugytojo arba akušerio kvalifikacija, jeigu aukštoji mokykla turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka teikti tokias kvalifikacijas;
9.2. baigus universitetines pirmosios pakopos studijų programas įgyjamas slaugos arba akušerijos bakalauro laipsnis, ir bendrosios praktikos slaugytojo arba akušerio kvalifikacija, jeigu aukštoji mokykla turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka teikti tokias kvalifikacijas;
10. Suteikiami profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąjį ciklą, magistro laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąjį ciklą.
11. Slaugos studijų krypties studijų programose nenumatomos gretutinės krypties studijos, kurias baigus suteikiamas dvigubas pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis. Slauga ir akušerija negali būti studijuojama kaip gretutinė kryptis (šaka) dviejų krypčių studijų programose. Slaugos studijų krypties magistrantūros programos gali turėti mokslinį (akademinį) arba praktinį pobūdį, kuris turi būti pagrįstas studijų programos apraše.
12. Pirmosios pakopos slaugos studijų krypties koleginių studijų programų tikslas yra bendrosios praktikos slaugytojų, gebančių visuose slaugos proceso etapuose slaugyti įvairaus amžiaus sveiką ar sergantį asmenį, šeimą ir bendruomenę, demonstruoti kritinį mąstymą, socialinį atsakingumą, savarankiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, holistinį požiūrį, mokslu pagrįstą praktinę veiklą, rengimas. Pirmosios pakopos koleginės studijos turi būti orientuotos į slaugos specialistų pasirengimą profesinei veiklai visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose ir socialinės globos įstaigose.
13. Pirmosios pakopos slaugos studijų krypties akušerijos šakos koleginių studijų programų tikslas yra akušerių, kurie geba savarankiškai arba specialistų komandoje prižiūrėti nėščiosios ir vaisiaus sveikatą, priimti gimdymą, prižiūrėti naujagimį, teikti specializuotas moters sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, rengimas.
14. Pirmosios pakopos slaugos studijų krypties universitetinių studijų programų tikslas yra slaugos ir akušerijos specialistų, gebančių vykdyti funkcijas, reikalaujančias slaugos ir akušerijos mokslo ir praktikos žinių bei universalaus teorinio pasirengimo, mokslinio-tiriamojo darbo gebėjimų, siekiant asmens, šeimos ir bendruomenės sveikatos, rengimas. Slaugos krypties (šakos) bakalauro laipsnis liudija pasirengimą dirbti bendrosios praktikos slaugytoju arba akušeriu sveikatos priežiūros įstaigose ir pasirengimą antrosios pakopos universitetinėms studijoms pasirinktos krypties (šakos) magistrantūroje.
15. Antrosios pakopos slaugos studijų krypties universitetinių studijų programų paskirtis yra parengti slaugytojus, kurių profesinė ir mokslinė veikla grindžiama naujausių slaugos žinių ir metodų kūrimu bei taikymu praktikoje, sveikatos politikos supratimu, slaugos paslaugų teikimo koordinavimu, vadovavimu, alternatyvių sprendimo variantų numatymu, galimo poveikio aplinkai vertinimu ir pasirengimu akademiniam bei moksliniam darbui.
16. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimą (pirmos pakopos studijas) turi sudaryti iš viso bent trejų metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurias sudaro bent 4600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo, kuomet teorinio rengimo trukmė sudaro bent trečdalį, o klinikinio rengimo – ne mažiau kaip pusę būtiniausios rengimo trukmės.
17. Pirmosios pakopos slaugos studijų krypties koleginių studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo gynimą arba per baigiamojo darbo gynimą ir baigiamuosius egzaminus, skiriant jiems ne mažiau kaip 9 kreditus.
18. Pirmosios pakopos slaugos studijų krypties universitetinių studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo gynimą arba per baigiamojo darbo gynimą ir baigiamuosius egzaminus, skiriant jiems ne mažiau kaip 12 kreditų.
19. Antrosios pakopos slaugos studijų krypties studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 studijų kreditų. Iš jų:
19.1. ne mažiau kaip 60 studijų kreditų turi sudaryti krypties dalykai, kurie turinio požiūriu privalo būti kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai;
20. Pirmosios pakopos slaugos studijų krypties koleginėse ir universitetinėse slaugos studijų programose teorinį mokymą, kurio metu rengiami slaugytojai įgyja profesinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, vykdo slaugos dėstytojai ir kiti kompetentingi asmenys universitetuose ar kolegijose. Klinikinis rengimas – slaugytojų rengimo dalis, kurio metu rengiami slaugytojai kaip komandos nariai, turintys tiesioginių kontaktų su sveikais arba sergančiais asmenimis ir (arba) bendruomene, remdamiesi įgytomis žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, mokosi organizuoti, atlikti ir vertinti reikiamą visavertę slaugą. Rengiami slaugytojai išmoksta ne tik dirbti komandoje, bet ir vadovauti jai ir organizuoti visą slaugą, įskaitant sveikatos priežiūros mokymą asmenims ir mažoms grupėms sveikatos priežiūros institucijose arba bendruomenėje.
21. Klinikinio praktinio mokymo (profesinės slaugos praktikos) trukmė įvairių lygių asmens sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose turi būti ne mažesnė kaip 2300 valandų. Profesinė praktika būtina siekiant įgyti teisę užsiimti reglamentuojama profesija ir kuri atliekama mokymo, kurį baigus išduodamas diplomas, metu arba po jo.
22. Pirmosios pakopos koleginės ir universitetinės akušerijos studijų programos turi atitikti Lietuvos medicinos normoje MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1220 (toliau – Medicinos norma MN 40:2014), nustatytus reikalavimus. Akušerio kvalifikacija pripažįstama, jei užbaigtas bent trejų metų trukmės akušerio rengimas pagal nuolatinio mokymo programą, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurį sudaro bent 4600 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kuriame tiesioginė klinikinė praktika sudaro bent trečdalį.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA
23. Slauga – tai asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą, kuri grindžiama mokslo žinių, praktinių gebėjimų ir priemonių sistema.
24. Slaugos procesas – tai sisteminga asmens sveikatos priežiūra, apimanti sveikatos būklės įvertinimą, slaugos planavimą, įgyvendinimą ir slaugos rezultatų vertinimą -paciento sveikatos būklės įvertinimą pagal pasirinktus kriterijus, nustatytus slaugos plane.
25. Akušerija – medicinos mokslo šaka, susijusi su moterų priežiūra nėštumo, gimdymo ir iki šešių savaičių laikotarpiu po gimdymo, kai reprodukciniai organai sugrįžta į pradinę būklę. Akušerija pabrėžia sveikatinimo skatinimą ir nederamų veiksmų prevenciją nėštumo bei gimdymo metu, o taip pat teikia veiksmingą gydymą kilus atsitiktinėms su nėštumu susijusioms ligoms. Akušerinė pagalba ir priežiūra – tai asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti moterų sveikatos priežiūrą, profilaktiką, konsultavimą ir pagalbą visais jų amžiaus tarpsniais, naujagimio priežiūrą.
26. Pagrindinis bendrosios praktikos slaugytojo veiklos tikslas yra organizuoti ir įgyvendinti pacientų slaugą bei mokymą, vertinti slaugymo veiksmingumą, tausoti pacientų sveikatą ir rūpintis ja, bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, dirbti asmens sveikatos priežiūros komandoje, atlikti slaugos intervencijas, plėtoti slaugos praktiką.
27. Akušerio veiklos tikslas yra organizuoti ir įgyvendinti nėščios moters, gimdyvės, naujagimio sveikatos priežiūrą bei mokymą normalaus/patologinio nėštumo ir gimdymo metu. Prižiūrėti reprodukcinę moters sveikatą įvairiais amžiaus periodais.
28. Slauga ir akušerija siejasi su medicinos ir sveikatos, gyvybės mokslų, gamtos, socialinių studijų, verslo ir vadybos, švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupėmis.
29. Slaugos ir akušerijos žinios, gebėjimai ir vertybės gali būti taikomos visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos priežiūrą; krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose; socialinių paslaugų institucijose – įvairaus amžiaus sveikų ir neįgalių žmonių globos namuose, privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
III SKYRIUS
KOMPETENCIJOS, ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI
31. Bendrosios praktikos slaugytojas, baigęs universiteto ar kolegijos pirmosios pakopos studijas, turi būti įgijęs tokias kompetencijas:
31.1 naudojantis esamomis teorinėmis ir klinikinėmis žiniomis nepriklausomai nustatyti reikiamą slaugą ir planuoti, organizuoti bei vykdyti gydomų pacientų slaugą, siekiant gerinti profesinę praktiką;
31.2. efektyviai dirbti kartu su kitais sveikatos sektoriaus subjektais, įskaitant dalyvavimą praktiniame sveikatos priežiūros darbuotojų rengime;
31.4. nepriklausomai inicijuoti nedelstinas gyvybės išsaugojimo priemones ir jas vykdyti krizių bei nelaimių atvejais;
31.5. nepriklausomai teikti patarimus, nurodymus ir paramą asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, ir juos prižiūrintiems asmenims;
31.7. visapusiškai bendrauti profesiniais klausimais ir bendradarbiauti su kitų sveikatos sektoriaus profesijų atstovais;
32. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas turi užtikrinti, kad aptariamas specialistas įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
32.1. išsamių mokslų, kuriais grindžiama bendroji slauga, žinių, įskaitant pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologines funkcijas ir elgseną, taip pat ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos;
32.2. žinių apie profesijos pobūdį bei etiką ir bendruosius sveikatos priežiūros bei slaugos principus;
32.3. pakankamą klinikinę patirtį; tokia patirtis, kuri turėtų būti parenkama pagal jos mokomąją vertę, turėtų būti įgyjama prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui ir vietose, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugos reikalavimus;
32.4. gebėjimą dalyvauti praktiškai rengiant sveikatos priežiūros personalą ir darbo su tokiu personalu patirtį;
33. Akušerio rengimas turi užtikrinti, kad aptariamas specialistas įgytų tokių žinių ir įgūdžių:
33.1. išsamių mokslų, kuriais grindžiama akušerio veikla, visų pirma akušerijos ir ginekologijos, žinių;
33.2. pakankamai profesinės etikos ir su atitinkamos profesijos vykdymu susijusių teisės aktų žinių;
33.3. pakankamai bendrų medicininių žinių (apie biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją) ir farmakologijos žinių akušerijos ir naujagimių srityje, taip pat žinių apie ryšį tarp sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės žmogaus aplinkos ir jo elgesio;
33.4. pakankamai klinikinę patirtį, įgytą patvirtintose įstaigose, kuri leistų akušeriui nepriklausomai ir prisiimant visą atsakomybę, kiek tai yra būtina, išskyrus patologines padėtis, teikti priežiūrą iki gimdymo, priimti gimdymą ir teikti priežiūrą po jo patvirtintose įstaigose, taip pat stebėti gimdymą ir gimimą, teikti priežiūrą po gimdymo, atlikti naujagimių gaivinimą, kol laukiama gydytojo;
IV SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
34. Pirmosios studijų pakopos (profesinio bakalauro) studijų rezultatai:
34.1. Žinios, jų taikymas. Absolventas geba (žino):
34.1.2. profesinės veiklos ir atsakomybės ribas, taiko sveikatos teisės aktų ir profesinės etikos dokumentų nuostatas slaugos praktikoje, teikia profesinę informaciją savo kompetencijos ribose;
34.1.3. siekdamas sistemiškai vertinti asmens, šeimos ir bendruomenės sveikatą, taiko gamtos, biomedicinos, socialinių, humanitarinių mokslų žinias slaugos praktikoje;
34.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas geba:
34.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas geba:
34.3.1. bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais ir jų artimaisiais, sprendžiant asmens sveikatos problemas;
34.3.2. dirbti komandoje su kolegomis, kitų sričių specialistais įgyvendinant į asmenį orientuotą slaugą;
34.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas geba:
34.4.2. savarankiškai priimti sprendimus bei įvertinti jų poveikį slaugos praktikos situacijose, panaudojant praktines žinias ir prisiimant atsakomybę;
34.4.3. rinkti ir sisteminti su paciento priežiūra susijusią informaciją, naudoti šiuolaikines technologijas ir informacines sistemas slaugos praktikoje, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
34.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas geba:
34.5.2. atlikti ir vertinti slaugos veiksmus ir procedūras, argumentuotai pagrįsti sprendimų priėmimą profesinės veiklos situacijose;
34.5.4. atpažinti gyvybei pavojingas būkles, jas įvertinti ir tinkamai į jas reaguoti, suteikti būtinąją medicinos pagalbą ūmių būklių ir traumų atvejais;
34.5.5. ugdyti paciento, šeimos, bendruomenės sveikos gyvensenos įgūdžius, organizuoti ir įgyvendinti sveikatos mokymą, konsultuoti, atsižvelgiant į sveikatos mokymosi poreikius;
35. Pirmosios studijų pakopos (profesinio bakalauro) papildomi akušerijos šakos studijų rezultatai:
35.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas geba:
35.1.1. kritiškai analizuoti ir akušerio praktikoje taikyti profesinės veiklos teorijas, akušerinės ir ginekologinės pagalbos principus ir metodus, visuomenės sveikatos sampratą, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros politiką, profesijos raidą, profesinės etikos principus, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, pacientų teises, akušerio veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
35.1.2. integruoti gamtos, biomedicinos, socialinių, humanitarinių mokslų žinias akušerio profesinėje veikloje;
35.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas geba:
35.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas geba:
35.3.2. sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje lietuvių bei užsienio kalba, pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
35.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas geba:
35.4.2. savarankiškai priimti sprendimus, vertinti jų poveikį akušerio praktinėse situacijose, prisiimti atsakomybę;
35.4.3. rinkti ir sisteminti informaciją, naudoti šiuolaikines technologijas ir informacines sistemas akušerio praktikoje, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
35.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas geba:
35.5.2. planuoti ir įgyvendinti įvairaus amžiaus moters akušerinę pagalbą ir priežiūrą, argumentuotai pagrįsti sprendimų priėmimą profesinės veiklos situacijose;
35.5.3. parengti moteris, nėščiąsias, gimdyves instrumentiniams tyrimams ir gydomosioms intervencijoms;
35.5.4. savarankiškai priimti normalų gimdymą, teikti pagalbą gimdyvei ir vaisiui bei naujagimiui, dirbti komandoje patologinio gimdymo metu;
36. Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) studijų rezultatai:
36.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas geba:
36.1.1. kritiškai, sistemiškai analizuoti ir taikyti naujausias žinias apie slaugos teoriją ir praktiką, žmogaus sveikatą, visuomenės sveikatą, slaugos mokslo metodus, slaugos profesijos raidą, profesinės etikos principus, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros politiką, slaugos administravimą, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, pacientų teises, slaugos praktikoje bei moksliniuose tyrimuose;
36.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas geba:
36.2.1. atlikti savarankiškai mokslinį slaugos tyrimą, interpretuoti, analizuoti, apibendrinti ir pristatyti rezultatus;
36.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas geba:
36.3.1. veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais, kolegomis, mokslininkais, keisdamasis informacija, kuri reikalinga efektyviam slaugos procesui, moka dirbti tarpdalykinėje komandoje, organizuoti komandos darbą, prisiimdamas atsakomybę;
36.3.2. sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje, bendruomenėje ir viešoje erdvėje lietuvių ir užsienio kalba, pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
36.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas geba:
36.4.1. kritiškai vertinti savo ir kolegų slaugos profesinę veiklą, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą, nuolat tobulinti mokymosi įgūdžius;
36.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas geba:
36.5.1. planuoti ir vykdyti slaugos procesą: atlikti slaugos informacijos (duomenų) rinkimą, slaugos problemų (diagnozių) nustatymą ir slaugos tikslų formulavimą, slaugos veiksmų planavimą, slaugos rezultatų vertinimą;
36.5.2. teikti slaugos paslaugas įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės pacientams, šeimoms, bendruomenėms;
36.5.3. suteikti pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą savo kompetencijos ribose gyvybei pavojingų būklių bei traumų atvejais;
36.5.5. bendradarbiauti ir lyderiauti komandinėje veikloje teikiant slaugos paslaugas, demonstruoti savarankiškumą, profesinę ir asmeninę atsakomybę;
37. Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) papildomi akušerijos šakos studijų rezultatai:
37.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas geba:
37.1.1. kritiškai analizuoti ir taikyti profesinės veiklos teorijas, principus ir metodus, naujas žinias apie žmogaus sveikatą, visuomenės sveikatą, mokslo metodus, profesijos raidą, profesinės etikos principus, nacionalinę bei tarptautinę sveikatos priežiūros politiką, profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą, pacientų teises, akušerio praktikoje bei moksliniuose tyrimuose;
37.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas geba:
37.2.1. atlikti savarankiškai mokslinį akušerijos ir (ar) slaugos tyrimą, interpretuoti, analizuoti, apibendrinti ir pristatyti rezultatus;
37.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas geba:
37.3.2. sklandžiai ir įtaigiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje, bendruomenėje ir viešoje erdvėje lietuvių ir užsienio kalba, pripažinti asmenų įvairovę ir tarpkultūrinius skirtumus;
37.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas geba:
37.4.1. kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą, nuolat tobulinti mokymosi įgūdžius;
37.4.2. savarankiškai priimti sprendimus sudėtingoje akušerio praktinės veiklos situacijoje, kuri reikalauja naujo požiūrio, kūrybiškumo, atsakomybės;
37.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas geba:
37.5.1. teikti akušerinę priežiūrą ir pagalbą moterims visais jų amžiaus tarpsniais bei vykdyti naujagimio priežiūrą;
37.5.2. parengti moteris, nėščiąsias, gimdyves instrumentiniams tyrimams ir gydomosioms intervencijoms;
37.5.3. savarankiškai priimti normalų gimdymą, teikti pagalbą gimdyvei ir vaisiui bei naujagimiui, dirbti komandoje patologinio gimdymo metu;
37.5.4. organizuoti ir vykdyti šeimos reprodukcinės sveikatos priežiūrą, konsultuoti šeimos planavimo ir šeimos švietimo klausimais, rengti tėvystės programas ir ruošti moterį gimdymui;
37.5.5. kvalifikuotai perteikti profesinės veiklos žinias ir praktinę patirtį, vykdant akušerio neformalųjį švietimą ir atliekant profesinės praktikos mokytojo (mentoriaus) funkcijas;
38. Antrosios studijų pakopos (magistro) studijų rezultatai:
38.1. Žinios ir jų taikymas. Absolventas geba:
38.1.1. taikyti naujausias slaugos mokslo žinias, sprendžiant profesinės veiklos nestandartines situacijas, diegiant naujoves;
38.1.2. kritiškai ir savarankiškai analizuoti slaugos mokslo ir praktikos situaciją ir formuoti naujų slaugos tyrimų poreikį;
38.1.3. perteikti savarankiškai slaugos mokslo žinias studentams ir kolegoms, vadovauti slaugos praktikai;
38.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus. Absolventas geba:
38.2.1. inicijuoti, koordinuoti slaugos ir multidisciplininių mokslinių tyrimų planavimą bei atlikimą;
38.2.2. savarankiškai bei pasitelkiant sveikatos priežiūros komandą parengti ir atlikti slaugos mokslinį tyrimą, įvertinus alternatyvius problemos sprendimo variantus;
38.3. Socialiniai gebėjimai. Absolventas geba:
38.3.1. dirbti sveikatos priežiūros ir tarpsektorinių komandų sudėtyje Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje;
38.3.2. kurti tarpžinybinio, tarpinstitucinio, tarptautinio bendradarbiavimo modelius, tobulinant sveikųjų ir sergančiųjų slaugą;
38.4. Asmeniniai gebėjimai. Absolventas geba:
38.4.1. pristatyti savarankiškai atliktų tyrimų rezultatus ir pasiūlyti praktines rekomendacijas vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse;
38.4.2. diskutuoti aktualiais slaugos klausimais profesinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse;
38.5. Specialieji gebėjimai. Absolventas geba:
38.5.1. kurti kūrybingą asmens sveikatos priežiūros įstaigos aplinką, įgalinančią sveikatos priežiūros komandos narius spręsti pacientų, personalo bei valdymo problemas;
38.5.2. parengti integralų asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos tarnybos veiklos planą ir organizuoti jo įgyvendinimą;
V SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJOS IR VERTINIMAS
39. Dėstymas ir studijos – tai edukacinių priemonių visuma, užtikrinti slaugos ir akušerijos specialistų, kurių įgytos kompetencijos tenkina Europos Sąjungos ir nacionalinės darbo rinkos poreikius, parengimą. Studijų rezultatų pasiekimas užtikrinamas derinant teorinį mokymą su praktiniu mokymu realioje klinikinėje aplinkoje.
40. Studijos – tai procesas, kurio metu studentas siekia studijų rezultatų, derindamas studijų metodus, studijų motyvaciją, planuodamas savarankišką darbą.
41. Studijų procese gali būti taikomi mokymo/si metodai:
41.1. teikiamieji informaciniai metodai, kuriais perteikiamos ir įtvirtinamos įvairios žinios, siekiama ugdyti supratimą, savarankišką mąstymą, vertinti faktus, įrodymus ir formuoti požiūrį (pavyzdžiui, paskaitos, seminarai, diskusijos, pokalbio, pasakojimo, demonstravimo, iliustravimo, aiškinimo ir konsultavimo metodai);
41.2. praktiniai – operaciniai metodai, kuriais skatinama praktiškai veikti, iš(si)ugdyti veiklos atlikimo mokėjimus ir įgūdžius (pavyzdžiui, darbas porose, praktikos, laboratoriniai darbai, praktiniai užsiėmimai, duomenų rinkimas vietoje, naudojimas muliažų, medicininių ir slaugos bei akušerijos priemonių, įrangos);
41.3. į problemų sprendimą orientuoti mokymo/si metodai, skatinantys kritinį mąstymą ir ugdantys problemų sprendimą, sudarantys prielaidas studentams pritaikyti teorines žinias sprendžiant realias slaugos ir akušerijos problemas (pavyzdžiui, klinikinės situacijos analizė, realios situacijos imitavimas, tyrimo/projekto atlikimas);
41.4. darbo grupėmis ar komandoje metodai, kurie įgalina studentus sujungti ir panaudoti turimus specialiuosius ir bendruosius gebėjimus, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, kūrybiškai mąstyti, atlikti su problemų sprendimu susijusias užduotis, kritiškai reflektuoti, viešai pristatyti sprendimus;
41.5. savarankišką studentų studijavimą skatinantys metodai, leidžiantys ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą. Aktyvūs mokymo/si metodai derinami su užduotimis, skatinančiomis studentus aktyviai dalyvauti diskusijose, svarstymuose, dalytis patirtimi, analizuoti, sisteminti;
41.6. tiriamieji metodai: informacijos paieška, literatūros skaitymas, mokslinės literatūros, internetinių šaltinių analizė, empirinio tyrimo metodai, pranešimo rengimas ir pristatymas, mokymasis pagal sutartis;
42. Aukštoji mokykla, nusistatydama vertinimo tvarką, gali numatyti galimybę dėstytojams patiems pasirinkti vertinimo metodus.
43. Pasiekti studijų rezultatai vertinami dešimties balų kriterine vertinimo sistema teisės aktų nustatyta tvarka. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina studijų rezultatų vertinimo tvarką savo mokymo įstaigoje.
44. Vertinimo strategija gali apimti įvairius vertinimo metodus, kurie turi derėti su vertinimo objektu, taksonomijos lygiu ir būti adekvatūs suformuluotiems dalyko, studijų programos rezultatams bei pasirinktiems studijų metodams.
45. Siekiant užtikrinti vertinimo metodų sąsajas su vertinimo objektu, gali būti taikomi įvairūs metodai:
45.1. žinių ir suvokimo lygmeniui – testai, sąvokų žemėlapiai, kompiuterizuotos užduotys, pristatymai;
46. Studento pasiekimams matuoti taikytinas kaupiamasis vertinimas. Kaupiamojo vertinimo dalių svoris ir skaičius turi būti pateikiami kiekvieno dalyko apraše, pristatant vertinimo strategijas. Vertinimo strategijose gali būti naudojami ir kiti vertinimo tipai (diagnostinis, formuojamasis ir kiti), tačiau pasirinkto tipo pristatymas turi būti aiškus ne tik studentui bei vertinantiesiems.
47. Dalykų aprašuose turi būti pateikta informacija apie dalyko rezultatų pasiekimų vertinimo tvarką, pateikiama vertinimo skaičiaus ir jų išsidėstymo semestro eigoje struktūra, nurodant vertinimo užduočių sąsajas su dalyko kontekstu, individualiomis užduotimis.
48. Siekiant užtikrinti efektyvią grįžtamojo ryšio analizę, gali būti numatyti diskusijų klubai virtualioje aplinkoje, parengiami specializuoti klausimynai studentams, dalyko vertinimo strategijoje būtina numatyti tam tikras formas: konstruktyvius komentarus, diskusijas.
VI SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
50. Slaugos ir akušerijos studijų programų sandara ir turinys turi atitikti bendruosius reikalavimus studijų programoms, nustatytus teisės aktuose ir aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Pirmosios studijų pakopos studijų programų turinys turi būti sudarytas atsižvelgiant į bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio rengimo reikalavimus, išdėstytus šias profesijas reglamentuojančiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.
51. Kontaktinio darbo apimtis turi atitikti šiame apraše ir Studijų formų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, nustatytus reikalavimus. Pirmosios studijų pakopos studijų programoje kontaktinio darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 25 procentai studijų programos apimties, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (ne nuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 15 procentų studijų programos apimties. Studijuojant nuotoliniu būdu, nuotolinės studijos turi sudaryti ne daugiau kaip trečdalį studijų programos apimties. Slaugos ir akušerijos praktiniai įgūdžiai negali būti įgyjami nuotoliniu būdu.
52. Pirmosios studijų pakopos slaugos, akušerijos studijų programose kiekvieną semestrą gali būti studijuojami ne daugiau kaip 7 dalykai, kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus kiekvieno studijų dalyko apimties.
53. Antrosios studijų pakopos slaugos studijų programose kiekvieną semestrą gali būti studijuojami ne daugiau kaip 5 dalykai. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.
54. Visų pakopų slaugos ir akušerijos studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu):
54.1. baigiamasis profesinio bakalauro darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimus analizuoti slaugos praktikos atvejus, numatyti slaugos paslaugų plėtros galimybes įstaigoje ar bendruomenėje, turi būti pagristas žiniomis bei gebėjimais, apibrėžtais studijų programos rezultatuose. Baigiamajame darbe (projekte) studentas turi demonstruoti gebėjimą analizuoti pasirinkta tema, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus slaugos studijų krypties ir akušerijos šakos darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti į praktiką orientuotus empirinius tyrimus, aprašyti savo atliktą taikomąjį tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas bei pasiūlymus. Baigiamojo darbo (projekto) gynimo vertinimo kvalifikavimo komisija turi būti sudaroma remiantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip pusę komisijos narių turi sudaryti socialiniai partneriai. Kvalifikavimo komisijos pirmininkas – socialinių partnerių atstovas;
54.2. baigiamasis bakalauro darbas (projektas) – tai studentų savarankiškai atliktas ir įformintas originalus mokslinis tyrimas, rodantis gebėjimą taikyti studijų metu įgytas teorines ir praktines žinias, pasirinkti mokslinę literatūrą ir ja naudotis (analizuoti, apibendrinti, pristatyti), taikyti ir modifikuoti tyrimo metodus, savarankiškai spręsti iškeltas užduotis, logiškai pateikti išvadas ir praktines rekomendacijas, taip pat rodantis gebėjimą glaustai, taisyklinga kalba, tvarkingai aprašyti tyrimą. Rengdamas bakalauro baigiamąjį darbą (projektą), studentas turi išmokti savarankiškai spręsti iškeltas užduotis, vykdyti slaugos ir akušerijos mokslinės literatūros paiešką, ją kritiškai vertinti, mokėti parengti tyrimo planą, pagrįsti pasirinktos tyrimo problemos aktualumą, pasirinkti ir pritaikyti duomenų analizės metodus, interpretuoti tyrimo rezultatus ir juos apibendrinti pagrįstomis išvadomis ir pasiūlymais, glaustai aprašyti tyrimą, parengti baigiamojo darbo pristatymą pranešimo forma. Baigiamojo darbo (projekto) rengimas ir gynimas organizuojamas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
54.3. baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ir (ar) taikomaisiais tyrimais, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus, absolventas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinkta tema, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius mokslo darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti slaugos studijų krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, apibendrinti atliktą mokslo tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimo išvadas bei rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
55. Dėstytojų kompetencija turi būti vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą mokslo taikomuosiuose, eksperimentiniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, stažuotėse, konferencijose, seminaruose.
56. Slaugos ir akušerijos studijų dalykų dėstytojai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, slaugos krypties mokslo taikomųjų tyrimų patirtį ar ne mažesnę kaip trejų metų praktinės veiklos patirtį. Profesinės veiklos praktikoms, vykdomoms realioje klinikinėje aplinkoje gali vadovauti slaugytojai (akušeriai), turintys galiojančią licenciją ir turintys ne mažesnę kaip trejų metų darbo veiklos patirtį konkrečioje slaugos ir (ar) akušerijos srityje.
57. Ne mažiau kaip 10 procentų pirmosios studijų pakopos koleginėse slaugos, akušerijos studijų programose ir ne mažiau kaip 50 procentų pirmosios studijų pakopos universitetinėse slaugos, akušerijos studijų programose studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį ir atliekantys mokslo taikomuosius, eksperimentinius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose bei tarptautiniuose moksliniuose bei praktiniuose renginiuose.
58. Ne mažiau kaip 80 procentų antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus laipsnį turintys dėstytojai.
59. Slaugos studijų krypties studijų programas organizuojantis padalinys turi turėti pakankamai akademinio ir studijas aptarnaujančio personalo, materialiųjų ir informacinių išteklių, reikalingų studijų programai kokybiškai vykdyti. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
59.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
59.2. specialios patalpos (su stumdomais baldais, įranga), tinkamos darbui grupėse, bendravimo įgūdžių lavinimui ir panašiai;
59.3. slaugytojo (akušerio) atliekamų intervencijų laboratorijos, kabinetai, aprūpinti muliažais ir manekenais, imituojančiais slaugytojo (akušerio) veiklas;
59.5. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamas kiekis studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetinio ryšio prieiga prie tarptautinių duomenų bazių.
61. Slaugos ir akušerijos profesinės veiklos turi būti organizuojamos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Praktika yra atskiras studijų dalykas, kurio apraše turi būti išdėstyti praktikos studijų rezultatai, studijų ir vertinimo metodai, jų kriterijai. Tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos vietos turi būti pasirašoma trišalė sutartis.
62. Praktikos metu turi būti sudarytos sąlygos taikyti įgytas teorines žinias tobulinant būtinus įgūdžius ir gebėjimus. Rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis – dienoraščio rašymas, refleksyvi praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje.
63. Praktikos turi būti organizuojamos ir realizuojamos bendradarbiavimo ir socialinės partnerystės principu. Praktikos vadovai įstaigose turi būti įtraukiami į praktikos užduočių rengimo bei praktikos organizavimo tobulinimo procesą. Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas mentoriams (slaugos praktikos mokytojams) tobulinti bendrąsias kompetencijas. Pirmosios studijų pakopos studijų programose praktika organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamomis slaugos ir akušerijos paslaugomis.
VII SKYRIUS
PASIEKTŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
64. Pasiekti studijų rezultatų lygmenys apibrėžia reikalavimus absolventų žinojimui ir praktiniams gebėjimams siejant juos su studijų pasiekimų lygmeniu bei galima akademine ir (ar) profesine karjera.
65. Skiriami šie slaugos ir akušerijos studijų programų absolventų studijų pasiekimo lygmenys: slenkstinis (minimalūs reikalavimai), tipinis (standartiniai, vidutiniai reikalavimai) ir puikus (aukštesni nei vidutiniai reikalavimai). Slenkstinis lygmuo suprantamas kaip lygis, kurį turi pasiekti visi studentai, baigę studijų programą.
66. Pirmosios studijų pakopos žinojimo ir gebėjimų lygmenys:
66.1. Slenkstinis lygmuo. Absolventas turi parodyti žinias ir gebėjimus, įgalinančius teikti tipines slaugos ir (ar) akušerijos paslaugas. Slaugos studijų krypties programos žinių supratimas yra bazinis. Atpažįstama, kokias žinias galima taikyti praktinėse situacijose, naujų žinių įgyjama su pastangomis. Gebama atlikti tyrimus pagal pateiktą metodologiją. Bendrieji, socialiniai, asmeniniai ir specialieji gebėjimai atsiskleidžia tik tam tikrose situacijose.
66.2. Tipinis lygmuo. Absolventas geba gerai demonstruoti slaugos ir (ar) akušerijos žinias ir gebėjimus sprendžiant klinikines situacijas, planuoti ir organizuoti slaugos ir akušerinės pagalbos bei priežiūros procesą, atlikti intervencijas ir procedūras. Studijų krypties žinios yra geros, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikta studijų programoje. Absolventas supranta, kokias žinias galima taikyti kintančiose slaugytojo, akušerio profesinės veiklos situacijose. Geba pagrįsti tyrimų metodologiją ir ją taikyti tyrimuose. Demonstruoja gerus specialiuosius gebėjimus. Bendrieji, socialiniai ir asmeniniai gebėjimai yra geri ir atsiskleidžia profesinėje veikloje.
66.3. Puikus lygmuo. Absolventas geba parodyti puikias žinias ir gebėjimus sprendžiant sudėtingas slaugos, akušerijos praktikos problemas. Studijų krypties žinios yra išsamios, viršijančios informaciją, suteikiamą studijų metu. Žinios kritiškai ir lanksčiai taikomos kintančiose slaugytojo, akušerio profesinės veiklos situacijose. Naujos žinios įgyjamos greitai ir užtikrintai. Absolventai geba pasirinkti tinkamą tyrimų metodologiją, ją išsamiai ir argumentuotai pagrįsti bei taikyti tyrimuose. Kūrybiškai pritaikomi specialieji gebėjimai. Išsiskiria puikiais asmeniniais ir socialiniais gebėjimais, kurie taikomi profesinėje veikloje.
67. Antrosios studijų pakopos žinojimo ir gebėjimų lygmenys:
67.1. Slenkstinis lygmuo. Absolventas geba parodyti žinias ir gebėjimus slaugos tikslams praktikoje pasiekti bei inicijuoti mokslinius tyrimus. Magistro studijų programos žinių supratimas yra bazinis. Bendrieji, socialiniai, asmeniniai ir specialieji gebėjimai atsiskleidžia tik tam tikrose situacijose. Absolventui rekomenduojama tęsti (pradėti) profesinę slaugytojo karjerą.
67.2. Tipinis lygmuo. Absolventas geba parodyti žinias ir gebėjimus atpažinti ir vertinti slaugos praktikos ir mokslo problemas; formuluoti, inicijuoti, vykdyti ir spręsti tyrimų reikalaujančias slaugos problemas ir uždavinius. Absolvento studijų programos žinios yra geros, tačiau apsiriboja tuo, kas pateikiama studijų programoje. Demonstruoja gerus specialiuosius gebėjimus, tačiau nesugebėtų savarankiškai atlikti mokslinio tyrimo. Bendrieji, socialiniai ir asmeniniai gebėjimai yra geri ir atsiskleidžia profesinėje veikloje.
67.3. Puikus lygmuo. Absolventas geba parodyti puikias žinias ir gebėjimus spręsti sudėtingus slaugos praktikos uždavinius bei atlikti mokslinius tyrimus. Magistro studijų programos žinios yra išsamios, viršijančios informaciją, suteikiamą studijų metu. Naujos žinios įgyjamos greitai ir užtikrintai. Absolventas demonstruoja puikius specialiuosius, bendruosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus, jam rekomenduojama tęsti slaugos mokslininko karjerą arba tęsti (pradėti) slaugytojo profesinę karjerą.