LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2017 M. LAPKRIČIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 3D-720 „DĖL SOCIALINIO VERSLO VYKDYMO PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS PRIEMONES GAIRIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. vasario 23 d. Nr. 3D-117
Vilnius
1. P a k e i č i u Socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-720 „Dėl Socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gairių patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo pakeitimai taikomi paramos paraiškoms, kurių teikimo laikotarpis prasidės po šio įsakymo įsigaliojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2022 m. vasario 23 d. įsakymu
Nr. 3D-117
SOCIALINIO VERSLO VYKDYMO PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS PRIEMONES GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gairės (toliau – Gairės) parengtos vadovaujantis Europos Komisijos socialinio verslo iniciatyvos 2011 m. spalio 25 d. komunikatu Nr. KOM(2011) 628 Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“, Europos Parlamento 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucija „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“, Lietuvos socialinio verslo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207„Dėl Socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa, 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2015)842 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. C(2017)5598, bei atsižvelgiant į Socialinio verslo gidą, parengtą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, viešosios įstaigos „Versli Lietuva“.
2. Gairės taikomos pareiškėjams, paramos gavėjams, institucijoms. Gairėmis turi vadovautis pareiškėjai, teikiantys socialinio verslo projektų paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ (toliau – LEADER programa), rengdami ir teikdami vietos projektų paraiškas, ir paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, taip pat vietos veiklos grupės (toliau – VVG) ir institucijos, dalyvaujančios vietos projektų paraiškų vertinimo procesuose, atrinkdamos ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą pagal LEADER programą.
3. Socialinio verslo projektai, neatitinkantys Gairių nuostatų, negali būti finansuojami pagal LEADER programą. Paramos teikimo ir administravimo tvarka, kiek to nereglamentuoja Gairės, nustatyta Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenės inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenės inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VP administravimo taisyklės), ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KPP administravimo taisyklės).
II SKYRIUS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
4. Gairėse vartojamos santrumpos:
5. Gairėse vartojamos sąvokos:
5.1. Bendruomeninis verslas (angl. community‘s enterprise) – verslo modelis, kai pagal KPP remiama bendruomenės ekonominė veikla vykdoma remiantis socialiai atsakingo verslo nuostatomis, o gaunamas pelnas skiriamas tą veiklą vykdančios organizacijos (išskyrus viešojo sektoriaus organizacijas) veiklai užtikrinti, aktualioms bendruomenės problemoms spręsti.
5.2. Įmonių socialinė atsakomybė (angl. corporate Social Responsibility arba CSR) – įmonių atsakomybė už jų poveikį aplinkai ir visuomenei: įmonių politika ir praktika, kai jos, laikydamosi įstatymų, tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos normų, į savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai įtraukia socialinius, aplinkosaugos ir skaidraus verslo principus. Įmonės kartu su visuomeniniais ir valstybinio sektoriaus partneriais ieško novatoriškų sisteminių socialinių, aplinkosaugos ir platesnių ekonominės gerovės problemų sprendimų.
5.3. Nevyriausybinė organizacija (angl. nongovernmental organization) – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime.
5.4. Socialinė inovacija (angl. social innovation) – naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir skatinti bendradarbiavimą.
5.5. Socialinis verslas (angl. social entreprise) – verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
5.6. Socialinio verslo subjektas – privatus arba viešasis juridinis asmuo, atitinkantis Gairėse nustatytus kriterijus.
5.7. Socialinio verslo subjektų veiklos modelis – verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, nepaisant socialinio verslo subjekto teisinės formos.
5.8. Teigiamas socialinis poveikis – pagal Socialinio poveikio matavimo metodiką ir skaičiuoklę prognozuojamas ir išmatuojamas poveikis, kuris gerina tikslinės grupės socialinę padėtį visuomenėje.
5.9. Teigiamo socialinio poveikio matavimas – pagal Socialinio poveikio matavimo metodiką ir skaičiuoklę numatomi ir vertinami kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai siekiant prognozuoti ir (arba) nustatyti, ar konkretus socialinio verslo subjektas padarė ir (arba) padarys teigiamą socialinį poveikį visuomenei ar jos grupei.
III SKYRIUS
SĄSAJOS SU ES PRIORITETAIS IR TIKSLAIS
6. Socialinio verslo projektais turi būti siekiama prisidėti prie:
6.1. šeštojo ES kaimo plėtros politikos prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ ir jo tikslinės srities „Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ (kodas 6B) įgyvendinimo;
IV SKYRIUS
TINKAMI IR NETINKAMI SOCIALINIO VERSLO VYKDYTOJAI
7. Tinkamu socialinio verslo paraiškų teikėju (toliau – socialinio verslo vykdytojas) laikoma (atitikčiai Gairių 7–18 punktams nustatyti socialinio verslo vykdytojas pildo Gairių 1 priedą ir teikia jį kartu su vietos projekto paraiška):
7.1. įstaigos, įsteigtos ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą arba Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, kurių veikla atitinka NVO apibrėžtį;
7.2. labdaros ir paramos fondai, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
7.3. religinės bendruomenės ir bendrijos, esančios NVO, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą;
7.4. bendruomeninės organizacijos, atitinkančios Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymą;
7.5. privatūs juridiniai asmenys, kurių steigime ir (ar) valdyme dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, įvardyti 7.1–7.4 papunkčiuose, ir kurie valdo ne mažiau kaip 51 proc. akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą juridinio asmens kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi ne mažiau kaip 51 proc. visų juridinio asmens dalyvių balsų (turi sprendžiamąją galią).
8. Socialinio verslo vykdytojai negali būti:
8.3. viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybės turi daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą juridinio asmens kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi daugiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų ir kurie įsteigti ir paraiškos pateikimo metu valdomi vieno fizinio asmens, ir į kurių valdymą neįtrauktos kitos organizacijos, įvardytos 7.1–7.4 papunkčiuose;
9. Socialinio verslo vykdytojas paramos paraiškos socialinio verslo plėtrai pateikimo dieną ar paraiškos vertinimo metu turi būti užregistravęs socialinį verslą Socialinio verslo platformoje (VšĮ Verslios Lietuvos interneto svetainėje https://socialinisverslas.verslilietuva.lt/), o socialinio verslo pradžios verslas Socialinio verslo platformoje turi būti užregistruotas iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos.
V SKYRIUS
SOCIALINIO VERSLO MODELIAI IR VEIKLOS PRINCIPAI
10. Socialinis verslas gali būti vykdomas pagal vieną ar kelis šiuos modelius (pasirinktą pradinį modelį galima keisti, jeigu modelio pakeitimai nenulemia socialinio verslo subjekto teisinio statuso, veiklos tikslų ar masto pakeitimų): išorinį, integruotą ir įterptinį.
11. Pagal išorinį modelį veikiančio socialinio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla nėra tiesiogiai susijusi su socialine misija, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas arba didžioji jo dalis investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti, siekiant teigiamo socialinio poveikio. Iš vykdomos ekonominės veiklos gautas pelnas ar jo dalis negali būti perduota kitam subjektui, t. y. socialinio verslo subjektas turi pats vykdyti socialinę veiklą nuolatos (fragmentinė, laikina veikla ar vienkartinis veiksmas, taip pat lėšų iš gauto pelno perdavimas kitoms organizacijoms, paramos ar labdaros tikslais nėra laikomi nuolatine veikla socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio ir socialiniu verslu). Išorinio modelio pavyzdžiai: 1) socialinio verslo subjektas, vykdydamas tradicinio verslo veiklą, teikia aplinkos tvarkymo paslaugas, o didžiąją dalį gauto pelno nukreipia į socialinio pokyčio veiklą, pvz., gauto pelno lėšomis organizuoja nuolatinius siuvimo ir namų ruošos mokymus – užsiėmimus moterims, merginoms iš socialiai pažeidžiamų šeimų (sprendžiamos užimtumo ir integravimo į visuomenę problemos). Subjekto ekonominė veikla – aplinkos tvarkymas, o iš uždirbto pelno vykdo socialinę veiklą – mokymus socialiai pažeidžiamiems asmenims. 2) socialinio verslo subjektas yra medžio apdirbimo įmonė ir iš vykdomos veiklos didžiąją dalį gauto pelno skiria kaimo senjorų užimtumui, pvz., senjorams organizuojamos nemokamos arba su 80 proc. nuolaida turistinės pažintinės kelionės, teatrų, muziejų lankymas (sprendžiama integravimo į visuomenę, atskirties mažinimo problema). Subjekto ekonominė veikla – medžio apdirbimas ir iš uždirbto pelno dalies vykdo socialinę veiklą – organizuoja užimtumą senjorams.
12. Pagal integruotą modelį veikiančio socialinio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o planuojamos vykdyti ar vykdomos socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas, prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.). Verslo subjektas, veikiantis pagal šį socialinio verslo modelį, galėtų veikti tradiciškai, t. y. siekti pelno, tačiau į verslą tiesiogiai integravus socialinę misiją, jis tampa socialiniu verslu. Integruoto modelio pavyzdžiai: 1) socialinio verslo subjekto veikla – maitinimo paslaugų teikimas ir įmonė įdarbina asmenis su negalia arba kitus asmenis iš pažeidžiamų grupių (sprendžiamos užimtumo, integravimo į visuomenę ir atskirties mažinimo problemos). Subjekto verslo veikla tampriai susijusi su socialine misija ir yra neatskiriama, t. y. vykdoma maitinimo paslauga, kurią teikia socialiai pažeidžiami asmenys. Iš modelio pašalinus įdarbintus asmenis iš socialiai pažeidžiamų grupių, verslas taptų tradiciniu. 2) socialinio verslo subjektas – teikia pirties paslaugas, šioms paslaugoms teikti jis prisitraukia senjorus ir skurdo rizikoje esančius asmenis, taip pat tam tikromis valandomis ar dienomis teikia nemokamas pirties paslaugas senjorams ar skurdo rizikos grupėms (sprendžiamos sveikatos, integravimo į visuomenę ir atskirties mažinimo problemos). Vykdomos pirties paslaugos, į kurių vykdymą betarpiškai įsitraukusi tikslinė grupė, kuri nustatytu laiku gali jomis naudotis nemokamai. Iš modelio pašalinus socialiai pažeidžiamos grupės įsitraukimą bei nemokamas paslaugas socialiai pažeidžiamai grupei, verslas taptų tradiciniu.
13. Pagal įterptinį modelį veikiančio socialinio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, kuri tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu. Tai reiškia, kad vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės veiklos paslaugos ar prekės, kurios yra skirtos konkrečiai socialinei grupei, ir kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pavyzdžiui, socialinio finansavimo, mažo finansavimo organizacijos). Įterptinio modelio pavyzdžiai: 1) socialinis taksi, kurio paslaugas iš dalies konkurso būdu perka savivaldybė (sprendžiamos socialiai pažeidžiamų tikslinių grupių susisiekimo, integravimo į visuomenę, pasitikėjimo ugdymo problemos); 2. Slaugos ar globos, savarankiško gyvenimo namai, kurių turimos lovos iš dalies ar visiškai dotuojamos savivaldybės lėšomis (konkurso būdu perkamos šio socialinio verslo paslaugos savivaldybės gyventojams (sprendžiamos sveikatos, orios senatvės užtikrinimo, atskirties mažinimo problemos). Abu socialines paslaugas teikiantys verslai nebegali egzistuoti be paslaugų, kurioms susikūrė ir kurias teikia, t. y. pašalinus socialinę misiją, verslas taptų tradiciniu arba negalėtų teikti paslaugų.
14. Vykdydamas socialinį verslą ir siekdamas teigiamo socialinio poveikio socialinio verslo subjektas turi:
14.1. vadovautis sąžiningumo, protingumo, naudos visuomenei siekimo, socialinio jautrumo, visuotinio gėrio principais;
14.2. socialiniam verslui pradėti ar plėtoti suteiktą paramą, įskaitant nereikšmingą (de minimis) pagalbą, naudoti tik teigiamam socialiniam poveikiui siekti ar didinti;
VI SKYRIUS
SOCIALINIO VERSLO KRITERIJAI IR JŲ ATITIKČIAI KELIAMI REIKALAVIMAI
15. Socialinio verslo kriterijai yra taikomi visiems galimiems socialinio verslo vykdytojams, įvardytiems Gairių 7 punkte. Pagal Gairių 16 punkte nustatytus socialinio verslo kriterijus, paramos paraiškos vertinimo metu nustatoma, ar veikiantis socialinio verslo subjektas atitinka socialinio verslo statusą, ar naujai įsteigtas socialinio verslo subjektas (veikiantis trumpiau nei 12 mėn.) įsipareigoja įvykdyti 16 punkte nustatytus kriterijus. Socialinio verslo kriterijų, nustatytų Gairių 16.2 ir 16.3 papunkčiuose, atitikčiai nustatyti socialinio verslo vykdytojas gali parengti ir patvirtinti vadovo parašu vidaus procedūros (veiksmų) aprašą arba pasirinkti kitokią dokumento formą, kurioje turi būti pateikta Gairių 16.2 ir 16.3 papunkčiuose nustatyta informacija (toliau – vidaus dokumentas). Vidaus dokumente taip pat turi būti nurodytas pasirinktas socialinio verslo modelis (galimi socialinio verslo modeliai pateikiami Gairių 11–13 punktuose). Socialinio verslo modelis gali būti keičiamas įgyvendinant socialinio verslo projektą po paramos sutarties pasirašymo, nekeičiant teisinio subjekto statuso, apie tai iš anksto raštu pranešus VVG.
16. Socialiniam verslui yra taikomi visi šie kriterijai:
16.1. pagal savo įstatus ar kitą įstatymo nustatytą juridinio asmens steigimo dokumentą vykdoma nuolatine ekonomine veikla siekiama pagrindinio tikslo – išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio. Juridinio asmens steigimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyta:
16.1.1. kokia vykdoma ar numatoma vykdyti ekonominė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2 red.) (gali būti nurodoma daugiau nei viena ekonominės veiklos rūšis), t. y. steigimo dokumentuose negali būti įrašyta, kad juridinis asmuo užsiims visa Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla;
16.2. socialinio poveikio galima siekti šiose srityse: užimtumo skatinimo; sveikatos apsaugos; švietimo ir prevencijos įvairiose srityse;
16.3. papildomo (-os) orientavimosi kryptis (-ys) (kokioje (-iose) srityje (-yse) numatomas papildomas socialinis poveikis): pagrindinių ūkio šakų (pvz.: transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio paslaugų, būsto, turizmo ir kt.) poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, atliekų tvarkymas ir pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa, kultūra ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo plėtojimas, pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais, žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas ar kt. (aiškiai įvardyti);
16.4. gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai ir papildomi socialinio verslo tikslai bei rodikliai:
16.4.1. vidaus dokumente (vidaus procedūrų (veiksmų) aprašas, įsakymas, akcininkų susirinkimo protokolas, visuotinio narių susirinkimo protokolas, potvarkis ar kt. dokumentas) aiškiai apibrėžiama pelno paskirstymo socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio procedūra, t. y. nurodoma:
16.4.1.2. kas gali priimti galutinį sprendimą dėl pelno paskirstymo (organizacijos vadovas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas, akcininkų susirinkimas ir pan.);
16.4.1.4. parengiama pelno lėšų paskirstymo ir sąsajų su numatytais socialinio poveikio tikslais ir rodikliais lentelė (Excel formatu), kuri yra laikoma dokumento dėl pelno paskirstymo priedu ir gali būti tikslinama, keičiama tokia pat tvarka, pagal kurią buvo patvirtinta;
16.4.1.5. interneto svetainės, kurioje viešai skelbiamas pelno paskirstymo dokumentas su visais priedais, adresas (nuoroda) (jeigu socialinio verslo vykdytojas neturi interneto svetainės, turi būti pateikiama kitos organizacijos interneto svetainės, kurioje vidaus dokumentas skelbiamas, nuoroda, pvz., toje teritorijoje veikiančios vietos veiklos grupės interneto svetainės nuoroda);
16.4.2. tuo atveju, jeigu galimi socialinio verslo naudos gavėjai turi būti atrinkti, t. y. nėra galimybių paslaugas suteikti visiems norintiems ir tikslinę grupę atitinkantiems naudos gavėjams, vidaus dokumente turi būti nustatyta aiški jų atrankos procedūra, kurioje nurodomi atrankos kriterijai. Nustatant kriterijus būtina užtikrinti nediskriminavimo ir lygių galimybių užtikrinimo principų laikymąsi. Nustatant galimų naudos gavėjų tikslinę grupę būtina pasitelkti pasirinktos tikslinės grupės interesams atstovaujančias organizacijas, kai jų veikla tiesiogiai susijusi su tiksline grupe (mokyklos, vaikų darželiai, vietos bendruomenės ir kitos NVO, savivaldybės ir kt.);
16.5. socialinio verslo subjektas yra valdomas atskaitingai ir skaidriai, įtraukiant į valdymą suinteresuotuosius subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla:
16.5.1. socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma atskaitingo ir skaidraus valdymo tvarka, kurioje turi būti nurodoma:
16.5.1.2. informacija apie padarytas ir (ar) planuojamas daryti investicijas ir kokią pajamų dalį sudaro socialinio verslo (subjekto) sąnaudos;
16.5.1.3. informacija apie vykdomus ir (ar) planuojamus vykdyti pirkimus (viešasis juridinis asmuo gali pateikti metinį viešųjų pirkimų planą);
16.5.2. socialinio verslo subjekto vidaus dokumente aprašoma suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į valdymą tvarka, vadovaujantis demokratinio valdymo ir partnerystės principais:
16.5.2.1. nurodoma, kokios organizacijos, institucijos, asmenys dalyvauja valdyme, priima sprendimus;
16.5.2.2. pateikiama organizacijos struktūra, kurioje aiškiai nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimo mastas (į kokį valdymo organą, grupę ar kitos struktūros dalį įtraukti suinteresuotieji asmenys, koks jų skaičius, kaip priimami sprendimai), jų pareigos priimant valdymo sprendimus, turinčius įtakos socialinio poveikio mastui, bei priimamų sprendimų galia. Privatūs juridiniai asmenys turi sudaryti patariamąjį valdymo organą, kuris užtikrina tinkamą suinteresuotųjų asmenų atstovavimą;
16.5.2.3. nurodomas suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į socialinio poveikio planavimą, stebėseną ir matavimą (nustatant atspirties tašką (status quo), planuojant socialinio poveikio matavimo rodiklius, vykdant nustatytų socialinio poveikio matavimo rodiklių stebėseną ir matuojant veiklos rezultatus per socialinį poveikį, kuris skaičiuojamas pagal Gairių 2 priede pateiktą Socialinio verslo poveikio matavimo skaičiuoklę ir joje integruotą metodiką (toliau – Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklė);
16.6. socialinio verslo subjektas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų:
16.6.1. socialinio verslo subjekto valdymas turi būti nepriklausomas nuo įmonių, įstaigų, organizacijų ar institucijų, t. y. socialinio verslo sprendimai priimami savarankiškai;
16.6.2. viešųjų juridinių asmenų vykdomame socialiniame versle (steigėjo ar dalyvio teisėmis) gali dalyvauti savivaldybių ar valstybės institucijos, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų. Tokiu atveju, jeigu savivaldybės ir (arba) valstybės institucijos dalyvauja socialiniame versle steigėjų ar dalyvių teisėmis, jų dalyvavimo būtinybė, poreikis turi būti aiškiai pagrįsti, pvz., neįmanoma rasti tinkamų patalpų veiklai vykdyti arba neįmanoma skolintis lėšų iš finansų institucijų, jeigu savivaldybė nėra socialinio verslo viena iš steigėjų, ar kt. priežastys, turinčios neigiamos įtakos socialinio verslo organizacijos įsteigimui ir tinkamai veiklai;
16.6.3. socialinis verslas gali turėti partnerių, tokiu atveju santykiai tarp partnerių aptariami partnerystės (bendradarbiavimo) arba jungtinės veiklos sutartyje, kurioje negali būti numatyta socialinio verslo savarankiškumą varžančių nuostatų (pvz., dėl suteiktos finansinės paramos socialinio verslo atstovai įsipareigoja pirkti iš partnerio paslaugas ar prekes visus metus ar pan.).
VII SKYRIUS
SOCIALINIO VERSLO VYKDYMO FINANSINIAI ASPEKTAI
17. Gauto pelno iš vykdomos veiklos reinvestavimo socialinio poveikio tikslams ir rodikliams pasiekti reikalavimai (reinvestavimas apima ir investicijas į verslo infrastruktūros kūrimą, plėtrą, įrangą ar procesus, išskyrus įstatinio kapitalo didinimą (kai taikoma), kai tokios investicijos gali turėti tiesioginės įtakos geresniems socialinio poveikio rezultatams):
17.1. kai socialinį verslą vykdo viešieji juridiniai asmenys, įvardyti Gairių 7.1–7.4 papunkčiuose, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojamas visas iš ekonominės veiklos vykdymo gautas pelnas (100 proc.);
17.2. kai socialinį verslą vykdo privatūs juridiniai asmenys, įvardyti Gairių 7.5 papunktyje, konkrečiai socialinei problemai spręsti reinvestuojama ne mažesnė kaip 80 proc. iš ekonominės veiklos vykdymo gauto pelno dalis;
17.3. visi tinkami socialinio verslo vykdytojai, įvardyti Gairių 7.1–7.5 papunkčiuose, vykdydami nuolatinę ekonominę veiklą, nurodytą juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir (arba) siekdami išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, daugiau nei 50 proc. pajamų turi gauti iš ekonominės veiklos. Gauta parama, labdara, dovanos, lėšos funkcijoms vykdyti, gaunamos nedalyvaujant rinkos sąlygomis, negali būti laikomos pajamomis iš ekonominės veiklos.
18. Socialinio verslo subjekto sąnaudų pagrindimo reikalavimai:
18.1. kiekvienais finansiniais metais (nuo socialinio verslo įgyvendinimo pradžios, kuria laikoma projekto, kontrolės laiko pradžia) kartu su metine įgyvendinto projekto ataskaita VVG teikiamas sąnaudų pagrindimo aiškinamasis raštas, kuris vykdant socialinį verslą yra laikomas finansinės atskaitomybės dokumentų dalimi. Aiškinamajame rašte nurodoma, koks buvo sąnaudų tikslas, kokia socialinio verslo nauda jas patyrus;
18.2. aiškinamajame rašte pateikiamas socialinio verslo sąnaudų sąrašas, kuriame įvardijamos einamosios išlaidos (veiklos sąnaudos) ir investicijų išlaidos (kai įsigyjamas ilgalaikis turtas, kuris įtraukiamas į ilgalaikio turto apskaitą). Investicijų išlaidos, finansuojamos KPP lėšomis, gali būti susijusios tik su socialinio verslo vykdymo (verslo vykdymo metu – paslaugų kokybės gerinimo, paslaugas gaunančių klientų skaičiaus didinimo, socialinio poveikio masto didinimo) tinkamomis finansuoti išlaidomis.
VIII SKYRIUS
SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIO POVEIKIO MATAVIMAS
19. Socialinio poveikio numatymas (planavimas), jo stebėsena ir matavimas – būtina tinkamai ir kryptingai vykdomo socialinio verslo sąlyga.
20. Socialinio verslo vykdytojai:
20.1. turi nusistatyti aiškius, pamatuojamus pagrindinius socialinio poveikio rodiklius, pagal kuriuos vykdys nuolatinę (kasmetinę) vykdomo socialinio verslo stebėseną ir numatyto socialinio poveikio matavimą. Pagrindiniai socialinio poveikio rodikliai yra nustatyti Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje, pateiktoje Gairių 2 priede;
20.2. gali pasirinkti papildomus socialinio poveikio rodiklius (papildomiems socialinio poveikio efektams matuoti). Papildomi socialinio poveikio rodikliai yra nustatyti Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje, pateiktoje Gairių 2 priede. Tuo atveju, jeigu nustatomi papildomi socialinio poveikio rodikliai, turi būti aiškiai nurodoma, kaip jie bus pamatuojami (apklausos, pokyčių duomenų fiksavimo žurnalai, tyrimai ar pan.). Papildomų rodiklių pasiekimams netaikoma kontrolė, jie yra reikalingi socialinio poveikio istoriniams duomenims kaupti ir socialinio verslo efektyvumui didinti;
20.3. turi nustatyti aiškią socialinio poveikio teritoriją (kaimas, miestelis, seniūnija, savivaldybė, apskritis ar kt.). Socialinio poveikio teritorija turi būti kaimo vietovėje (kaimo vietovės sąvoka apibrėžta VP administravimo taisyklėse);
20.4. turi nurodyti socialinės problemos nustatymo būdą ir mastą socialinio poveikio teritorijoje (pagrindžiama aktualiais statistiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, kitais oficialiais dokumentais, kuriuos pateikia institucija ar organizacija, kaupianti tokius duomenis, pvz.: priklausomybių ligų centras, probacijos tarnyba ar pan.).
21. Socialinio poveikio matavimo rodikliai turi būti suprantami ir aiškiai apibūdinti socialinio verslo plane, vadovaujantis Socialinio poveikio matavimo skaičiuokle (VVG, vertindama planuojamą socialinį poveikį, naudoja Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklę, pateiktą Gairių 2 priede). Tuo atveju, jeigu planuojant pradėti vykdyti socialinį verslą nepavyksta tinkamai suformuluoti socialinio poveikio rodiklių, jų matavimo būdų, socialinio verslo subjektas turėtų papildomai peržiūrėti planuojamą vykdyti verslą ir galbūt pasirinkti kitokią verslo formą – įmonių socialinės atsakomybės, bendruomeninio ar tradicinio (į pelną orientuoto) verslo.
22. Socialinio poveikio rodiklių apibūdinimo ir planavimo lentelės:
| SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIO POVEIKIO MATAVIMO RODIKLIŲ APIBŪDINIMAS Šioje lentelėje pateikiama informacija apie pagrindinius rodiklius, kurie yra nurodyti Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje ir kurie yra pasirenkami vykdant konkretų socialinį verslą. Šių rodiklių pasiekimai yra kontroliuojami visą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį. II lentelės stulpelyje rodikliui suteikiamas pavadinimas pagal Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklę individualiai, pagal numatomo vykdyti socialinio verslo misiją, tikslinę grupę, veiklos sritį. III lentelės stulpelyje nurodoma rodiklio skaitinė reikšmė, gaunama užpildžius Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklės rodiklius. IV lentelės stulpelyje pateikiama informacija apie papildomus socialinio poveikio rodiklius, kurie pasirenkami Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje, aiškiai nurodant papildomų socialinio poveikio rodiklių matavimo tvarką. Papildomų rodiklių matavimo (apskaičiavimo) pavyzdžiai yra pateikiami Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje prie kiekvieno papildomo rodiklio. |
||||
| I |
II |
III |
||
| Eil. Nr. |
Pagrindinio rodiklio pavadinimas |
Pagrindinio rodiklio skaitinė reikšmė (nurodomas mato vnt.) |
||
| 1. |
|
|
||
| 2. |
|
|
||
| 3. |
|
|
||
| ... |
|
|
||
| IV |
||||
| Galimi papildomi socialinio poveikio rodikliai (kokybiniai efektai) (aprašomi galimi kokybiniai vykdomo socialinio verslo efektai, kurių nėra galimybių išmatuoti skaitinėmis reikšmėmis pagal Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklę, bet jie sustiprina siekiamą socialinį poveikį, pvz., pagal socialinio darbuotojo ataskaitas nustatyta, kad pagerėjo santykiai tarp šeimos narių, namų aplinka tapo švaresnė ir pan.), pvz.: papildomo rodiklio pavadinimas – pagerėję santykiai tarp šeimos narių; pradinės situacijos (status quo) apibūdinimas – 5 šeimose, kurios yra socialinio verslo tikslinė grupė dėl skurdo ir socialinių įgūdžių stokos, yra užfiksuota smurto artimoje aplinkoje atvejų, socialinis darbuotojas ataskaitose informavo apie vaikų nepriežiūrą, maisto trūkumą, nešvarą; papildomo rodiklio matavimo būdas – 4 kartus per metus įvertinti socialinio darbuotojo ataskaitas apie situaciją šeimose ir nustatyti, ar po socialinio verslo intervencijos buvo užfiksuota smurto artimoje aplinkoje atvejų, ar sąlygos gyventi vaikams yra geresnės ir švaresnės, ar pakanka maisto ir pan.). |
||||
| Eil. Nr. |
Papildomo rodiklio pavadinimas |
Pradinės situacijos (status quo) apibūdinimas |
Papildomo rodiklio matavimo būdas |
|
| 1. |
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
| PAGRINDINIAI SOCIALINIO VERSLO SOCIALINIO POVEIKIO MATAVIMO RODIKLIAI Pildoma tik vykdant socialinį verslą pagal Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje pasirinktą (-us) pagrindinį (-ius) rodiklį (-ius) |
||||||||
| I |
II |
III |
IV |
V |
VI |
VII |
VIII |
IX |
| Eil. Nr. |
Pagrindinio rodiklio pavadinimas |
Verslo plano įgyvendinimo laikotarpis* |
Kontrolės laikotarpis* |
|||||
| Pagrindinio rodiklio skaitinės reikšmės projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiais |
||||||||
| I metai <20...> |
II metai <20...> |
I metai <20...> |
II metai <20...> |
III metai <20...> |
IV metai <20...> |
V metai <20...> |
||
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
*Verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpis apibrėžtas VP administravimo taisyklėse.
23. Socialinio verslo vykdytojas turi užtikrinti, kad suteiktų paslaugų sprendžiant socialinę problemą ir įgyvendinant socialinę misiją kokybė atitiktų analogiškų paslaugų, teikiamų kitų rinkos dalyvių ir valstybės ar savivaldybių, kokybę ir joms keliamus reikalavimus, pvz., socialinio verslo teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, keliamus reikalavimus. VVG kartu su paramos paraiška (kai vykdoma socialinio verslo plėtra) ar paskutiniuoju mokėjimo prašymu pateikiamas suteiktų paslaugų atitikties patvirtinimo dokumentas.
IX SKYRIUS
ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO REKOMENDACIJOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖMS, NUSTAČIUSIOMS SOCIALINIO VERSLO PRIEMONES IR (ARBA) VEIKLOS SRITIS VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOSE
24. Vietos veiklos grupės, rengdamos finansavimo sąlygų aprašus galimiems socialinio verslo vietos projektams įgyvendinti, turi nustatyti atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama vietos projekto pridėtinė vertė (kokybė), vadovaudamosi VP administravimo taisyklėmis. Vietos projektų atrankos kriterijai turi būti aiškūs, įvertinami.
25. Vietos projektų, kuriuose numatyta vykdyti socialinį verslą, atrankos kriterijai turi būti susiję su vietos plėtros strategijų situacijos analize ir jose įvardytų problemų sprendimais, juos turi būti galima patikrinti pagal Lietuvos statistikos departamento ar kitų viešųjų registrų duomenis, išskyrus atvejus, kai tokie duomenys viešuosiuose registruose nekaupiami (tokiu atveju atitiktis kriterijams gali būti tikrinama pagal kitus iš oficialių šaltinių gautus dokumentus, kai įmanoma pateikti duomenų patikimumo įrodymų) ir juos galima būtų nustatyti pagal aiškius pradinius duomenis iš patikimų šaltinių.
26. Tinkamų vietos projektų atrankos kriterijai gali būti nukreipti į didesnį socialinio poveikio mastą tik tuo atveju, jeigu jį įmanoma palyginti, o socialinio verslo veiklos sritis, pagal kurią remiami vietos projektai, yra labai siaura, pvz., vaikų iš socialinės rizikos šeimų užimtumo didinimas.
27. Tinkamų vietos projektų atrankos kriterijų pavyzdžiai (pasirenkant tokio pobūdžio atrankos kriterijus, jie turi būti susiję su vietos plėtros strategijos situacijos analize):
27.1. socialinio verslo projektas įgyvendinamas vietoje, labiausiai nutolusioje nuo savivaldybės centro ar kito miesto, kurio tikslinė grupė yra tos vietovės gyventojai;
27.2. socialinis verslas yra skirtas priklausomybių ligomis sergančių asmenų reintegracijai į darbo rinką;
27.4. socialinio verslo socialinio poveikio rodiklis (nurodoma konkreti veiklos sritis) yra didesnis;
X SKYRIUS
SOCIALINIO VERSLO PROJEKTO ATASKAITŲ TEIKIMAS
28. Socialinio verslo projekto įgyvendinimo ataskaitų teikimo terminai ir tvarka nustatyti VP administravimo taisyklėse.
29. Informacija apie socialinio poveikio pasiekimus skaičiuojama naudojant Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklę. Užpildyta Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklės forma (Gairių 2 priedas) turi būti pateikiama kaip Socialinio verslo įgyvendinimo ataskaitos priedas.
30. Socialinio verslo įgyvendinimo ataskaitose turi būti nurodyta ši informacija, susijusi su socialinio verslo poveikio pasiekimais:
30.1. planuoti ir pasiekti pagrindiniai socialinio poveikio rodikliai, pridedant pagal esamą situaciją užpildytą Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklę;
30.2. planuoti ir pasiekti papildomi socialinio poveikio rodikliai. Informacija apie šiuos rodiklius pateikiama juos aprašant ataskaitoje ir nurodant aiškų matavimo būdą, kaip nustatyta Gairių 22 punkte pateikiamos lentelės IV dalyje „Papildomi socialinio poveikio rodikliai (kokybiniai efektai)“. Tinkami papildomų socialinio poveikio rodiklių matavimo būdai pateikiami Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje;
30.3. bendra informacija apie tikslinę grupę ir sprendžiamų socialinių problemų mastą vietovėje, kurioje vykdomas socialinis verslas (grindžiama statistiniais duomenimis iš oficialių informacijos ir duomenų šaltinių pagal Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklėje nurodytus galimus šaltinius);
XI SKYRIUS
SANKCIJOS
31. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinantis socialinio verslo projektą, nesilaiko Gairėse nustatytų reikalavimų, keliamų socialiniam verslui, jam taikomos sankcijos, nustatytos konkrečios priemonės finansavimo sąlygų aprašuose ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“.
32. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas nepasiekia verslo plane nustatytų pagrindinių socialinio poveikio rodiklių reikšmių, jam taikoma paramos lėšų sumažinimo ir (arba) susigrąžinimo sankcija, kurios dydis apskaičiuojamas mažinant ir (arba) susigrąžinant paramos lėšų dalį, atitinkančią bendrą planuotų ir nepasiektų socialinio poveikio rodiklių proc. dydį (galimas iki 30 proc. nukrypimas nuo planuotų rodiklių pasiekimo, jeigu jis yra paaiškinamas ir pagrįstas, pvz., priklausomybių ligomis sergančių asmenų atkrytis).
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Be reikalavimų, nustatytų Gairėse, socialinio verslo vykdytojams, įgyvendinantiems socialinio verslo projektus, taikomi reikalavimai, nustatyti konkrečios priemonės finansavimo sąlygų aprašuose, taikomuose vietos projektų vykdytojams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal konkrečios vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją.